Dėl periodinio išlaikymo vaikui padidinimo

Civilinė byla Nr. e2-65-939/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01834-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 15 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovei advokato padėjėjai G. R.,

atsakovei K. D., jos atstovei advokatei M. Ž.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei K. D. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, pagal atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl periodinio išlaikymo vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu (2023-12-18 Nr. CBP-9584) ir ieškinio reikalavimų patikslinimu (2025-04-29 DOK-17029) ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (2025-11-05 DOK-43317) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr.e2YT-6358-429/2022, nustatytą skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. D. gimusia (duomenys neskelbtini), priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, 2022 m. spalio 27 d. sprendimu dukros G. bendravimo tvarka buvo nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad dukrai buvo du metai, buvo motinos maitinama, todėl į bendravimo tvarką nebuvo įtrauktos nakvynės, ieškovas su dukra galėjo praleidi kelias valandas per savaitė, per mėnesį 28 valandas. Šiuo metu, dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, atsakovė jos nebemaitina, dukra pati kalba, gali išreikšti savo nuomonę, tėvai gyvena skirtinguose miestuose, esanti teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka yra itin siaura, ribojanti Ieškovo teisę maksimaliai dalyvauti dukros gyvenime, ją auklėti, su ja atostogauti, stiprinti tarpusavio ryšį. Analogiškai yra pažeidžiami ir dukros interesai maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, giminėmis iš tėvo pusės ir kt. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir praleisti laiką su abiem tėvais proporcingai. Todėl prašo pakeisti bendravimo tvarką.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja G. R. teismo posėdžiuose palaikė ieškinyje ir jo pakeitimuose nurodytus argumentus prašo nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, nes atsakovės siūloma bendravimo tvarka neaiški, išmesti trečiadienio susitikimai, bendravimo tvarka numatyta tik iki 10 metų, nėra pagrindo riboti tėvo bendravimų laiką, vaiko ir tėvo ryšys artimas.

Atsakovė atsiliepimu (2024-01-04 DOK-452), priešieškiniu (2024-02-19 DOK-7351), atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį (2025-05-16 DOK-19722) prašė ieškinį atmesti, ieškovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl ši tvarka turi būti pakeista. Dukra turi (duomenys neskelbtini), dukros atskyrimas nuo motinos ilgesniam laikui gali sukelti nepataisomą žalą tolimesniam jos vystymuisi. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šią tvarką keisti. Atsakovas dirba neskelbtini, jo darbo valandos yra neribotos, todėl nežinoma ar ieškovas sugebėtų užtikrinti vaiko interesus. Patikslintu priešieškiniu (2025-11-06 DOK-43448) atsakovė pateikė savo siūlomą bendravimo tvarką, žinodama, kas geriausiai atitiktų dukros interesus, siekiant teisingos bendravimo tvarkos, kuri labiausiai atitiktų tiek mergaitės sveikatos būklę, tiek poreikius.

Atsakovė ir atsakovės atstovė teismo posėdžiuose prašė patvirtinti jų pateiktą bendravimo tvarką, nes ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka chaotiška, neaiški, intensyvi, siekia 50/50 modelį. Būtinas pereinamasis laikotarpis, ieškovas nepasirengęs priimti vaiką su nakvyne, nes gyvena dviejų kambarių bute, kuriame yra vienas miegamasis, o kitas kambarys sujungtas su virtuve. Vaikas turi (duomenys neskelbtini), yra šeimos gydytojo rekomendacijos. Vaiko vežiojimas į kitą miestą neatitinka vaiko interesų. Ieškovas vienas dirba (duomenys neskelbtini).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (2024-02-02 DOK-5303) nurodė, kad 2024 m. sausio 9 d. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių pasaugos skyriaus specialistė lankėsi Ieškovo gyvenamojoje vietoje. Lankymosi šeimoje metu nustatyta, kad Ieškovas nurodė gaunantis 3 000 Eur darbo užmokestį. Kartu su drauge šiuo metu laikinai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra remontuojamas, remonto darbai truks apie pusmetį. Ieškovas šiuo metu gyvena dviejų kambarių bute su patogumais, namuose švaru, tvarkinga, bute sąlygos vaiko poreikiams tenkinti sudarytos tinkamos. Namų apyvokos daiktai, reikalingi gyvenimui ir buičiai, užtikrinti. Ieškovo teigimu, vaikas turėtų kambarį, kuriame galėtų miegoti, žaisti. Mergaitė miegotų arba miegamajame, arba svetainėje ant išskleidžiamos lovos. Esant poreikiui, nupirktų lovelę. Kaip teigia Ieškovas, mažametė dukra G. D. į jo draugę reaguoja gerai. Pasak Ieškovo, mergaitės motina šiuo metu lankosi pas specialistus dėl vėluojančios kalbos, ypač stipraus prisirišimo prie motinos, jos padidėjusio jautrumo.

Vykdant Teismo įpareigojimą civilinėje byloje, Tarnybos Skyriaus atstovė 2024 m. sausio 17 d. apsilankė Atsakovės faktinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Lankymosi šeimoje metu nustatyta, kad Atsakovė dirba lopšelyje/darželyje (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Šeima gyvena dviejų kambarių, apie 50 m2, bute su patogumais, kuris priklauso R. Š., pagal neterminuotą panaudos sutartį. Namuose švaru ir tvarkinga, buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos augti nepilnamečiam vaikui. Vaiko kambaryje yra dvigulis išskleidžiamas fotelis, spinta (dvi dalys), žaislinis staliukas su žaislinėmis kėdėmis, gausu žaislų. Namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikui, užtikrinami pagal galimybes. Lankymosi šeimoje metu Atsakovė nurodė, kad dukra G. D. lanko lopšelį/darželį (duomenys neskelbtini), eina į (duomenys neskelbtini) grupę. Kas mėnesį gauna po 85 Eur vaiko pinigus, 230 Eur išlaikymą. Mergaitė registruota klinikoje (duomenys neskelbtini). Motinos teigimu, mergaitė fiziškai stipri, tačiau lėtesnė raida dėl emocijų išraiškos, suvokimo, dėl sakytinės kalbos išraiškos (kalba vėluoja pagal amžių), vėluoja savarankiškumas. Lankymosi šeimoje metu Atsakovė nurodė, kad Ieškovas ieškinyje savo nuožiūra paskirstė bendravimo su vaiku laiką. G. niekada nėra pas tėvą likusi su nakvyne, juo labiau, kad tėvas vaiką vežasi pas save į vis skirtingus adresus. Mano, kad mergaitė tokiai bendravimo tvarkai nėra pasiruošusi, kadangi vaikui reikalinga priežiūra – maitinimas, skirti laiką ir dėmesį, nes vaikui trūksta savarankiškumo. Mergaitė stebima specialistų. Šiuo metu patvirtintą bendravimo tvarką tėvas vykdo, išskyrus objektyvias priežastis. Motinos teigimu, iš tėvo jaučiamas nebendradarbiavimas, neatsižvelgimas į vaiko interesus. Pasakojo, kad spalio-lapkričio mėnesį vaikas nenorėjo vykti pas tėvą, tada moteris kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad padėtų G. Pastebėjo, kad kai mergaitė grįžta iš tėvo, sąmoningai nieko nepasakoja, nenori apie lankymąsi pas tėvą šnekėti. Mano, kad pirmiausia vaikas su tėvu turėtų praleisti bent jau visą dieną. Moters teigimu, ji nežino, kur vaikas miegotų pietų miego, nes tėvas nuo jos slepia savo gyvenamąją vietą.

Lankymosi šeimoje metu su G. buvo bendraujama jos kambaryje, mama taip pat buvo kambaryje. Viso lankymosi šeimoje metu mergaitė buvo guvi, linksma, pakankamai drąsi, nuolat specialistei nešė rodyti savo žaislus, žaidė su jais. Mergaitės paklausus, kas ją pasiima iš darželio, atsakė, kad mama. Paklausus, ar dar be mamos kas nors ją pasiima iš darželio, atsakė, kad ne. Paklausus, kur ir su kuo mergaitė miega, parodė į fotelį ant kurio sėdėjo ir pasakė, kad su mama. Paklausus, ką gali pasakyti apie mamą, mergaitė nieko nesakė, šypsojosi. Paklausus ar bendrauja su tėčiu, atsakė, kad taip. Į klausimą, ką veikia, kai būna su tėčiu, nesakė nieko, šypsojosi. Į kitus specialistės mergaitei užduotus klausimus, ji neatsakė nieko. Pastebėta, kad vaikas kalba pavieniais žodžiais, kuriuos kartais sunku suprasti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į nepilnametės G. D. mažą amžių, į tai, kad ji negeba išreikšti savo nuomonės bei pažiūrų, jos nuomonė šalių ginčo klausimu išklausyta nebuvo.

Tarnybos Skyriaus nuomone, Ieškovo prašoma nustatyti iš esmės maksimali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo konkrečiu atveju neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tarnybos Skyriaus vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje Teismas turi nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, t. y. nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu didinti palaipsniui, pradedant vaiko lankymąsi pas tėvą visą dieną, vėliau – su viena nakvyne, ir t. t.

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią darbo dienomis jis vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžintų nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Tarnybos vertinimu, toks Ieškovo reikalavimas gali sutrikdyti vaiko nusistovėjusį dienos režimą, pasirengimą ugdymo įstaigai, būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, o tokia situacija neatitiktų vaiko interesų. Taigi, dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą darbo dienomis šalys turėtų bendradarbiauti ir siekti susitarti dėl tokio vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko, kuris nepažeistų vaiko dienos režimo.

Ieškovas prašo nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą, kad darbo dienomis vaikas nakties miegui pradedamas ruošti 20.00 val., kitomis dienomis, kai nereikia į ugdymo įstaigą, vaiko motina stengiasi laikytis to paties režimo, Tarnyba daro išvadą, kad skyriumi esančio vieno iš tėvų bendravimo laikas su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis turėtų būti ankstinamas.

Taip pat Teismui pateiktame ieškinyje Ieškovas prašo nustatyti, kad jis praleidžia su vaiku vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas poriniais metais, o žiemos atostogas neporiniais metais. K. D. praleidžia su vaiku vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas neporiniais metais, o žiemos atostogas poriniais metais. K. D. su dukra švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais), Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Rugsėjo (duomenys neskelbtini) d., Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) – poriniais kalendoriniais metais, o V. D. – neporiniais metais. K. D. su dukra švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (atitinkamą datą kiekvienais metais) – neporiniais kalendoriniais metais, o V. D. – poriniais metais. Tarnybos Skyriaus vertinimu, Ieškovo reikalavimas su ugdymosi įstaigose suteikiamų vaiko atostogų laiko praleidimo su vienu iš tėvų, prieštarauja jo reikalavimui atitinkamas šventines dienas vaikui praleisti su vienu iš tėvų, kadangi į vaikui ugdymosi įstaigoje suteikiamų atostogų laiką gali patekti atskiru ieškinio reikalavimu prašomas nustatyti bendravimo su vaiku laikas metinių švenčių dienomis, dėl ko Tarnybos Skyriaus vertinimu, šie ieškinio reikalavimai turėtų būti tikslintini.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (2025-05-15 DOK-19545) pasisakė dėl naujai ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, jog maksimali vaiko bendravimo tvarka su tėvu neprieštarautų vaiko interesams, jeigu būtų nustatytas ilgesnis perinamasis laikotarpis kad vaikas galėtų palaipsniui priprastų pas ieškovą svečiuotis su nakvynėmis, todėl pereinamasis laikotarpis turėtų būti ilgesnis, nei prašo nustatyti ieškovas. Vaiko gražinimas į jo gyvenamąją vietą po bendravimo su tėvu po nakvynių savaitgalį, po bendravimo darbo dienomis atitiktų, jeigu tėvas bendravimo su vaiku laikotarpiu bent iš dalies užtikrintų vaiko pasiruošimą ugdymosi procesui kitą dieną.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje rašytinėje informacijoje (2025-10-27 DOK-41845) dėl specialisto dalyvavimo tėvo ir dukros susitikimuose nurodė, kad skyrius neturi duomenų, kad tėvo ir dukros ryšys būtų nutrūkęs ir kad būtų poreikis jį atstatyti ar atkurti, todėl (duomenys neskelbtini) ar socialinio darbuotojo dalyvavimas tėvo ir dukros bendravime netikslingas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. D. (2025-11-06 teismo posėdyje) nurodė, kad nei ieškovo nei atsakovės siūloma bendravimo tvarka pilnai neatitinka vaiko interesų. Ieškovo siūloma 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis per trumpas, atsakovės siūlomas pereinamojo laikotarpio trukmė geriau atitinka vaiko interesus, atsižvelgiant į gydytojų, psichologų išvadas. Tačiau atsakovės siūloma tvarka yra tik iki 10 metų.

Atsakovė priešieškiniu (2024-02-19, DOK-7351) prašo pakeisti 2022 m. spalio 27 d., Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.e2YT-6358-429/2022 nustatytą 230,00 Eur dydžio periodinį išlaikymą mokamą G. D. ir padidinti iki 369,00 Eur nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta s?alių santuoka bei is?spręsti kiti su santuokos nutraukimo susiję klausimai bei priteistas is?laikymasis? esme?s pasikeite? tam tikros aplinkybe?s, ko pase?koje is?kilo poreikis teikti pries?ies?kinį. Pirma, prae?jus metams, paais?ke?jo, kad s?alių nepilnamete? dukra turi sveikatos sutrikimų, ko pase?koje reikalinga is?skirtine? priez?iu?ra, kad bu?tų patenkinti ne tik bu?tinieji, bet ir specialieji vaiko poreikiai. Antra, esant nustatytiems (duomenys neskelbtini) poreikiams bei pasikeitus ekonominei situacijai, is?kilo poreikis reikalaut didesnio is?laikymo, kadangi ies?kovas savanoris?kai nesutinka priside?ti ir teikti didesnį is?laikymą nei yra priteista. Ies?kovo finansine? pade?tis pagere?jo, jis turi nuolatinių pajamų ir santaupų, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo Europos Sąjungos finansuojamus u?kio projektus, turtine? pade?tis pagere?jusi is? esme?s. Ies?kovas yra sveikas, stiprus, darbingas asmuo, turi pajamų vaiko is?laikymo sumoke?jimui. Šiuo metu MMA yra 709,00 Eur, vaikui reikalinga 739,00 Eur. Be to, mergaitė turi papildomų išlaidų (duomenys neskelbtini) vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovė nuolatos patiria išlaidų dėl sveikatos problemų. Mergaitė turi (duomenys neskelbtini). Bendra diagnozė; nustatyti (duomenys neskelbtini). Šias išvadas patvirtina pridedamos medicininės pažymos. Rekomendacijose psichiatrė nurodo, kad reikalingas ilgalaikis (duomenys neskelbtini) - psichoterapeuto vaiko konsultavimas, šis konsultavimas tokio amžiaus vaikui atsakovei kainuos po 60,00 Eur už kiekvieną vizitą. Kadangi vaikui reikalinga ne tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalba, bet ir (duomenys neskelbtini), o tokie specialistai dirba privačiai, tai prie būtino vaiko išlaikymo prašo priteisti iš ieškovo papildomai po 30,00 Eur. Ies?kovas yra darbingas, gauna pajamų, ies?kovas gali moke?ti normalų didesnį is?laikymą mergaitei, kuri dar turi papildomų is?laidų. Tac?iau ies?kovas savanoris?kai neteikia tinkamo is?laikymo dukrai, kuri gyvena atskirai su atsakove. Atsakovei padeda te?vai, tac?iau nesąz?ininga visą kru?vį de?l nepilnamec?io vaiko uz?krauti atsakovei, kai tuo tarpu ies?kovas – vaiko te?vas privalo tinkamai ru?pintis ir teikti is?laikymą vaikui. Atsakove? pras?o priteisti nepilnametei dukrai is?laikymą periodine?s is?mokomis po 369,00 Eur.

Atsakovė pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo (2025-10-28 DOK-41879) ir patikslintu priešieškiniu (2025-11-06 DOK-43448) prašo pakeisti 2022 m. spalio 27 d., Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.e2YT-6358-429/2022 nustatytą 230,00 Eur dydžio periodinį išlaikymą mokamą G. D. ir padidinti iki 423,00 Eur nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byla užsitęsė, keičiasi vaiko poreikiai, ekonominė situacija, be to, vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini), dėl ko reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovas darbingas, vadovauja įmonei, generuoją didelę apyvartą, turi didelį ūkį, be to 2026 m. didėja MMA ir sieks 846,00 Eur, todėl ieškovas turėtų mokėti 423,00 Eur išlaikymą, nors pagal vaiko poreikių lentelę turėtų skirti 503 Eur.

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (2024-04-09 DOK-14577) prašė priešieškinį tenkinti iš dalies priteisto išlaikymo sumą padidinti nuo 230,00 Eur iki 306,00 Eur. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų kreipimąsi į Neįgalumo ir įdarbinimo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ministerijos ar juo labiau įrodymų patvirtinančių, jog ši tarnyba pripažino dukrą turint (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dukrai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Iš pažymos matyti, jog pirmą kartą dėl dukros sveikatos būklės atsakovė kreipėsi 2023 m. rugpjūčio mėnesį į (duomenys neskelbtini) ir privačią kliniką (duomenys neskelbtini). Sekantį kartą kreipėsi jau tik šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2024 m. sausio mėn. Kad dukra galimai turi (duomenys neskelbtini) ir Atsakovė dėl to kreipėsi į privačias klinikas Ieškovas sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Iki to neprašė prisidėti prie tokių papildomų išlaidų. Abejones, dėl turimų dukros sveikatos sutrikimų papildomai kelia ir vaiko lankomo (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio 2024 m. kovo 3 d. pažyma Nr. (1.9)D2-6, iš kurios matyti, jog mergaitės bendravimas atitinka jos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tarpsnį, kalbasi su kitais vaikais, noriai dalyvauja pokalbiuose. Pažymoje direktorė nurodė, jog vaikui yra reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba dėl (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodė, jog ji vaikui bus teikiama 2024-2025 metais. Ši paslauga yra valstybės finansuojama, tėvams ji papildomai nekainuos. Atsakovė tuo siekia pagrįsti 1430,00 Eur metines vaiko išlaidas medicininėms paslaugoms ir logopedui, tačiau Atsakovė nenurodo dėl kokių priežasčių dukra negalėtų gauti valstybės finansuojamos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pagalbos.

Ieškovas (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų, (duomenys neskelbtini) Ieškovas nedirba, o kooperatyve (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini) pareigose dirba nuo 2017 m. Ieškovo mėnesinės pajamos gaunamos į rankas sudaro apie 1500 Eur. Tuo tarpu 2022 m. spalio mėn. Ieškovo gaunamos pajamos taip pat siekė apie 1500 Eur į rankas. Taigi ženklaus pagerėjimo šioje vietoje neįvyko ir Ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Atsakovė faktiškai nepagrindė vaiko poreikių rašytiniais įrodymais. Atsakovė taip pat nutyli, jog iš savivaldybės už nepilnametį vaiką ji nuo 2024 m. mažiausiai gauna po 96,25 Eur per vieną mėnesį. Taigi šiuo atveju įskaičiuojant gaunamą sumą į visus Atsakovės nurodytus vaiko poreikius, kiekvienas iš tėvų asmeninėmis lėšomis turėtų prisidėti po 321 Eur (739,00 – 96,25 : 2) per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į dukros amžių, sveikatos būklę, galimas gauti valstybės finansuojamas paslaugas, taip pat būtinuosius ir papildomus vaiko poreikius, manytina, jog (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukros realūs poreikiai sudarytų apie 438,04 Eur per vieną mėnesį. Į šią sumą taip pat turėtų būti įskaičiuojama 96,25 Eur suma ir kiekvienam tėvui tekti po 170 Eur. Tačiau, Ieškovas siekdamas išvengti bylinėjimosi, taip pat šią bylą baigti taikos sutartimi, sutiktų, jog priteistas išlaikymas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos būtų padidinamas iki 306,00 Eur/mėn. sumos, kas realiai atitiktų šiai dienai esančią 1/2 MMA – (709,00 Eur – 96,25 Eur : 2).

Ieškovas atsiliepimu į 2025-10-28 atsakovės pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų pakeitimo (didinimo) (2025-10-31 DOK-42618) nurodė, kad nesutinka išlaikymo dydį nuo 230,00 Eur padidinti iki 423 Eur. Sutinka, kad vaiko drabužiams ir avalynei būtų skiriama 106,17 Eur (1273,99 eur /12). Nesutinka, kad maistui būtų skirta 170,33 Eur per mėnesį (2044 eur /12), o turėtų būti skiriama 56,40 Eur per mėnesį, nes dukra 5 dienas gauna maitinimą darželyje tris kartus per dieną, ikimokyklinio amžiaus grupėje mokestis už vienos dienos maitinimą yra 3,60 Eur (remiantis,,Mokesčio už vaiko išlaikymą (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą nustatymo tvarkos aprašu), sutinka, kad po darželio vaikas turi būti 1 kartą vaikas turi būti pamaitinamas, o savaitgaliais gauti maitinimą tris kartus per dieną, tačiau 1 kartą į savaitę vaikas po darželio leidžia laiką su ieškovu, kuris vaiką grąžina į namus pamaitintą, be to ieškovas bendrauja su vaiku savaitgaliais ir vaikas būna pamaitintas. Nesutinka, kad medicinos paslaugoms būtų skiriama po 27,50 Eur per mėn (330 eur /12), nes byloje nėra duomenų pagrindžiančių mokamas medicinines išlaidas. Nesutinka su išlaidomis skirtomis (duomenys neskelbtini) pagalbai 1409 Eur, jo reikalingumas kelia daug klausimų, tačiau ieškovas sutinka, kad (duomenys neskelbtini) pagalba būtų skiriama 1 kartą per mėnesį (62 eur x12 mėn). Dėl (duomenys neskelbtini) pagalbos sutinka, kad 1 kartą į mėnesį būtų mokama (duomenys neskelbtini) pagalba (30 Eur x 12 mėn). Nesutinka, kad skalbimo milteliams būtų skirta 217,20 Eur per metus (t.y. 18,10 Eur per mėn), o pakanka 4,00 Eur per mėnesį. Robotikos būreliui per metus yra skiriama 25.33 Eur (304/12), o ne 38,00 Eur. Nesutinka, kad žaislams būtų skiriama po 14,95 Eur per mėnesį, nes kiekvienas iš tėvų perka žaislus atskirai. Nesutinka, kad būtų skiriama šventėms/gimtadieniams 500 Eur per metus (41.67 Eur per mėn.), nes kiekvienas iš tėvų turi galimybę surengti vaikui gimtadienio šventę, švęsti kitas šventes su vaiku, todėl išlaidos turi atitekti tam iš tėvų kuris jas patiria. Analogiškai nesutinka dėl išlaidų skirtų atostogoms, sutinka, kad pramogoms būtų paskirta po 20,00 Eur per mėnesį. Vežimui pas (duomenys neskelbtini) 1 kartą į mėnesį turi būti skirta 150,00 Eur per metus (12,50 Eur per mėn.). Nesutinka, kad būtų skiriama 60,00 Eur per metus nenumatytoms išlaidoms, nes vaiko poreikių lentelėje išsamiai nurodyti vaiko poreikiai. Vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 1366,92 Eur (113,91 Eur per mėn.), kadangi nepateikta apmokėjimai, įtraukta renovacijos mokestis, nežinoma ar kartu negyvena atsakovės draugas, ar jis nesinaudoja vandeniu, elektra, sutinka, kad vaikui tenkanti mokesčių dalis sudaro iki 82.00 Eur per mėnesį. Nesutinka dėl vaiko kambario remonto patirtų išlaidų nes 500,00 Eur suma nepagrįsta, nesutinka dėl vaiko lovos išlaidų, nes ieškovas taip pat pirks vaikui lovą, kai bendravimo tvarka bus nustatyta su nakvynėmis. Remontas, lovos pirkimas nėra nuolatinės išlaidos ir neturėtų būti įtrauktos į vaiko poreikius. Faktiškai vaiko poreikiai sudaro ne 1007,25 Eur per mėnesį, o 515.28 Eur, tačiau ieškovas sutinka teikti 327,00 Eur išlaikymą.

Ieškovas teismo posėdžiuose palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja G. R. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, kad išlaikymas būtų padidintas iki 327,00 Eur, nes šalių dukrai specialūs poreikiai buvo nustatyti dviem metams, atsakovė nesikreipė dėl poreikių pratęsimo. Vaikas turi (duomenys neskelbtini), sutinka, kad lankytų (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) būtinumo nekyla, atsakovė gauna ir vaiko pinigus.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (2024-02-27 DOK-8795) nurodė, kad prašomas priteisti 369 eurų išlaikymas, neprieštarauja vaiko interesams.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu (2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas) nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo iki 423,00 Eur, neprieštarauja nepilnamečio interesams. Išlaikymas skiriamas iki vaiko pilnametystės, nemokamas maitinimas yra tik darželyje, o mokykloje numatyta tik nemokami pietūs.

G. D. (2025-05-07 teismo posėdyje) paaiškino, kad tėvelis gyvena savo namuose, patinka su juo žaisti slėpynių, eiti į kavinę, važiuoja pas gyvūnėlius. Pas tėtį nelieka miegoti nes ne jos namai. Tėtis ir mama prie jos barasi. Jei mama leistų ji liktų nakvoti pas tėtį, važiuotų atostogauti prie jūros. Jos šeima yra mama.

Teismo (duomenys neskelbtini) G. M. po vaiko G. D. apklausos 2025 m. gegužės 7 d. pažymėjo, kad vaikui patinka būti su abiem tėvais, vaikui žalą daro jai girdint tėvų konfliktai.

Liudytoja L. B. P. (2025 m. lapkričio 6 d., teismo posėdyje) paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad G. D. pas ją lankosi nuo 2024 m,. kovo 29 d. iki dabar yra buvusi 25 kartus, paskutinį kartą 2025 m. spalio 27 d. Vieno vizito kaina 62 Eur. Psichologinės pagalbos kreipėsi mama, dėl vaiko būsenos, Iš pradžių mergaitė buvo dirglesnė, nerimastinga, buvo vidinė įtampa. Rašydama pažymą apie vaiko miegą rėmėsi motinos pasakojimu. Ar psichologinė pagalba reikalinga sprendžia tėvai. Apsilankymas 1 kartą per mėnesį per retai, nes gali atprasti nuo žmogaus. Vaikui naujovės turi būti įvedamos pamažu, pereinamasis laikotarpis gali būti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

k o n s t a t u o j a :

ieškovo patikslintas ieškinys, atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę santuoką, kurios metu gimė dukra G. D. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022, patvirtino tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys aptarė santuokos nutraukimo klausimą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, išlaikymą, bendravimo tvarką, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitus, su santuokos nutraukimu, susijusius klausimus. Tame pačiame teismo sprendime buvo nustatyta, nepilnamečio vaiko G. D. nuolatinė gyvenamoji vieta su atsakove motina K. D. ir su skyrium gyvenančiu ieškovu tėvu V. D. bendravimo tvarka; bei nustatyta, jog ieškovas įsipareigojo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 230,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (atsižvelgiant į infliaciją), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną.

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022 patvirtintą sutarties, dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą kuriuo buvo nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra G. D.. Minėtu sprendimu buvo nustatyta,

,,4.2. Šalys susitaria, kad V. D. su dukterimi G. D. bendrauja kiekvieną savaitgalį tokia tvarka nuo nutarties, kuria patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos:

4.2.1. V. D. bendrauja su dukra vieną savaitę pasiimant dukrą šeštadienį laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 19.30 val., su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį.

4.2.2. V. D. kitą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. su teise vežtis vaiką į kitą miestą, o K. D. tą savaitę bendrauja su dukra šeštadienį.

4.3. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku per šventes tvarka.

4.3.1. Šalys susitaria, kad V. D. bendrauja su dukra lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Kalėdų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val.

4.3.2. Šalys susitaria, kad V. D. lyginiais metais bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną 4 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 15.30 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.30 val. šioje sutartyje numatytomis valandomis.

4.3.3. Šalys susitaria, kad Mamos dieną su nepilnamečiu vaiku praleidžia mama K. D., o Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu V. D.. Tėvas gali pasiimti nepilnametį vaiką 4 val. ir po to grąžinti į gyvenamąją vietą. Apie pasiėmimo laiką tėvas privalo informuoti vaiko mamą iš vakaro sms žinute.

4.3.4. K. D. informuoja tėvą sms žinute apie nepilnamečio vaiko krikštynas likus 30 d. iki šventės.

4.3.5. K. D. likus 3 d. informuoja apie organizuojamą vaiko gimtadienį ir/arba sudaryti tėvui galimybę atvykti pasveikinti nepilnametį vaiką į vaiko gyvenamąją vietą.

4.3.6. K. informuoja V. D. apie darželyje organizuojamas šventes.

4.4. Kitos bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygos:

4.4.1. V. D. neturi teisės vežtis vaiko į kitą užsienio valstybę, taip pat pasiimti vaiko iš ugdymo įstaigos be raštiško mamos K. D. sutikimo. K. D. neturi teisės vežtis nepilnamečio vaiko į kitą užsienio valstybę be raštiško tėvo sutikimo.

4.4.2. Jei V. D. negali bendrauti su vaiku jam paskirtą savaitgalį, šis laikas nėra perkeliamas ir bendravimas gali būti kompensuojamas tik šalių susitarimu.

4.4.3. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį;

4.4.4. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

4.4.5. Ligos atveju, jei nėra galimybės tėvui V. D. užtikrinti bendravimo su dukra jam priskirtą savaitgalį, mama K. D. informuoja tėvą ir suderina kitą susitikimo laiką.

4.4.6. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų turi galimybę atostogauti du kartus per metus, t. y. vieną kartą dvi savaites, ar du kartus po savaitę. Kadangi atostogų metu nėra galimybės užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos, tai kiekviena šalis apie numatomas atostogas kitą šalį informuoja nevėliau likus 10 d. iki atostogų.

4.4.7. V. D. bendravimo su dukra metu, privalo kas dvi valandas informuoti mamą apie vaiko būseną atsiunčiant filmuotą medžiagą ir informuojant apie vaiko būvimo vietą.

4.4.8. V. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti mamą, jei dukra pasijuto blogai, taip pat jei iškilo poreikis vežti į gydymo įstaigą.

4.4.9. Šalys apie bendravimo pakeitimus kitą šalį informuoja šiais kontaktais: V. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) mamos K. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

4.5. Šalys susitaria, kad nuo 2023 m. balandžio 17 d. bendravimo tvarka papildoma nuostata:

4.5.1. V. D. kiekvienos savaitės trečiadienį gali pasiimti nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos ir būti tame mieste, kur yra ugdymo įstaiga nuo 15.30 val., grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19 val., vasaros atostogų metu vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos.“

Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra G. D., pakeitimo.

Tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją liudija ginčo šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (žinutėmis), atsakovės pateiktas,,G. susitikimu su tėvu registracijos žurnalas 2022-2025 metai“, ieškovo pateiktas,,K. D. 2024-2025 nesilaikymo G. bendravimo tvarkos dalinis sąrašas“ ir kt., (2025-02-26 DOK-7911 priedai, 2025-08-19 DOK-32506, 2025-10-16 DOK-38599 priedas (G. susitikimu su tėvu registracijos žurnalas 2022-2025 metai, 2025-10-24 DOK-41535 priedas (K. D. 2024-2025 nesilaikymo G. bendravimo tvarkos dalinis sąrašas), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-09-08 Vaiko situacijos vertinimo sprendimas (2025-10-28 DOK-41902), iš kurio matyti, kad abu atstovai pagal įstatymą padarė vaiko teisių pažeidimą, nes tėvai tarpusavyje nebendradarbiaudami ir nekomunikuodami galimai įtraukė vaiką į savo konfliktinius santykius, be to, vaiko atstovė pagal įstatymą K. D. neužtikrino nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu vykdymo, dėl ko 2025 m. rugpjūčio 17 d. neįvyko numatytas vaiko susitikimas su tėvu.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022 nustačius šalių bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. D. matyti, kad tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos, kad sprendimo priėmimo metu dukra buvo vienerių metų, todėl į bendravimo tvarką nebuvo įtrauktos nakvynės. Ieškovo nuomone, dabar dukra paaugusi, pati kalba, gali išreikšti savo nuomonę, ieškovas ir atsakovė gyvena skirtinguose miestuose, todėl minėtu sprendimu nustatyta tvarka labai siaura, ribojanti ieškovo teisę maksimaliai dalyvauti dukros gyvenime. Tuo pažeidžiami ir dukros interesai, maksimaliai bendrauti su abiem tėvais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pačioms šalims geranoriškai susitarti dėl bendravimo su dukra sąlygų pakeitimo nepavyksta, todėl tikslinga pakeisti ir nustatyti detalią vaiko bendravimo su tėvu V. D. tvarką, nes šiuo atveju būtent patikslinta (pakeista) konkreti bendravimo tvarka apibrėš šalių teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, sureguliuos šalių santykius bei įneš stabilumo, kuris yra būtinas siekiant vaiko gerovės.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui ar motinai, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką:

3.1.Kiekvienas iš tėvų prieš priimdamas sprendimus dėl vaiko ugdymo įstaigos, užklasinės veiklos, neformaliojo ugdymo, įsipareigoja pasitarti su kitu iš tėvų, gauti kito iš tėvų pritarimą. Pritarimo negavus visus sprendimus šalys įsipareigoja priimti kompromiso ir tarpusavio sutarimo būdu atsižvelgiant į vaiko nuomonę, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vienašališkas sprendimas galimas tik tuo atveju, jeigu kitas iš tėvų be jokių motyvų nepritaria pasiūlymui, nepasiūlo alternatyvaus ugdymo įstaigos, užklasinės veiklos ar kt. varianto per 5 k. d. nuo pasiūlymo gavimo dienos. Visi susiję pasiūlymai su vaiko ugdymu, užklasine veikla ir neformaliuoju ugdymu, kitam iš tėvų yra teikiami raštu, el. paštu.

3.2.Nepriklausomai nuo dukros amžiaus, jos tėvas, V. D., bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę, darbo dienomis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 15.30 val. iki 15.45 val., grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.15 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

3.3.Nustatomas 5 mėn. pereinamasis laikotarpis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu V. D. su nepilnamete dukra, G. D., bendrauja sekančiai:

3.3.1.1-ąjį mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaiko tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra sekančiai: 1) vieną savaitę pasiimant dukrą šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. (K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį); 2) Kitą savaitę pasiimant dukrą sekmadienį iš jos gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. (K. D. tą savaitę bendrauja su dukra sekmadienį). Artimiausią šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priklauso bendrauti su dukra tėvui, V. D..

3.3.2. 2-ąjį ir 3-iąjį mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaiko tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra sekančiai: kas antrą savaitgalį (pirmasis artimiausias savaitgalis, pasibaigus 1-ąjam mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priklauso bendrauti tėvui V. D.) šeštadieniais ir sekmadieniais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val.

3.3.3. 4-ąjį mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaiko tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra sekančiai: 1) kas antrą savaitgalį (pirmasis artimiausias savaitgalis, pasibaigus 3-iajam mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priklauso bendrauti tėvui V. D.) šeštadieniais ir sekmadieniais, vieną savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., antrąjį savaitgalį - pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.15 val.

3.3.4. 5-ąjį mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaiko tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra sekančiai: 1) kas antrą savaitgalį (pirmasis artimiausias savaitgalis, pasibaigus 3-iajam mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priklauso bendrauti tėvui V. D.) šeštadieniais ir sekmadieniais, vieną savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, sekmadienį, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.15 val., kitą savaitgalį - pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val.

3.4. Pasibaigus 5-mėn. pereinamajam laikotarpiui, iki G. D. pilnametystės, V. D. su dukra, G. D., bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadieniais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val. ir grąžindamas sekmadienį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val.

3.5. Nuo 2026 m. liepos 1 d. iki G. D. pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę ugdymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų atostogauja su dukra du kartus per metus nepertraukiamai po 7 k. d. Kiekvienas iš tėvų apie planuojamas atostogas kitą šalį informuoja el. paštu ne vėliau kaip likus 10 k. d. iki planuojamos pirmosios atostogų dienos su dukra pradžios. V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val.

3.6. Nuo laikotarpio, kuomet G. D. pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę ugdymo įstaigoje iki dukros pilnametystės, kiekvienas iš tėvų atostogauja su dukra 30 k. d. per metus. Nepertraukiamas atostogų laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 14 k. d. Dėl konkretaus atostogų laiko ir trukmės šalys iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Jeigu šalys nesusitaria, poriniais metas prioritetas teikiamas V. D. pageidaujamiems atostogų su dukra laikotarpiams, neporiniais – K. D. pageidaujamiems atostogų su dukra laikotarpiams. V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val.

3.7. K. D. ir V. D. norėdami vaiką atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki kelionės pradžios dienos, nurodant valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam sutikimui tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai laikinai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos. V. D. įsipareigoja grąžinti visus jam laikinai perduotus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus tą pačią dieną, kuomet dukra yra grąžinama į jos gyvenamąją vietą.

3.8. G. D. gimimo diena su tėvu, V. D., švenčiama poriniais metais, o su motina, K. D. – neporiniais vaiko gimimo metais, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Jeigu gimimo diena yra darbo dieną, tai V. D. bendrauja su dukra ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val. ir grąžindamas tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., jeigu gimimo diena yra ne darbo dieną, tai V. D. bendrauja su dukra ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžindamas tą pačią į gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. (jeigu šią dieną su dukra priklauso bendrauti ne V. D. pagal 3.4. punktą). Jeigu neporiniais metais dukros gimimo diena patenka į jos bendravimo su V. D. laiką, numatytą šios tvarkos 3.2. punkte, tai V. D. bendravimo su dukra laikas, jo pageidavimu, gali būti perkeliamas į sekančią dieną, t. y. ketvirtadienį (tomis pačiomis sąlygomis kaip numatyta 3.2. punkte), o jeigu neporiniais metais dukros gimimo diena patenka į jos bendravimo su V. D. laiką, numatytą šios tvarkos 3.4. punkte, tai K. D. pasiima dukrą laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. iš V. D. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. į V. D. gyvenamąją vietą. Ši diena V. D. nėra kompensuojama (atitinkamai ir K. D. nėra kompensuojamas prarastas bendravimo su dukra laikas, jeigu dukros gimimo diena patenka į jos bendravimo su dukra laiką).

3.9. Tėvo diena ir Motinos diena, taip pat kiekvieno iš tėvų gimimo diena (V. D. – (duomenys neskelbtini), K. D. – (duomenys neskelbtini)) yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Jeigu šiame punkte numatyta su vaiku švenčiama diena patenka į darbo dieną, tai V. D. bendrauja su dukra ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val. ir grąžindamas tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., jeigu šiame punkte numatyta su vaiku švenčiama diena patenka į ne darbo dieną, tai V. D. bendrauja su dukra ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžindamas tą pačią į gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. (jeigu šią dieną su dukra priklauso bendrauti ne V. D. pagal 3.4. punktą). Jeigu K. D. gimimo diena patenka į dukros bendravimo su V. D. laiką, numatytą šios tvarkos 3.2. punkte, tai V. D. bendravimo su dukra laikas, jo pageidavimu, gali būti perkeliamas į sekančią dieną, t. y. ketvirtadienį (tomis pačiomis sąlygomis kaip numatyta 3.2. punkte), o jeigu K. D. gimimo diena ir Motinos diena patenka į dukros bendravimo su V. D. laiką, numatytą šios tvarkos 3.4. punkte, tai K. D. pasiima dukrą laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. iš V. D. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. į V. D. gyvenamąją vietą. Ši diena V. D. nėra kompensuojama (atitinkamai ir K. D. nėra kompensuojamas prarastas bendravimo su dukra laikas, jeigu dukros V. D. gimimo diena ar Tėvo diena patenka į jos bendravimo su dukra laiką).

3.10. Bendravimo tvarka su G. D. kasmetinėmis šventinėmis dienomis nustatoma sekančiai:

3.10.1. K. D. su dukra švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. gruodžio 26 d.) neporiniais kalendoriniais metais, o V. D. poriniais kalendoriniais metais. Jeigu šios dienos nepatenka į V. D. bendravimo su dukra laiką, numatytą šios tvarkos 3.4. punkte, tai V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. Jeigu neporiniais kalendoriniais metais šiame punkte numatytos šventės patenka į V. D. bendravimo su dukra laiką, numatytą šios bendravimo tvarkos 3.2. punkte – prarastas laikas V. D. nėra kompensuojamas. Jeigu neporiniais kalendoriniais metais šiame punkte numatytos šventės patenka į V. D. bendravimo su dukra laiką ir dukra yra pas V. D., tai K. D. Šv. Kūčių dieną pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val.

3.10.2. K. D. su dukra švenčia Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kuomet gruodžio 31 d. patenka į porinius metus, o V. D. kuomet gruodžio 31 d. patenka į neporinius kalendorinius metus. Jeigu šios dienos nepatenka į V. D. bendravimo su dukra laiką, numatytą šios tvarkos 3.4. punkte, tai V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. Gruodžio 31 d. poriniais metais patenkant į V. D. bendravimo su dukra laiką, pagal numatytą tvarką 3.4. punktą, ir dukrai esant pas V. D., K. D. pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos, gruodžio 31 d. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., ir grąžina į V. D. gyvenamąją vietą, sausio 1 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., jeigu pagal 3.4. punktą sekančią dieną, t. y. sausio 2 d. su dukra priklauso bendrauti V. D..

3.10.3. Kiekvienai metais, K. D. su dukra Šv. Velykas švenčia pirmąją dieną, o V. D. – antrąją dieną. Jeigu pirmoji Šv. Velykų diena patenka į dukros bendravimo su tėvu laiką, numatytą šios tvarkos 3.4. punkte, ir dukra yra pas V. D., tai K. D. pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val.

3.10.4. Kiekvienai metais, K. D. su dukra mini Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), o V. D. – Vėlynes (lapkričio 2 d.). Jeigu Vėlynių diena nepatenka į dukros bendravimo su tėvu laiką, numatyta šios tvarkos 3.4. punkte, tai V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val. Jeigu Visų šventųjų diena patenka į dukros bendravimo su tėvu laiką, numatytą šios tvarkos 3.4. punkte, ir dukra yra pas V. D., tai K. D. pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžina į V. D. gyvenamąją vietą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., jeigu pagal 3.4. punktą sekančią dieną su dukra priklauso bendrauti V. D..

3.11. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 3 (tris) k. d. nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.

3.12. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 19.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Iki dukra gebės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis savarankiškai, bendravimą privalo užtikrinti tėvai.

3.13. Jeigu V. D. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku K. D.. Neįvykusio susitikimo laikas gali būti kompensuojamas šalių susitarimu.

3.14. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, K. D. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku V. D. ir pasiūlyti suderinti kitą susitikimo laiką bei dieną (derinama pagal vaiko ir V. D. užimtumą).

Atsakovė patikslintu priešieškiniu (2025-11-06 DOK-43448) siūlo savo bendravimo tvarką, prašo nustatyti 8 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad ieškovo siūloma tvarka chaotiška, per intensyvi ir trikdanti įprastinę dukros dienotvarkę. Akivaizdu, kad ieškovas siekdamas maksimalios bendravimo tvarkos, siekia 50/50 modelio, tačiau akcentuotina, kad ieškovas gyvena kitam mieste, todėl nuolatinis vaiko vežiojimas, neatitinka geriausių vaiko interesų. Trečiadienio savaitės susitikimai (trečiadieniais) papildomai trukdo išlaikyti nuolatinį ugdymą, poilsio ir miego režimą. Po darželio būna pavargęs, todėl kelionės ar veiklos tą dieną kelia nuovargį ir bendravimo kokybę. Trečiadieniais bendravimas iš vis nėra būtinas vaiko ryšio palaikymui, kai savaitgaliai pilnai aprėpia dvi nakvynes. Trečiadienių atsisakymas riboto laiko mažinimo – tėvas matysis su vaiku ilgiau, nes vietoje kelių trumpų vakarų gaunamas visas savaitgalis nuo penktadienio 15:30 val. iki sekmadienio 18:00/18:15 val.

Atsakovės siūloma bendravimo tvarka:

I etapas 1 mėn. Trečiadieniais nuo 15.30/15.45 val. iki 19.00/19.15 val. vaikas paimamas iš gyvenamosios arba ugdymo įstaigos, būna tame mieste kur yra ugdymo įstaiga. Šeštadienis arba sekmadienis paimamas (10:00/10:15, grąžinamas iki 17:00/17:15) Kas antrą savaitgalį, dienos rotuojamos tarp tėvo ir mamos. Su teise vežtis vaiką į kitą miestą. Adaptacinis laikotarpis be nakvynės.

II etapas 1 mėn. Trečiadieniais nuo 15.30/15.45 val. iki 19.00/19.15 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios arba ugdymo įstaigos, būna tame mieste kur yra ugdymo įstaiga. Šeštadienis paimamas (10:00/10:15, grąžinamas iki 19:00/19.15 val.) Kas antrą savaitgalį, dienos rotuojamos tarp tėvo ir mamos. Su teise vežtis vaiką į kitą miestą. Adaptacinis laikotarpis be nakvynės. Sekmadienis (10:00/10:15, grąžinamas iki 18:00/18.15 val.)

III etapas 1 mėn. Trečiadieniais nuo 15.30/15.45 val. iki 19.00/19.15 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios arba ugdymo įstaigos, būna tame mieste kur yra ugdymo įstaiga. Šeštadienis–Sekmadienis (17:00–12:00), su viena nakvyne

IV etapas 1 mėn. Trečiadieniais nuo 15.30/15.45 val. iki 19.00/19.15 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios arba ugdymo įstaigos, būna tame mieste kur yra ugdymo įstaiga. Šeštadienis–Sekmadienis (12:00–12:00) Vaikas adaptuojasi prie pilno savaitgalio su viena nakvyne.

V etapas 2 mėn. Trečiadieniais nuo 15.30/15.45 val. iki 19.00/19.15 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios arba ugdymo įstaigos, būna tame mieste kur yra ugdymo įstaiga. Šeštadienis–Sekmadienis (10:00/10:15–18:00/18.15 val.), vaikas adaptuojasi prie pilno savaitgalio su viena nakvyne.

VI etapas (Pastovus iki vaikui sueis 10 metų) 2 mėn., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15.30/15.45 pastovus bendravimo grafikas. iki sekmadienio 18:00/18.15 val.) Trečiadienių susitikimai perkeliami prie savaitgalio, laikas su tėvu iš esmės pailgėja, užtikrinant pilną savaitgalį ir vaiko dienos ritmą.

9. Pasibaigus VI etapui kiekvienas iš tėvų atostogauja su dukra du kartus per metus, nepertraukiamai po 5 k. d. Kiekvienas iš tėvų apie planuojamas atostogas kitą šalį informuoja el. paštu ne vėliau kaip likus 10 k. d. iki planuojamos pirmos atostogų dienos su dukra pradžios. V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dienos su dukra pradžios. V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Tėvas privalo informuoti vaiko mamą žinute prieš 10 min. apie atvykimo pasiimti dukrą ir dukros grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką.

10. Nuo 2027 m. lapkričio 6 d. iki 2030 m. lapkričio 6 d. (iki dukrai sueis 10 metų), kiekvienas iš tėvų atostogauja su dukra 20 k. d. per metus. Nepertraukiamų atostogų laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 k. d. Dėl konkretaus atostogų laiko ir trukmės šalys iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Jeigu šalys nesusitaria, poriniais metais prioritetas teikiamas K. D. pageidaujamiems atostogų su dukra laikotarpiams, o neporiniais – V. D. pageidaujamiems atostogų su dukra laikotarpiams. V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamos vietos pirmąją atostogų dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Tėvas privalo informuoti vaiko mamą žinute prieš 10 min. apie atvykimo pasiimti dukrą ir dukros grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką.

11. Tėvas vaiką gali vežtis atostogų į užsienio valstybę nuo 8 metų.

12. Šalys susitaria, kad V. D. bendrauja su dukra lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną 5 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 13.00/13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.00/19.15 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Kalėdų dieną 5 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 13.00/13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.00/19.15 val. iki dukrai sueis 10 metų.

13. Šalys susitaria, kad V. D. lyginiais metais bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų dieną 5 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 13.00/13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.00/19.15 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną 5 val. V. D. suteikiama galimybė vaiką vežtis iš vaiko gyvenamosios vietos pasiimant 13.00/13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 19.00/19.15 val. šioje sutartyje numatytomis valandomis iki dukrai sueis 10 metų.

14. Šalys susitaria, kad Mamos dieną su nepilnamečiu vaiku praleidžia mama K. D., o Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu V. D.. Tėvas gali pasiimti nepilnametį vaiką 10.00 val. iki 10.15 val. val. ir 18.00 val. iki 18.15 val. grąžinti į gyvenamąją vietą. Apie pasiėmimo laiką tėvas privalo informuoti vaiko mamą iš vakaro sms žinute.

15. K. D. likus 3 d. informuoja apie organizuojamą vaiko gimtadienį ir/arba sudaryti tėvui galimybę atvykti pasveikinti nepilnametį vaiką į vaiko gyvenamąją ir/ar šventės vietą iki dukrai sueis 10 metų.

16. Jei V. D. negali bendrauti su vaiku jam paskirtą savaitgalį, šis laikas nėra perkeliamas ir bendravimas gali būti kompensuojamas tik šalių susitarimu.

17. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį;

18. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

19. Ligos atveju, jei nėra galimybės tėvui V. D. užtikrinti bendravimo su dukra jam priskirtą savaitgalį, mama K. D. informuoja tėvą ir suderina kitą susitikimo laiką.

20. V. D. bendravimo su dukra metu, privalo kas keturias valandas informuoti mamą apie vaiko būseną atsiunčiant filmuotą medžiagą ir informuojant apie vaiko būvimo vietą iki dukrai sueis 10 metų.

21. V. D. įsipareigoja nedelsiant informuoti mamą, jei dukra pasijuto blogai, taip pat jei iškilo poreikis vežti į gydymo įstaigą.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje, bylos medžiagos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos išvados (2024-02-02 DOK-5303) nustatyta, kad atsakovė ir mažametė dukra G. gyvena atsakovės tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame, (duomenys neskelbtini). Vaikui yra sudarytos sąlygos augti ir vystytis, mergaitė lanko lopšelį darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovas laikinai gyvena jo draugei priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes ieškovui priklausantis namas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra remontuojamas. Būstas švarus ir tvarkingas, yra visi reikalingiausi namų apyvokos daiktai ir baldai. Bute sąlygos vaiko poreikiams tenkinti sudarytos tinkamai. Ieškovo teigimu vaikas miegotų arba miegamajame arba svetainėje ant iškleidžiamos lovos, esant poreikiui nupirktų lovelę. Ieškovas teigia kad dukra reaguoja teigiamai į jo gyvenimo draugę. Ieškovas gali sudaryti mergaitei tinkamas gyvenimo sąlygas. Jokių įrodymų, kad ieškovo maksimalus bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams nėra. Jo tėvystės teisės nėra apribotos. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė atsižvelgdama į vaiko amžių, dienos rėžimą, mano, kad turėtų būti atsižvelgta į vaiko miego sutrikimus, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis be nakvynių ilgesnis nei prašo ieškovas.

Byloje kilo ginčas dėl pereinamojo laikotarpio trukmės t.y. kada šalių vaikas galės nakvoti pas tėvą. Pažymėtina, kad pirminiame ieškinyje ieškovas nebuvo nurodęs jokio pereinamojo laikotarpio, kada šalių dukra galės su juo bendrauti ir leisti savaitgalius su nakvyne, tik bylos eigoje pakeitė poziciją ir prašė nustatyti 5 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką pirma nakvynė numatyta ketvirtąjį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė ilgą laiką siūlė palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintą tvarką, kuri teismo vertinimu yra minimali ir tik patikslintu ieškiniu 2025 m. lapkričio 6 d. pasiūlė savo bendravimo tvarką ir prašo nustatyti 8 mėnesių perinamąjį laikotarpį, nurodant, kad pirma nakvyne būtų trečią mėnesį, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylos eigoje šalys sutiko, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, kuomet šalių dukra adaptuosis prie nakvynių. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaiko ir tėvo ryšys nenutrūkęs, kad nuolat tėvas bendravo pagal nustatytą tvarką. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių dukrai nustatytas diagnozes – (duomenys neskelbtini) bei šeimos gydytojos rekomendacijas dėl G. D. emocinės ir fizinės gerovės palaikymo nurodytas 2024 m. gruodžio 12 d. ir 2025 m. gegužės 29 d. medicinos dokumentų išrašuose, kur nurodyta, jog rekomenduojama vengti nakvynių ir ilgesnių buvimo laikotarpių kitoje aplinkoje, kol mergaitės emocinė būklė taps stabilesnė, palaikyti stabilią kasdieninę rutiną, vengti staigių pokyčių (2024-02-19 DOK-7351, 2025-11-06 DOK-43561).

Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimą, vaikui nustatytas diagnozes, šeimos gydytojo rekomendacijas, vaiko ir tėvo ryšį, nustato šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Per šešių mėnesių ieškovas su dukra bendraus palaipsniui plečiant bendravimo laiką, o po šešių mėnesių, ieškovas bendraus su dukra pagal pastovią bendravimo tvarką. Kadangi tarp šalių santykiai yra konfliktiški, kurių neigiamus padarinius jaučia šalių mažametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Teismas sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės siūloma bendravimo tvarka su dukra G., pilnai neatitinka vaiko interesų, todėl bus padaryti pakeitimai, kad atitiktų vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.). Praėjus šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatoma ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, iki vaiko pilnametystės, kuri leis jam maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovo keliamas reikalavimas, kad kiekvienas iš tėvų prieš priimdamas sprendimą dėl vaiko ugdymo įstaigos, užklasinės veiklos, neformaliojo ugdymo turi gauti kito tėvo pritarimą atmetamas kaip perteklinis, nes tai vertinama kaip tėvų pareiga (LR CK 3.165 straipsnio 1dalis). Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas yra kooperatyvo (duomenys neskelbtini), kad turi (duomenys neskelbtini), kuriame laiko (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) nėra samdomų darbuotojų, kad ieškovas deklaravęs (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų, tai reikalauja daug priežiūros, o ieškovas prašo maksimalios bendravimo tvarkos su vaiku, teismo nuomone ieškovo darbinė veikla nėra pagrindas nenustatyti tėvo ir vaiko maksimalią bendravimo tvarką. Atsakovės keliamas reikalavimas ieškovui dėl dukros tinkamų sąlygų nakvynei (turėti vaiko lovelę) atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai vertinama kaip tinkamas tėvų pareigų vykdymas (LR CK 3.165 straipsnio 1dalis).

Atsižvelgiant, kad pereinamasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti, kad vaikas atostogas su tėvu praleis, kai dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl atostogų trukmės. Ieškovas prašo, kad kiekvienas iš tėvų su vaiku atostogautų 30 kalendorinių dienų per metus ir nepertraukiamas atostogų laikotarpis būtų neilgesnis 14 kalendorinių dienų. Atsakovė prašo nustatyti, kad atostogos su dukra truktų 20 kalendorinių dienų per metus, o nepertraukiamas laikotarpis būtų neilgesnis nei 10 darbo dienų. Spręstina, kad atostogų metu ilgesni laikotarpiai vaiko praleisti su tėvu nepažeidžia vaiko interesų.

Tarp šalių kilo ginčas dėl dukros gimimo dienos šventimo. Ieškovas siūlo švęsti dukros gimimo dieną atitinkamai vienam iš tėvų lyginiais ir nelyginiais metais, o atsakovė įsipareigoja organizuoti vaiko gimtadienį ir sudaryti tėvui galimybę atvykti ir pasveikinti dukrą. Esant nesutarimams ir tarp tėvų konfliktiniams santykiams teismas nustato, kad siekiant išvengti nesutarimų tikslinga, jog būtų nustatyta, kada dukros gimimo diena švenčiama su vienu iš tėvų ir nurodant vaiko paėmimo laiką tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Ieškovas ir atsakovė sutinka, kad būtų švenčiama Motinos ir Tėvo diena, ieškovas taip pat nori, kad būtų nustatyta kiekvieno iš tėvų gimimo dienos šventimo tvarka. Manytina, kad kiekvieno iš tėvų gimimo dienos šventimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovas siūlo detalų bendravimą švenčių dienomis, Atsakovė švenčių dienomis siūlo bendravimą be nakvynių. Įvertinus, jog yra numatytas pereinamasis laikotarpis, nustatytina, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka švenčių dienomis bus pereinamuoju laikotarpiu, o pasibaigus 6 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikotarpiui, nustatytina ieškovo siūlomą bendravimo tvarką iki vaiko pilnametystės, tik nustatant, kad vaikas turi būti grąžinamas į namus nuo 18.00 iki 18.15 val. Be to, vaiko interesais, po savaitgalio praleisto su tėvu, vaikas taip pat turi būti gražintas į savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.15 val., siekiant nesutrikdyti vaiko nusistovėjusio dienos rėžimo, pasirengimo ugdymo įstaigai. Atsakovė prašo atsisakyti trečiadienio susitikimų, po to, kai prasidės pastovus bendravimas, nes trečiadienio susitikimai, trukdo vaiko poilsio ir miego rėžimui, be to, reikalauja, kad kol vyks trečiadienio susitikimai, vaikas negali būti vežamas į kitą miestą. Teismo nuomone vaiko bendravimas su tėvu trečiadieniais, neprieštarauja vaiko interesams, o sprendime neturi būti nurodoma, kad tuo metu kai vaikas paimamas, būna tame mieste kur yra ugdymo įstaiga, nes tėvas sprendžia kaip su vaiku praleisti laiką. Ieškovo reikalavimas, kad jei bendravimas negalimas dėl objektyvių priežasčių, tai atsakovė turi pasiūlyti suderinti kitą laiką pagal vaiko ir ieškovo užimtumą, numatytas ieškovo naudai, todėl nustatytina, kad kitas laikas turi būti derinama šalių susitarimu.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas neprivalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvų darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos rėžimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-696/2019).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju keičiant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, svarbu: vaiko interesai, konkretumas, aiškumas, tėvų ir vaiko maksimalus bendravimas, tinkamas nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas, bet kokių ginčo šalių manipuliacijų pašalinimas. Taigi, tarp šalių byloje kilo ginčas dėl vaiko maksimalaus bendravimo, abu tėvai turi siekį bendrauti su mažamete dukra, palaikyti su ja glaudžius ir artimus ryšius, užtikrinti tęstinį vaiko bendravimą su jai artima aplinka. Bylos duomenimis šalių dukra, myli abu tėvus, prieraišumas tarp vaiko ir tėvų bei jų artimos aplinkos nėra nutrūkęs, jis nori su kiekvienų praleisti atitinkamai skirtą laiko tarpą. Jokių prieš parodymų įstatyminių atstovų atžvilgiu neteikė ir vaiko teisių apsaugos institucija, kuriems esant teismas turėtų pagrindą riboti bendravimo tvarką. Buities aplinkos sąlygos nepilnamečiui augti ir vystytis yra tinkamos pas abu tėvus. Vienok, sutiktina, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka tik iki vaikui sueis 10 metų, siūlomas bendravimas švenčių dienomis su tėvu praleisti 5 valandas, be nakvynių, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nutraukti bendravimą trečiadieniais nėra atitinkantis tiek augančios šalių dukros interesus, tiek ir tėvų interesams. Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, vaikas yra mažas, jam reikalingas atitinkamas dienos rėžimas, nei ieškovo, nei atsakovės siūloma bendravimo tvarka pilnai neatitinka vaiko interesų, sutinkamai su teismui suteikta diskrecijos teise šeimos bylose, ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, teismui iš esmės pasisakius dėl ginčo dalyko (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335-313/2015">3K-3-335-313/2015</a>). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio padidinimo

Byloje kilo ginčas dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2013">3K-3-37/2013</a>).

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022, patvirtintą sutarties, dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo V. D. įsipareigojo mokėti dukters G. D. 230,00 Eur vaiko išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo prašymo nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo V. D. nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros G. D. išlaikymui po 430,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros G. D. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaiko motinai.

Atsakovė priešieškinyje ir pareiškime dėl reikalavimo didinimo ir teismo posėdyje nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena jos motinai priklausančiame bute, dukra lanko lopšelį darželį, 2023 m. rugpjūčio 31 d. dukrai nustatyti nedideli (duomenys neskelbtini) dviem metams, jai reikalinga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalba. Ieškovė nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 1007,25 eurų. Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje, matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra: drabužiams ir avalynei 106,17 Eur per mėnesį (1273,99 Eur per metus), išlaidos maistui – 170,33 Eur per mėnesį (2044,00 Eur per metus); sveikatos (spec. poreikiai) – 272,07 Eur per mėnesį (3264,79 Eur per metus); higiena – 28,39 Eur per mėnesį (340,70 Eur per metus); ugdymo priemonėms – 83,41 Eur per mėnesį (1000,90 Eur per metus); kitos išlaidos (šventinės išlaidos, knygos, žaislai aksesuarai, kanceliarinis prekės, atostogos/pramogos, kuras veržti vaiką pas (duomenys neskelbtini) į Kauną, nenumatytos išlaidos – 174, 64 Eur per mėnesį (2095,65 Eur per metus); komunaliniai mokesčiai – 113,91 Eur per mėnesį (1366,97 Eur per metus), ilgalaikiai daiktai (vaiko kambario remontas, vaiko lova) – 58,33 per mėnesį (700,00 Eur per metus).

Ieškovas sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 327,00 Eur, bet nesutinka, kad būtų padidinta iki 423,00 Eur. Nurodo, kad vaiko poreikiai sudaro ne 1007,25 Eur, o jo paskaičiavimu 515,28 Eur, bet jis sutinka teikti 327,00 Eur išlaikymą. Ieškovas nesutinka su išlaidomis maistui, nes dukra 5 kartus per savaitę gauna maitinimą darželyje, todėl paskaičiavo, kad pakanka vaikui per mėnesį 56,40 Eur. Ieškovas sutinka, kad dukrai į mėnesį kartą būtų teikiama (duomenys neskelbtini) konsultacija, kas sudaro 62,00 Eur į mėnesį. Sutinka, kad būtų teikiama (duomenys neskelbtini) pagalba vieną kartą į mėnesį, kas sudaro 30,00 Eur per mėnesį, nes dukrai (duomenys neskelbtini) pagalba teikiama darželyje du kartus į savaitę, nemokamai. Nesutinka su išlaidomis skalbimo milteliams, nes teigia, kad pakanka 4,00 Eur per mėnesį (4,00 Eur x 12=48 Eur). Nesutinka su kitomis išlaidomis dalyje dėl gimimo dienų, žaislų, atostogų/pramogų, nenumatytų išlaidų. Vaikui nuvežti pas (duomenys neskelbtini) į Kauną pakanka 150,00 Eur per metus (12,50 Eur x 12). Komunalinių mokesčių dalyje nesutinka, kad būtų skaičiuojamos išlaidos už renovaciją, kaupimo mokestis. Dėl vaiko kambario remonto nepateikta duomenys patvirtinantys išlaidas, vaikui lovą pirks ir jis.

Sprendimo priėmimo metu minimali alga (nuo 2025 m. sausio 1 d.) sudaro 1038,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro apie 777,00 Eur per mėnesį Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su dukros poreikiais dėl sveikatos sutrikimų, dėl ko reikalinga išskirtinė priežiūra, kad būtų tenkinami ne tik būtinieji, bet ir (duomenys neskelbtini). Be to, pasikeitė ir ekonominė situacija. Ieškovo finansinė padėtis pagerėjo iš esmės, jis turi nuolatines pajamas ir santaupas, dirba neskelbtini, kooperatyve (duomenys neskelbtini), vykdo Europos Sąjungos finansuojamus ūkio projektus. Vaikas turi (duomenys neskelbtini), nustatyti nedideli (duomenys neskelbtini) dėl vėluojančios kalbinės raidos ir rekomenduotina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalba, be to reikalinga ir (duomenys neskelbtini) pagalba, kad kainuoja papildymai.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas.

Po G. D. priteisto išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 3 metai, santuokos nutraukimo metu dukrai buvo beveik du metai, dabar ji lanko darželį, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiui vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Be to, bylos duomenimis patvirtinama, kad šalių dukrai (duomenys neskelbtini) švietimo pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti nedideli specialieji ugdymo(si) poreikiai, dėl to reikalinga teikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalba. (duomenys neskelbtini)

2024 m. vasario 13 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) rekomenduoja ilgalaikius ir reguliarius (duomenys neskelbtini). Medicinos dokumentų išrašai/siuntimai 2024 m. gruodžiu 12 d. ir 2025 m. gegužės 29 d. patvirtina, kad G. D. patvirtintos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2024-02-19 DOK-7351, 2025-11-06 DOK-43561). Atsakovė nurodė, kad nors vaikas gauna nemokamas (duomenys neskelbtini) paslaugas 2 kartus į savaitę darželyje, tačiau darželyje teikiama pagalba 5 asmenų grupei, o ne individualiai, todėl vieną kartą į savaitę reikalinga (duomenys neskelbtini) pasaugos, kurios teikiamos vaikui individualiai, kurios yra mokamos 1 kartas kainuoja 30,00 Eur. (duomenys neskelbtini) konsultacijos yra mokamos viena konsultacija 62,00 Eur, o konsultacijų reikėtų į savaitę kartą. Nors atsakovės paaiškinimas, (duomenys neskelbtini)s L.B. P. paaiškinimas bei atsakovės pateiktais apmokėjimo dokumentais, matyti, jog (duomenys neskelbtini) konsultacijos nevyko 4 kartus į mėnesį, tačiau vidutiniškai šios konsultacijos vyko 1 kartą į mėnesį. (duomenys neskelbtini) pagalbos ir (duomenys neskelbtini) konsultacijų reikalingumo neginčija ir ieškovas, tik sutinka, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) konsultacijų pakanka po 1 kartą į mėnesį.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. D. neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto, gyvena savo motinai priklausančiame bute, dirba (duomenys neskelbtini) jos gaunamos pajamos yra apie 1200,00 Eur per mėnesį, turi automobilį, turi kreditorinį įsiskolinimą, gauna 122,50 Eur išmoką vaikui, jai padeda pragyventi tėvai.

Ieškovas V. D. turi kelis žemės sklypus, gyvenamąjį namą su paskola, gauna pajamas iš kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur per mėnesį, turi ūkį, kuris pagal ieškovą yra nuostolingas, gautomis dotacijomis padengia nuostolius. Šiuo metu atsakovei moka 327,00 Eur vaiko išlaikymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovo su darbo santykiais susijusios mėnesio pajamos yra 2608,70 Eur (neatskaičius mokesčių), yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiko (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), yra PVM mokėtojas ir pagal 2024 metų paraišką gavęs 23 001,62 Eur paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ieškovas teismo posėdyje (2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdis) teigė, kad ūkis nuostolingas, ir jie padengiami gautomis dotacijomis, nors patvirtino, kad rudenį gyvas avis parduoda maždaug už 150,00 Eur. Be to, paaiškino, kad 2024-02-02 Valstybinės vaiko teisių išvadoje nurodytas, 3000,00 Eur darbo užmokestis yra ne tik jo, bet ir jo gyvenimo draugės kartu sudėtas (2025-10-24 DOK-41525).

Teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tik vieną šalių vaiką, abu dirba. Ieškovo ir atsakovės pajamos nėra minimalios. Atsakovės vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, – visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas). Tačiau iš dalies sutiktina, su ieškovu, jog tokios išlaidos kaip mokamos medicininės paslaugos, skalbimo milteliai, kuras vežti vaiką pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos yra padidintos. Teismas nesutinka, kad išlaidos maistui turi būti skirta 56,40 Eur per mėnesį, nes šalių vaikas lanko darželį gauna maitinimą, bet dėl susirgimų ne visada gali objektyviai lankyti darželį, be to, ir kiekvieną dieną po darželio, bei nedarbo dienomis, vaikas turi būti pamaitintas, todėl 170,33 Eur per mėnesį suma yra protinga. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikui (duomenys neskelbtini) metai, po to, vaikas lankys mokyklą, kur nemokamas maitinimas tris kartus į dieną nebus teikiamas.

Be to, bylos aplinkybėmis nustatyta, kad šalių vaikas turi (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad tam reikia papildomų išlaidų. Nors byloje nėra duomenų, jog vaikas nagrinėjimo metu turi (duomenys neskelbtini), nes dviejų metų terminas yra pasibaigęs, tačiau teismo nuomone, sveikatos ir raidos sutrikimai pasibaigus nustatytam terminui savaime neišnyksta ir (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiantį į paminėtą, teismas sprendžia, jog šalių vaiko mėnesio poreikių tenkinimui reikalingos apie 800,00 Eur dydžio lėšos, kurios yra pakankamai protingos, būtinos, pakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, nėra per didelės, todėl laikytinos įrodytomis ir pripažintinos pagrįstomis.

Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 800,00 Eur suma. Pagal teismų praktiką visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką, numatyta, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, o išmokos gali būti skiriamos papildomiems poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Šiuo metu valstybės išmokos vaikui sudaro 122,50 Eur. Įvertinus tėvų turtinę padėtį, spręstina, kad tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Be to, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, jai tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, o ieškovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės. Todėl sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis nemažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis. Todėl šalių nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistina po 400,00 Eur per mėnesį suma. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės

Vilniaus apygardos teismas 2025 rugsėjo 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko G. D. gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 327,25 Eur per mėnesį, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas V. D. nurodė, kad procese patyrė iš viso 7 219,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (pagal teismui pateiktus duomenis 7 163,40 Eur), kurias prašo priteisti iš atsakovės (2024-12-16 DOK-49341, 2025-08-19 DOK-32592, 2025-10-28 DOK-41876, 2025-11-06 DOK-43450, DOK-43558).

Atsakovė K. D. nurodė, kad procese patyrė iš viso 8 253,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo (2024-12-12 DOK-4909, 2025-11-06 DOK-43550, 2025-11-24 DOK-46056).

Kadangi bylą išnagrinėjus iš esmės tiek ieškovės ieškinys, tiek ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, vertinant tai, kad tarp šalių ginčas kilo ne dėl visos buvusios bendravimo tvarkos pakeitimo, ir ne dėl viso išlaikymo dydžio padidinimo, o dėl dalies, su kuo šalys nesutiko ir dėl kurių šalims geruoju kompromiso rasti nepavyko ne tik mediacijos metu, bet ir viso bylos nagrinėjimo proceso metu, šalys ne vieną kartą tikslinio ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, tuo tarpu teismas, suteiktų įgaliojimų ribose (CPK 376 straipsnio 3 dalis), išsprendė ginčą iš esmės, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, paliktinos jas patyrusiai šaliai ir iš vienos šalies kitos šalies naudai nepriteistinos. Taigi, šalys paliktinos kiekviena prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė (procesiniai dokumentai siųsti per EPP sistemą), todėl jų atlyginimo valstybei klausimas šiuo atveju nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-6358-429/2022, dalį dėl nustatyto skyrium gyvenančio ieškovo V. D. bendravimo su vaiku G. D. tvarkos ir nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką:

1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį 6 mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu tėvas V. D. su dukra G. D. bendrauja sekančiai:

1.1. I ir II mėnesį tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra vieną savaitę pasiimant dukrą šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val.; kitą savaitę pasiimant dukrą sekmadienį iš jos gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val.

1.2. III ir IV mėnesį tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val.

1.3. V mėnesį tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais, vieną savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val., antrąjį savaitgalį - pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.15 val.

1.4. VI mėnesį tėvas V. D. bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais, vieną savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą, sekmadienį, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.15 val., kitą savaitgalį - pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val.

1.5. Viso pereinamojo laikotarpio metu tėvas, V. D., bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę, darbo dienomis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 15.30 val. iki 15.45 val., grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.15 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.6. Viso pereinamojo laikotarpio metu tėvas, V. D. bendrauja su dukra lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną, dukra iš jos gyvenamosios vietos pasiimant nuo 13.00 iki 13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą nuo 19.00 iki 19.15 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Kalėdų dieną vaiką iš jos gyvenamosios vietos pasiimant nuo 13.00 iki 13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą nuo 19.00 iki 19.15 val.

1.7. Viso pereinamojo laikotarpio metu tėvas V. D. lyginiais metais bendrauja su dukra antrąją Šv. Velykų dieną pasiimant nuo 13.00 iki 13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą nuo 19.00 iki 19.15 val. Nelyginiais metais bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną pasiimant nuo 13.00 iki 13.15 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.15 val.

2. Pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, iki G. D. pilnametystės, V. D. su dukra, G. D., bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, penktadieniais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val. ir grąžindamas sekmadienį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val.

3. V. D., bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę, darbo dienomis trečiadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 15.30 val. iki 15.45 val., grąžindamas dukrą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.15 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Nuo laikotarpio, kuomet G. D. pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę ugdymo įstaigoje iki dukros pilnametystės, kiekvienas iš tėvų atostogauja su dukra 30 kalendorinių dienų per metus. Nepertraukiamas atostogų laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 14 kalendorinių dienų. Dėl konkretaus atostogų laiko ir trukmės šalys iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Jeigu šalys nesusitaria, lyginiais metas prioritetas teikiamas V. D. pageidaujamiems atostogų su dukra laikotarpiams, nelyginiais – K. D. pageidaujamiems atostogų su dukra laikotarpiams. V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su dukra dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val.

5. K. D. ir V. D. norėdami vaiką atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki kelionės pradžios dienos, nurodant valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam sutikimui tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai laikinai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos. V. D. įsipareigoja grąžinti visus jam laikinai perduotus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus tą pačią dieną, kuomet dukra yra grąžinama į jos gyvenamąją vietą.

6. V. D. turi teisę švęsti G. D. gimimo diena lyginiais metais, o motina, K. D. – nelyginiais vaiko gimimo metais, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Jeigu gimimo diena yra darbo dieną, tai V. D. bendrauja su dukra ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val. ir grąžindamas tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., jeigu gimimo diena yra ne darbo dieną, tuo atveju kai Vaiko gimimo diena nepatenka į tėvo bendravimo laiką, V. D. dukra pasiima iš jos gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžindamas tą pačią į gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Jeigu dukros G. D. gimimo diena patenka į tėvo bendravimo laiką, motina turi teisę pasiimti dukrą laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. iš V. D. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. į V. D. gyvenamąją vietą, jeigu sekančią dieną su dukra priklauso bendrauti V. D..

7. Tėvo diena ir Motinos diena, taip pat tėvų gimimo diena (V. D. – (duomenys neskelbtini), K. D. – (duomenys neskelbtini)) yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo. Jeigu šiame punkte numatyta su vaiku švenčiama diena patenka į darbo dieną, tai V. D. bendrauja su dukra ją pasiimdamas iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val. ir grąžindamas tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.15 val., jeigu šiame punkte numatyta su vaiku švenčiama diena yra ne darbo dieną, nepatenka į tėvo bendravimo laiką, V. D. dukra pasiima iš jos gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val., ir grąžindamas tą pačią į gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Jeigu K. D. gimimo diena ir Motinos diena patenka į tėvo bendravimo laiką, motina K. D. pasiima dukrą laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. iš V. D. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. į V. D. gyvenamąją vietą, jeigu sekančią dieną su dukra priklauso bendrauti V. D..

8. K. D. su dukra švenčia Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. gruodžio 26 d.) nelyginiais kalendoriniais metais, o V. D. lyginiais kalendoriniais metais. Jeigu šios dienos nepatenka į tėvo bendravimo laiką, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Jeigu nelyginiais kalendoriniais metais šiame punkte numatytos šventės patenka į V. D. bendravimo laiką ir dukra yra pas V. D., tai K. D. Šv. Kūčių dieną pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val.

9. K. D. su dukra švenčia Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kuomet gruodžio 31 d. patenka į lyginius metus, o V. D. kuomet gruodžio 31 d. patenka į nelyginius kalendorinius metus. Jeigu šios dienos nepatenka į V. D. bendravimo laiką, tai V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną, laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Gruodžio 31 d. lyginiais metais patenkant į V. D. bendravimo laiką, ir dukrai esant pas V. D., K. D. pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos, gruodžio 31 d. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., ir grąžina į V. D. gyvenamąją vietą, sausio 1 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val., sekančią dieną, t. y. sausio 2 d. su dukra priklauso bendrauti V. D..

10. Kiekvienais metais, K. D. su dukra Šv. Velykas švenčia pirmąją dieną, o V. D. – antrąją dieną. Jeigu pirmoji Šv. Velykų diena patenka į dukros bendravimo su tėvu laiką, ir dukra yra pas V. D., tai K. D. pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val.

11. Kiekvienais metais, K. D. su dukra mini Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), o V. D. – Vėlynes (lapkričio 2 d.). Jeigu lapkričio 2 diena nepatenka į dukros bendravimo su tėvu laiką, tai V. D. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val. Jeigu lapkričio 1 diena patenka į dukros bendravimo su tėvu laiką, ir dukra yra pas V. D., tai K. D. pasiima dukrą iš V. D. gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.15 val. ir grąžina į V. D. gyvenamąją vietą tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.15 val., jeigu sekančią dieną su dukra priklauso bendrauti V. D..

12. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.

13. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaiko, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 19.00 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Iki dukra gebės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis savarankiškai, bendravimą privalo užtikrinti tėvai.

14. Jeigu V. D. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku K. D.. Neįvykusio susitikimo laikas gali būti kompensuojamas šalių susitarimu.

15. Jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, K. D. turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti sms žinute arba elektroniniu laišku V. D. ir šalių sutarimu suderinti kitą susitikimo laiką bei dieną.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT 6358-429/2022, G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. D. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2024 m. vasario 19 d., iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė