Baudžiamoji byla Nr. 2K-333/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.6; 1.1.8.1.1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjui advokatui V. Dziegoraičiui,
nukentėjusiajai D. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. D., V. M., D. B. ir jos atstovo advokato Ž. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nukentėjusiųjų D. B., E. D. ir V. M. apeliacinis skundas buvo atmestas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu O. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, O. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nuteistojo gynėjo prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
O. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 26 d., apie 19 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, sningant, kelio dangai esant padengtai sniegu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 172 punktų reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas bei kelio būklę, dėl to kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su J. D. priklausančiu automobiliu „Mazda Xedos 6“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. D. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Mazda Xedos 6“ keleivis A. B., vairuotojui E. D. ir keleiviui V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniais skundais nukentėjusioji D. B. ir jos atstovas advokatas Ž. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį, paskiriant nuteistajam O. V. teisingą bausmę.
Nukentėjusioji D. B. kasaciniame skunde nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti už kiekvieną O. V. nusikalstamą veiką (BK 281 straipsnio 1 dalis, 281 straipsnio 6 dalis) skiriamą bausmę ir jas subendrinti, tačiau nuteistojo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, dėl to pažeistos BK 63 straipsnio nuostatos, numatančios bausmės skyrimą, esant kelioms nusikalstamoms veikoms. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad O. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe be pagrindo buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Skunde pabrėžiama, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą abi šios sąlygos yra būtinos. Gi, nukentėjusiosios manymu, faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina to, kad nuteistasis būtų nuoširdžiai gailėjęsis dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų: nuteistasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, neatlygino A. B. laidotuvių išlaidų, nesidomėjo žuvusiojo šeimos narių savijauta ir sveikata. O. V. teisme išsakytas apgailestavimas negali būti laikomas nuoširdžiu, nes nebuvo pagrįstas konkrečiais veiksmais, juo tik buvo siekiama sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-539/2006, 2K-669/2007, 2K-736/2007. Skunde taip pat nurodoma, kad teismai, skirdami bausmę nuteistajam, nesivadovavo Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, neužtikrino skirtingų interesų pusiausvyros. Kasatorės įsitikinimu, O. V. paskirta per švelni bausmė, nustatant jos dydį nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Nukentėjusiosios D. B. atstovas advokatas Ž. M. savo kasaciniame skunde išdėsto tuos pačios argumentus, kaip ir jo atstovaujamoji.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji E. D. ir V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nurodo, kad kaltinamajame akte O. V. nepagrįstai buvo kaltinamas tik BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos padarymu. Kasatorių nuomone, toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismai, savo sprendimuose konstatavę, jog E. D. ir V. M. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, veikos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį taip pat nekvalifikavo. E. D. ir V. M. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris įpareigoja apeliacinės instancijos teismą priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl veikos kvalifikacijos
Pagal faktines bylos aplinkybes, kurios konstatuotos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota, pritaikant BK 281 straipsnio 6 dalį. Teismai konstatavo, kad O. V., neblaivus vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 172 punktų reikalavimus ir sukėlė autoįvykį, kuriame nukentėjusysis A. B. žuvo, o nukentėjusieji E. D. ir V. M. patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus. BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis išaiškinta teisingai ir pritaikyta išdėsčius išsamius padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Įrodymų vertinimas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų požiūriu atliktas tinkamai. Sprendimas dėl padarytos veikos kvalifikavimo atitinka įstatymo nuostatas ir susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2K-183/2008, 2K-784/2007, 2K-2/2005 ir kt.). Šiuo požiūriu kasatorių, kurie su veikos juridiniu kvalifikavimu nesutinka, pozicija – nepagrįsta, nes iš dalies grindžiama neteisingu BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties aiškinimu. Baudžiamojoje teisėje galioja taisyklė, kad sunkesnis kvalifikacinis požymis padengia lengvesnį kvalifikacinį požymį. Konkuruojant kelioms straipsnio dalims, numatančioms kvalifikuotas sudėtis, parenkama ta dalis, kuri numato sunkiausią požymį iš visų, toje veikoje esančių sunkinančių aplinkybių. Jeigu nusikalstama veika atitinka kelias BK straipsnio dalis, nustatančias skirtingas sankcijas, veika kvalifikuojama pagal tą straipsnio dalį, kuri numato griežčiausią sankciją. Vadovaujamasi tokia logika: griežtesnė norma apima ir požymius švelnesnės normos, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia, išskyrus realios sutapties atvejus. Nagrinėjamu atveju, nusikalstamo autoįvykio pasekmės buvo sukeltos viena ir ta pačia veika. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad O. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį, reikšmingą juridiniam vertinimui. Šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojant nusikaltimą įstatymo taikymo klaida nepadaryta.
BPK 305 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad, aprašant nusikalstamą veiką, be kitų aplinkybių, turi būti nurodyti tos veikos padariniai. Būtent taip pasielgė pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje konstatavęs, kad dėl kaltinamojo padaryto teisės pažeidimo vienas asmuo žuvo, o dviems asmenims nesunkiai sutrikdyta sveikata. Į šias pasekmes atsižvelgta, skiriant bausmę, nes padarytos žalos dydis ir mastas buvo viena iš aplinkybių, turinčių įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui.
Dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo
Bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatytos prokuroro surašytame kaltinimo akte, kuris atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus. Aprašant nusikalstamą veiką aptarti BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardyti požymiai, trumpai paminint esmines aplinkybes, tiksliai nurodyta kaltinimo formuluotė, kaltinimo formulavimui reikšmingos BK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatos. Kaltinimo akte atsispindi visi autoįvykio padariniai (tarp jų kasatoriams E. D. ir V. M. padaryti kūno sužalojimai), sukelti viena ir ta pačia veika. Nusikaltimas, kurio padarymu buvo kaltinamas įtariamasis O. V., juridiškai kvalifikuotas pagal tą BK straipsnio dalį, kuri pagal konstatuotus padarinius numatė griežčiausią sankciją (BK 281 straipsnio 6 dalis). Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų formuluojant kaltinimą įtariamajam nepadaryta.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Kasatorių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino nuteistojo O. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes nuteistasis O. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje pats parašė nuoširdų prisipažinimą, nuo pirmosios apklausos apie autoįvykį davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtino teisiamajame posėdyje, neigiamai vertino savo elgesį, išgyveno dėl sukelto autoįvykio pasekmių, nukentėjusiesiems atlygino dalį žalos. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. V. savo valia padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi.
Dėl bausmės
Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismas skirdamas bausmę netinkamai taikė baudžiamąjį
įstatymą, neatsižvelgė į bausmės paskirtį, kurią nulemia nuteistojo asmenybė, nusikalstamos veikos pasekmės. Kolegijos nuomone, šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti, nes skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas neatsargiais veiksmais), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dalinį žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Teismas įvykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus reikalavimus ir sprendime išdėstė išsamius bausmės parinkimo motyvus. Pažymėtina, kad kasatoriai skunduose nenurodė argumentų kuo pasireiškia neteisingas baudžiamojo įstatymo taikymas skiriant bausmę nuteistajam, o tik ginčijo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kurios teisėjų kolegija pasisakė.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendis ir nutartis jų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų E. D., V. M., D. B. ir jos atstovo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
