Baudžiamoji byla Nr. 2K-337/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.7, 2.1.2.9, 2.4.2.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo R. Kontrausko kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) bauda. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios O. Š. (O. M.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteista 1726,40 Lt, o iš AB „VST“ – 1273 Lt. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o dalis dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo palikta nenagrinėta.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiosios O. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosios O. Š. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeista ir iš civilinio atsakovo AB „VST“ nukentėjusiajai O. Š. priteista 13 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
J. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 3 d., apie 11.30 val., Kaune, Chemijos g., vairuodamas traktorių „MTZ-821“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas nuo Pramonės prospekto link Ateities plento, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 153 punktų reikalavimus, t.y. būdamas eismo dalyvis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, sukdamas į kairę, kur jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė, padarydamas „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai O. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Civilinio atsakovo AB „VST“ atstovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartį bei nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį atmesti.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino teisiamojo posėdžio metu išdėstytų argumentų, kad nukentėjusioji O. Š. patyrė sužalojimą dėl to, kad buvo neprisisegusi saugos diržo, kad ji galėjo išvengti susidūrimo, lenkdama į kairę sukantį traktorių iš dešinės pusės, todėl byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai ir buvo sukliudyta teismui priimti teisingą sprendimą byloje.
Civilinio atsakovo atstovo nuomone, nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-47-14, 2007 m. gruodžio 6 d. kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-3511 (07), todėl išnagrinėjo bylą ne visa apimtimi, tai taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijama J. B. kaltė nusikaltimo padarymu, motyvuodamas tuo, kad baudžiamojo proceso įstatyme nesuteikta teisė civiliniam atsakovui ar jo atstovui ginčyti nuteistojo kaltės, taip pat tuo, kad pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės teismas pažeistų nuteistojo teisę į gynybą, mat šis jau prisipažino kaltu. Civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo teisės turi būti analogiškos, kad skirtingi proceso dalyviai, susiję su skirtingomis proceso šalimis, turėtų vienodas procesines galimybes dalyvauti rungimosi principu pagrįstame teismo procese. Įvertinus tai, kad BPK 110 straipsnyje suteikta teisė civiliniam ieškovui įrodinėti civilinio ieškinio pagrįstumą, iš BPK 111 ir 312 straipsnių, CPK 42 straipsnių analizės darytina išvada, kad tiek civilinis atsakovas, tiek jo atstovas taip pat turi teisę ginčyti civilinio ieškinio pagrįstumą, įskaitant nuteistojo kaltę. Kasatoriaus manymu, civilinio atsakovo ar jo atstovo teisės ginčyti civilinio ieškinio pagrįstumą negali varžyti nuteistojo teisė į gynybą, nes taip aiškinant baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus susidarytų nelogiškos situacijos, kai darbdavys būtų priverstas atlyginti žalą, kuri atsirado ne dėl samdomo darbuotojo kaltės, bet yra jo pripažįstama. Nepasisakydamas dėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad civilinio atsakovo atstovo kasacinis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kiek jis yra susijęs su civiliniu ieškiniu, nes pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka tik dėl civilinio ieškinio. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė civilinio atsakovo atstovo pateiktus nukentėjusiosios ieškinio pagrįstumą paneigiančius argumentus, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes, nuosprendyje pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl J. B. kaltės, ir nurodė motyvus, kodėl atmetė civilinio atsakovo atstovo pateiktus nuteistąjį teisinančius įrodymus. Pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes J. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, kad J. B. eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines pareigas AB „VST“, vairuodamas šiai bendrovei priklausančią transporto priemonę, kad nukentėjusioji O. Š. dėl J. B. veikos patyrė neturtinės žalos ir dėl jos pareiškė civilinį ieškinį, o AB „Lietuvos draudimas“ turi pareigą atlyginti civilinį ieškinį tik neviršydamas draudimo išmokos ribų, teismas tinkamai taikydamas BPK 109 ir CPK 6.264 straipsnių nuostatas draudimo išmoką viršijančią civilinio ieškinio dalį priteisė atlyginti AB „VST“. Prokuroras pažymi, kad pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinio atsakovo atstovas turi teisę apeliacine tvarka apskųsti nuosprendį tik dėl civilinio ieškinio. Šia apimtimi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, todėl nepagrįstas civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo paduoto apeliacinio skundo.
Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Š. atstovas prašo civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti, o jei būtų nuspręsta teismo proceso nenutraukti – kasacinį skundą atmesti; be to, priteisti iš civilinio atsakovo AB „VST“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. Š. 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
O. Š. atstovas nurodo, kad pagal BPK 110 straipsnio 2 dalį, 111 ir 367 straipsnius civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik dėl klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu. Kasaciniame skunde yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo pateiktas BPK 312 straipsnio 3 dalies aiškinimas, pagal kurį civilinis atsakovas ar jo atstovas neturi teisės ginčyti nuteisto asmens kaltės, motyvuojant tuo, kad taip aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso įstatymą susidarytų nelogiškos situacijos, kai darbdavys būtų priverstas atlyginti žalą, kuri atsirado ne dėl samdomo darbuotojo kaltės, bet yra jo pripažįstama. O. Š. atstovo nuomone, šis kasacinio skundo motyvas nelaikytinas teisės klausimu, nes šioje byloje nuteistojo J. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką patikimai nustatyta byloje surinktais įrodymais. Kitų argumentų, kurie galėtų būti laikomi teisės klausimais ir būtų susiję su civiliniu ieškiniu, civilinio atsakovo AB „VST“ kasaciniame skunde nenurodyta, todėl kasacinis skundas vadovaujantis BPK 377 straipsnio 4 dalimi turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas mano, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai, nenukrypdami nuo teismų praktikos aiškino ir taikė šioje byloje aktualias teisės normas ir tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Be to, pažymi, kad nors BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ar jo atstovas gali paduoti apeliacinį skundą tik dėl klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atliko dėl civilinio atsakovo atstovo pozicijos įrodymų tyrimą, siekdamas patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė nusikaltimą padariusį asmenį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti naikinama dėl netinkamo BPK 312 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. O. Š. atstovo manymu, nepagrįstas kasatoriaus motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktos teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-47-14 įrodomąją galią, nes apeliacinės instancijos teismas tai padarė nepažeisdamas BPK 88 ir 90 straipsnių reikalavimų, o konsultacinė išvada yra padaryta išimtinai medicininiu požiūriu, nevertinant autotechninių eismo įvykio aplinkybių ir automobilio, kurį vairavo O. Š., deformacijos savybių. Nepagrįstas ir kitas kasacinio skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė 2007 m. gruodžio 6 d. kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-3511 (07), nes būtent šia išvada remdamasis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai (neveikimas) neprisidėjo prie jai kilusios neturtinės žalos padarymo.
Civilinio atsakovo atstovo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų matyti, kad bylą nagrinėję teismai patikrino civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo nurodytas įvykio versijas ir motyvuotai jas atmetė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai pažeidė įstatymo reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atmesdamas civilinio atsakovo atstovo versiją, jog nukentėjusioji O. Š. vairavo automobilį neprisisegusi saugos diržo, šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, jog įvykio metu ji buvo prisisegusi saugos diržą (T. 1, b. l. 106). Apeliacinės instancijos teismas, papildomai tikrindamas šią civilinio atsakovo atstovo nurodytą įvykio versiją, apklausė teismo medicinos ekspertą, teismo eismo įvykio ekspertą, paskyrė kompleksinę teismo medicinos eismo įvykio ekspertizę ir išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus pripažino, kad nukentėjusiosios O. Š. veiksmai ar neveikimas nesusiję priežastiniu ryšiu su jai įvykio metu sukeltais kūno sužalojimais (T. 1, b. l. 207).
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė, jog traktorius ir lengvasis automobilis susidūrė tada, kai lengvojo automobilio vairuotojas laikydamasis Kelių eismo taisyklių jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą (T. 1, b. l. 105). Pradėjus lenkti traktorių iš kairės pusės, tampa nebeįmanoma tuo pačiu metu saugiai apvažiuoti traktorių iš dešinės. Dėl to pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai detaliai neanalizavo civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo keliamos versijos, kad nukentėjusioji galėjo išvengti susidūrimo su traktoriumi apvažiuodama į kairę sukantį traktorių iš dešinės pusės. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tiksliau nustatyti transporto priemonių susidūrimo aplinkybes, apklausė teismo medicinos ekspertą, teismo eismo įvykio ekspertą, paskyrė kompleksinę teismo medicinos eismo įvykio ekspertizę ir įvertinęs visą byloje surinktą įrodymų visetą pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog transporto priemonės susidūrė, nes traktoriaus vairuotojas pažeisdamas Kelių eismo taisykles nedavė kelio jį lenkiančiam lengvajam automobiliui, yra teisinga (T. 1, b. l. 204 – 208).
Kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą ištyrė neišsamiai, nes priimdamas nutartį neanalizavo teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-47-14, kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės akto išvadų. Iš nutarties turinio matyti, kad šie įrodymai nagrinėjant bylą teisme buvo tirti ir vertinti, o kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės aktas buvo vienas svarbiausių įrodymų teismui padarant išvadą, kad nukentėjusiosios O. Š. veiksmai ar neveikimas nesusiję priežastiniu ryšiu su jai įvykio metu sukeltais kūno sužalojimais (T. 1, b. l. 207).
Dėl BPK 320, 332 straipsnio taikymo
Civilinio atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, nes nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijama nuteistojo J. B. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė nagrinėti šiuos apeliacinio skundo argumentus motyvuodamas tuo, kad pagal BPK 111 straipsnio, 110 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio nuostatas civilinis atsakovas ar jo atstovas gali ginčyti tik tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu, tuo tarpu apeliacinio skundo motyvai dėl nuteistojo kaltės nesusiję su civiliniu ieškiniu, todėl paliktini nenagrinėti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinės instancijos teismo pateiktu BPK 320 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu bei pabrėžia, kad draudimas civiliniam atsakovui ar jo atstovui ginčyti nuteistojo kaltės klausimą, nepažeidžia rungimosi principo, įtvirtinto BPK 7 straipsnyje. Apibrėžiant BPK 111 straipsnyje civilio atsakovo teises nurodoma, kad jis turi BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises. BPK 312 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, nurodoma, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Iš to darytina išvada, kad tiek civilinis ieškovas ar jo atstovas, tiek civilinis atsakovas ar jo atstovas turi tokias pačias teises dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą, tai sudaro šiems skirtingiems proceso dalyviams vienodas galimybes dalyvauti teismo procese ir rungtis siekiant jų interesus atitinkančio bylos nagrinėjimo rezultato. Iš BPK 113 straipsnio 2 dalies matyti, kad civilio proceso normos gali būti taikomos baudžiamojoje byloje, kai kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, su sąlyga, kad civilinio proceso normos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Iš BPK 312 straipsnio 3 dalies matyti, kad baudžiamojo proceso normos aiškiai reglamentuoja civilinio atsakovo ar jo atstovo teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtį, todėl CPK 42 straipsnio nuostatomis negalima grįsti civilinio atsakovo ar jo atstovo teisių ginčyti nuteistojo kaltės baudžiamajame procese. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojo proceso normose įtvirtintas draudimas civiliniam atsakovui ar jo atstovui ginčyti nuteistojo kaltę nesukuria nelogiškų situacijų, kai darbdavys priverčiamas atlyginti darbuotojo padarytą žalą, atsiradusią ne dėl jo kaltės, bet jo pripažintą, nes tik kaltinamojo prisipažinimas nėra pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o sprendimą dėl to, ar asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, priima teismas tik po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėja visas bylos aplinkybes.
Nenustačius įstatyme nurodytų pagrindų teismų baigiamiesiems aktams panaikinti ar pakeisti, neišeinant už kasacinio skundo ribų pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintini teisėtais, o kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
Kasacinės instancijos teismui pateiktas advokato orderis ir kvitas, patvirtinantys, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Š. atstovui už atsiliepimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui surašymą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2008 buvo sumokėta 500 Lt. Prašydama priteisti šias išlaidas iš atsakovo, ji atsiliepime nurodo BPK 106 straipsnio 2 dalį, tačiau jame nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiame straipsnyje nenurodyta dėl tokių išlaidų išieškojimo iš civilinio atsakovo. Vadinasi, teismas gali nuspręsti proceso išlaidas išieškoti tik iš kaltinamojo (nuteistojo), be to, pažymėtina, kad nuspręsti išieškoti šias išlaidas yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo R. Kontrausko kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Š. prašymą priteisti 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Valerijus Čiučiulka
Rimantas Baumilas
