Baudžiamoji byla Nr. 2K-341/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.29.1 (S)
2008 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už netikros 2006 m. birželio 16 d. preliminarinės sutarties pagaminimą ir panaudojimą) 55 MGL (6875 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už netikro 2006 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo dėl sutarties nutraukimo pagaminimą ir panaudojimą) 60 MGL (7500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
P. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagaminti ir panaudoti netikrą dokumentą, pasinaudodamas B. M. S. (B. M. S.) duomenimis, pastarajam nežinant, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 16 d. iki 2006 m. rugpjūčio 21 d. nenustatytoje vietoje paruošė netikrą dokumentą – 2006 m. birželio 16 d. preliminarinę sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp pardavėjo B. M. S. ir pirkėjo P. M. Sutartyje nurodyti ir tariamu B. M. S. parašu patvirtinti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad B. M. S. ir P. M. neva susitarė dėl B. M. S. nuosavybės teise priklausančio 0, 3544 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su septyniais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, sutartyje tvirtinama, kad prieš pasirašant sutartį B. M. S. neva gavo iš P. M. 70 000 Lt. Savo įsipareigojimų nevykdymo atveju B. M. S. neva privalės grąžinti P. M. visą pastarojo tariamai sumokėtą pinigų sumą ir sumokėti 100 000 Lt baudą. Po to 2006 m. rugpjūčio 21 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, esančiame Vilniuje, Bokšto g. 10, P. V. šią netikrą sutartį pateikė pasirašyti bendrininkų grupės nariui P. M., o pastarasis ją pasirašė savo vardu kaip tariamas pirkėjas. Tokiu būdu P. V. kartu su P. M. pagamino netikrą 2006 m. birželio 16 d. preliminarinę sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 2006 m. rugpjūčio 21 d. P. V. kartu su P. M. panaudojo šią netikrą sutartį, pateikdami ją įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, esančiame Vilniuje, Bokšto g. 10.
Be to, P. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagaminti ir panaudoti netikrą dokumentą, pasinaudodamas B. M. S. duomenimis, pastarajam nežinant, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2006 m. rugpjūčio 29 d. nenustatytoje vietoje paruošė netikrą dokumentą – 2006 m. rugpjūčio 28 d. sutarties nutraukimą – kuriame nurodyti ir tariamu B. M. S. parašu patvirtinti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad B. M. S. ir P. M. neva susitarė dėl 2006 m. birželio 16 d. preliminarinės sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nutraukimo, nors realiai tokia 2006 m. birželio 16 d. preliminarinė sutartis niekada nebuvo sudaryta. Po to 2006 m. rugpjūčio 29 d. prie PANASONIC UAB "Panalita technikos centras", esančios Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti bendrininkų grupės nariui P. M., o pastarasis jį pasirašė savo vardu. Tokiu būdu P. V. kartu su P. M. pagamino netikrą 2006 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą dėl sutarties nutraukimo, o 2006 m. rugpjūčio 29 d. kartu su P. M. šį netikrą dokumentą panaudojo, pateikdami jį VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, esančiame Vilniuje, Bokšto g. 10, netikrai 2006 m. birželio 16 d. preliminarinei sutarčiai išregistruoti.
Kasaciniu skundu nuteistasis P. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nuteistasis teigia, kad apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, įrodymų, kuriais buvo grindžiamos išvados, ir motyvų, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip skunde teigia kasatorius, šių klaidų neištaisė, nepasisakė dėl esminių jo apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas: neatsakė į apeliaciniame skunde keltus klausimus, kas kur ir kada parengė sutartį, ar sutartis pasirašė pats B. M. S. ar kitas asmuo; nepaskyrė rašysenos ekspertizės; nesiėmė veiksmų dokumentų originalams surasti, o taip pat nustatyti asmeniui, kuris paprašė P. M. sutartis pasirašyti, o kasatoriaus paprašė jas pateikti Registrų centrui. Darydamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nuteistasis tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nepateikdamas motyvuotų išvadų atmetė esminius jo apeliacinio skundo argumentus dėl klastojimo padarymo vietos, laiko, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Kasatorius skunde teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išsamiai bei nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, rėmėsi prielaidomis, dėl to jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu. Nuteistasis tvirtina, kad jis nežinojo, jog dokumentai buvo netikri, kad priešinga aplinkybė, t. y. aplinkybė, jog jis tai žinojo, byloje nėra įrodyta, kad jo parodymų nenuoseklumas nėra įrodymas, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, vienpusiškai įvertino tą aplinkybę, kad jis padavė P. M. pasirašyti dokumentus ir juos pateikė Registrų centrui. Šiuos veiksmus teismas įvertino kaip dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą, nors byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus tyčią padaryti nusikaltimą.
Atsiliepime į P. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius prašo tą skundą atmesti. Šį prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad nuteistojo P. V. kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo neva padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų yra nepagrįsti. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus ištyrė nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių nuostatų, yra pagrįstos. Anot prokuroro, teismas nepažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nurodė visus esminius nuosprendžio aprašomosios dalies elementus. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentas, jog iš netikrų sutarčių turinio teismai turėjo padaryti išvadą, kad jas pagaminti galėjo tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo, o tokio išsilavinimo jis neturi, yra išsamiai ir argumentuotai atmestas apeliacinės instancijos teismo, su kurio išvadomis prokuroras visiškai sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, išsamiai ir motyvuotai atmetė nuteistojo argumentus dėl parašo sutartyse autentiškumo nustatymo, rašysenos ekspertizės paskyrimo, dokumentų originalų suradimo bei asmens, kuris, pasak kasatoriaus, jo prašė pateikti dokumentus P. M. ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, nustatymo. Prokuroras pažymi, kad ištirti B. M. S. parašo netikruose dokumentuose teismas objektyviai negalėjo, nes preliminarinės sutarties originalą Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojai sugražino kaltinamiesiems, kurie šio dokumento tyrimui nepateikė, o iš dokumentų kopijų rašysenos ekspertizė neatliekama. Be to, prokuroras pažymi, kad teismas pagrįstai nurodė, jog dokumento netikrumas įrodinėjamas ne tik ekspertų išvadomis, bet ir kitais įrodymais. Prokuroras nurodo, kad: teismas nustatė, jog P. V. ir jo motina N. V. buvo suinteresuoti kaimynui B. M. S. priklausančio sklypo įgijimu; 2006 m. pavasarį, ketindamas pirkti sklypą, P. V. iš B. M. S. buvo gavęs to sklypo nuosavybės dokumentų kopijas, kurias vėliau grąžino; iš VU Onkologijos instituto gauti dokumentai patvirtina, kad B. M. S. 2006 m. birželio 13 d. buvo atlikta operacija, kad iš šios įstaigos jis buvo išleistas tik 2006 m. birželio 19 d., todėl 2006 m. birželio 16 d. preliminarinės sutarties su P. M. jis pasirašyti negalėjo; teismas pagrįstai rėmėsi P. M. parodymais, kuriuose jis patvirtino, kad B. M. S. jis niekada nepažinojo, sutarties su juo nesudarinėjo, kad būtent P. V. turėjo tikslą jo vardu įsigyti sklypą, todėl 2006 m. birželio 16d. pateikė jam pasirašyti atitinkamą sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, motyvuotai atmetė kasatoriaus versiją, kad netikrus dokumentus perduoti P. M. bei padėti juos įregistruoti VĮ Registrų centre prašė iš matymo pažįstamas asmuo vardu Vitia. Anot prokuroro, ši versija pagrįstai buvo įvertinta kaip mėginimas suklaidinti teismą, nes ankstesniuose savo parodymuose P. V. šio asmens nenurodė, kaip ir nenurodė jo duomenų, kad teismas galėtų šią versiją patikrinti tą asmenį apklausdamas. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, prokuroro nuomone, P. V. kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo P. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismo posėdžio protokolo turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir tik tuomet padarė atitinkamas išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas savo išvadas grindė ne pavieniais įrodymais, o jų visuma. Todėl kasatoriaus teiginys, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus yra nepagrįstas.
Nuteistasis kasaciniame skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai, kasatoriaus nuomone, yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui priimti teisingą sprendimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (šį nutarimą skunde mini ir nuteistasis) 25 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi išdėstyti ne atsakymus į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nuteistojo P. V. kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių jo apeliacinio skundo argumentų prieštarauja bylos medžiagai. Esminis P. V. apeliacinio skundo argumentas buvo tas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas tirdamas ir vertindamas įrodymus ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas. Iš nuteistojo P. V. apeliacinio skundo, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad visi esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai toje nutartyje buvo itin išsamiai aptarti bei motyvuotai paneigti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas joje aptarė netikrų dokumentų pagaminimo aplinkybes, aplinkybę, jog jų originalai nesurasti, rašysenos ekspertizių skyrimo ir kitus P. V. kasaciniame skunde paminėtus klausimus. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas juos buvo įvertinęs teisingai ir padaręs juos atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas paliko galioti apskųstą apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo P. V. kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįstas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų.
Kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, tvirtina nežinojęs, kad jo Registrų centrui pateikti dokumentai buvo netikri), paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas netikrina faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, o patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kasatoriaus nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis kartu su bendrininku pagamino du netikrus dokumentus (sutartis) ir juos panaudojo (pateikė registrų centrui).
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo P. V. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
