Baudžiamoji byla Nr. 2K-323/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2.;
1.1.8.9.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – trim mėnesiais dvidešimt penkiomis dienomis, galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Į S. J. bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2007 m. gegužės 27 d. iki 2007 m. gegužės 28 d.
Taip pat skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo S. J. pakeistas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuteistajam S. J. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2007 m. gegužės 27 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. Kita nuosprendžio dalis dėl nuteistojo S. J. palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. T. ir D. S., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
S. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 27 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas grupe su V. T. bei D. S., nulaužęs laikinų durų pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – butą Nr. (duomenys neskelbtini) – ir iš jo pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Dairūnas ir kompanija“ priklausantį, 2 588,64 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo, pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas, sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai jam netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir, už padarytą nusikaltimą nustatydami laisvės atėmimo bausmės dydį, neatsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir objektyviai neįvertino jį apibūdinančių duomenų. Kasatorius teigia, kad parengtinio tyrimo metu jis aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltime dalyvavusius asmenis, be to, išlaiko senus ligotus tėvus, pats serga hepatitu C ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į nuteistojo S. J. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 4 dalimi nuostatomis, teismas recidyvistui skiria ne didesnę, kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, bausmę tik tuo atveju, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pasak prokuroro, švelnesnė bausmė recidyvistui gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumai. Tuo tarpu nuteistojo S. J. baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos nėra, nes apie nusikalstamą veiką jis ne pats pranešė, o buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nepakanka jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kasatorių apibūdinančius bei faktinius bylos duomenis, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo S. J. baudžiamąją bylą, nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso normų nepažeidė.
Nuteistojo S. J. kasacinis skundas atmestinas.
1. Visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.
2. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, o nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Taigi S. J. byloje taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.
3. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami S. J. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Daugiau S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė, o kasatoriaus skundo teiginys, kad jis išlaiko senus ligotus tėvus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog S. J. oficialiai nedirbo (ir nedirba), stabilių, legalių pajamų neturėjo (ir neturi), ne kartą yra pažeidęs įstatymus ir pagal ankstesnius nuosprendžius atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, turi seserį, kuri aplanko tėvus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „S. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę tėvai be priežiūros neliks“. Taigi S. J. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.
4. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją ir atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į kaltininko asmenybę. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J.: anksčiau buvo teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tyčinį nužudymą; tris kartus buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau vis tiek pažeidinėjo įstatymus, vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas; šį tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą metu ir neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas); nors yra užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau niekada oficialiai nedirbo; nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, S. J. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam S. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad švelninti nuteistajam S. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
