Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-14-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00436-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-335/2023 pagal ieškovų R. R. ir N. R. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo R. S. priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. R. ir N. R. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė atidalinti jiems priklausančias dalis turto, t. y. pastato – gyvenamojo namo ((1A 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir gyvenamasis namas) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. S. (toliau – ir atsakovas) ir ¼ dalį šio jam priklausančio gyvenamojo namo, 4 150 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš jų atsakovui priteisiant 4 150 Eur kompensaciją; atidalinti ieškovams priklausančias dalis turto: pastato – malkinės ((2I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir malkinė), pastato – daržinės ((3I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir daržinė), pastato – tvarto ((4I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir tvartas), pastato – sandėlio ((5I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir sandėlis), pastato – garažo ((6I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir garažas), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu ir atsakovui priklausančią po ¼ dalį šio turto, iš kurio malkinės ¼ dalies vertė 50 Eur, ¼ dalies daržinės vertė 325 Eur, ¼ dalies tvarto vertė 300 Eur ir ¼ dalies sandėlio vertė 25 Eur, priteisti ieškovams natūra bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o atsakovui – garažą 1 200 Eur vertės, įpareigojant jį sumokėti ieškovams 125 Eur (1 200 Eur – 1075 Eur) kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą, įskaityti ieškovų kompensaciją, kurią turi sumokėti atsakovui už gyvenamojo namo dalį (4 150 Eur) ir atsakovo kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą, kurią jis turi mokėti ieškovams (125 Eur) bei priteisti atsakovui iš ieškovų 4 025 Eur kompensaciją (4150 Eur – 125 Eur); taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pirminiame ieškinyje reikšto reikalavimo dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo atsisako. Taip pat nurodė, kad su atsakovu yra ir žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir minėto gyvenamojo namo bei kitų statinių bendraturčiai: abiem ieškovams priklauso ¾ dalis, o atsakovui – ¼ dalis viso išvardinto turto. Pinigine išraiška viso turto vertė pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krivita“ atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 20 900 Eur, tad ieškovų ¾ turto vertė yra 15 675 Eur, o atsakovo ¼ – 5 225 Eur, iš jo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 16 600 Eur, taigi ¼ jo dalies – 4 150 Eur (¾ dalių – 12 450 Eur).

3. Pažymėjo, kad per atstovą kreipėsi į bendraturtį atsakovą tiek žodžiu, tiek raštu su pasiūlymais, tačiau jis neatsakė, kad galima viską išspręsti geranoriškai, neatsakė ir dėl atsidalinimo, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Prašė atidalinti turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, jiems priteisiant nuosavybės teise atsakovui priklausančias turto dalis, o jam – minėto dydžio kompensaciją pinigais. Paaiškino, kad gyvenamasis namas nėra šalių gyvenamoji vieta, visa sodyba jų daugiausia naudojama poilsiui vasarą, o kitu metų laiku tik retsykiais kas užsuka. Gyvenamąjį namą atidalinti į du atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, galimybės nėra. Padalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nes atsakovo pagal priešieškinį prašomoje patalpoje Nr. 1-1 (žymėjimas 1988 m. kadastrinių matavimų plane) yra įėjimas į 12 kv. m ploto rūsį ir skyrus jam šią patalpą, jie netektų galimybės naudotis rūsiu. Patalpoje Nr. 1-2 jų yra įrengtas tualetas ir vonia, kurių įranga eina per rūsio patalpą ir rūsiu ieškovai pastoviai naudojasi tos įrangos priežiūrai. Patalpoje Nr. 1-1 yra ir įėjimas į pastogę, kuri negali būti dalijama, nes joje nėra įrengta jokių patalpų – joje tik namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra daline nuosavybe ir ją skyrus atsakovui, ieškovai netektų galimybės naudotis ne tik rūsiu, bet ir pastoge. Patalpose Nr. 1-7 ir 1-6 yra krosnis šildymui ir jas skyrus atsakovui, ieškovai netektų galimybės šildyti jiems skirtos namo dalies. Tam, kad suformuoti du nekilnojamo turto vienetus, reikia perdaryti elektros instaliaciją. O jos ir naujo kamino, krosnies, įėjimų į palėpę ir rūsį įrengimas yra ekonomiškai netikslingi, nes sumažėtų gyvenamasis plotas.

4. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo turimos nuosavybės patalpų dydis ir taip neatitinka bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ką pripažįsta ir jis pats. Kadangi bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskirą rūsį, kitą įėjimą į palėpę, pastatyti kitą kaminą, krosnį nėra galimybių, laikė, jog negalima padalinti turto natūra nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, kai atsakovui priklauso tik ¼ dalis namo. Nors į namą yra du įėjimai, tačiau padalijimas būtų ekonomiškai nuostolingas ir architektūriškai komplikuotas – neįmanoma tokio ploto name įrengti dviejų virtuvių, dviejų atskirų apskaitos ir šildymo sistemų. Jei tai fiziškai ir įmanoma, tai ekonomiškai tokio įrengimo kaina kelis kartus viršytų pačio namo vertę ir būtų nuostolinga. Faktiškai pagal paskirtį namu naudojasi ieškovai, o atsakovas vienoje iš namo patalpų tik laiko savo daiktus ir jis neturi esminio intereso naudotis namu, nes bendroje žemėje yra pasistatęs, bet teisiškai neįregistravęs kitą gyvenamąjį namą, kuriame su šeima gyvena atvykęs į sodybą. Atidalijus atsakovui priklausančią namo dalį iš bendrosios dalines nuosavybės, neva nebus iš esmės pažeisti jo kaip savininko interesai, nes jo dalis yra gerokai mažesnė, o realus atidalijimas dėl paminėtų priežasčių praktiškai negalimas.

5. Atsakovas R. S. patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti tokią nekilnojamojo turto naudojimo tvarką: gyvenamajame name atsakovo naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, kurios plotas 8,1168 kv. m (2,67 m x 3,04 m); 1-6, kurios plotas 8,3754 kv. m (1,98 m x 4,23 m); 1-7, kurios plotas 7,49 kv. m, t. y. viso jam priskirti patalpų, kurių bendras plotas 23,9822 kv. m; už atsakovui priskirtiną papildomą 3,6922 kv. m plotą name ieškovų naudai iš jo priteisti 244,76 Eur piniginę kompensaciją; visą likusią gyvenamojo namo dalį priskirti ieškovų naudojimui; malkinę, turinčią 14 kv. m užstatyto ploto, palikti bendram šalių naudojimui; visą daržinę, turinčią 48 kv. m užstatyto ploto, priskirti atsakovo naudojimui; tvartą, turintį 42 kv. m užstatyto ploto, priskirti ieškovų naudojimui; garažą, turintį 40 kv. m užstatyto ploto, palikti bendram naudojimui, ieškovams priskiriant ½ dalį su garažo boksu dešinėje pusėje, o atsakovui – ½ dalį su garažo boksu kairėje pusėje (žiūrint į garažo vartus); patvirtinti 2,7230 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022 m. vasario 14 d. matininkės R. K. parengtą planą, nustatant atsakovui žemės sklypo A dalį, ieškovams – B ir C dalis, o D ir E dalis palikti bendram šalių naudojimui atitinkamai tokiomis proporcijomis: atsakovui – ¼ dalį, o ieškovams – ¾ dalis; taip pat prašė priteisti iš ieškovų atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovų siūlomu nekilnojamojo turto atidalijimo būdu, nes jų argumentai neturi nieko bendra su faktiškai susiformavusia padėtimi bei realiais atsakovo ketinimais toliau naudotis jam priklausančia turto dalimi savo nuožiūra, todėl ieškinio reikalavimai, grubiai pažeidžiantys atsakovo nuosavybės teises, atmestini visa apimtimi. Pažymėjo ieškovų siekį visiškai nušalinti jį nuo ginčo nekilnojamojo turto dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo, piktybinį trukdymą jam atlikti veiksmus dėl galimybės pakeisti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatai, naudojimo paskirtį, kas užtikrintų gyvenamojo namo padalinimą į du atskirus objektus, ir tai, kad jis (atsakovas) iki šiol neturėjo realios galimybės spręsti namo dalies remonto ir / ar patalpų pagerinimo klausimų, kadangi jam priklausanti namo dalis buvo valdoma kartu su kitu bendraturčiu, t. y. seserimi M. R., kurios nuosavybės teisės dalis nebuvo išskirta. Būnant neišskirtoms realioms atsakovo ir jo sesers valdomo turto dalims, tarp šių bendraturčių nebuvo pasiektas bendras sutarimas dėl tolimesnio šio turto naudojimo. Laikė, kad bendraturčių teisių užtikrinimą geriausiai atitinka jo priešieškiniu siūlomas naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, ją parengus pagal pačių ieškovų pirminius pasiūlymus ir visiškai atsižvelgus į jų turtinius interesus. Atsakovui perdavus naudotis namo dalį pagal jo teikiamą pasiūlymą, jokių suvaržymų nebeliktų ir jis yra pasiryžęs jam tenkančią dalį suremontuoti bei pritaikyti savo poreikiams bei nėra išsižadėjęs teisės įsirengti jam priklausančioje namo dalyje gyventi tinkamas patalpas, kurioje yra saugomi jo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Remdamasis teismine praktika laikėsi pozicijos, kad už jam tektiną naudotis neženkliai didesnį namo plotą (3,6922 kv. m) kaip už naudojimąsi svetimu turtu iš jo ieškovams priteistina kompensacija pagal jų pačių apskaičiavimo mechanizmą. Akcentavo gyvenamojo namo dalies naudojimo tęstinumą, kas suteikia jam emocinį bei dvasinį artumą su šioje vietoje gyvenusiais jo seneliais tėvais, kitais artimais giminaičiais, be to, turintis tiesioginių sentimentinių sąsajų ir su juo pačiu, minėtame name praleidusiu vaikystės ir jaunystės metus. Tuo tarpu ieškovai iš esmės jokių sentimentinių ryšių su gyvenamuoju namu neturi. Jo siūloma realistiška naudojimosi 2,7230 ha dydžio žemės sklypu tvarka būtų patogi bendraturčiams, išlaikytų jų interesų pusiausvyrą, maksimaliai sumažintų galimybes kilti konfliktinėms situacijoms ir garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą, nes plane yra numatyti aiškūs kiekvienos ginčo šalies patekimo prie valdomos dalies būdai, jis atitinka įstatymo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovų R. R. ir N. R. patikslintą ieškinį atmetė, o atsakovo R. S. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė sekančią naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovo naudojimui paskyrė nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas 23,9822 kv. m, su 3 kv. m ploto rūsio patalpos dalimi. Už jam priskirtą papildomą 3,6922 kv. m plotą gyvenamajame name iš atsakovo priteisė 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovų naudai. Likusias gyvenamojo namo patalpas su 9 kv. m ploto rūsio patalpos dalimi paskyrė naudotis ieškovams. Pastatą daržinę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė atsakovo naudojimui, kitą pastato dalį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė ieškovų naudojimui. Malkinę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė bendram ieškovų ir atsakovo naudojimui, iš jų pastarajam 3,5 kv. m ploto. Garažą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė bendram naudojimui – ½ dalį, esančią kairėje pusėje nuo vartų atsakovui ir ½ dalį, esančią dešinėje pusėje – ieškovams. Priteisė iš atsakovo už jam priskirtą papildomą garažo plotą 300 Eur kompensaciją ieškovų naudai. Nustatė 2,7230 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022 m. vasario 14 d. matininkės R. K. parengtą planą ir paskyrė atsakovui žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, ieškovams – sklypo dalis, pažymėtas indeksais „B“ ir „C“, o dalis, pažymėtas indeksais „D“ ir „E“ paliko bendram naudojimui tokiomis proporcijomis: atsakovui – ¼ dalį, ieškovams – ¾ dalis. Priteisė iš ieškovų 2 260,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir lygiomis dalimis 35,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

8. Teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, kurioje pirmesnis sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas dėl neatskleistos bylos esmės, įvertinęs Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties motyvus, šalių ir atstovų paaiškinimus bei jų pateiktus įrodymus, nustatė sekančias reikšmingas aplinkybes: bendraturčiai ypač nesutaria dėl gyvenamojo namo, kurio plotas 81,16 kv. m, ir jo bei ūkio patalpų, kurių ieškovams nuosavybės teise priklauso ¾ dalys, o atsakovui – ¼ dalis, atsidalijimo / pasidalijimo; namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys neatnaujinti nuo 1988 m. liepos 25 d.; nei vienas iš bendraturčių sodyboje nuolat negyvena – jų gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o ginčo pastatus naudoja poilsiui paprastai šiltuoju metų laiku; tarp bendraturčių jau yra nusistovėjusi faktinė jų naudojimo tvarka ir jie pripažino, kad į savo naudojamas patalpas patenka per atskirus įėjimus, namas turi du kaminus, jo stogas pakeistas nauja danga ir tas nustatyta vietos apžiūros akto duomenimis ir antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su fotonuotraukomis, ieškovai nepaneigė atsakovo paaiškinimų, kad jis pakeistas abiejų su ieškovu lėšomis ir pastangomis.

9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovams 2020 m. rugsėjo 2 d. iniciavus bylą dėl turto atidalijimo, atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiu būdu ir žodžiu bei 2021 m. vasario 9 d. raštu teikė konkrečius pasiūlymus ieškovams, tačiau jie atsisakė juos priimti, taip pat 2021 m. lapkričio 16 d. vykusiame teismo posėdyje nepageidavo ir siūlomos mediacijos. Ieškovai, neišreiškę lanksčios pozicijos dėl ginčytinų klausimų sprendimo, vien deklaratyviai minėdami aktualias teismų praktikoje priimtas nutartis apie bendraturčių pareigą aktyviai ieškoti priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio varianto, nurodė neva yra išnaudoję galimybes suderinti šalių valią dėl bendrų daiktų naudojimo ar atsidalijimo. Bylinėjimosi eigoje atsakovas išreiškė kategorišką nesutikimą su ieškovų siūlomu atsidalijimo būdu paimant jo naudojamas patalpas ir siūlant išmokėti jam, jo įsitikinimu, pernelyg mažą piniginę kompensaciją, kuomet pasijustų tiesiog išvaromas iš savo tėvonijos, pabrėžė turintis esminį interesą ir toliau natūra naudotis priklausančia sodybos dalimi, taigi ir namu, nes nuosavybės teise ten turi žemės, su ta gyvenamąja aplinka jį nuo pat vaikystės ir jaunystės sieja stiprus emocinis ryšys, ginčo turto dalį paveldėjo po savo motinos mirties. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad ieškovai tokio emocinio ryšio ar prieraišumo neakcentavo.

10. Teismas akcentavo, kad nors piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra formaliai yra leistinas, bet paprastai taikomas sutinkant kitam bendraturčiui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją kaip išimtinis būdas galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Šiuo gi atveju, teismas vertino, kad ieškovai nepagrįstai siekia atsidalinti turtą kitam bendraturčiui visiškai jam nepriimtinu būdu, siūlant išmokėti pernelyg mažą kompensaciją, pavyzdžiui, palyginus su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

11. Teismas nurodė, kad nors pripažino nekilnojamojo turto brangimą pastaraisiais metais, vis dėlto remdamasis naujesne, 2023 m. UAB „Krivita“ turto vertintojos ekspertės I. K. pateikta turto vertinimo ataskaita, vien formaliai laikė, jog viso ginčo turto vertė tėra 20 900 Eur, iš jo namo –16 600 Eur, tad atitinkamai ketvirtadalio atsakovui priklausančio namo vertė pagal naujausią ieškinį (tikslintą net tris kartus) neva sudaro 4 150 Eur. Tuo tarpu, teismas pastebėjo, kad ekspertė vertindama ginčo nekilnojamąjį turtą, be kitų duomenų, rėmėsi 1988 m. namų valdos techninės apskaitos, t. y. neatnaujintų matavimų duomenimis, ir visą objektą kartu su žemės sklypu (16 400 Eur vidutinė vertė) kaip kompleksą įvertino vidutine 37 300 Eur rinkos kaina. Kadangi 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. prieš 2,5 metų UAB „Krivita“ nustatė jį buvus 33 300 Eur vertės (namo 14 800 Eur), teismas vertino, jog akivaizdu, kad šis į Labanoro regioninio parko teritoriją patenkantis nekilnojamasis turtas yra paklausus ir vertingas, jo vertė ne tik jau bylinėjimosi eigoje padidėjo, bet turi tendenciją didėti ir ateityje, nes kaip pažymima turto vertinimo ataskaitoje, netoli yra net keli dideli ežerai, tokie kaip Baltieji Lakajai, Rudesa, Urkis, o kiek toliau Juodieji Lakajai, Kertuojai, Išnarai, Galuonai, Bebrusai, Siesartis, taip pat artimoje bendraturčių valdomo objekto aplinkoje yra Rudesos ir Lakajų miškai. Teismas nurodė, kad tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovų reikalaujamas ekonominį ir socialinį vertingumą turinčio nekilnojamojo turto atidalinimo būdas prieš bendraturčio (atsakovo) valią bei jam nepriimtinos kompensacijos priteisimas prieštarautų teisingumo principams, būtų esmingai pažeisti jo teisėti interesai ir būtent tame slypi ginčo esmė.

12. Priešingai ieškovų argumentams, teismas vertino, kad atsakovas turi esminį interesą natūra naudotis paveldėto turto dalimi išskirtinai gražios gamtos apsuptyje, o ne vien, kaip ieškovų nepagrįstai teigiama, name daiktus laikyti, kadangi nuo seno ypač artimai susijęs su ta aplinka, yra vyresnis už ieškovą (arti pensinio amžiaus), turi ten pasibūnančių vaikų ir anūkų – namo fotonuotraukose matyti vaikiški žaislai, lovelė, kiti reikmenys jo naudojamose patalpose ir apie tai kalbėjo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje. O tai, kad jis sodyboje turi maždaug 30 kv. m ploto mažą namą, kuriam neatlikta teisinė registracija ir jo buvimo vieta bei patalpos nustatyta vietos apžiūros akto duomenimis, neeliminuoja atsakovo teisės toliau realiai naudotis jam priklausančio turto, taigi ir senojo namo bei ūkio pastatų, dalimis. Be kita ko, ieškovai kaip nustatyta, taip pat yra įsirengę gyvenamąsias patalpas vieno iš buvusių ūkio pastatų dalyje. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti, nepaisant ženkliai mažesnės nei ieškovų turimos dalies, nėra pagrindo suvaržyti atsakovo teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra. Dėl to teismas nesutiko su ieškovų argumentavimu, esą priešieškinio tenkinimo atveju jam nepagrįstai būtų suteiktas prioritetas, kai iš tikrųjų patys ieškovai jį siekia įgyti, pabrėždami savo turimą didesnę turto dalį.

13. Teismas sprendė, kad šis ginčas išspręstinas nustatant ilgainiui jau nusistovėjusią ir bendraturčiams įprasta tapusią naudojimosi turtu tvarką, o ne atidalinant pagal ieškovų reikalavimą, kas atsakovui yra visiškai nepriimtina. Būtent šiuo būdu, vadovaujantis racionalumo, patogumo, adekvatumo kriterijais, išsprendus šalių ginčą bus išlaikyta jų interesų pusiausvyra ir tai atitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Tuo tarpu ieškovai siekė vien savo interesų patenkinimo, bet ne įmanomos esamomis sąlygomis socialinės taikos. Teismas pažymėjo, kad jie nuolat ten negyvena, o tik atskirais periodais šiltuoju sezonu, kuomet patalpų šildymas nėra aktualus ir nei vienas jų neišreiškė ketinimo visam laikui keisti gyvenamąją vietą iš Vilniaus į kaimą, konfliktinių situacijų tarpusavyje bendraturčiai išvengia. Teismo manymu, nėra kliūčių toliau turtą naudoti, paskiriant atsakovui konkrečias jo prašomas izoliuotas gyvenamojo namo patalpas, atsižvelgus į jo turimą nuosavybės dalį bei turto naudingąsias savybes, o ieškovams – likusias.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir deklaratyvius ieškovų ir atstovo argumentus apie tai, kad paskyrus atsakovui patalpą 1-1, iš kurios yra įėjimas į 12 kv. m ploto rūsį, ieškovai netektų galimybės naudotis juo ir pastoge, kur įrengtos bendros namo komunikacijos, o patalpoje 1-2 yra ieškovų įsirengtas tualetas ir dušas, kurių įranga eina per rūsio patalpą, neva negalėtų šildyti savo namo dalies, jei atsakovui būtų paskirtos patalpos 1-6 ir 1-7, nes iš jų kūrenama krosnis, dėl ko tektų įrengti naują krosnį, kaminą, įėjimą į mansardą ir rūsį, elektros instaliaciją ir tai būtų ekonomiškai nuostolinga dėl būtinų didelių sąnaudų ir architektūriškai komplikuota. Teismas akcentavo, kad patys ieškovai, įrenginėdami sanitarinį mazgą savo nuožiūra, užkalė dvejas vidaus duris, kas apriboja patekimą į rūsį, todėl patys privalo ir spręsti nurodytą problemą, nes turi galimybę įsirengti įėjimą iš patalpos 1-3, kai po ja yra medinė siena (ne gelžbetoninė). Teismas rėmėsi UAB „Darni statyba“ lokalinės sąmatos duomenimis, kad naujos angos įrengimas į rūsį galėtų kainuoti apie 720 Eur, metaliniai laiptai į pastogę – apie 350 Eur, ir darė išvadą, kad tokios išlaidos jokiu būdu nelaikytinos didelėmis, palyginus su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Todėl tokius ieškinio argumentus dėl galimų pertvarkymų ekonominio nuostolingumo, naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo negalimumo nelaikė pagrįstais, kaip ir samprotavimus apie dar vieno kamino (kai jau yra antras įrengtas) ar krosnies įrengimą, kai koklių krosnį yra įsirengę buvusiame tvarto pastate, taip pat turi židinį senajame name. Teismas sprendė, kad ieškovai iš esmės neturi problemos, susijusios su apsišildymu buvimo sodyboje metu, todėl neatsižvelgiama į dirbtinai akcentuojamas tariamas kliūtis bendraturčiams naudoti turimą nuosavybę pagal jau nusistovėjusią tvarką.

15. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovas savo dalį turto įgijo paveldėjimo būdu mirus jo motinai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir darbu bei piniginėmis lėšomis yra prisidėjęs prie bendro turto pagerinimo – viso stogo (o ne savo dalies) keitimo nauja danga, rūsio ir ūkinio pastato remonto, ką ieškovų atstovas yra pripažinęs 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdyje. Ginčas dėl bendro turto tęsiasi jau penkerius metus – bylinėjimasis tarp šalių prasidėjo dar 2018 m. liepos mėnesį, o iki tol jam priklausanti turto dalis, taigi ir namo, buvo valdoma kartu su buvusia bendraturte seserimi M. R., pardavusia savo dalį ieškovams. Iš to teismas sprendė, jog dėl teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo atsakovo naudojama namo dalis tebėra nesuremontuota.

16. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas dėl turto atidalinimo siekiant visą jį paskirti jiems ir šitaip vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę ne tik į namą, kurio palėpėje įsirengė dar vieną gyvenamąjį kambarį, bet ir į ūkio pastatus, išskyrus garažą (6I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui išmokant kompensaciją, negali būti tenkinamas, nes tai akivaizdžiai neatitiktų dar ir atsakovo teisėtų lūkesčių principo. Juo labiau kad pagal UAB „Delfa“ ekspertės R. K. pateiktą gyvenamojo namo padalinimo schemą, šalims priklausantis namas iš esmės yra dalus. Nors ieškovai atkakliai teigė, kad tam neva reiktų didelių sąnaudų, teismas vertino, kad jos nebūtinos, nes geranorišku susitarimu bendraturčiai dėl patogesnio patalpų naudojimo galėtų įsirengti kai kuriuos pagerinimus paprastojo remonto būdu, nepadarant jokios neproporcingos žalos namo paskirčiai ir jo architektūrai.

17. Teismas nustatė, kad atsakovui pagal jam tenkančią ¼ gyvenamojo namo dalį turėtų priklausyti 20,29 kv. m (81,16:4) patalpų plotas, tačiau faktiškai jis su šeima naudojasi bei prašė paskirti naudotis tris patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, 1-6 ir 1-7, kurių bendras plotas yra 23,9822 kv. m, t. y. 3,6922 kv. m didesnį plotą, nei jam priklausytų pagal tenkančią nuosavybės dalį. Teismas nurodė, kad praktikoje galimi tokie nedideli nukrypimai, ypač kaip kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra pasirengęs už naudojimąsi viršpločiu sumokėti ieškovams didesnę nei priešieškiniu siūlė, būtent 300 Eur kompensacijos sumą, beje, pasirinktą pagal pačių ieškovų apskaičiavimo mechanizmą. Todėl jo tolesniam naudojimui paskirtinos šios patalpos su minėtos pinigų sumos už naudojimąsi viršpločiu kompensavimu. Teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad ieškovai sanitarinio mazgo įrenginius (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius) rūsyje įsirengė jo naudojamoje dalyje, jis sutikimo tam nedavė, ir sprendė, kad kilus ginčui tai vertintina tam tikros ieškovų veiksmų rizikos prisiėmimu. Rūsys buvo remontuotas, gilintas, yra po patalpomis, kuriomis naudojasi visi bendraturčiai ir patekimas į jį yra iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-1. Kadangi rūsys yra 12 kv. m ploto, todėl naudojimasis juo nustatytinas proporcingai pagal šalims priklausančias dalis – atsakovui priklausytų 3 kv. m jo ploto, o ieškovai gali įsirengti patekimą į jį iš kitos patalpos, pažymėtos plane indeksu 1-3.

18. Teismas iš neatnaujintų kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatė, kad daržinė (3I 1/m, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvartas (4I 1/m, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti 1944 m. kaip atskiri pastatai. Bet šalių paaiškinimu, jie buvo nugriauti ir vietoje jų 2006 m. bendromis jų lėšomis atstatytas vientisas pastatas su dvejomis durimis. Pastatu bendraturčiai naudojasi po lygiai, turi atskirus durų raktus. Iš vietos apžiūros akto ir faktinių aplinkybių konstatavimo 2023 m. balandžio 25 d. protokolo su fotonuotraukomis teismas nustatė, kad šio skardine danga dengto pastato su langais vienoje pusėje dalis faktiškai ieškovų yra pritaikyta gyvenamosioms patalpoms ir žiemos periodu – yra išvedžiota elektra, krosnis kaip virtuvėje, jos mansardoje įrengtas gyvenamasis kambarys, yra baldai, kondicionierius, šioje pusėje yra jų pasistatyta veranda. O kita dalis, atskirta plytų pertvara, yra atsakovo naudojama kaip sandėlis – fotonuotraukose matomi darbo įrankiai, automobilių dalys, statybinės medžiagos, taigi, faktiškai bendromis šalių pastangomis ir lėšomis atstatytas vientisas pastatas jų yra aktyviai naudojamas saviems poreikiams. Teismas sprendė, jog kadangi dėl neatnaujintų kadastrinių matavimų negalima spręsti apie dabartinį aptariamo pastato faktinį plotą ir atsakovui priklausančią ¼ jo dalį – ieškovai tokių tikslesnių duomenų nepateikė, o UAB „Krivita“ pateiktas vertinimas, kaip neva dviejų atskirų pastatų, nelaikytinas teisingu, tai logiška ir teisinga bendraturčiams palikti jau nusistovėjusį ir patogų faktinį minėto pastato po vienu stogu naudojimą. Dėl to teismas atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą atidalinti jį iš bendros dalinės nuosavybės su kompensacijos priteisimu atsakovui ir tenkino priešieškinio reikalavimą dėl daržine įvardintos pastato (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies priskyrimo atsakovo naudojimui, o kitą dalį, kurioje įsirengtos gyvenimui patalpos neva tvarto pastate (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) paliekant ieškovams naudotis, t. y. faktiškai po pusę šio pastato. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmesniuose ieškiniuose ieškovai ir buvo prašę daržinę priteisti atsakovui, o patikslintu ieškiniu poziciją pakeitė.

19. Analogiškai teismas sprendė ir dėl su šiuo pastatu sujungtos apie 14 kv. m (2,10 x 6,50) ploto malkinės (2I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), turinčios du įėjimus, kurios proporcingai turimai daliai ieškovams priklausytų 10,5 kv. m, o atsakovui 3,5 kv. m plotas – teismas ją skyrė bendram naudojimui. Teismas pažymėjo, kad esant poreikiui joje galėtų būti pasidaryta paprasta pertvara plotų atskyrimui.

20. Teismas nurodė, kad garažų pastatas (6 I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra apie 40 kv. m ploto, kuriame įrengti dveji vartai, pagal UAB „Krivita“ naujesnį šio turto vertinimą jis yra 1 200 Eur vertės. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė visą šį pastatą priteisti atsakovui, o jiems kompensuoti pinigais kaip už atsakovui tenkantį didesnės vertės šį turtą. Atsakovas gi prašė jį palikti bendram naudojimui, t. y. jam ½ dalį, esančią kairėje pusėje, ieškovams ½ dalį, esančią dešinėje pusėje, žiūrint į garažo vartus. Teismas laikė, kad logiška yra šalių naudojimui ir transporto priemonių ar dviračių statymui (fotonuotraukose jie matomi) paskirti po ½ pastato dalį (po 20 kv. m jo ploto), atsakovą už jam pagal proporciją tenkantį naudojimui didesnį plotą (10 kv. m) įpareigojant ieškovams sumokėti 300 Eur kompensaciją.

21. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje kaip atidalintinas turtas nepagrįstai įtrauktas jau neegzistuojantis sandėlio pastatas (5I 1/m), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio ¼ dalį atsakovui siūlyta sumokėti 25 Eur, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nustatė, kad dar 2008 m. patvirtintą 27 230 kv. m ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą kaip vienas iš savininkų yra pasirašęs atsakovas (kiti savininkai tuo metu buvo G. A. R. ir M. R.). Atsakovo pateiktas matininkės R. K. 2022 m. vasario 14 d. parengtas naudojimosi žemės sklypu planas neturi būti teismo tvirtinamas, kaip to prašoma, nes tokio tvirtinimo nenumato įstatymai. Kadangi plane numatytos konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančio sklypo ribos, numatyti aiškūs priėjimo prie jų valdomų ir bendro naudojimo pastatų būdai, kas užtikrina tiek ūkinių pastatų, tiek gyvenamojo namo dalių tinkamą eksploatavimą, teismas darė išvadą, kad pasirinkta racionali naudojimosi juo tvarka, nevaržanti bendraturčių teisių ir pagal ją nebus jokių kliūčių proporcingai naudotis priklausančiomis sklypo dalimis, be to siūloma tvarka neteikia prielaidų ateityje kilti konfliktinėms situacijoms tarp jų. O ir patys ieškovai pripažino, kad atsakovo reikalavimų tenkinimo atveju jo užsakymu ruoštas planas yra logiškas. Be to, nors ieškovai ir buvo pateikę alternatyvų savo planą, patys patikslintu ieškiniu neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos.

23. Patikslintą ieškinį atmetęs ir patikslintą priešieškinį tenkinęs, teismas iš ieškovų priteisė visas atsakovo bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Ieškovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų R. R. ir N. R. patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovo R. S. patikslintą priešieškinį atmesti, taip pat priteisti žyminio mokesčio ir apeliacinio skundo rengimo išlaidas.

25. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus ir visas aplinkybės ir įrodymus vertino šališkai atsakovo naudai.

26. Tvirtina, kad teismas neatskleidė kaip bendro turto atidalinimas ieškovų siūlomu būdu prieštarautų teisingumo principams ir esmingai pažeistų atsakovo teisėtus interesus. Atsakovas nori naudotis namo dalimi, nors praktiškai ji jam nėra reikalinga – atsakovas namu nesinaudojo nei jį valdydamas kartu su seserimi, nei dabar – jis ten laiko senus daiktus, todėl teiginiai, kad namo dalis jam reikalinga ir jis turi stiprų emocinį ryšį yra visiškai nepagrįsti. Priešingai negu atsakovas, savo naudojamą dalį ieškovai susitvarkė, kas įrodo ieškovų ryšį su šiuo turtu. Taip pat tvirtina, kad nei viename iš procesinių dokumentų, o taip pat ir posėdžių metu, atsakovas neišreiškė įsitikinimo, kad kompensacijos dydis yra per mažas. Atsakovas niekada neginčijo ieškovų teiktų įrodymų apie turto vertę, jų nekritikavo ir su jais sutiko, niekada neteikė įrodymų apie turto vertę ar kito vertinimo, todėl byloje nėra dokumento, įrodančio kitokią turto vertę.

27. Mano, kad teismas nepagrįstai ieškovų pateiktą naujausią turto vertinimo ataskaitą vertino kaip netinkamą. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ekspertė rėmėsi ne tik 1988 m. namų valdos techninės apskaitos duomenimis, o ir vertinimo dieną Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotais duomenimis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo nurodytos aplinkybės apie šalia esančius ežerus ir miškus buvo žinomos ir ekspertei nustatant turto rinkos kainą. Akcentuoja, kad spręsdamas atsakovo pareikštus reikalavimus, teismas šiuo įrodymu vis tik rėmėsi.

28. Taip pat akcentuoja, kad teismas pasisakydamas apie neatnaujintus kadastrinius matavimus, išėjo iš ieškinio reikalavimų ribų. Tiek ieškovai, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose reikalavimus formulavo pagal duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre. UAB „Krivita“ vertino turtą ne tik pagal kadastre esančius įrašus, bet ir faktiškai juos apžiūrėjusi, todėl abejoti jos vertinimu galima tik turint kitą vertinimo ataskaitą.

29. Nurodo, kad teismas neįvertino namų valdos techninės apskaitos patalpų plano ir juo nesivadovavo – atsakovo prašomos skirti jam naudotis patalpos yra namo bendro naudojimosi patalpos. Teismui nustačius naudojimosi tvarką, gyvenamasis namas, lieka be koridoriaus, sandėlio ir virtuvės, be to, taip pažeidžiamos ieškovų teisės – apribojama galimybė jiems naudotis bendro naudojimo patalpomis, patekti į rūsį ir prižiūrėti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną, ruošti maistą ir šildyti ieškovų naudojimas patalpas.

30. Paaiškina, kad iš koridoriaus (patalpos, pažymėta plane indeksu 1-1) patenkama į palėpę, dėl kurios naudojimo šiuo metu dar nėra ginčo, ir į rūsį. Rūsys buvo remontuotas ir jame yra tualeto ir vonios, įrengtų patalpoje, pažymėtoje plane indeksu Nr. 1-2, įranga (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai). Kad per šią patalpą šiuo metu patenkama į rūsį pažymėta ir 2021 m. lapkričio 16 d. vietos apžiūros protokole. Todėl laikyti koridorių atskirta ir izoliuota patalpa negalima. Nurodo, kad nesupranta teismo argumento, kad ieškovai, įrenginėdami sanitarinį mazgą savo nuožiūra, užkalė dvejas vidaus duris, kas apriboja patekimą į rūsį, kadangi rūsiu naudojasi visą laiką ir patenka į jį tik per patalpą, pažymėtą plane indeksu 1-1. Taip pat nesupranta teismo paaiškinimo, kad patekimui į rūsį galima įsirengti kitą įėjimą – tam reikia ne tik naujus laiptus įrengti, bet ir pertvarkyti kelias patalpas, dėl ko būtų nemenkos išlaidos, o kartu ir sumažėtų naudingas namo ir pačio rūsio plotas, išliktų problema su patalpa, kuria ieškovai naudojasi ir yra ją įrengę bei apšiltinę, užhermetizavę, be to, neaišku, už kieno lėšas ir kieno darbu tai turės būti atlikta. Sandėlyje, patalpoje pažymėtoje plane indeksu 1-6, yra krosnis šildymui, todėl jį skyrus atsakovui, ieškovai netektų galimybės šildyti jiems skirtos dalies namo. Šildymas reikalingas visam namui, o nekūrenant krosnies, esančios minėtame sandėliuke, ieškovai visų jų naudojamų patalpų apšildyti negalės. Virtuvėje, patalpoje pažymėtoje plane indeksu 1-7, esanti krosnis naudojama tiek šildymui, tiek maisto gaminimui, todėl skyrus šią patalpą atsakovui, maisto ruošimui ieškovai turėtų įsirenginėti kitą virtuvę. Tai, kad patalpose 1-6 ir 1-7 lieka krosnys šildymui, kūrenamos iš atsakovui R. S. skirtų patalpų 1-6 ir 1-7, nurodė ir Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje (37 nutarties punktas) civilinėje byloje Nr. eA2-509-278/2022.

31. Pažymi, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas bendrą turtą pagerino, tačiau tai padarė be bendraturčių sutikimo, todėl laikytina, kad bendraturčių turtas pagerėjo proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Tai niekaip nedidina atsakovo turto dalies.

32. Mano, jog tai, kad teismas įvertino atsakovo pateiktą UAB „Delfa“ ekspertės R. K. pateiktą gyvenamojo namo padalinimo schemą, yra akivaizdus šališko įrodymų vertinimo atsakovo naudai įrodymas. Dėl šios schemos rengėjos pasisakė Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-509-278/2022. Teismo išvados, kad šalims priklausantis namas iš esmės yra dalus, kad nebūtinos didelės sąnaudos, patogesnio patalpų naudojimui remontą atliekant paprastojo remonto būdu nepadarant jokios neproporcingos žalos namo paskirčiai ir jo architektūrai, prieštarauja minėtai Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarčiai.

33. Akcentuoja, kad teismas be teisinių argumentų nusprendė palikti faktinę visų pastatų naudojimosi tvarką, visiškai nemotyvavo, kaip atsakovui naudotis malkinės 3,5 kv. m plotu, daržinę, turinčią 48 kv. m užstatyto ploto, priskyrė naudotis atsakovui, nors jam nuosavybės teise priklauso tik 12 kv. m ploto šio pastato. Teismas privalėjo remtis tais duomenimis, kurie yra užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastre. Priskirdamas atsakovui ženkliai didesnę dalį negu jam priklauso nuosavybės teise, teismas pažeidė teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principus ir tai padarė teisiškai nemotyvuodamas – abejonė dėl kainos ir ploto nėra teisiniai motyvai. Tiek transporto priemones, tiek dviračius galima statyti ir kitur, o ne garaže, todėl toks naudojimosi tvarkos nustatymas, akivaizdžiai mažos kompensacijos priteisimas, nedaro teismo argumentų svarių. Teismas malkinę paliko bendram šalių naudojimui, daržinę – atsakovo naudojimui, tačiau kompensacijos klausimo šioje dalyje neišsprendė.

34. Taip pat mano, kad nesant ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, neišsprendus turto atidalijimo / naudojimosi tvarkos nustatymo, šio klausimo sprendimas buvo per ankstyvas.

35. Atsakovas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. R. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Nurodo, kad su ieškovo apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Mano, kad teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą ir byloje priėmė teisėtą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo R. R. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

38. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatė naudojimosi turtu tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos

39. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

40. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą); ar byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 44 punktą; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 32 punktą).

41. Ieškovas R. R. su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. – 9 700 Eur. Apeliantas prašymą priimti naują įrodymą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė jo pateiktais įrodymais dėl šio turto vertės ir kadangi iškilo ginčas dėl gyvenamojo namo vertės, jis teikia į bylą šį papildomą įrodymą.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo pateiktas naujas įrodymas yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat į tai, kad su šiuo nauju įrodymu atsakovas yra susipažinęs, dėl juo grindžiamų aplinkybių turėjo galimybę pateikti savo nuomonę atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, dėl to jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria naujai pateiktą įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

43. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovai R. R. ir N. R. patikslintu ieškiniu prašė teismą atidalinti atsakovo R. S. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jiems natūra atidalytus gyvenamąjį namą, malkinę, daržinę, tvartą, sandėlį, o atsakovui – garažą, ir už jiems tenkančią didesnę turto dalį, atlikus tarpusavio įskaitymą, priteisti atsakovui 4 025 Eur kompensaciją pinigais. Atsakovas nesutiko su patikslintu ieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti jo siūlomą naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. vasario 14 d. matininkės R. K. parengtą planą. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi turtu tvarką, atsakovo naudojimui būtų priskirta žemės sklypo A dalis, 48 kv. m ploto daržinė, gyvenamojo namo patalpos – koridorius, sandėlis ir virtuvė, kurių bendras plotas sudaro 23,9822 kv. m, už jam tenkančią didesnę naudojamo turto dalį (3,6922 kv. m) priteisiant ieškovams 244,76 Eur kompensaciją pinigais; ieškovams būtų priskirta naudotis žemės sklypo B ir C dalys, visa likusi gyvenamojo namo dalis ir 42 kv. m ploto tvartas, o bendram naudojimui būtų priskirta malkinė ir garažas, ieškovams priskiriant ½ dalį su garažo boksu dešinėje pusėje, o atsakovui – ½ dalį su garažo boksu kairėje pusėje (žiūrint į garažo vartus), taip pat žemės sklypo D ir E dalys atitinkamai tokiomis proporcijomis: atsakovui – ¼ dalis, o ieškovams – ¾ dalys. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko sumokėti ieškovams 300 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę naudojamo gyvenamojo namo dalį (3,6922 kv. m).

44. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovų patikslintą ieškinį atmetė ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad būtent nusistovėjusios bendraturčiams naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, o ne atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų reikalavimą, šiuo atveju labiau atitinka racionalumo, patogumo, adekvatumo kriterijus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalims priklausantis turtas atitinka dalumo be neproporcingos žalos daikto paskirčiai kriterijų, o ieškovų reikalaujamas ekonominį ir socialinį vertingumą turinčio turto atidalijimo būdas prieš bendraturčio (atsakovo) valią, priteisiant atsakovui jam nepriimtino dydžio (pernelyg mažą) piniginę kompensaciją, prieštarautų teisingumo principams, būtų esmingai pažeisti jo teisėti interesai ir lūkesčiai.

45. Ieškovas R. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, visas aplinkybės bei įrodymus vertindamas šališkai atsakovo naudai, todėl padarė neteisingas išvadas, kad šio ginčo atveju tinkamiausias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas yra naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, būdamas šališkas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas išreiškė įsitikinimą, jog ieškovų siūlomas kompensacijos dydis yra per mažas ir atsakovas turi esminį interesą naudotis jam priklausančia sodybos dalimi, nepagrįstai ieškovų pateiktą naujausią turto vertinimo ataskaitą vertino kaip netinkamą, nors atsakovas jos neginčijo, nekritikavo ir jokių kitų įrodymų apie turto vertę neteikė, nepagrįstai nesivadovavo namų valdos techninės apskaitos patalpų planu ir priskyrė atsakovui naudotis koridorių, sandėlį ir virtuvę, tokiu būdu apribodamas galimybę ieškovams naudotis bendro naudojimo patalpomis, patekti į rūsį ir prižiūrėti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną, ruošti maistą ir šildyti ieškovų naudojimas patalpas, nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo pateiktą UAB „Delfa“ ekspertės R. K. pateiktą gyvenamojo namo padalinimo schemą, nepagrįstai nesirėmė tais duomenimis apie statinius, kurie yra užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastre. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.

47. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

48. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ar įrodymus vertino šališkai atsakovo naudai. Apeliantas nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, vertinant byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimant apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliaciniame skunde pateikiamas apelianto subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo bylą nagrinėjusio teismo šališkumo fakto. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino tiek ieškovų, tiek atsakovo argumentus dėl, jų nuomone, tinkamiausio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, vertino visus byloje abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir išvadas dėl ginčo esmės darė iš įrodymų visumos.

51. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nurodyti duomenys, kaip viešojo registro duomenys, yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (lot. prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

52. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl viešojo registro įrašų nevisiško atitikimo faktinei situacijai (daržinė (3I 1/m, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvartas (4I 1/m, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti 1944 m. kaip atskiri pastatai, buvo nugriauti ir vietoje jų 2006 m. bendromis šalių lėšomis ir pastangomis atstatytas vientisas pastatas, o sandėlis (5I 1/m, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) nebeegzistuoja) grindė pačių šalių paaiškinimais ir byloje teiktais rašytiniais įrodymais – vietos apžiūros aktu ir 2023 m. balandžio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su fotonuotraukomis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2006 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006, kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl viešojo registro įrašų nevisiško atitikimo faktinei situacijai, įrodymų pakankamumo taisyklės nepažeidė, nes teismo išvardytų įrodymų pakanka viešojo registro duomenims paneigti. Atitinkamai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patikslintame ieškinyje ieškovų sandėlis įtrauktas kaip atidalintinas turtas nepagrįstai, o dėl neatnaujintų kadastrinių matavimų negalima spręsti apie dabartinį vientiso pastato faktinį plotą bei atsakovui priklausančią ¼ jo dalį, todėl šio pastato po vienu stogu naudojimosi tvarką ieškovams ir atsakovui nustatė pagal nusistovėjusį faktinį naudojimą, t. y. faktiškai po pusę šio pastato.

53. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie neatnaujintus tam tikrų statinių kadastrinius matavimus, peržengė patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio nagrinėjimo ribas, atmetami. Nurodyta aplinkybė yra teisiškai reikšminga, siekiant teisingai nustatyti šalių ginčui dėl turto išspręsti taikytinas materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes nustatinėjo.

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

55. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

56. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esanti įrodymų visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui padyti pagrįstą išvadą, kad ieškovų siūlomas atidalijimo būdas, paimant iš atsakovo jam priklausančią gyvenamojo namo bei visų kitų statinių, išskyrus garažą, dalį ir išmokant atsakovui jam nepriimtino dydžio (pernelyg mažą) piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo palėpėje ieškovai yra įsirengę dar vieną gyvenamąjį kambarį ir šios patalpos plotas nėra įvertintos apskaičiuojant atsakovui priklausančią ¼ gyvenamojo namo dalį, esmingai pažeistų atsakovo teises.

57. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovams, tiek atsakovui ginčo turtas turi panašią sentimentaliąją vertę (apeliantas ir atsakovas yra panašaus amžiaus pusbroliai, ginčo sodyboje praleidę vaikystę ir jaunystę) ir atostogų ar išeiginių metu naudotis ginčo namu visų savininkų interesas yra vienodas (nė vienas iš jų su šeimomis ten nuolat negyvena ir neįrodinėjo ketinimo ateityje ten nuolat gyventi, šį turtą jie naudoja rekreaciniais tikslais), tačiau šiame kontekste reikšminga yra ir kita pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kurios apeliantas neginčija, kad dėl turimos turto dalies dydžio atsakovas turi realią galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teises visa apimtimi. Palyginti su ieškovais, atsakovo turima gerokai mažesnė turto dalis neteikia pagrindo neginti jo nuosavybės teisės. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas gyvenamajame name laiko daiktus, savaime nelemia išvados, kad atsakovo interesas naudotis gyvenamuoju namu nevertintinas kaip labai svarbus. Atsižvelgtina į tai, kad ginčas dėl bendro turto tęsiasi jau penkerius metus (bylinėjimasis tarp šalių prasidėjo dar 2018 m. liepos mėnesį), o iki tol jam priklausanti turto dalis, taigi ir gyvenamojo namo, buvo valdoma kartu su buvusia bendraturte seserimi M. R., pardavusia savo dalį ieškovams, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, įtakojo atsakovo valią visa apimtimi naudotis jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi.

58. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų siūlomo atidalijimo būdo atsakovui priteisiant 4 150 Eur piniginę kompensaciją, priešingai nei nurodo apeliantas, tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui nesutinkant su ieškovų siūlomu atsidalijimo būdu, pagrįstai atsižvelgė ne vien į ieškovų iniciatyva UAB „Krivita“ turto vertintojos I. K. turto vertinimo ataskaitoje 2023 m. vasario 1 d. nustatytas ginčo žemės sklypo ir statinių rinkos vertes (kaip kompleksas įvertintas 37 300 Eur suma), bet ir į kitus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad turto vertintoja, atlikdama ginčo nekilnojamojo turto vertinimą, be kitų duomenų, rėmėsi 1988 m. namų valdos techninės apskaitos ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nors faktinė situacija neatitinka šių duomenų. Daržinė ir tvartas kaip atskiri objektai nebeegzistuoja, vietoj jų yra bendromis šalių pastangomis ir lėšomis atstatytas vientisas pastatas, kurio matavimai nėra atlikti, sandėlis taip pat neegzistuoja, tačiau turto vertintoja pateikė išvadą dėl šių trijų statinių, kaip atskirų / egzistuojančių objektų, rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir tai, kad ginčo turtas yra paklausus ir vertingas, kadangi jis patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją ir yra netoli kelių didelių ežerų ir miškų. Apelianto su apeliaciniu skundu pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2023 m. sausio 1 d., yra 9 700 Eur, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.

60. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad nesant byloje jokio kito turto vertinimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti, kad ginčo turto rinkos vertė turto vertintojos I. K. turto vertinimo ataskaitoje 2023 m. vasario 1 d. nustatyta netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją negali būti aiškinama kaip reiškianti teismo pareigą visais atvejais, net ir nesant pakankamai duomenų dėl teisingo kompensacijos dydžio, taikyti šį bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).

61. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje, spręsdamas dėl šalių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, turėjo išimtinai vadovautis 1988 m. namų valdos techninės apskaitos patalpų planu. Šis planas neatitinka faktinės situacijos, nes kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, patys ieškovai, įrenginėdami sanitarinį mazgą (patalpoje, pažymėtoje plane indeksu 1-2), savo nuožiūra užkalė vidaus duris ir įsirengė kitą įėjimą. Su apeliaciniu skundu nepateikta šią išvadą paneigiančių įrodymų.

62. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė atsakovo naudojimui koridorių (patalpą, pažymėtą plane indeksu 1-1, iš kurios šalys patenka į palėpę ir rūsį), virtuvę ir sandėliuką (patalpas, pažymėtas plane indeksu 1-6 ir 1-7, kuriose yra krosnys), reikšmingos yra bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės, kad ieškovai sanitarinio mazgo įrenginius (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius) rūsyje įsirengė atsakovo naudojamoje dalyje, negavę atsakovo sutikimo, taip pat būtent ieškovai palėpėje įsirengė gyvenamąją patalpą, ir nors šiuo metu dėl palėpės naudojimo ginčų nekyla, vis tik ieškovų patekimo tiek į rūsį, tiek į palėpę klausimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėtų būti sprendžiami patiems ieškovams priskirtino naudoti ploto sąskaita ir lėšomis, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kad to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, kas apima ir tam reikiamas išlaidas. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovai turi įsirengę židinį jų naudojamoje gyvenamojo namo dalyje ir koklių krosnį – vientisame pastate, pastatytame nugriovus daržinę ir tvartą. Prie turto vertinimo ataskaitos 2023 m. vasario 1 d. pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovai minėtame vientisame pastate yra įsirengę ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir virtuvę, turi mikrobangų krosnelę, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl apribojamos ieškovų galimybės ruošti maistą ir šildyti ieškovų naudojimas patalpas.

63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas atitinka dalumo be neproporcingos žalos daikto paskirčiai kriterijų. Šią išvadą pagrindžia ne tik atsakovo pateiktos UAB „Delfa“ R. K. parengtos padalijimo į du turtinius vienetus, atliekant paprastąjį remontą, schemos duomenys, bet ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl techninės galimybės nustatyti naudojimosi tvarką. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-509-278/2022 konstatavo, kad minėta schema buvo nepakankama pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam bylą pirmą kartą, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neištyrus ir neįvertinus, ar yra techninės galimybės atidalinti ginčo turtą ir / ar nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimą ar tinkamą naudojimą. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo, pakartotinai nagrinėjusio bylą pagal naujai suformuluotus šalių reikalavimus, išvados dėl šalims priklausančio gyvenamojo namo atitikimo dalumo be neproporcingos žalos daikto paskirčiai kriterijui prieštarauja minėtos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties argumentams.

64. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nenurodė, kaip atsakovui naudotis jam priskirta 3,5 kv. m malkinės (2I 1/m, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčios 14 kv. m užstatyto ploto, dalimi. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad minėtas statinys turi du įėjimus, esant poreikiui, naudojamų dalių atskyrimui jame galėtų būti pasidaryta paprasta pertvara. Remiantis pirmosios instancijos teisme atsakovo teiktais paaiškinimais, minėtas statinys turi du atskirus įėjimus iš abiejų pusių.

65. Nelaikytina apelianto teisių pažeidimu apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė iš atsakovo 300 Eur kompensaciją už jam pagal proporciją tenkantį naudojimui didesnį garažo plotą (10 kv. m), kadangi ši kompensacija buvo nustatyta pagal pačių ieškovų pateiktą UAB „Krivita“ turto vertintojos I. K. turto vertinimo ataskaitoje 2023 m. vasario 1 d. nustatytą garažo rinkos vertę. Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad daržinė bei tvartas buvo nugriauti ir vietoje jų 2006 m. bendromis šalių pastangomis ir lėšomis buvo atstatytas vientisas pastatas, kurio kadastriniai matavimai nėra atlikti, dėl ko negalima spręsti apie tokio pastato dabartinį faktinį plotą ir atsakovui priklausančią ¼ jo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė kompensacijos klausimo šioje dalyje.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

66. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimo sprendimas šioje byloje buvo per ankstyvas, kol nėra išspręstas bendro turto atidalijimo / naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.

67. Atmesdama kaip nepagrįstą tokį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 265 straipsnį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikslintu priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti jo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. vasario 14 d. matininkės R. K. parengtą planą. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsprendęs ieškovų ir atsakovo pareikštus reikalavimus dėl bendrų statinių atidalijimo / naudojimosi tvarkos nustatymo, pagrįstai sprendė ir dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

70. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų atlyginimas jam taip pat nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė