Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

Civilinė byla Nr. e2A-3-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04546-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

(S)

2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-204-1105/2023 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams A. P. ir K. C. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. prašė: 1) perkelti jai pirkėjo K. C. teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4313 ir nustatyti, kad A. P. pardavė, o R. K. asmeninės nuosavybės teise už 9 000,00 Eur nupirko 226/1000 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš ieškovės atsakovo K. C. naudai 9 000,00 Eur; 3) priteisti ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 387/500 dalys pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė 226/1000 dalys pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui K. C. asmeninės nuosavybės teise priklausė 27/50 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio mėnesio pradžioje ieškovė sužinojo, kad atsakovas A. P. jam priklausančią pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pardavė kitam atsakovui K. C. už 9 000,00 Eur.

3. Pažymėjo, kad atsakovas A. P., prieš parduodamas jam priklausančią pastato 226/1000 dalį atsakovui K. C., neįvykdė savo pareigos per notarą informuoti ieškovę apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Tokiu būdu buvo apribota ieškovės pirmenybės teisė įsigyti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir tapti vienintele šio turto savininke, tokiu būdu sumažinant bendrasavininkų skaičių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu reikalauti perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartį.

4. Nurodė, jog nors kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės buvo visos ginčo šalys, t. y. ieškovė ir abu atsakovai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovui priklausiusios 23/100 dalys minėtų statinių priklauso pastatui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė prašo perkelti jai visas K. C. teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4313.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir perkėlė ieškovei pirkėjo K. C. teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4313 bei nustatė, kad A. P. pardavė, o R. K. asmeninės nuosavybės teise už 9 000,00 Eur nupirko 226/1000 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo K. C. naudai 9 000,00 Eur.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakovai A. P. ir K. C. sudarė 226/1000 dalių pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalių kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorį, kurio pagrindu A. P. pardavė, o K. C. už 9 000,00 Eur nupirko nurodytų sandėlio ir kiemo statinių dalis. 0,2685 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, yra du pastatai, t. y. pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, priklausantys pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo tarp atsakovų, ginčo pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo valdomi ieškovės R. K. ir atsakovo A. P., t. y. R. K. ir A. P. buvo laikomi šio pastato ir inžinierinių statinių bendraturčiais CK 4.72 - 4.73 straipsnių prasme. O atsakovas K. C. nuosavybės teise vienas valdė pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog žemės sklypas, kuriame yra išsidėstę šalims nuosavybės teise iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo priklausę pastatai ir kiti inžinieriniai statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl nesutiko su atsakovų teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija apie tai, kad ieškovė ir abu atsakovai turi būti laikomi statinių bendraturčiais, kadangi visi pastatai yra išdėstyti viename žemės sklype.

8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais; pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atskiromis nuosavybės dalimis iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo valdė šių statinių bendraturčiai – ieškovė R. K. ir atsakovas A. P., kurių sutarimu yra nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, o atsakovas K. C. nuosavybės teise valdo visą kitą pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčių nėra, sprendė, jog būtent ieškovė R. K., būdama pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė turėjo pirmenybės teisę iš atsakovo A. P. ginčo statinių dalį įgyti.

9. Teismas, įvertinęs šalių ir liudytojos paaiškinimus, sprendė, jog atsakovų išankstinis susitarimus dėl ginčo pastatų perleidimo pirmiausia atsakovui K. C., o ne šių statinių bendraturtei R. K., sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įgyti nuosavybėn bendraturčio parduodamą nuosavybės dalį, kadangi jai jokia forma nebuvo pasiūlyta įgyti nuosavybėn A. P. parduodamus statinius, ji taip pat nebuvo informuota apie numatomo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorio sąlygas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu abu atsakovai patvirtino, kad pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4313 yra pilnai atsiskaitę ir atsakovas K. C. atsakovui A. P. už įgytą nuosavybę yra sumokėjęs sandoryje nurodytą kainą, t. y. 9 000,00 Eur, ieškinį patenkinęs pilna apimtimi, iš ieškovės atsakovui K. C. priteisė už įgytus ginčo statinius sumokėtą kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2023 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-204-1105/2023 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

12. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino byloje šalių pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir kitas reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes, nesiėmė priemonių pašalinti esminius prieštaravimus tarp ginčo šalių paaiškinimų, neišnagrinėjo visų ginčui reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, dėl ko buvo pažeistos proceso atsakovų teisės ir teisėti lūkesčiai, proceso šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Teismo išvados yra prieštaringos. Teismas neįtraukė į bylą asmenų, kurių materialioms teisėms ir pareigoms sprendimas gali turėti įtakos.

13. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog jis pirmiausia dėl turto perleidimo tarėsi su atsakovu K. C., o ne su R. K., apskritai negali būti vertinama kaip esminis ieškovės pirmenybės teisės pažeidimas. Apeliantas tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui perdavė žinią apie ketinimus parduoti savo turto dalį, atskleidė jiems esmines būsimo sandorio aplinkybes. Pokalbio telefonu metu ieškovės sutuoktinis V. K. pareiškė, kad turto pirkti neketinama.

14. Pažymi, kad po 2018 m. kovo 19 d. pirkimo - pardavimo sandorio, kuriuo apeliantas iš K. C. įsigijo ginčo turtą, sudarytas jų susitarimas apie tai, jog apeliantui nusprendus parduoti ginčo turtą, jis apie tai informuos atsakovą K. C., nereiškia, kad apeliantas įsipareigojo turtą parduoti būtent atsakovui K. C.. Bylos aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliantas buvo nesąžiningas ir tyčia siekė eliminuoti ieškovę įsigyti jo kaip bendraturčio turto dalį ar kitaip pažeisti jos teises ir teisėtus interesus.

15. Nurodė, kad susitikus atsakovams, liudytojai M. R., ieškovei ir jos sutuoktiniui, bendro pokalbio metu buvo aiškiai išdėstyta, kad ginčo turtas yra parduodamas, pranešta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis turi teisę pirkti tą turtą pirmenybės teise, nurodytas atitinkamas vieno mėnesio terminas, sutarta sąlyga, jog jeigu jie iki nurodytos datos nepareikš noro įsigyti turtą, apeliantas jį parduos atsakovui K. C.. Vėliau apeliantas papildomai telefonu apie turto pardavimą pranešė ieškovės sutuoktiniui V. K. ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta ir teismo nebuvo įvertinta. Apeliantas sąžiningai informavo ieškovę apie ketinimą parduoti turtą, tačiau ieškovė per nustatytą terminą, t. y. 2022 m. rugpjūčio pabaigos, teise pirkti ginčo turtą nepasinaudojo, todėl apeliantas pagrįstai manė, kad ieškovė atsisakė pasinaudoti pirmenybės teise.

16. Apelianto manymu, teismas, nustatydamas aplinkybę, jog apeliantas nei ieškovės, nei jos sutuoktinio apie ketinimą parduoti ginčo turtą neinformavo nei žodžiu, nei raštu, rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais, nors tiek atsakovai, tiek liudytoja M. R. nurodė priešingai, tačiau teismas sprendime šių aplinkybių niekaip nepaneigė, nenurodė, kodėl atmeta apelianto, atsakovo K. C. ir liudytojos paaiškinimus.

17. Pažymi, kad 2023 m. balandžio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismo buvo prašyta byloje liudytoju apklausti ieškovės sutuoktinį V. K. ir nors teismas šį prašymą išsprendė teigiamai, tačiau byloje šis asmuo nebuvo apklaustas. Nustatydamas ieškovės žinojimo apie būsimą sandorį aplinkybę teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles bei proceso šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovės ir atsakovų paaiškinimai buvo skirtingi ir juose buvo esminiai prieštaravimai, kuriuos teismas privalėjo pašalinti apklausęs ieškovės sutuoktinį V. K., tačiau teismas to nepadarė, apsiribodamas vien tik ieškovės paaiškinimais.

18. Apelianto tvirtinimu, prieš sudarydamas sandorį su atsakovu K. C., jis elgėsi apdairiai ir atidžiai – teiravosi notarės R. V. ar nėra kokių nors kliūčių sudaryti sandorį ir buvo patikintas, kad sandorį galima sudaryti ir tam nėra jokių kliūčių. Notarė turėjo nustatyti, kad sandoriu perleidžiamas turtas yra dalinėje nuosavybėje su kitu bendraturčiu ir atsisakyti tvirtinti sandorį arba nurodyti apeliantui atlikti veiksmus, būtinus teisėtam sandoriui sudaryti, t. y. gauti bendraturčio atsisakymą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti turtą. Tačiau notarė neįvykdė pareigos įsitikinti sandorio teisėtumu ir patvirtino sandorį, susiaurindama apelianto ir atsakovo K. C. teises. Todėl, apelianto manymu, teismas turėjo įtraukti į bylą notarę, kadangi sandorio šalies pakeitimas, teisių ir pareigų perkėlimas teismo sprendimu be jokios abejonės gali turėti įtakos notarės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pažymi, kad aplinkybė, jog nei apeliantas, nei atsakovas K. C. neturi tiek specialių teisinių žinių, kad žinotų apie reikalavimą sudarant sandorį pateikti kito bendraturčio pirmenybės teisės atsisakymą, rodo jog apeliantas nesiekė tyčia sudaryti neteisėtą sandorį.

19. Atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-204-1105/2023 palikti nepakeistą; bei priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

20. Nurodo, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ieškovei ginčo turtą būtų siūlęs įsigyti tik tuo atveju, jei atsakovas K. C. iki jų sutarto termino nesurinks reikiamos pinigų sumos ir atsisakys sandorio. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris tarp atsakovų įvyko, konstatuotina, kad atsakovui K. C. reikiamą pinigų sumą surinkus, atsakovas A. P. ieškovei ginčo turto pirkti pirmenybės teise įsigyti taip ir nepasiūlė.

21. Pažymi, kad aplinkybė, jog apeliacinį skundą padavė ne atsakovas K. C., kurio pirkėjo teisės ir pareigos buvo perkeltos ieškovei, o atsakovas A. P., kuris yra ginčo turto pardavėjas, neabejotinai patvirtina akivaizdų atsakovo A. P. suinteresuotumą ginčo turtą parduoti ne ieškovei, o būtent atsakovui K. C., nes priešingu atveju atsakovui A. P. nebūtų jokios reikšmės iš kurios iš šalių (ieškovės ar atsakovo K. C.) jis gautų tą pačią turto kainą (9 000,00 Eur).

22. Ieškovės tvirtinimu, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas A. P. žodžiu ar raštu būtų pasiūlęs jai sudaryti ginčo statinių pirkimo - pardavimo sandorį bei pranešę apie sandorio sąlygas, parduodamo turto kainą ir kitas numatomas sudaryti sandorio esmines aplinkybes. Apeliaciniame skunde minimi liudytojos M. R. paaiškinimai patvirtina atsakovų aiškų planą ir siekį ginčo turtą parduoti ne pirmenybės teisę turinčiai ieškovei, o atsakovui K. C..

23. Ieškovės manymu, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad byloje liudytoju privalėjo būti apklaustas ieškovės sutuoktinis V. K., kadangi atsakovų ir liudytojos M. R. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei nebuvo pasiūlyta pirmenybės teise įsigyti ginčo turtą, o ieškovė nurodė, kad jai aplinkybės, jog jos sutuoktinis buvo informuotas apie galimybę pirmenybės teise įsigyti ginčo turtą, nėra žinomas. Be to, net jei atsakovas A. P. ir būtų informavęs ieškovės sutuoktinį apie pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą, tai neturėtų jokios teisinės reikšmės, kadangi ginčo turto bendrasavininkai yra A. P. ir R. K., o ne jos sutuoktinis.

24. Teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog civilinėje byloje trečiuoju asmeniu privalėjo būti įtraukta 2022 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4313 patvirtinusi notarė, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nebuvo kvestionuojamas sutarties teisėtumas, ne notaro veiksmai, atlikti tvirtinant sandorį, buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Perkėlus ieškovei 2022 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4313 pirkėjo teises ir pareigas, atsakovai niekaip nenukentės, o pirkimo - pardavimo sutartis liks galiojanti. Atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas (-ai) jokių prašymų ir argumentų dėl notarės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nereiškė, todėl akivaizdu, kad tai tėra siekis formaliais pagrindais vilkinti teismo procesą.

25. Atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundą atsakovas K. C. prašo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl 2023 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti bylą iš naujo tenkinti; išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, išspręsti bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių paskirstymo klausimą.

26. Atsakovo K. C. nuomone, teismo išvados yra neaiškios ir prieštaringos, nes lieka neaišku, kaip buvo pažeista ieškovės R. K. pirmenybės teisė: ar ieškovės teisė buvo pažeista išankstiniu atsakovų susitarimu; ar tuo, kad ieškovė nebuvo informuota nei raštu, nei žodžiu apie turto pardavimą.

27. Nurodo, kad aplinkybė, jog apeliantas pirmiausia dėl turto perleidimo tarėsi su atsakovu K. C., o ne su ieškove, apskritai negali būti vertinama kaip esminis ieškovės pirmenybės teisės pažeidimas, kadangi ieškovė vis tiek buvo informuota, kad ji gali pasinaudoti pirmenybės teise įgyti bendraturčio atsakovo A. P. parduodamą turtą.

28. Pažymi, kad jo ir apelianto susitarimo buvimas savaime nereiškia, kad A. P. įsipareigojo turtą parduoti būtent atsakovui K. C., o reiškia tai, kad atsakovui K. C. bus apie tai pranešta ir jis turės galimybę pretenduoti į turto pirkimą. Atsakovai atsakingai ir atvirai kartu pranešė ieškovei ir jos sutuoktiniui apie tai, kad jie gali pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise pirkti turtą, o apeliantas V. K. ne kartą teiravosi ar jis, ar jo sutuoktinė pasinaudos bendraturčio pirmenybės teise ir pirks turtą. Teismo nepaneigta byloje nustatyta aplinkybė, jog V. K. A. P. informavo, kad pirkti turto neketinama. Tokie pasyvūs ieškovės ir jos sutuoktinio veiksmai iki sandorio sudarymo, žinant ir suvokiant, kad apeliantas nori parduoti turtą kitam asmeniui, ne bendraturčiui, turi būti vertinami kaip nesąžiningi atsakovų atžvilgiu.

29. Atsakovo K. C. manymu, teismas nustatydamas aplinkybę, jog apeliantas nei ieškovės, nei jos sutuoktinio apie ketinimą parduoti ginčo turtą neinformavo nei žodžiu, nei raštu, rėmėsi išimtinai vien tik ieškovės paaiškinimais, nors atsakovų ir liudytojos M. R. paaiškinimai buvo priešingi ir jie bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti.

30. Nurodo, kad 2023 m. balandžio 6 d. parengiamojo posėdžio metu buvo prašyta byloje liudytoju apklausti ieškovės sutuoktinį V. K. ir nors teismas šį prašymą išsprendė teigiamai, tačiau šis asmuo byloje nebuvo apklaustas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovų paaiškinimai buvo skirtingi ir juose buvo esminiai prieštaravimai, teismas privalėjo juos pašalinti, tačiau to nepadarė.

31. Pažymi, kad atsakovas K. C. neturėjo pareigos aiškintis ar sandoris bus patvirtintas tinkamai ir teisėtai, todėl akivaizdu, kad tokie aplaidūs notarės veiksmai nulėmė tai, jog buvo pažeisti atsakovo K. C. teisėti interesai ir galimai padaryta atitinkama žala, kurią ateityje galimai turėtų atlyginti notarė, pažeidusi įstatymo nuostatas sandorio tvirtinimo metu. Dėl paminėtų priežasčių atsakovas K. C. sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas privalėjo įtraukti į bylą notarę, patvirtinusią ginčo sutartį, kadangi sandorio šalies pakeitimas, teisių ir pareigų perkėlimas teismo sprendimu be jokios abejonės gali turėti įtakos notarės materialiosioms teisėms ir pareigoms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo, pateikto kartu su apeliaciniu skundu, priėmimo

34. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2018 m. kovo 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. R-2049. Tačiau, pažymėtina, jog apelianto pateikta 2018 m. kovo 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartis jau yra byloje pateikta kartu su iš Lietuvos notarų rūmų išreikalautais buvusios Panevėžio miesto notarės R. V. patvirtintos pastatų pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4313, dokumentais. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36. Byloje nustatyta, kad ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 387/500 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), ir 23/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui K. C. nuosavybės teise priklauso 226/1000 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 77/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Panevėžio m. 4-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. 4313 (toliau – ir Pirkimo - pardavimo sutartis), A. P. pardavė, o K. C. už 9 000,00 Eur kainą nupirko 226/1000 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

37. Ieškovė prašė perkelti jai pirkėjo K. C. teises ir pareigas pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, nurodydama, jog A. P., prieš parduodamas jam priklausančią Sandėlio ir Kiemo statinių dalį atsakovui K. C., neįvykdė savo pareigos per notarą informuoti ieškovę apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių ir liudytojos M. R. paaiškinimus, konstatavo, jog buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įgyti nuosavybėn bendraturčio parduodamą nuosavybės dalį, kadangi jai jokia forma nebuvo pasiūlyta įgyti nuosavybėn A. P. parduodamus statinius, ji taip pat nebuvo informuota apie numatomo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorio sąlygas.

39. Atsakovas A. P., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje šalių pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir kitas reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes, kadangi aplinkybę, jog atsakovas sąžiningai informavo ieškovę apie ketinimą parduoti turtą patvirtina liudytojos M. R. parodymai. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog jis pirmiausia dėl turto perleidimo tarėsi su atsakovu K. C., o ne su R. K., negali būti vertinama kaip esminis ieškovės pirmenybės teisės pažeidimas. Pažymi, kad apie Sandėlio ir Kiemo statinių pardavimą žinojo ir ieškovės sutuoktinis V. K..

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo tenkintas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

41. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su interesų derinimu, nuosavybės teisės ribojimais, bendraturčių ginčais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010).

42. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti.

43. CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra teisė, kuri įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008).

44. Sprendžiant, ar nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį, visų pirma turi būti nustatyta, ar atsirado pirmenybės teisė pirkti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011). Pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį negali būti aiškinama plačiai, suteikiant tokią teisę ir subjektams, kurie nėra konkretaus parduodamo pagrindinio daikto bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 32 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog iki Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, ginčo pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo valdomi ieškovės R. K. ir atsakovo A. P., t. y. R. K. ir A. P. buvo laikomi šio pastato ir inžinierinių statinių bendraturčiais CK 4.72 - 4.73 straipsnių prasme, o atsakovas K. C. nuosavybės teise vienas valdė pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami ir fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

47. Bylos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovė CK 4.79 straipsnio pagrindu turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovo A. P. parduodamą 226/1000 dalį Sandėlio, kuris iki Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo bendroji šalių (ieškovės ir atsakovo A. P.) nuosavybė.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius nekilnojamojo turto registro duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų, kadangi remiantis byloje esančiais duomenimis iki ginčo Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovei R. K. ir atsakovui A. P., o kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovei R. K. ir atsakovams A. P. bei K. C.. Tačiau klaidingas nurodytų faktinių aplinkybių nustatymas šiuo atveju neteikia pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo spendimo.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės pirmenybės teisės pirkti atsakovui A. P. priklausiusią 23/100 dalį ginčo Kiemo statinių, iki Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo priklausiusių bendrosios dalinės nuosavybės teise R. K., A. P. ir K. C., pažymi, kad Kiemo statiniai, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra ginčo pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, kurio bendrasavininkai iki Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo ieškovė ir atsakovas A. P..

50. Antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2022).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ginčo Kiemo statiniai (šulinys, stoginė) yra Sandėlio, iki Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo priklausiusio ieškovei ir atsakovui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, priklausinys, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. Sandėliui, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika ir CK 4.14 straipsnio nuostata, jog antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, konstatuoja, jog pirmenybės teisę pirkti atsakovui A. P. priklausiusią 23/100 dalį Kiemo statinių turėjo ieškovė R. K., buvusi pagrindinio daikto, t. y. Sandėlio, bendrasavininkė (CK 4.14, 4.19, 4.79 straipsniai).

52. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia nustatyti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, jog buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-599/2005; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015). Šios teisės pažeidimas gali pasireikšti inter alia tiek nepasiūlymu pirkti bendraturčiams, tiek pardavimu tretiesiems asmenims nesibaigus terminui, per kurį bendraturčiai gali įgyvendinti pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnio 2 dalis) ar pardavimu tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis, nei buvo nurodytos bendraturčiams.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį, kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. CK 4.79 straipsnio 2 dalis nenumato konkretaus pranešimo būdo, tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojamas informavimas per notarą raštu apie ketinimą parduoti bei pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020). Nėra pakankamo pagrindo perkelti bendraturčiui pirkėjo teises ir pareigas tuo atveju, jeigu apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį ir pardavimo sąlygas jam pranešta nesilaikant įstatymo nustatytos formos, tačiau nustatyta, kad jam buvo žinoma apie pardavimą bei pardavimo sąlygas, ir per nustatytą terminą jis pirmenybės teisės neįgyvendino.

54. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas A. P., ketindamas parduoti savo Sandėlio bei Kiemo statinių dalis, imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikė, raštu per notarą apie ketinimą parduoti bei pardavimo sąlygas ieškovei nepranešė, tačiau byloje atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė buvo informuota kitu būdu (žodžiu ir per sutuoktinį). Apeliantas aplinkybę, jog ieškovei apie turto pardavimą ir jo sąlygas buvo žinoma, iš esmės grindė savo bei atsakovo K. C. paaiškinimais ir liudytojos M. R. parodymais, kurie teisėjų kolegijos vertinimu nurodytai aplinkybei pagrįsti nėra pakankami (CPK 185 straipsnis).

55. Nagrinėjamu atveju, nors liudytoja M. R. nurodė, kad dalyvavo ieškovės, jos sutuoktinio ir atsakovų pokalbyje, kurio metu ieškovė buvo informuota apie atsakovui A. P. priklausančios dalies Sandėlio ir Kiemo statinių pardavimą bei kainą, ir darė pokalbio garso įrašą, tačiau garso įraše, perklausytame teismo posėdžio metu, yra girdimas tik ginčo šalių pokalbis dėl mokesčių už elektrą ir pan., jokio pokalbio apie ginčo Sandėlio ir Kiemo statinių dalies pardavimą garso įraše nebuvo. Tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir liudytoja teismo posėdžio metu. Byloje daugiau nėra pateikta jokių kitų patikimų duomenų, kurie įrodytų apelianto nurodytą aplinkybę, jog ieškovei apie parduodamą Sandėlio ir Kiemo statinių dalį bei pardavimo sąlygas buvo pranešta. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, jog teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė jo bei atsakovo K. C. paaiškinimus ir liudytojos M. R. parodymus, kadangi nors pirmosios instancijos teismas detaliai ir neaptarė kiekvieno atsakovų argumento, liudytojos parodymų, tačiau tai neturi esminės teisinės reikšmės, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

56. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog apie turto pardavimą buvo žinoma ieškovės sutuoktiniui, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl ieškovės pirmenybės teisės įsigyti turtą (ne)pažeidimo, kadangi ginčo Sandėlis ir Kiemo statiniai ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir apie šio turto bendrasavininkio dalies pardavimą ir pardavimo sąlygas turėjo būti pranešta ne ieškovės sutuoktiniui, o pačiai ieškovei. Pažymėtina ir tai, jog apelianto apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą K. C. nurodyti argumentai, kad tai, jog apeliantas pirmiausia dėl turto perleidimo tarėsi su atsakovu K. C., o ne su ieškove, negali būti laikomas esminiu ieškovės pirmenybės teisės pažeidimu, nėra pagrįsti, kadangi tai prieštarauja CK 4.79 straipsnyje įtvirtintai bendraturčio daiktinei turtinei teisei, kuri turi būti įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai bendraturtis parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje.

57. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyko konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, sprendžia, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovei iki Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo būtų buvę žinoma apie atsakovo A. P. ketinimą parduoti jam priklausiusias dalis Sandėlio ir Kiemo statinių, taip pat apie parduodamos turto dalies kainą ir kitas konkrečias turto pardavimo sąlygas, kaip tai reglamentuota CK 4.79 straipsnyje.

58. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia aplinkybe, kad nors parengiamojo teismo posėdžio metu buvo teiktas prašymas dėl liudytojo V. K. (ieškovės sutuoktinio) apklausos, tačiau byloje jis nebuvo apklaustas. Nustatyta, kad atsakovas K. C. prašymą apklausti liudytoją V. K. išreiškė 2023 m. balandžio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje. Teismas tenkino prašymą apklausti liudytoją, išaiškindamas atsakovui pareigą užtikrinti liudytojo dalyvavimą, jei šaukimas jam nebus įteiktas ir/ar jis neatvyks į teismo posėdį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas šaukimą liudytojui V. K. išsiuntė, o 2023 m. gegužės 9 d. raštu informavo atsakovo K. C. atstovą, kad kviestam liudytojui V. K. teismo šaukimo į teismo posėdį įteikti nepavyko, todėl išaiškinta pareiga pasirūpinti liudytojo V. K. dalyvavimu teismo posėdyje. 2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu, neatvykus liudytojui, atsakovai, atstovas jokių prašymų dėl liudytojo V. K. atvykimo užtikrinimo, posėdžio atidėjimo ir pan. teismui neteikė.

59. Pažymėtina, kad CPK 248 straipsnyje nurodyta, kad neatvykus liudytojui, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti, tokiam asmeniui gali būti skiriama iki 300 Eur bauda, o liudytojas teismo nutartimi gali būti atvesdintas. Taigi, šiuos veiksmus teismui atlikti numatyta teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę nuspręsti, kad bylą toliau galima nagrinėti ir liudytojui neatvykus.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, įspėdamas atsakovą apie jo pareigą užtikrinti minėto liudytojo atvykimą, minėtam liudytojui neatvykus ir atsakovui neteikus jokių prašymų dėl galimybės užtikrinti jo atvykimą, pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog byloje nesant viešo intereso, teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomo minėto liudytojo teisme neapklausė yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

61. Apeliantas, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą turėjo būti įtraukta sandorį patvirtinusi notarė, kadangi sandorio šalies pakeitimas, teisių ir pareigų perkėlimas teismo sprendimu gali turėti įtakos notarės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

62. CPK 47 straipsnis nustato trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinę padėtį, jų teises ir procesines taisykles dėl jų įstojimo (įtraukimo) į bylą. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017, 22 punktas). Asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams.

63. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui, vykstančiam pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

64. Pažymėtina, jog nėra pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu notaro, kuris patvirtino tarp šalių sandorį, jeigu nė viena iš šalių kaip ieškinio ar atsikirtimų pagrindu nenurodo kokių nors notaro kaltų veiksmų ar neveikimo, turėjusių reikšmės sandorio teisėtumui. Šiuo atveju, Pirkimo - pardavimo sutartį patvirtinusiai notarei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos, nebuvo nurodomi kokie nors neteisėti jos veiksmai nei ieškinyje, nei atsiliepimuose į ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose ar bylos nagrinėjimo teisme metu, byloje taip pat nebuvo reiškiama prašymų dėl notarės įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, taigi su tvirtinamų sandorių šalimis notaro paprastai nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai. Vien sandorio patvirtinimo notarine tvarka faktas nelemia notaro įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu būtinumo. Įvertinus pareikštų reikalavimų ribas, ginčo dalyką ir pobūdį, nenustatyta, jog šiuo atveju teismo sprendimas turės įtakos į bylą neįtraukto asmens (notaro) teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad naujais argumentais apeliaciniame procese remtis negalima (nutarties 63 punktas).

65. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, kadangi CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio (ieškovės) pirmumo teisė buvo pažeista. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti pagal šioje nutartyje nurodytus motyvus, o atsakovo A. P. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako

67. Atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas K. C. taip pat pateikė duomenis apie patirtas 350 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas K. C. apeliacinės instancijos teisme palaikė apelianto A. P. poziciją – prašė apeliacinį skundą tenkinti, o apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovo K. C. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

68. Ieškovė patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą.

69. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 1 210 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl ieškovei priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovo A. P..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė