Dėl tujų gyvatvorės apgenėjimo

Civilinė byla Nr. e2A-2-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01278-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

(S)

3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-857/2023 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui D. Š. (atsakovo A. Š. procesinių teisių ir pareigų perėmėjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ž. M., E. K., K. K. (buvusi pavardė M.) dėl tujų gyvatvorės apgenėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. M. prašė įpareigoti atsakovą apgenėti tujas taip, kad atstumas nuo tujų gyvatvorės iki tvoros būtų ne mažesnis kaip 20 cm; tujas genėti nuolat išlaikant 20 cm atstumą.

2. Nurodė, kad jo ir atsakovo sklypus skiria metalinė tvora, kuri pastatyta ant sklypų ribos. Atsakovas savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pasodinęs tujų gyvatvorę. Tujos pasodintos labai arti sklypų ribos, todėl įauga į vielinę tvorą, lenda į ieškovo sklypo pusę ir ją laužo, tvora yra pažeidžiama korozijos ir rūdija. Dėl šių priežasčių ieškovas net negali nudažyti tvoros nuo kaimyno sklypo pusės. Jokio sutikimo dėl gyvatvorės sodinimo jis nėra davęs. Nors žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas yra perleidęs tretiesiems asmenims su pareiga jį išlaikyti iki gyvos galvos, tačiau jis turi teisę iki gyvos galvos gyventi ir naudotis šiuo žemės sklypu bei pastatais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1 000 Eur advokato išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra kaimynai, jų naudojamų namų valdų žemės sklypai yra gretimi, juos skiria vielinė tvora, einanti per žemės sklypų ribą, o atsakovo pusėje, šalia vielinės tvoros, yra atsakovo auginama tujų gyvatvorė. Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0804 ha žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą, garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sūnumi Ž. M. (trečiuoju asmeniu), kiti tretieji asmenys kartu negyvena. Ieškovo namų valda nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims lygiomis dalimis. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 7 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi (notarinio registro Nr. 5214) namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), perleido trečiųjų asmenų nuosavybėn.

5. Vertindamas ieškinio pagrįstumą teismas atsižvelgė į tai, kad tretieji asmenys jokių pretenzijų atsakovui nereiškia. Minėta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi nėra sutarta dėl namų valdos valdymo teisės perdavimo ieškovui. Taigi, ieškovas neturi pareigos prižiūrėti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), tokią pareigą prieš ieškovą turi tretieji asmenys. Pažymėjo, jog šioje namų valdoje gyvena trečiasis asmuo Ž. M.. Kadangi tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra nustatyta naudojimosi namų valda tvarka, todėl negalima vienareikšmiškai nustatyti, kas ir kokios namų valdos dalies naudotojas yra. Teismo vertinimu, tai rodo, jog ieškovas nėra namų valdos valdytojas, taip pat neaišku, kuria namų valdos dalimi jis naudojasi. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovui nesant namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininku bei valdytoju, neturint pareigos šios namų valdos prižiūrėti, ieškovas yra netinkama šalis šiame civiliniame procese, nes jis nėra materialinio teisinio santykio dalyvis ir jam šiame ginče atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas P. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 300 Eur.

7. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto, todėl neteisingai išsprendė bylą.

8. Nesutinka su tuo, kad jis neturi teisės pareikšti ieškinį. Nors su trečiaisiais asmenimis yra pasirašęs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau jie nesirūpina nei namu, nei aplinka. E. K. bei K. M. (dabar K.) šiame name net negyvena. Kadangi pagal sutartį ieškovui leista gyventi perleistuose pastatuose iki gyvos galvos be nuomos mokesčio ir naudotis visais pastatais, kurie jam formaliai ir priklauso, todėl jis jais ir privalo rūpintis, įskaitant ir aplinkos priežiūrą.

9. Teigia, jog priteisiant bylinėjimosi išlaidas turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šiuo atveju priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai turi būti sumažintos iki 300 Eur.

10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas D. Š. (atsakovo A. Š. teisių ir pareigų perėmėjas) prašo apeliacinį skundą atmesti.

11. Nurodo, kad teismas sprendime išsamiai aptarė ieškovo reikalavimą ir jį pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus, laikėsi visų įrodinėjimo taisyklių, savo sprendimą motyvavo. Tuo tarpu apeliantas skundą grindžia tai pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teisme, o tai nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neatitikimo teismų praktikai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.

12. Įvertinus kasacinio teismo praktiką, susijusią su nagrinėjamu ginčo klausimu, darytina išvada, jog tik dėl ieškovo, kuris yra subjektas, turintis teisę pareikšti teisme reikalavimą, ir atsakovo, kuris yra subjektas, turintis atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju pats apeliantas nurodo, kad jis nėra ginčo namų valdos savininkas. Be to, į byla pateikta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nepaneigia ginčo namų valdos nuosavybės teisių priklausymo tretiesiems asmenims. Ši sutartis taip pat neįrodo, kad atsakovas kaip nors pažeidžia ieškovo teises. Todėl akivaizdu, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi ir negali turėti jokios reikalavimo teisės į atsakovą.

13. Mano, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovo P. M. ieškinys dėl tujų gyvatvorės apgenėjimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas reiškė negatorinį ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovą apgenėti tujas, esančias atsakovui nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, taip, kad atstumas nuo tujų gyvatvorės iki tvoros būtų ne mažesnis kaip 20 cm ir tujas genėti nuolat išlaikant 20 cm atstumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nėra nei namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, nei valdytojas, neturintis pareigos šios namų valdos prižiūrėti, sprendė, jog ieškovas yra netinkama šalis šiame civiliniame procese, nes jis nėra materialinio teisinio santykio dalyvis ir jam šiame ginče atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė, todėl ieškinį atmetė.

17. Ieškovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tokiais pačiais argumentais, kaip ir nurodytais ieškinyje. Pažymi, kad pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tretieji asmenys įsipareigojo ieškovą išlaikyti iki gyvos galvos ir leisti ieškovui gyventi perleistuose pastatuose iki mirties. Ieškovas gyvena ir rūpinasi pastatais bei žemės sklypu, todėl jam priklauso reikalavimo teisė.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl tujų gyvatvorės apgenėjimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

19. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu žemės sklypas su pastatais ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo registruotas A. Š. vardu. A. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. Š. mirties jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis D. Š., kuris šioje byloje yra atsakovo A. Š. teisių ir pareigų perėmėjas. Žemės sklypas su pastatais ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 5214 priklauso E. K., K. K. (buvusi pavardė M.), Ž. M., kurie byloje dalyvauja trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023).

21. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95 - 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenys, 2016 m. rugsėjo 27 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (toliau – ir Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis) patvirtina, jog ieškovas nėra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ieškovas perleido nuosavybės teisę į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims Ž. M., E. K. ir K. K., kurie atsakovui jokių pretenzijų nagrinėjamoje byloje nereiškia. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka negatoriniam ieškiniui keliamos sąlygos, nurodančios, jog negatorinį ieškinį gali reikšti tik daikto savininkas (nutarties 22 punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, remdamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra netinkama šalis šiame civiliniame procese, kadangi jis nėra materialinio teisinio santykio dalyvis ir jam nepriklauso reikalavimo teisė šiame ginče, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Aplinkybės, kad ieškovas nurodytoje namų valdoje gyvena ir ją prižiūri, nekeičia bylos faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

24. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir apeliaciniame skunde reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 300 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

25. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 1 000 Eur dydžio atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovą atstovavo advokatas; byloje buvo teiktas atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį, triplikas į ieškovo dubliką, atsakovo atstovas taip pat dalyvavo 2023 m. vasario 24 d. vykusiame teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų buvęs nesąžiningas ar kad būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 1 000 Eur atsakovo atstovavimo išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju mažinti iš ieškovo atsakovui priteistų 1 000 Eur atstovavimo išlaidų nėra pagrindo.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl tujų gyvatvorės apgenėjimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

28. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą.

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad atsakovo prašoma atlyginti 700,00 Eur išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl atsakovui priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovo P. M..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjos Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė