S. B. pagal BK 129 str., 187 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2458/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38448-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. B. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir jį išteisinti visiškai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio pažeidimus, nes nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (įrodymus vertino neišsamiai, nevertino jų visumos) bei nuosprendžio pagrįstumo, motyvuotumo ir teisėtumo reikalavimų. Minėti BPK pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, jis neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktus bei 187 straipsnio 2 dalį. S. B. teigia nuo pat pradžių neprisipažinęs padaręs nusikaltimą, tik dėl patirto šoko davė skirtingus parodymus. Dėl šios priežasties buvo prašoma atlikti teismo psichologinę, teismo psichiatrinę ekspertizę, nes, būdamas tokios būklės, negalėjo duoti teisingus parodymus. Be to, buvo prašoma atlikti akistatą su broliu B., tikrinti jų parodymus poligrafu, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinti. Kai suprato, kad vis tiek bus nuteistas, S. B. save apkalbėjo ir prisipažino dėl padegimo ir nužudymo. V. V. ir R. S. apkalba S. B., nes tarp jo ir šių liudytojų buvo nesutarimai. Ginčą dėl iškeldinimo S. B. sprendė teisiniu būdu, todėl jam nebuvo jokio tikslo padegti namą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas rėmėsi melagingais liudytojų parodymais ir netyrė S. B. parodymų, galinčių įrodyti jo paties nekaltumą.

Nuteistasis teigia, kad ant butelio, kuriame buvo tepalas, jo pirštų atspaudų nebuvo rasta. Tai, kad tepalo pėdsakų rasta ant jo kelnių ir šlepečių, nereiškia, kad jis padegė pastatą. S. B. galėjo išsitepti, dirbdamas ūkio darbus su elektriniu pjūklu, kurio grandinei sutepti naudojo tepalą. Alyvos radimas ant namo sienų taip pat nieko neįrodo, nes prieš kelis mėnesius iki įvykio namo sienos buvo nudažytos panaudota alyva.

Kasatorius pažymi, kad ten, kur gyvena brolis B., visur kyla gaisrai. Tai, kad B. B. padegė namą, patvirtina policijos pareigūnų parodymai apie jo apsvilusius antakius. Šią aplinkybę patvirtina ir specialistai, paėmę mėginius. Šių duomenų teismai nevertino. Taigi tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, duomenys buvo renkami tam, kad būtų apkaltintas S. B. ir nebuvo aiškinamasi, kas iš tikrųjų padarė nusikaltimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo analizė rodo, kad nuteistasis S. B. apie įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo reikalavimų pažeidimus nurodo deklaratyviai, o iš esmės pateikia savą subjektyvų atskirų įrodymų vertinimą ir versiją, kad namą padegė ne jis. Tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savą subjektyvų įrodymų ir nustatytų aplinkybių interpretavimą, deklaratyviai pareiškiant apie BPK normų pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti S. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas