A. Š. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 6.250 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2576/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14959-2022-7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios Ž. P. ir jos atstovo advokato Edvino Sergaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai Ž. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. P. iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. priteista 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiosios Ž. P. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. bei nuteistojo A. Š. nukentėjusiajai priteisti apeliacinės instancijos teisme jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 960 Eur; 3) iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. Š. nukentėjusiajai Ž. P. priteisti už kasacinio skundo surašymą patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 700 Eur.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai Ž. P. priteistos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 331 straipsnio 2 dalies nuostatas ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai neturėjo ilgalaikių padarinių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nusikalstamą veiką S. Š. padarė tik po to, kai Ž. P. ją pastūmė, neteisėtai kvestionavo kitoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę, jog būtent S. Š. buvo konflikto iniciatorė.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateikti visi dokumentai dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (buvo prašoma priteisti 960 Eur), tačiau teismas priteisė tik 300 Eur šių išlaidų atlyginimą. Kasatorių nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. atstovui į apeliacinės instancijos teismo posėdžius reikėjo vykti iš Kauno į Šiaulius, taip pat į bylos sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra teisingos, būtinos, pagrįstos, adekvačios proceso sudėtingumui ir jo trukmei bei turi būti jai atlygintos visa apimtimi.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriai savo skundą argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiajai Ž. P. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.).??? Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė apeliacinės instancijos teismas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Be to, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame nesutinkama ir su priteistos sumos už advokato išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dydžiu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo klausimą, išsamiai ir motyvuotai nurodė, kokią sumą ir kodėl priteisia nukentėjusiajai Ž. P.. Kasaciniame skunde prašydami panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus, šiuo atveju – susijusius su patirtų išlaidų dydžiu ir pagrįstumu, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su priteistų išlaidų už advokato paslaugas dydžiu, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenustato galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų priteistos sumos advokato paslaugoms apmokėti, kasatorių manymu, yra per mažos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios Ž. P. ir jos atstovo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas

Olegas Fedosiukas