V. L. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 281 str., 320 str., 361 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2432/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47112-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties išteisintojo V. L. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Jancevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 2, 3 dalių, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai, remdamasis bylos įrodymų analize ir vertinimu, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Pasak kasatoriaus, nebuvo išnagrinėti apeliacinio skundo argumentai dėl V. L. kaltės (neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo forma)), padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, teismas apsiribojo tik bendromis frazėmis pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms ir ekspertizės akto citavimu. Taip pat apeliaciniame skunde buvo keliamas neatsargios kaltės ir kazuso atskyrimo klausimas. Tačiau ir dėl šio argumento motyvuotai nepasisakyta. Nutartyje neatsakyta, kodėl apeliaciniame skunde pateikti įrodymai (duomenys apie V. L. blogą savijautą įvykio išvakarėse bei apskritai apie turimas ligas, jo paties parodymai, policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašas, ekspertizės aktas, specialistų išvados, teismo medicinos ekspertų paaiškinimai, liudytojų parodymai) nepatvirtina V. L. turėjimo ir galėjimo numatyti savo veiksmų rizikingumą bei galimą neigiamų padarinių kilimą. Apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus ignoravo, apsiribojo abstrakčiu teigimu, kad pirmosios instancijos teismas tai jau aptarė, todėl nekartojama. Taip pat šios instancijos teismas neužsiminė apie vaizdo įrašo iš pareigūnų tarnybinio automobilio kameros įrodomąją reikšmę, sprendžiant apie V. L. neatsargią kaltę.

Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje nurodyta ne ta kolegija, kuri iš tiesų nagrinėjo bylą ir pasirašė nutartį. Toks nesutapimas, jo nuomone, leidžia abejoti, ar bylą nagrinėję teisėjai, dalyvavo pasitarime ir balsavime, priimdami skundžiamą nutartį, ir ar apskritai matė nutarties turinį ir pritarė nutartyje išdėstytiems apeliacinio skundo atmetimo motyvams.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė esminius BPK normų pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, jog kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį V. L., kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei padarytas išvadas dėl teisinio jų vertinimo. Tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrindžia išvados, jog byloje padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde teisingai pastebėtas apeliacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje esantis netikslumas, nurodant bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtį. Tačiau ši techninio pobūdžio rašymo klaida nepagrįstai interpretuojama kaip kelianti abejonių dėl to, kad bylą nagrinėję teisėjai dalyvavo priimant ir argumentuojant procesinį sprendimą. Tokie kasaciniame skunde esantys samprotavimai neturi jokio objektyvaus pagrindo. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtas netikslumas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2024 m. birželio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 361 straipsniu, yra ištaisytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas