Civilinė byla Nr. e2YT-1153-1231/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00087-2026-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;
3.4.4.19; 3.4.5.20
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. kovo 5 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pagal įstatymą atstovaujančios nepilnametį vaiką G. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl termino palikimui atsisakyti atstatymo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėja R. P. pagal įstatymą atstovaujanti nepilnametį vaiką G. D. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti R. P. praleistą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti M. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą nepilnamečio sūnaus G. D. vardu, išduoti teismo leidimą R. P. atsisakyti priimti M. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą nepilnamečio sūnaus G. D. vardu.
Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sūnaus G. D. tėvas M. D., kuris jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturėjo, tačiau, pareiškėjos žiniomis, turėjo įsiskolinimų privatiems asmenims, todėl jos įsitikinimu palikimas, dėl kurio turėtų kreiptis į notarą neatsirado. Apie tai, kad M. D. paliko turtą, t. y. pensijų fonde sukauptas pinigines lėšas ir yra neišspręstas turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio sūnaus vardu bei apie R. P. kylančią pareigą ginti nepilnamečio interesus, pareiškėja sužinojo tik iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų. Iki šio laiko jokių duomenų ar pranešimų apie kokias nors pinigines lėšas mirusiojo vardu R. P. nebuvo gavusi, todėl terminas palikimui priimti (atsisakyti) buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėjai buvo žinoma, kad mirusysis nekilnojamojo turto neturėjo, tuo tarpu buvo jai buvo žinoma apie jo skolas. Ji yra įsitikinusi, kad M. D. skoliniai įsipareigojimai privatiems asmenims viršija paveldimo turto vertę, todėl palikimo atsisakymas nepažeis nepilnamečio sūnaus interesų. Terminą atsisakyti priimti palikimą R. P. praleido, nes nežino įstatymų reikalavimų, be to, manė, kad palikėjas, išskyrus skolas, turto neturėjo. Duomenys, kad mirusysis jokio turto neturėjo, bet buvo užsiminęs apie skolas privatiems asmenims sudaro pagrindą daryti išvadą, kad palikėjo skoliniai įsipareigojimai bei palikimo priėmimo kaštai kelis kartus viršys paveldimo turto masę, todėl palikimo priėmimas sudarytų nepilnamečiui G. D. neproporcingą finansinių įsipareigojimų naštą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra.
Išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog nagrinėjamu atveju palikimo priėmimas nepilnamečio G. D. vardu geriau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nes jo priėmimas konkrečiu atveju nesukels neigiamų padarinių nepilnamečio turtiniams interesams, bus užtikrinami geriausi nepilnamečio G. D. interesai.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).
Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sūnaus G. D. tėvas yra M. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas M. D. testamento sudaręs nebuvo. Bylos duomenimis palikėjo M. D. paveldimą turtą sudaro – M. D. vardu Luminor Bank AS atidarytoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, kurių likutis 0,01 Eur ir pensijų kaupimo sąskaitoje esančios lėšos, kurių likutis 1262,23 Eur.
Pareiškėja, kuri yra nepilnamečio vaiko G. D. motina (įstatyminė atstovė) per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti).
Bylos duomenys tvirtina, kad palikėjo sūnus kreipimosi į teismą metu yra nepilnametis, todėl vaiko interesus priimti ar atsisakyti priimti palikimą po tėvo mirties turėjo įstatyminė atstovė – motina R. P., kuri šios pareigos tinkamai neatliko. Iš pareiškėjos pareiškime dėstomų aplinkybių nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, jog palikėjas buvo pareiškėjai minėjęs apie turėtas, skolas, o apie tai, kad M. D. paliko turtą, t. y. pensijų fonde sukauptas pinigines lėšas ir yra neišspręstas turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio sūnaus vardu bei apie R. P. kylančią pareigą ginti nepilnamečio interesus, pareiškėja sužinojo tik iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2007">3K-3-258/2007</a>; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2010">3K-3-115/2010</a>; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2012">3K-3-191/2012</a>). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319-695/2015">3K-3-319-695/2015</a>).
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys bei tai, jog palikimas būtų priimamas nepilnamečio vaiko interesais, kuris šiuo metu neturi visiško teisinio veiksnumo ir savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių, leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai palikimo priėmimo terminą. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti/atsisakyti paveldėti nėra, taip pat nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų kreipiasi į notarą dėl palikėjo palikimo priėmimo, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Vertindamas termino praleidimo terminą, teismas pažymi, kad jis praleistas ženkliai. Vis dėlto, įvertintina ir tai, kad terminą pareiškėja prašo atnaujinti vadovaudamasi nepilnamečio vaiko interesais. Be to, suinteresuotas asmuo ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo.
Dėl nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimui buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje tenkintinas ir pareiškėjai praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
Pareiškėja, be kita ko, reiškia byloje reikalavimą išduoti R. P. teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po M. D. mirties nepilnamečio vaiko G. D. vardu.
CK 3.188 straipsnio 1 dalyje įvardinti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarasis vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) sudaromas (pagal vienašalį pareiškimą) notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kas reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66-5.6⁷ straipsniai).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Notariato įstatymo 46 straipsnio 4-5 punktuose (redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyti notarui privalomi atlikti veiksmai, prieš tvirtinant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu ir nustatyta pareiga įvertinti, ar tokiais sandoriais bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, o nustačius, kad sandoriu susijusiu su nepilnamečio turtu nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisakyti atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas būtent notarui suteikė (iki tol teismo turėtą) kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo priėmimo/ atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Tokiu atveju teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.
Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas civilinę bylą šioje dalyje pagal pareiškėjos prašymą išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nutraukti, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTkzMS00MTMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-931-413/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-931-413/2025">e2S-931-413/2025</a>, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTQ3NC0zNjgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-474-368/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-474-368/2024">e2S-474-368/2024</a>).
Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pareiškėja turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Notaras, prieš tvirtindamas palikimo priėmimo pagal apyrašą, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertins, ar jį patvirtinus bus užtikrinta nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga.
Taip pat, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog nors pareiškėja mini galimas palikėjo skolas, po palikėjo mirties atsiradusį palikimą galima priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tokiu atveju už palikėjo galimas skolas yra atsakoma tik paveldėtu turtu. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02607 byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti iš dalies.
Atnaujinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimui po jo tėvo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Trijų mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Civilinės bylos dalį dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti pareiškėjai teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nutraukti. Išaiškinti, kad įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja dėl palikimo atsisakymo priimti turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
