Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-130-547/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05240-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.9; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8;3.1.7.11;

3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovei N. D. ir jos atstovui, advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovės atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

nedalyvaujant atsakovei L. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. D. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3543,99 Eur skolos, kurią sudaro 268,83 Eur ½ dalies būsto išlaikymo išlaidų,1932,20 Eur laidojimo išlaidų; 250 Eur išlaidų bažnyčioje; 591 Eur kapo sutvarkymo išlaidų; 386,14 Eur tėvo slaugymo išlaidų. Taip pat 507,82 Eur nuostolių, kuriuos patyrė ieškovė, nes dėl tėvo slaugymo negavo pajamų, susijusių su darbo santykiais bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa 392 Eur ir ją minusavo iš skolos, tad likusi neatlyginta suma yra 3543,99 Eur.

Nurodė, kad jos ir atsakovės tėvui V. F. priklausė 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2023 metų gruodžio mėnesį paaiškėjo, kad 2014 m. balandžio 4 d. atsakovė nusivežė tėvą V. F. į (duomenys neskelbtini) miesto 15 notarų biurą, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Minėta sutartimi atsakovės nuosavybėn buvo perleista: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, jog po šio sutarties sudarymo atsakovė tėvu nebesirūpino ir išvyko gyventi į Vokietiją. Kadangi tėvo sveikata silpo, tai ji ėmėsi rūpintis tėvu. Tėvas, V. F. 2021 m. vasario 19 d. išdavė N. D. įgaliojimą, kad ji galėtų įgyvendinti visas jo teises ir pareigas.

(duomenys neskelbtini) V. F. sudarė (duomenys neskelbtini) miesto 14 notarų biure sudarė testamentą. (duomenys neskelbtini) V. F. mirė. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) 15-ojo notarų biuro notarei A. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau jokio turto faktiškai jau nepaveldėjo, nes tėvas jokio turto jau neturėjo.

Rūpindamasi tėvu ji mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo, jį išlaikė. Visą šį laiką atsakovė tėvu nesirūpino. Vaikai privalo rūpintis savo senyvais tėvais, rūpintis jais ir tausoti jų palikimą CK 3.162 straipsnyje nurodoma, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas.

Dublike ieškovė nurodė, jog 2017 metais V. F. ištiko insultas, po kurio jis sunkiai valdė dešinės pusės galūnės. Tėvas prašė atsakovės L. P. pagalbos, kurios ji jam nesuteikė.

Atsakovė L. P., taip pat nesirūpino ir savo sunkiai sirgusia mama J. F.. 2021 metais V. F. susirgus Covid-19 liga, jis buvo priverstas ir paprašė pagalbos kitos savo dukters ieškovės N. D., kuri prižiūri savo sergantį ir neįgalų sūnų A. D., kuriam būtina pagalba visur ir kasdien. Ieškovė N. D. be jokio atlygio rūpinosi negailėdama savo sveikatos tiek savo sergančiu tėvu V. F., tiek savo neįgaliu sūnumi A. D.. Šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos, nes kaip jau buvo minėta ieškinyje tėvas ketino savo butą palikti atsakovei su sąlyga, kad ji juo rūpinsis iki mirties.

2023 metų gruodžio 10 d. pokalbio metu atsakovė L. P. pažadėjo savo tėvui V. F. kad atvyks į Lietuvą po gruodžio 20 dienos ir, kad vos grįžusi, iškarto atvažiuos pas savo tėvą V. F.. Atsakovė L. P. žinodama, kad jos tėvas serga mirtina liga, atvykusi iš Vokietijos į Lietuvą ne tik, kad neatvyko pas tėvą jo aplankyti, tačiau net nepaskambino.

Jei atsakovė nesutinka su ieškiniu, tai ji ir turi įrodyti kad tokios išlaidos faktiškai nebuvo patirtos: konkrečiai, kad nebuvo sumokėti mokesčiai už jos buto dalį bei patirtas laidojimo išlaidas.

Nors atsakovė tvirtino, jog, jeigu vienas iš paveldėtojų palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jie turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių (paveldėtojų), nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jie panaudojo savo asmenines lėšas.“

Ieškovė atkreipia teismo dėmesį, kad šis aiškinimas neatitinka ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, nes kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų ir kaip jau buvo minėta, šalys dar būnant gyviems tėvams buvo susitarę, kad turtą paveldės tas iš vaikų, kuris rūpinsis atitinkamai tėvu ar motina iki mirties. Kadangi ieškovė rūpinosi mama, bei ją palaidojo savo lėšomis, ji atitinkamai ir paveldėjo mamos turtą, t. y. jai priklausiusią buto dalį. Tuo tarpu pagal susitarimą šeimoje, tėvu turėjo rūpintis atsakovė ir ji turėjo įgyti nuosavybės teisę į kitą turto dalį, t. y. rūpintis tėvu iki mirties, bei jį palaidoti. Tačiau šios pareigos atsakovė niekada nevykdė, bei apgaule įgijusi nuosavybės teisę į buto dalį, ji tėvą paliko likimo valiai. Ieškovei vienai teko pareiga rūpintis sunkiai sergančiu tėvu, bei jį palaidoti. Tuo tarpu visą turtą, kuris turėjo sudaryti palikimą pasisavino atsakovė. Taigi, jokio palikimo, iš kurio ieškovė galėtų kompensuoti laidojimo išlaidas, nėra.

Atsakovei užvaldžius visą mirusio tėvo turtą, atsakovė ir turėtų pareigą atlyginti visas su tėvo laidojimu susijusias išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepime aiškino, jog per laidotuves dabar įprasta atnešti vokeliuose tam tikrą pinigų sumą, taip kompensuojant bent dalį išlaidų, tačiau tokių savo teiginių neįrodė. Atsakovė ginčija ir tai, jog ieškovė bažnyčioje sumokėjo 250 Eur už mišias, bet juk visiems žinoma, kad bažnyčioje sąskaitų – faktūrų neišrašinėja. Ieškovė nurodė, kad tokios paslaugos buvo suteiktos.

Atsakovė neginčija, jog tėvo slaugymui buvo išleista 386,14 Eur, tačiau ji nesutinka, jog šias išlaidas patyrė ieškovė.

Ieškovė prašė įvertinti tai, kad ji viena rūpinosi sergančiu tėvu, o atsakovė užvaldė tėvo turtą ir juo visiškai nesirūpino, nors jam buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Po tėvo mirties nebeliko jokio turto, kurį galėtų paveldėti ir įpėdinis pagal testamentą negali panaudoti gydymo ir laidojimo išlaidoms kompensuoti, tad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsakovei turėtų tekti pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai, nes atsakovė visiškai nusišalino nuo tėvo priežiūros, neteikė jai jokios pagalbos, o ji dėl tėvo slaugymo, laidojimo patyrė daug išlaidų, pablogėjo jos sveikata.

Atsakovė L. P. atsiliepime nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka. Dėl 1/2 dalies buto išlaikymo išlaidų įsiskolinimo. Ieškovė nurodo ir pateikia duomenis, kad laikotarpiu nuo 2024-01-13 iki 2024-05-13, yra bendrai sumokėjusi 537,65 Eur už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo mokesčius, kas sudaro, jog Atsakovei už jos dalį priklauso sumokėti 1/2 dalis, t. y. 268,83 Eur. Atsakovė iškėlė klausimą, ar ji yra tinkama ieškovė šioje reikalavimo dalyje, kadangi ji nėra ginčo buto savininkė. ½ dalis buto priklauso ieškovės neįgaliam sūnui A. D., o kita ½ dalis – atsakovei L. P.. Iš esmės mokesčių sumos atsakovė neginčijo.

Dėl 1 932,20 Eur laidojimo išlaidų ir 591,00 Eur kapo sutvarkymo. Ieškovė pateikia duomenis, kad ji patyrė mirusio tėvo laidojimo išlaidas, kurias sudaro: laidojimo išlaidos (1 932,20 Eur) ir kapo sutvarkymo išlaidos (591,00 Eur), bendra 2 523,20 Eur suma (1 932,20 + 591,00), ir šias visas patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė nurodo, kad sutinka su Ieškovės aplinkybe, kad nurodomos išlaidos yra priskiriamos kaip būtinosios laidojimo išlaidos. Tačiau nenurodo teisinio pagrindo, kodėl prašoma priteisti visas patirtas laidojimo išlaidas tik iš Atsakovės. Atsakovė nurodė, jog prie šių išlaidų atlyginimo privalo prisidėti ir pati ieškovė.

Dėl reikalavimo dėl 250 Eur išlaidų bažnyčioje atsakovė nurodė, jog nesutinka su šiuo reikalavimu, nes visuotinai žinoma, kad laidotuvių dalyviai finansiškai paremia,,vokeliais” laidotuvių organizatorių, šiuo atveju ieškovę. Todėl, jei ieškovė ir patyrė kokių neoficialių išlaidų bažnyčioje, tai šias išlaidas galėjo kompensuoti nurodytu metodu, todėl šioje dalyje reikalavimas yra nepagrįstas.

Dėl 386,14 Eur slaugymo išlaidų. Atsakovė nekvestionuoja, kad pateikti kvitai bei patirtos išlaidos buvo skirtos tėvo V. F. slaugymo išlaidoms. Tačiau šias išlaidas, kol V. F. buvo gyvas, pasidengė jis pats, nes gaudavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo ir kitų institucijų. Ieškovė valdė, naudojo ir disponavo V. F. pinigines lėšas, pagal 2021-02-19 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 2001), kas sąlygoja, kad pateikiamos išlaidos yra patirtos ne pačios Ieškovės, o jos tėvo. Todėl reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Be kita ko, Atsakovei yra žinoma, kad pati Ieškovė buvo pateikusi dokumentus dėl tėvo slaugos ir už tai gavo atitinkamas mėnesines išmokas. Vėlgi, tokie duomenys iš Ieškovės pusės yra neteikiami ir nutylimi.

Dėl 507,82 Eur patirtų nuostolių. Ieškovė nurodo, kad jos vidutinis darbo užmokestis sudarė 901,77 Eur, o dėl tėvo V. F. slaugos, pastaroji 2024 m. gruodžio mėn. dirbo tik 6 dienas, todėl jai darbo užmokestis nurodomą mėnesį sumažėjo 507,82 Eur. Ši suma pagal Ieškovę yra kvalifikuojami, kaip nuostoliai ir prašoma šią sumą priteisti iš Atsakovės. Atsakovė šio reikalavimo nepripažino.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė neteikė į bylą visų dokumentų. Ieškovės darbdavys – (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio mėnesį išmokėjo 250,00 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoką dėl artimo žmogaus netekties: atsiskaitymo lapelyje eilutė „kodas 1215, papildomas finansinis skatinimas, 250,00“, kas sąlygojo, kad Ieškovės darbinės pajamos nenukentėjo. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kad tai yra „motyvacinis priedas už 2023 metų gerus rezultatus“.

Ieškovė pateikė kvitus už laikotarpį nuo 2023-11-17 iki 2023-12-14 d., kad patyrė 386,14 Eur slaugos išlaidų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pastaroji neturi jokios pareigos Ieškovei atlyginti jos tariamus nuostolius dėl netektų dalies darbinių pajamų. Nepaisant to, Atsakovė nurodo, kad aukščiau aptariama eilutė negali būti siejama su mirusiu tėvu ir niekaip neįtakojo, kad pastaroji negavo motyvacinio paskatinimo.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad po V. F. iki mirties ieškovei buvo išmokėta 2023-12-23 d. gauta našlių pensija, kurią sudarė 34,89 Eur (VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024- 01-12 pažyma Nr. KA_PR1-550 – pateikta su dubliku); 2023-11 – 2024-01 mėn. gauta slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos – 1.146,60 Eur bendra suma (3 x 382,20) ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025-07-07 pažyma Nr. SP28-553 – pateikta su dubliku); Ieškovė nurodė, kad gavo 392,00 Eur laidojimo pašalpą (Ieškovės ieškinio 12 p.); Pagal aukščiau pateiktus duomenis yra gauta 1573,49 Eur (34,89 + 1.146,60 + 392,00) suma, kurių paskirtis yra tikslinė.

Triplike atsakovė nurodė, jog jokio šalių susitarimo nebuvo. Ieškovė dublike nurodo ir aprašo, kad: „<...> šalys dar būnant gyviems tėvams buvo susitarę, kad turtą paveldės tas iš vaikų, kuris rūpinsis atitinkamu tėvų ar motina iki mirties. Tvirtino, kad buvo susitarimas, jog mama rūpinsis ieškovė, o tėvu – atsakovė. Atsakovė šios pareigos nevykdė, o tėvo turtą jau buvo gavusi kaip dovaną.

Atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka ir nurodė, jog Ieškovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (2013-04-12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2905 pagrindu, Ieškovė paveldėjo 1/2 dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės –dovanojimo sutartis (2014-04-04 d. (duomenys neskelbtini) miesto 15-ajame notaro biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria dovanotojas V. F. padovanojo apdovanotojai Atsakovei 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)). Ji tvirtina, kad tai du skirtingi teisės įgijimo pagrindai ir tai atskleidžia, kad aukščiau nurodomo susitarimo nebuvo, nes jų įgyvendinimo formos ir esmė yra skirtingos.

Ieškovė nurodydama, kad „buvo susitarę“, šį dalyką turi įrodinėti, tačiau jokių įrodymų į bylą nėra pateikusi.

Ieškovei buvo išmokėtos išmokos: 2023-12-23 d. gauta našlių pensija, kurią sudarė 34,89 Eur (VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024-01-12 pažyma Nr. KA_PR1-550 – pateikta su dubliku); 2023-11 – 2024-01 mėn. gauta slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos – 1.146,60 Eur bendra suma (3 x 382,20) ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025-07-07 pažyma Nr. SP28-553 – pateikta su dubliku); Ieškovė nurodė, kad gavo 392,00 Eur laidojimo pašalpą (Ieškovės ieškinio 12 p.). Šių išmokų paskirtis sutampa su Ieškovės keliamų reikalavimų dalyku (objektu), todėl tai sąlygoja, kad Ieškovės keliami reikalavimai yra nepagrįsti pilna apimtimi.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą tampa akivaizdu, kad Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė yra vienintelė paveldėtoja, pagal tėvo V. F. testamentą, todėl pastarajai atitekęs paveldimas turtas suteikė pareigą apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo išlaidas, laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.). Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji nesutinka su ieškovės ieškiniu, mano, kad visas išlaidas ieškovei atlygino jos gautos išmokos po tėvo mirties. Dėl buto išlaikymo skolos atsakovė pripažino, kad ši skola yra, jos neginčijo. Ji paaiškino, kad ieškovė kaltina ją, jog neprižiūrėjo tėvo, tačiau ieškovė net nepranešė jai apie tėvo mirtį, o vėliau net ir jos dukrai rašė, kad su juo viskas gerai, nors jis jau buvo miręs ir palaidotas. Atsakovė prašė ieškinio netenkinti.

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės tėvai V. F. ir J. F. nuosavybės teise po ½ dalį valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties, 2013 metais ieškovė N. D. paveldėjo ½ dalį buto ir vėliau, 2021 m. gegužės 27 d. šią savo ½ dalį padovanojo savo sūnui A. D..

V. F. ½ dalį nuosavybės teisės į butą valdė iki 2014 m. balandžio 4 d., nes šią dieną jis savo ½ dalį buto padovanojo savo dukrai L. P.. Dėl šio sandorio panaikinimo vyko teismo procesas Klaipėdos apylinkės teisme, tačiau dovanojimo sutartis nebuvo nuginčyta.

Taigi buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkai lygiomis dalimis (po 1/2) šiuo metu yra A. D. ir L. P., tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu.

Ieškovė gyvena Lietuvoje, o atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos ir jau ilgą laiką gyvena Vokietijoje. Atsakovė tėvo pastaruoju metu nelankė, juo nesirūpino ir net būdama pažadėjusi, jog 2023 m. gruodžio pabaigoje, kai atvyks į (duomenys neskelbtini), aplankys tėvą, to nepadarė.

Ieškovės ir atsakovės tėvas V. F. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė rūpinosi tėvu, kai jo sveikata ženkliai pablogėjo, viena pasirūpino tėvo laidotuvėmis, o vėliau ir kapo sutvarkymu.

Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, kad ši kompensuotų jai jos patirtas išlaidas: (1) dėl 1/2 dalies buto išlaikymo 268,83 Eur; (2) dėl 1 932,20 Eur laidojimo išlaidų ir 591,00 Eur kapo sutvarkymo; (3) dėl 250 Eur aukos bažnyčiai; (4) dėl 386,14 Eur tėvo slaugymo išlaidų; (5) dėl 507,82 Eur patirtų nuostolių (sumažėjusio darbo užmokesčio dėl tėvo slaugymo).

Byloje tarp seserų kilo ginčas dėl laidojimo išlaidų ir kapo sutvarkymo išlaidų dydžio, ar šias išlaidas privalo atlyginti viena atsakovė; atsakovė nurodo, kad tėvo slaugymo išlaidų ieškovė negalėjo patirti, nes tėvas gaudavo pakankamą sumą mėnesinių pajamų, kurių užteko ir ieškovės nurodytoms išlaidoms padengti; atsakovė teigia, jog auką bažnyčiai ieškovė turėjo kompensuoti iš laidotuvių svečių velionio artimiesiems aukojamų aukų. Atsakovė visiškai nesutinka, jog ieškovė galėjo patirti nuostolių dėl ne viso darbo užmokesčio gavimo slaugant tėvą. Atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą dėl būsto išlaikymo skolos, tačiau teigė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ji nėra ginčo buto savininkė.

Dėl skolos už ginčo buto ½ dalies išlaikymą

Buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkai lygiomis dalimis (po 1/2) šiuo metu yra A. D. ir L. P., tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad už buto išlaikymą, jau po tėvo mirties, 2024 m. sausio 13 d. sumokėjo 165,11 Eur, 2024 m. vasario 12 d. – 141,30 Eur, 2024 m. kovo 13 d. – 106,21 Eur, 2024 m. balandžio 11 – 101,55 Eur ir 2024 m. gegužės 13 d. 23,48 Eur, iš viso 537, 65 Eur. ½ dalis šių mokesčių yra 268,83 Eur.

Atsakovė sutinka, kad ji turėjo pareigą mokėti jos daliai priklausančius buto išlaikymo mokesčius. Nurodo, kad kitos buto ½ dalies savininkas yra ieškovės suaugęs sūnus A. D.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi teisę atstovauti savo sūnaus interesus.

Atsakovei ½ dalį buto tėvas V. F. padovanojo 2014-04-04. Dovanojimo sutarties pagrindu buvo nustatytas uzufruktas dovanotojui V. F., kuriam buvo nustatyta pareiga mokėti mokesčius susijusius su uzufrukto objektu, tokia pati teisė buvo nustatyta ir Ieškovės turimos ½ buto dalies atžvilgiu. Taigi iki mirties V. F. turėjo pareigą pats sumokėti mokesčius. Po jo mirties ½ dalį mokesčių turėjo mokėti atsakovė.

Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai bei bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovės prašomos priteisti buto išlaikymo išlaidos yra realios, patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais – mokėjimo kvitais. Pastebėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji neginčija, jog nemokėjo už jai priklausančią ½ dalį buto mokesčių, pripažino, kad tokia skola gali būti, tačiau nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir šioje dalyje, nes N. D. nėra buto kitos ½ dalies savininkė ir negali reikalauti priteisti iš jos nurodytą sumą.

Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė mokesčius už atsakovei priklausančios ½ dalies buto mokėjo prieš atsakovės valią, teismas daro išvadą, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti šias ieškovės patirtas išlaidas (CK 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

LR CK 6.233 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų.

Šiuo atveju ieškovė tvarkė atsakovės nekilnojamojo turto išlaikymo reikalus ir sumokėjo būtinus mokesčius, tokiu būdu padėjo atsakovei išvengti papildomų mokesčių baudų, palūkanų, delspinigių ir pan. mokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų buvimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2011">3K-3-327/2011</a>).

Akivaizdu, kad šių santykių nereglamentuoja paveldėjimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė įvykdžiusi piniginę prievolę už atsakovę, turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų jos patirtas išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje yra svarbu tai, kad ½ dalies buto Dovanojimo sutartį sudarė artimi giminaičiai – tėvas ir dukra. Toks ryšys yra reikšmingas teisiniu ir moraliniu požiūriu. Moralinės artimųjų giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Atsakovės elgesys jai nutraukus santykius su tėvu po to kai šis jai padovanojo ½ dalį buto negali būti pripažįstamas kaip tinkamas, atitinkantis geros moralės principus, yra nesuderinamas su vaiko pareigų tėvams teisiniu reguliavimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.

Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg3LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-287-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-287-611/2021">e3K-3-287-611/2021</a> pateiktą aiškinimą, kad ginčo išsprendimas turi būti suderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, CK 1.137 straipsnio 2 dalies pareigomis įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, darytina išvada, kad ieškovės teises atsakovė savo veiksmais iš dalies pažeidė.

Vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis). Nurodytos principinės nuostatos lemia ir atsakovės moralinę bei teisinę pareigą atlyginti ieškovei jos įrodytas išlaidas rūpinantis mirštančiu tėvu.

Dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, aukos bažnyčiai

Ieškovė į bylą pateikė V. F. (V. F.) mirties įrašą, kuriame nurodoma, kad V. F., Rusijos Federacijos pilietis, mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje.

Byloje yra ir 2023 m. gruodžio 20 d. leidimas laidoti (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, jog leidžiama laidoti V. F. (duomenys neskelbtini) kapinėse, nurodomas kapavietės numeris.

(duomenys neskelbtini) pirkėjai N. D. 2023-12-20 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVS 0003929, kurioje nurodoma, kokius drabužius pirko tėvui, taip pat įskaičiuota karsto, transporto išlaidos, laidojimo reikmenys, duobės kasimas ir kitos išlaidos, iš viso 1932,20 Eur. 2023-12-20 Pinigų priėmimo kvitu Serija BUH 1 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad N. D. šią sąskaitą apmokėjo.

(duomenys neskelbtini) išrašė N. D. kvitą už kapavietės sutvarkymą – 591,00 Eur, kurį 2024-05-03 ieškovė apmokėjo.

Atsakovė pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra priskiriamos kaip būtinosios laidojimo išlaidos, tačiau ji ginčija, kodėl ieškovė reikalauja jas visas atlyginti tik atsakovei.

Atsakovė į bylą pateiktais dokumentais įrodinėja, jog ieškovei jos darbovietėje (duomenys neskelbtini) 2023-12-27 buvo išmokėta,,pašalpa“ – 195,00 Eur; 2024-01-08 iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos gauta,,Laidojimo pašalpa“ – 392,00 Eur; 2024-02-12 iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Ambasados Lietuvos Respublikoje gauta,,Posobije na pogrebenije“ (Google vertėjas išvertė,,Laidojimo pašalpa“) – 2 124,45 Eur ir 2024-02-20 iš Sodros gauta Laidojimo pašalpa mirus V. F. – 34,89 Eur. Visos šios kompensacijos buvo tikslinės – laidojimo pašalpa, tad ieškovė, jos patirtas laidojimo išlaidas, pirmiausiai turėjo padengti iš šių gautų lėšų.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovė po tėvo V. F. mirties jokio turto nepaveldėjo. Turtą paveldėjo tik ieškovė 2023-12-14 (duomenys neskelbtini) miesto 14-ajame notarų biure V. F. sudaryto testamento pagrindu.

Ieškovė gi pateikė į bylą dokumentus, kad po tėvo mirties iš esmės jokio turto jau nebuvo likę, ji tik gavo visas išmokas, kurios buvo išmokamos po tėvo mirties, daugiau jokio turto nebuvo ir tai patvirtinama notarės 2025-07-07 dokumentu Nr. 214, jog paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei nebuvo išduotas todėl, kad N. D. nepateikė duomenų apie palikėjui V. F. priklausiusį paveldėtiną turtą. Visgi, 2026 m. sausio 14 d. paveldėtojai N. D. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas paveldėti V. F. pinigines lėšas, esančias Swedbanke.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė, iki mirties prižiūrėjo tėvą V. F. ir jį palaidojo. Byloje yra duomenys, jog atsakovės dukrai 2024 m. pradžioje parašius SMS žinutę ieškovei ir pasiteiravus kokia senelio sveikata, jai atsakė, kad,,otlično“ (,,puiki“ vertimą pateikė atsakovės atstovas), nors tuo metu V. F. jau buvo miręs. Ieškovė neinformavo atsakovės apie tėvo mirtį, nurodė, kad ji buvo labai pasimetusi, blogai jautėsi ir nepranešė seseriai. Ieškovė teigė, jog kaip tik atsakovė tomis dienomis buvo grįžusi į Lietuvą ir jeigu ji būtų užėjusi pas tėvą, gal būtų dar radusi jį gyvą. Ji nurodė, kad nuo tada, kai tėvas padovanojo atsakovei savo ½ dalį buto, atsakovė tėvu niekada nesirūpino, nors toks susitarimas ir buvo. Visa tėvo priežiūros ir laidojimo našta teko jai vienai.

Kaip jau buvo pažymėta testamentą tėvas parašė ieškovei, nors realiai tėvas jau jokio turto neturėjo. Tėvas, V. F., savo turėtą turtą - ½ dalį buto dar 2014 metais padovanojo atsakovei. Nors ieškovė ginčijo šį sandorį teisme, tačiau teismas jos ieškinio netenkino. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė, kaip ½ dalies V. F. turto perėmėja apdovanotoji, privalo padengti visas tėvo laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas, kurias patyrė ieškovė.

Santykius, atsirandančius mirus fiziniam asmeniui, reglamentuoja paveldėjimo teisė. Tai civilinės teisės institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Mirus palikėjui, jo teisės ir pareigos nesibaigia, visų turtinių santykių (tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles) atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2008">3K-3-240/2008</a>).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų tarp šalių kilusį laidojimo ir kapavietės išlaidų sutvarkymo teisinį santykį, todėl konstatavo esant teisės spragą. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Atsižvelgęs į tai, kad nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą, kasacinis teismas išaiškino, kad ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją ir suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją ir sutvarkė kapą savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1–6.2 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2012">3K-3-171/2012</a>). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTg5MS02MTgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-891-618/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-891-618/2025">e2A-891-618/2025</a>; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1NjUtNzk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2565-794/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2565-794/2024">e2A-2565-794/2024</a>; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE2NDgtNjU2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1648-656/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1648-656/2023">e2A-1648-656/2023</a>).

Tačiau sprendžiant dėl konkretaus atlygintinų išlaidų dydžio, taikytini teisingumo, protingumo, proporcingumo principai ir atsižvelgtina į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2012">3K-3-171/2012</a>).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2006">3K-3-160/2006</a>; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2012">3K-3-171/2012</a>).

Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, ieškovei patyrus mirusiojo laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas, o atsakovei nors ir nepriėmus mirusiojo palikimo, tačiau gavus iš tėvo dovaną ½ dalį buto dar gerokai anksčiau iki tėvo mirties, atsiranda ir moralinė pareiga, bei tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovė turi prievolę padengti ieškovei dalį jos patirtų išlaidų, ieškovei jas įrodžius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė reikalauja padengti 1932,20 Eur laidojimo išlaidų, 591,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidų ir 250 Eur auką bažnyčiai, t. y. iš viso 2773,20 Eur

Byloje yra duomenys, kad mirus V. F., po jo mirties buvo išmokėta: 2024-01-08 iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos,,Laidojimo pašalpa“ – 392,00 Eur; 2024-02-12 iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Ambasados Lietuvos Respublikoje gauta,,Posobije na pogrebenije“ (Google vertėjas nurodytą frazę išvertė,,Laidojimo pašalpa“) – 2 124,45 Eur ir 2024-02-20 iš Sodros gauta Laidojimo pašalpa mirus V. F. – 34,89 Eur. Visos šios sumos 2551,34 Eur buvo tikslinės – laidojimo pašalpos, tad ieškovė patirtas laidojimo išlaidas turėjo padengti iš gautų lėšų.

Ieškovei darbovietėje (duomenys neskelbtini) 2023-12-27 buvo išmokėta,,pašalpa“ – 195,00 Eur. Nors nėra įvardinta, kokiu tikslu ši pašalpa buvo išmokėta, bet nekyla abejonių, jog tai buvo tėvo laidojimui skirta pašalpa, kurią pridėjus galutinė suma yra 2746,34 Eur.

Ieškovė ieškiniu reikalauja, kad atsakovė kompensuotų jai visas laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidas.

Atsakovės atstovo teigimu, ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovės nurodytos sumos iš esmės jau kompensuotos gautomis laidojimo išlaidomis, neįrodė, kad tos išlaidos buvo ženkliai didesnės.

Byloje nustatyta, jog atsakovė po tėvo mirties nepaveldėjo jokio turto. Ieškovė nurodė, jog jų šeimoje buvo susitarimas, kad ji prižiūrės mamą ir mama jai paliks savo buto dalį, o po mamos mirties tarp tėvo, jos ir sesers buvo susitarimas, jog likusią buto dalį paveldės sesuo (atsakovė) su sąlyga, jeigu ji prižiūrės ir rūpinsis iki mirties tėvu V. F.. Tačiau atsakovė pasinaudojusi tuo, kad tėvas nemokėjo lietuvių kalbos, 2014 m. balandžio 4 d. nusivežė į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis, nors V. F. suprato, kad pasirašinėja testamentą. Atsakovė kurį laiką tėvu dar rūpinosi, tačiau vėliau nesirūpino, su juo nebendravo, mokesčių nemokėjo, neprisidėjo prie kitų tėvo poreikių tenkinimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog V. F., supratęs, kad buvo apgautas, dar kreipėsi į teismą, tačiau teismo pabaigos jis jau nesulaukė.

Liteko sistemos duomenimis nustatyta, jog ieškinį dėl sandorio panaikinimo teismui pateikė ne V. F., o N. D. 2024 m. kovo 6 d., šios aplinkybės parodo, jog ieškovė nėra visiškai sąžininga, išdėstydama ginčo aplinkybes. Ieškovė tvirtina, kad šeimoje buvęs susitarimas dėl tėvų priežiūros ir turto paveldėjimo, tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodė.

Byloje įrodyta ir atsakovė neginčijo aplinkybės, jog būtent ieškovė slaugė tėvą, juo rūpinosi ir jį palaidojo bei nurodė, kad apie tėvo mirtį ieškovė net nepranešė atsakovei.

Taigi nurodytos aplinkybės rodo, kad tarp ginčo šalių: ieškovės ir atsakovės, santykiai buvo itin blogi, negiminiški, netgi priešiški. Nors ir buvo teisme užvesta byla dėl dovanojimo sandorio, tačiau ieškovė siekiamo rezultato nepasiekė ir jos ieškinys buvo atmestas. Nežiūrint į tai, ieškovė tvirtina, kad atsakovė neteisėtai užvaldė tėvo turto dalį.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė kaip V. F. dukros iš tėvų kiekviena gavo po ½ dalį buto (vieną paveldėjimo, kita dovanojimo būdu). Ieškovė savo dalį vėliau perleido sūnui.

Geros moralės normas ir papročius atitinka artimųjų elgesys, kuomet mirus šeimos nariui, visi pagal išgales prisideda prie organizacinių ir finansinių klausimų sprendimo rengiant laidotuves. Ieškovė nurodė, kad ji apmokėjo tėvo laidotuvių išlaidas. Byloje pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitas), kurie patvirtina N. D. patirtas laidojimo išlaidas. Atsakovė neįrodinėjo, kad yra prisidėjusi prie šių išlaidų apmokėjimo ir kokią nors dalį šių išlaidų yra atlyginusi ieškovei. Ji nurodė, kad sesuo jai net nepranešė apie tėvo mirtį.

Pastebėtina, kad N. D. ne tik apmokėjo laidotuvių išlaidas, bet ji gavo ir visas išmokas skirtas mirus asmeniui (tėvui) ir pripažintina, kad ieškovės gautos išmokos visiškai padengė jos patirtas laidojimo, kapo sutvarkymo ir aukos bažnyčiai išlaidas.

Ginčo santykiams taikytina teisės analogija, todėl teismas vertina, jog taikytina ir CK 6.291 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismo vertinimu šioje byloje ieškovės patirtos 2773,20 Eur laidojimo išlaidos pripažintinos protingomis ir būtinomis.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė jokiais įrodymais nepatvirtino sumos, 250 Eur aukos bažnyčiai. Nors atsakovės nurodytos išlaidos nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau teismas daro išvadą, jog šios išlaidos priskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų, nes jos būtinos pagal paprotinę teisę laidojant mirusį asmenį.

Atsakovė teigia, kad visas lėšas, kurias ieškovė panaudojo laidotuvėms kapo sutvarkymui, aukai bažnyčioje, ji gavo iš institucijų kaip laidojimo išmokas ir tai patvirtinama jos banko sąskaita bei pažymomis, iš kurių matyti, kad tokios išmokos buvo išmokėtos. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad laidotuvėms ir kapavietės įrengimui buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos. Pažymėtina, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>).

Dėl slaugymo išlaidų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 386,14 Eur slaugymo išlaidų, patirtų perkant tėvui sauskelnes, kitas būtinąsias slaugos priemones.

Atsakovė iš esmės šių išlaidų neginčija, pripažįsta, jog buvo pateikti kvitai, kurie patvirtina, jog patirtos išlaidos buvo skirtos tėvo V. F. slaugymo išlaidoms. Tačiau atsakovė tvirtina, kad tuo metu, kai tėvas dar buvo gyvas, šias išlaidas jis pasidengė pats, nes jis gaudavo pakankamas pajamas, t. y. išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo ir kitų institucijų, kurias valdė, naudojo ir disponavo ieškovė pagal 2021-02-19 įgaliojimą.

Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog V. F. iš Sodros gaudavo kas mėnesį 34,89 našlių pensiją.

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos socialinės gerovės departamento socialinių išmokų skyrius I pažymoje nurodo, kad V. F. buvo mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kuri 2023 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesiais buvo 382,20 Eur dydžio, t. y. ieškovės tėvas kas mėnesį gaudavo tokią tikslinę kompensaciją. Taip pat jis kas mėnesį gaudavo 783,15 Eur pensiją, kurią mokėjo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados LR.

Net ir dabar, nagrinėjant bylą teisme, iš banko buvo gauta duomenys, jog V. F. sąskaitoje vis dar yra 382,91 Eur. Tad nurodyti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog V. F. gaudavo pakankamas pajamas, kurių pakako jo slaugai. Iš pateiktos banko sąskaitos matyti, kad ieškovė esant reikalui persivesdavo iš V. F. sąskaitos į savo tam tikras pinigų sumas.

Ieškovė neįrodė, kad V. F. gaunamų išmokų nepakako jo slaugymo išlaidoms padengti ir kaip jau buvo pažymėta V. F. sąskaitoje banke dar yra 382,20 Eur suma, kuri iš esmės sutampa su ieškovės prašoma kompensacijos suma.

Dėl darbo užmokesčio kompensacijos

Ieškovė prašo priteisti 507,82 Eur, t. y. jos patirtus nuostolius, nes dėl tėvo slaugymo negavo pajamų, susijusių su darbo santykiais. Ji nurodė, kad gruodžio mėnesį dirbo tik 6 dienas bei jai buvo išmokėta darbo užmokestis 393,95 Eur.

Ieškovė į bylą pateikė teismui Medicininį pažymėjimą dėl neatvykimo į darbą, kuriame nurodoma, kad ieškovė negali atvykti į darbą 2023-12-13 iki 2023-12-20 dėl sergančio šeimos nario V. F. slaugymo. Ieškovė nurodė, kad šis nedarbingumo lapelis nebuvo apmokėtas, todėl ji patyrė nuostolius.

Atsakovė nesutiko su šiuo reikalavimu ir paaiškino, kad ieškovės įprastai gaunamas atlyginimas ir atlyginimas gautas 2023 metų gruodžio mėnesį ženkliai nesiskyrė nuo kitų mėnesių 2023 metais ir 2024 metais.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2023-12-08 d. – iš (duomenys neskelbtini) gautas „Atlyginimas“ – 814,46 Eur (N. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas). Pagal Ieškovės pateiktą atsiskaitymo lapelį, už 2023 m. lapkričio mėnesį buvo paskaičiuota 814,46 Eur. 2023-12-22 d. – iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauta „SoDros išmoka byla (duomenys neskelbtini)“ – 168,15 Eur (N. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas). 2023-12-27 d. – iš (duomenys neskelbtini) gauta „Atlyginimas“ – 768,69 Eur (N. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas). Pagal Ieškovės pateiktą atsiskaitymo lapelį, už 2023 m. gruodžio mėnesį paskaičiuota suma 768,69 Eur. 2024-02-09 d. – iš (duomenys neskelbtini) gauta „Atlyginimas“ – 749,99 Eur (N. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas). Pagal mokėjimų eilę, tai atlyginimas už 2024 m. sausio mėnesį. 2024-03-08 d. – iš (duomenys neskelbtini) gauta „Atlyginimas“ – 785,21 Eur (N. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas). Pagal mokėjimų eilę, tai atlyginimas už 2024 m. vasario mėnesį.

Gruodžio mėnesį apskaičiuotą atlyginimą padidino ir išmokėtas 250 Eur papildomas finansinis skatinimas. Ieškovė gavo 768,69 Eur atlyginimą, iš kurio atėmus 250 Eur papildomą finansinį skatinimą, kuris buvo išmokėtas kaip motyvacinis priedas už 2023 metų gerus rezultatus, atlyginimo suma yra 518,69 Eur. Prie šios sumos pridėtina Sodros (duomenys neskelbtini) skyriaus išmokėta 168,15 Eur ligos išmoka ir galutinė suma yra 686,84 Eur. Šita suma mažesnė dėl nedarbingumo išmokos, kurią ieškovė gavo už nedarbingumą nuo 2023-12-06 iki 2023-12-12, kadangi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog ligos išmoka, mokama iš VSDF lėšų, yra lygi 62,02 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Ieškovė pateikė medicininį pažymėjimą, jog ji negalėjo atvykti į darbą dėl tėvo slaugymo nuo 2023-12-13 iki 2023-12-20. Ji teigė, kad šis nedarbingumo laikotarpis buvo neapmokėtas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog,,Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų“.

Taigi, nors ieškovė teigia, kad šis nedarbingumo laikotarpis jai nebuvo apmokėtas, tačiau pagal įstatymą, ji turėjo teisę gauti išmoką. Ieškovė turėjo kreiptis į Sodrą, kad tokia išmoka jai būtų išmokėta. Sodros Klaipėdos skyriaus pažyma, nurodant, kad ieškovei buvo išmokėta išmoka už ligos laikotarpį nuo 2023-12-06 iki 2023-12-12, patvirtina, jog ieškovė buvo drausta ir turėjo teisę gauti išmokas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl ši išmoka nebuvo jai išmokėta, ar ji kreipėsi dėl jos išmokėjimo, ar buvo tuo klausimu priimtas Sodros sprendimas, jeigu sprendimas buvo priimtas nepalankus, ar jis buvo skųstas.

Dėl to, kad ieškovei nebuvo išmokėta Sodros išmoka už laikotarpį, kai ji slaugė tėvą, dėl teismui neatskleistų priežasčių, negali būti atsakinga atsakovė, nes ieškovė neįrodė, kad dėl neišmokėtos išmokos ji kreipėsi į Instituciją.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra pagrįstas ir įrodytas, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 7,6 proc., o atmesta – 92,4 proc. (268,83 x 100 : 3543,99=7,6).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 137,00 Eur žyminį mokestį bei ji buvo atstovaujama advokato E. Karbausko, kurio teisinės pagalbos išlaidos pagal byloje pateiktus duomenis sudaro 3 162,00 Eur. Ieškinį tenkinus 7,6 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinos 250,72 Eur (10,41 Eur žyminio mokesčio ir 240,31 Eur atstovavimo) bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovei iš ieškovės priteistina 92,4 procento jos atstovavimo išlaidų 3018,71 Eur (3267x92,4 %).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo”).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 268,83 Eur skolą už būsto išlaikymą bei 250,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3018,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė