Civilinė byla Nr. e2S-568-755/2023
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00528-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9;.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-08-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J., D. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. J. ir D. J. teismui pateiktu pareiškimu prašė: 1) atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti po tėvo V. J. mirties (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. J., kuris iki mirties gyveno santuokoje su J. J.. Pastaroji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir priėmė mirusiojo palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas.
3. Po tėvo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, jam priklausęs asmeninės nuosavybės teise, t. y. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir kitoks turtas.
4. Pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, nes jiems nebuvo pranešta apie tėvo mirtį.
5. Nurodė, kad, iširus tėvų santuokai, tėvas nerodė noro bendrauti su jais, neteikė išlaikymo, jais nesidomėjo. Vaikai nežinojo jo faktinės gyvenamosios vietos adreso, neturėjo jokio ryšio su kitais tėvo giminaičiais.
6. Be to, pareiškėja daugiau kaip 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad jos gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje nei palikimo atsiradimo bei paveldimo turto buvimo vieta, mano, kad yra svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis.
7. Pareiškėjas D. J. apie palikimo atsiradimo faktą sužinojo gavęs (duomenys neskelbtini). Netrukus kreipėsi į advokatą, institucijas reikalingiems dokumentams gauti.
8. Pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą praleido ne dėl nerūpestingumo, bet dėl apsunkintos galimybės bendrauti su tėvu, dėl ko savalaikiai nesužinojo apie palikimo atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023-08-09 nutartimi pareiškimą patenkino. Pareiškėjams atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą palikimui po jų tėvo V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
10. Teismas nustatė, kad po pareiškėjų tėvo V. J. mirties liko turtas – (duomenys neskelbtini). Iš notaro laiško nustatyta, kad liko automobiliai, ginklas. Suinteresuotas asmuo J. J. yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kuri po jo mirties kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir priėmė mirusiojo palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
11. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens ir pareiškėjų nurodomas skirtingas aplinkybes dėl ko pastariesiems nebuvo žinomas tėvo mirties faktas, konstatavo, kad abiem atvejais sprendimas, nulėmęs tėvo ir vaikų ryšių nutrūkimą, emocinio ryšio nebuvimą, kuris neatsistatė vaikams tapus pilnamečiams, buvo sąlygotas suaugusiųjų asmenų valios. Teismas pažymėjo, kad nepateikta įrodymų, kad tiek pareiškėjai, tiek palikėjas būtų dėję maksimalias pastangas atkurti tėvo ir vaikų/vaikų ir tėvo ryšius bei glaudžius santykius, todėl dėl individualiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių – visiško ryšio tarp tėvo ir vaikų nebūvimo – pareiškėjams nebuvo žinomas tėvo mirties faktas.
12. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad palikėjas, jam tapus neįgaliam, būtų kreipęsis pagalbos į savo suaugusius vaikus, o šie būtų atsisakę savo pareigos – išlaikyti savo tėvą. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką gyvendamas su sveikatos problemomis palikėjas nei asmeninio, nei oficialaus testamento nesudarė ir pats neišreiškė valios dėl būsimų jo paveldėtojų sąrašo.
13. Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl prašomo termino palikimui priimti praleidimo yra sąlygotos objektyvių, ne nuo jų valios priklausančių priežasčių, ir, atsižvelgęs, kad pareiškėjai nežymiai praleido terminą palikimui priimti (apie mirties faktą sužinojo (duomenys neskelbtini), į teismą su pareiškimu kreipėsi (duomenys neskelbtini)), kuris pasibaigė (duomenys neskelbtini), sprendė, kad yra pagrindas jį atnaujinti.
14. Teismas pasisakė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas turės įtakos suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, paveldimo turto apimčiai, tačiau net patenkinus šį pareiškimą suinteresuotas asmuo turės teisę ir galimybę savo teises dėl ginčo turto apginti teisėtomis priemonėmis.
15. Pareiškimą tenkinant, suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjų teismas nusprendė nepriteisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Suinteresuotas asmuo J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-08-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjų pareiškimo netenkinti ir priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.
17. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo savalaikiai nesikreipė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jų valios, t. y. nuo mažumės dėl suaugusiųjų įtakos nutrūkusio ryšio su tėvu ir nebendravimo su juo, ko pasėkoje ryšys neatsistatė ir pareiškėjai nesužinojo apie tėvo mirtį. Mano, kad toks vertinimas prieštarauja teismų praktikai, kurią apeliantė cituoja atskirajame skunde.
18. Pažymi, kad apeliantams sulaukus pilnametystės, atkurti ryšio su tėvu nebuvo kliūčių. Teismas neįvertino pareiškėjų elgesio iki jų tėvo mirties momento. Jie neturėjo poreikio ir noro bendrauti su tėvu, juo nesidomėjo ir tik sužinoję, kad po tėvo mirties liko tam tikras turtas, kreipėsi į teismą.
19. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas D. J., išėjęs iš įkalinimo įstaigos, skambino V. J. prašydamas paremti jį finansiškai, tačiau sužinojęs, kad tėvas yra neįgalus ir išlaikomas dirbančios sutuoktinės, toliau bendrauti nepanoro. V. J. dar bandė skambinti sūnui ir palaikyti su juo kontaktą, tačiau pastarojo telefonas arba būdavo išjungtas, arba pareiškėjas neatsiliepdavo į tėvo skambučius.
20. V. J. per facebook/messenger bandė bendrauti ir su dukra, tačiau pastaroji to nenorėjo, nurodydama, jog palikėjas neva tai suklydo ir parašė ne tam asmeniui. Akcentuoja, kad šių aplinkybių pareiškėjai neginčijo.
21. Mano, kad teismo argumentai, jog V. J. nedėjo pastangų atkurti tėvo ir vaikų ryšius bei glaudžius santykius, nepagrįsti. Vienam iš pareiškėjų pareiškimo teismui pateikimo metu buvo (duomenys neskelbtini) (pareiškėjai), kitam (duomenys neskelbtini), taigi šie asmenys jau seniai nebėra priklausomi nuo suaugusių tėvų valios, kas reiškia jų pačių pasirinkimą (ne) bendrauti su tėvu.
22. Svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastis taip pat negali būti laikomas ir pareiškėjos J. J. gyvenimas (duomenys neskelbtini).
23. Teismas neįvertino ir neteisingų pareiškėjų teiginių, jog velionis nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymi, kad nutraukus V. J. ir pareiškėjų mamos santuoką, V. J. sutuoktinei ir kartu su ja likusiems gyventi vaikams paliko gyvenamąjį būstą, o pagal teismų praktiką bendrų šeimos namų ir bendrai užgyvento turto ar bent jau didesnės jo dalies palikimas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, taip pat laikomas prisidėjimu prie vaikų išlaikymo.
24. Nors teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog palikėjas būtų kreipęsis pagalbos į savo suaugusius vaikus, o šie būtų atsisakę savo pareigos išlaikyti tėvą vykdymo, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, kadangi šios aplinkybės bent jau vienam iš pareiškėjų (D. J.) buvo puikiai žinomos, tikėtina šias aplinkybes jis buvo nurodęs ir savo seseriai, todėl pagal protingo ir apdairaus žmogaus standartą pareiškėjai galėjo suprasti, jog materialinė pagalba neįgaliam ir sutuoktinės išlaikomam tėvui buvo reikalinga, juolab, kad jis savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė.
25. Apeliantės nuomone, teismas taip pat turėjo įvertinti palikimą jau priėmusios apeliantės ir pareiškėjų turtinių interesų pusiausvyrą, tačiau tai padarė netinkamai. Butas (duomenys neskelbtini), yra įsigytas iš jos asmeninių lėšų, todėl, patenkinus pareiškimą, šis turtas tikėtina bus eliminuotas iš paveldimo turto sąrašo, o ji būtų priversta kreiptis į teismą ir inicijuoti teisminius ginčus dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog net patenkinus šį pareiškimą apeliantė turės teisę ir galimybę savo teises dėl ginčo turto apginti teisėtomis priemonėmis.
26. Negana to, teisminiai ginčai kils ir dėl to, kad paveldėtojai neprisidėjo prie tėvo laidotuvių bei kapo sutvarkymo, kam apeliantė nurodė patyrusi apie 4 000 Eur. Tai reiškia, jog pareiškėjai galimai paveldėtų po nedidelę dalį dviejų garažų (turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, paveldimos dalies vertės pagal VĮ Registrų centras 2 795 Eur, 251 Eur), pavėsinės (turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, paveldimos dalies vertės pagal Registrų centras 46 Eur), kelių nevertingų automobilių, ginklo.
27. Pažymi, jog vienas iš garažų ir pavėsinė, esantys (duomenys neskelbtini), yra apeliantės paveldėtame žemės sklype bei kitų statinių komplekse, kas neigiamai paveiks pareiškėjų interesus, nes iš esmės jie naudotis savo daiktais negalės, turės būti sprendžiamas klausimas dėl patekimo prie jų pastatų (žemės sklypo dalis jiems netektų).
28. Vien preliminariai vertinant, tarp paveldėtojų reikės dalinti laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidas (tikėtina teisminiu keliu), o paveldimas turtas nėra toks vertingas, todėl, atnaujinus terminą, kils eilė teisminių ginčų, o neatnaujinus termino ir nepaveldėjus turto pareiškėjų turtinė padėtis iš esmės nepagerėtų. Tuo tarpu apeliantei kiltų poreikis užvesti eilę teisminių ginčų. Teismas neįvertino paveldimo turto mąsto, kas neabejotinai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo pagrįstumo.
29. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog pareiškėjai nežymiai praleido terminą palikimui priimti, ką teismas vėlgi vertino tai kaip pagrindą jį atnaujinti. Tačiau apeliantė palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė, juo rūpinasi ir išlaiko, pasirūpino palikėjo laidotuvėmis bei kapo tvarkymu, kai tuo tarpu pareiškėjai, kurie turi pareigą pagal paveldimo turto dalį prisidėti prie šių išlaidų prie to visiškai neprisidėjo ir į teismą kreipėsi praleidę įstatymu nustatytą terminą netgi šešis mėnesius, todėl akivaizdu, jog esant tokiam laiko tarpui apeliantė turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog niekas kitas į palikimą nepretenduos.
30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo jį atmesti ir palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-08-09 nutartį nepakeistą.
31. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių.
32. Mano, kad atskirajame skunde nurodyta teismų praktika ir šios bylos aplinkybės negali būti lyginamos, dėl skirtingų ratio decidendi bei neturi precedentinės reikšmės šiam ginčui.
33. Nurodo, kad tiek pati apeliantė, tiek pareiškėjai patvirtina aplinkybę, jog tarpusavyje nebendravo ir nepalaikė ryšių, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjams negalėjo būti žinoma apie tėvo mirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjai buvo mažamečiai vaikai, kai nutrūko jų tėvų santuoka, ir atitinkamai jų bendravimas su tėvu.
34. Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės dėl ko bendravimas nutrūko yra skirtingos, tačiau pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada šiuo klausimu. Negalima teigti, kad pareiškėjai buvo neaktyvūs ar praleido įstatymo nustatytus terminus tik dėl išimtinai nuo jų valios priklausančių aplinkybių.
35. Suinteresuoto asmens akcentuotos aplinkybės apie jos rūpinimąsi sutuoktiniu iki jo mirties ir priešingai, pareiškėjų esą tai nesirūpinimą ir nebendravimą su tėvu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, kadangi šiuo atveju reikšmingos tik su palikimo priėmimu susijusios aplinkybės.
36. Pareiškėjams apie tėvo mirtį nebuvo pranešta, taigi jie neturėjo galimybių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Žinodami apie tėvo mirtį, ir turėdami apsisprendimo laisvę, pareiškėjai tikrai būtų išreiškę savo valią priimti palikimą ir būtų laiku, nepraleisdami termino, kreipęsi į notarę. Kai tik buvo gautas notarės pranešimas, pareiškėjai, susipažinęs su informacija, kreipėsi į advokatą dėl pareiškimo terminui atnaujinti surašymo.
37. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praleistas terminas palikimui priimti nėra neprotingai didelis, tad pareiškėjai neuždelsė įgyvendinti savo teises.
38. Mano, kad apeliantės interesai nebus pažeisti, nes nuo termino pabaigos iki pareiškėjų kreipimosi į teismą praėjo trumpas laikas, suinteresuotas asmuo jokių turtinių praradimų nepatyrė, palikimo realiai nepriėmė, kadangi nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėtas turtas nėra perregistruotas apeliantės vardu, nėra parduotas ir pan.
39. Tai, kad apeliantė nesutinka, nes teks paveldimą turtą dalinti, nėra jos teisių pažeidimas. J. J. žinojo, jog jos sutuoktinis turi vaikų iš pirmosios santuokos.
40. Net ir patenkinus pareiškimą suinteresuotas asmuo turės teisę ir galimybę savo teises dėl ginčo turto apginti teisėtomis priemonėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pratęsus terminą bus pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, nes palikimo priėmimo klausimai abiejų šalių pradėti spręsti panašiu metu, o teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
42. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjų tėvo mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. ir D. J. yra V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir pirmos eilės pagal įstatymą įpėdiniai. Palikėjas testamento sudaręs nebuvo. Iki mirties jis gyveno santuokoje su J. J.. J. J. ir V. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po V. J. mirties liko šis turtas: (duomenys neskelbtini). Notaro laiško kopija adresuota vienam iš pareiškėjų patvirtina, kad palikėjas paliko ir kilnojamojo turto (automobilių, ginklą).
44. Terminas palikėjo V. J. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti į Anykščių rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi tik palikėją pergyvenusi sutuoktinė. Anykščių rajono 1-ąjį notarų biuro notarė (duomenys neskelbtini) raštu informavo pareiškėją D. J., kad mirus jo tėvui yra užvesta paveldėjimo byla ir pareiškėjas informuotas apie galimybę paveldėti mirusio tėvo turtą. (duomenys neskelbtini) elektroniniu pareiškėjo atstovo laišku notarei patvirtinamas pastarojo atstovavimo faktas. Pareiškėjo atstovas (duomenys neskelbtini) raštu buvo informuotas apie tai, kad po palikėjo mirties į notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė J. J., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, bei elektroniniu laišku lakoniškai informavo apie palikimo sudėtį.
45. Pareiškėjai į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Taigi, praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti vos daugiau nei trimis mėnesiais, prieš tai sudarę atstovavimo sutartį su advokatu ir išsireikalavę pirmiau apartus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro.
46. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
47. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
48. Reikšminga tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių.
49. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
50. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, taip pat turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (LAT 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (LAT 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
51. Pareiškėjai savo prašymą grindė apsunkintomis galimybėmis bendrauti su tėvu, dėl ko savalaikiai nesužinojo apie jo mirtį ir atitinkamai palikimo atsiradimą.
52. Teismas tokius argumentus pripažino kaip patvirtinančius objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių egzistavimą, sudarantį pagrindą jų prašymo tenkinimui.
53. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios išvados pagrįstumo apeliantės argumentai nepaneigia. Nors pagal kasacinio teismo praktiką apie palikimo atsiradimą įpėdinis kitiems įpėdiniams pranešti neprivalo, tačiau laikytina reikšminga aplinkybė, kad apeliantė neteikė įrodymų, jog, žinodama, kad jos sutuoktinis turėjo du vaikus, su kuriais, kad ir ryšys buvo nutrūkęs, būtų ėmusis kokių nors veiksmų pranešti sutuoktinio vaikams ne apie patį palikimo atsiradimo faktą, bet apie jų tėvo mirtį.
54. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikoje negyvena daugiau kaip dvidešimt metų, tad atitinkamai dar ir dėl to neturėjo galimybių sužinoti apie tėvo mirtį. Nors pagal kasacinio teismo praktiką gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą ir neatvykus į Lietuvą, o pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (LAT 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016), tačiau pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas pareiškėjams terminą palikimui po jų tėvo mirties priimti, pagrįstai atsižvelgė ir į kitą itin reikšminga individualiai susiklosčiusią gyvenimo aplinkybę – tėvo vaikų tarpusavio ryšio praradimą ir jį lėmusias aplinkybes.
55. Šiuo atveju, objektyviai įvertinti, dėl kokių priežasčių palikėjas nustojo bendrauti ir vykdyti kitas, kaip tėvo neturtines teises ir pareigas savo dar tuo metu nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nėra galimybių. Nors apeliantė tvirtino, kad palikėjui su vaikais bendrauti trukdė jų motina, jis bandė su jais susisiekti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės į bylą pateikti įrodymai – kvitai apie antstolių kontorai pagal vykdomąjį dokumentą pareiškėjų motinai palikėjo mokamas vaikų išlaikymo sumas, leidžia spręsti, kad pareiškėjų tėvo atžvilgiu buvo atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai.
56. Sutikti su apeliantės pozicija, kad vaikų su tėvu ryšys nebuvo atkurtas išimtai jų pasirinkimu, nėra pagrindo. Juolab, kad nutrūkus pareiškėjų motinos ir palikėjo santuokai pareiškėjai buvo tokio amžiaus, kad bendravimo su tėvu galimybės buvo išimtinai suaugusiųjų valioje. Atitinkamai nėra galimybių ir nustatyti kodėl mirusiojo ryšys su vaikais, tapus jiems pilnamečiais, taip ir nebuvo atkurtas.
57. Apeliantės pozicija dėl sąmoningo vaikų neprisidėjimo prie neįgalaus tėvo išlaikymo, jo priežiūros, laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidų, vertintina kaip nenuosekli ir prieštaringa, nes ji pati neneigė, kad palikėjo bendravimo su vaikais nebuvo ar, kad vaikams apie tėvo mirtį buvo nepranešta. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, jog palikėjas būtų kreipęsis pagalbos į suaugusius vaikus, byloje nepateikta.
58. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pateikta įrodymų, jog abi pusės būtų dėję maksimalias pastangas atkurti tėvo ir vaiko/vaikų ryšius bei glaudžius santykius, todėl dėl individualiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių – visiško ryšio tarp tėvo ir vaikų nebūvimo – pareiškėjams ilgą laiką nebuvo žinomas jų tėvo mirties faktas.
59. Kita vertus, suinteresuotas asmuo teigė ir tai pagrindė rašytiniu įrodymu, kad palikėjas nuo 2004 metų buvo neįgalus, buvo jos slaugomas ir prižiūrimas, t.y. turėjo rimtų sveikatos problemų daugiau nei 18 metų, tačiau testamento sutuoktinės ar kito asmens naudai, kurio pagrindu palikėjo vaikai apskritai nebūtų turėję teisės paveldėti jo turtą, taip ir nesudarė.
60. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (LAT 2017-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).
61. Atskirajame skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-881-413/2022, Nr. e2S-699-886/2023, kaip pagrindžiančios ginčijamos nutarties nepagrįstumą dėl giminaičių nebendravimo, atitinkamai nesužinojimo apie palikėjo mirtį svarbos aspektais. Tačiau primintina, kad apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo (taikymo) praktikos. Be to, kiekviena situacija yra vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl atskirajame skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismų nutartys, jose teikiamų faktinių aplinkybių vertinimą nepagrįstai sutapatinant su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nesaisto šią konkrečią bylą nagrinėjančio teismo.
62. Neabejotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos apeliantės turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams į bendrą su mirusiu sutuoktiniu nuosavybės teisėmis valdytą turtą, tuo atveju, jei pareiškėjai visgi nuspręs realizuoti savo teisę į tėvo palikimą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjai, šioje situacijoje aplinkybė dėl galimo paveldimo turto pasidalinimo, negali būti vertinama kaip pažeidžianti prašančiųjų atnaujinti praleistą terminą pareiškėjų ir priėmusios palikimą įpėdinės teisėtų interesų balansą. Juolab, kad nuo termino palikimui priimti pabaigos iki pareiškėjų kreipimosi į teismą praėjo neilgas laikas, apeliantei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėtas turtas nėra perregistruotas, be to, ji žinojo apie pareiškėjo vaikų egzistavimą.
63. Apeliantės įrodinėjamos aplinkybės dėl dalies paveldimo turto, konkrečiau nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių, jo vertės, patirtų palikėjo laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų pareiškimo patenkinimo atveju, suinteresuotas asmuo turės teisę ir galimybę savo teises dėl ginčo turto apginti teisėtomis priemonėmis. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant keliems įpėdinimas, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė (CK 5.68 straipsnis), palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnis). Tad tik esant ginčui tarp įpėdinių iškyla būtinybė kreiptis į teismą.
64. Pareiškėjų elgesys, jį vertinant per individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus, rodo, kad jie aktyviai siekė įgyvendinti savo teisę į tėvo palikimą - gavę pranešimą iš notarės, surinkę papildomus duomenis būtinus pareiškimo nagrinėjimui, neatidėliojant per atstovą kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjai terminą praleido neženkliai, jų aktyvus veikimas nepagrindžia valios atsisakyti palikimo ir leidžia spręsti, kad terminas pareiškėjams palikimui priimti atnaujintas pagrįstai.
65. Atskirąją skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, termino neatnaujinimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, ypač įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų giminystės eilę su mirusiuoju.
66. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs pareiškėjams terminą palikimui priimti, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos prašymas priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Nors apeliantės ir pareiškėjų interesai byloje yra priešingi ir pastarieji pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį galėtų siekti tokių išlaidų priteisimo iš apeliantės, tačiau jie tokio prašymo nesuformulavo ir nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
68. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-08-09 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Eigirdas Činka
