Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-505-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00233-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.20; 3.4.5.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2240-1145/2023 pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., A. M. ir valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Testamento ji nebuvo sudariusi, po motinos mirties (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. A. buvo pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Į notarę su pareiškimu dėl mirusios motinos palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjo brolis J. M., su savo šeima gyvenęs tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas nėra pateikęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Jis nuolatos lankydavosi tėvų namuose, kuriuose po motinos mirties toliau gyveno jo tėvas A. K. M., miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas padėdavo tėvui ir broliui nudirbti ūkio darbus, tėvai turėjo nekilnojamojo turto, kurį reikėjo prižiūrėti ir valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jo tėviškę (duomenys neskelbtini) skiria tik dešimties kilometrų atstumas, todėl jis po darbo vykdavo padėti broliui ūkyje ir aplankyti tėvo. Tuos namus pareiškėjas laikė savais namais, nes tai buvo jo tėvų namai, kuriuos kartu su broliais R. M. ir J. M. tvarkė, prižiūrėjo, naudojosi tėvams priklausančiais daiktais, ūkio rakandais, valdė tėvų ūkį ir taip priėmė palikimą, mirus motinai S. M.. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. K. M., faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, jis ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo mirusių tėvų namus, kartu su savo broliais valdė tėvų ūkį, bet šiuo atveju per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, atsiradusio mirus tėvui. (duomenys neskelbtini) mirus jo broliui J. M., gyvenusiam kartu su savo šeima tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaime, kilo konfliktas su našle likusia jo brolio sutuoktine A. M., kuri nepripažįsta pareiškėjo teisės į tėvų namus. Pareiškėjui žinoma, kad jo tėvai bendrai valdė aštuonis žemės sklypus, konkrečiai, kuris sklypas, kuriam iš tėvų priklausė, jis nežinojo. Mirus motinai, visa žemė buvo dirbama ir toliau. Tėvai, būdami pensinio amžiaus, buvo atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, o pareiškėjas žemės mokestį už tėvų turėtą žemę pradėjo mokėti nuo 2011 metų, kai priėmė tėvo palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mirusiosios S. M. įpėdinis – jos sūnus pareiškėjas A. M., nepriėmęs palikimo notarine tvarka, bet siekdamas savo teisių į palikimą, privalo įrodyti, kad per tris mėnesius nuo motinos mirties jos palikimą priėmė, atlikdamas tokius aktyvius veiksmus, kurie rodytų jo išreikštą valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir valdyti šį turtą kaip savo. Abu nurodyti požymiai privalomi siekiant patvirtinti, kad asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Šiuo atveju itin svarbi sandorį sudarančio asmens valia valdyti turtą kaip savo, nes tik sąmoningai siekiamas tikslas gali sukelti civilines teisines pasekmes, įtvirtinančias sandorio sudarymą.

5. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad A. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti palikimą po motinos S. M. mirties ir valdyti jį būtent kaip savo. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo motinai S. M. mirus, jis buvo įsitikinęs, kad motinos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis pareiškėjo tėvas A. K. M. ir taip manė iki to laiko, kai (duomenys neskelbtini) mirus tėvui kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Tai, kad kaip nurodo pareiškėjas, jis tėvų (motinos) turėtoje žemėje atliko žemės dirbimo darbus, namų, gyvulių priežiūrą ir pan., t. y. atliko tam tikrus aktyvius veiksmus palikimo valdymo srityje, dar nesudaro pagrindo pripažinti, kad palikimą valdė kaip savo nuosavybę.

6. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas A. M. buvo įsitikinęs, jog motinos palikimas atiteko tėvui A. K. M., jo atlikti veiksmai turto valdymo srityje vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens naudai. Pareiškėjas A. M. visą laiką iki tėvo mirties motinos palikimą nors ir tvarkė, tačiau ne kaip savo nuosavybę, bet kaip tėvui atitekusį daiktą ir tik jo interesais. Pareiškėjo veiksmų pobūdis – tvarkyti daiktą kaip atitekusį kitam asmeniui rodo, kad jis nelaikė savęs paveldėto turto savininku.

7. Taigi turto, likusio po palikėjo mirties, tvarkymas kito asmens interesais nesudaro pagrindo pripažinti, kad asmuo turtą priėmė ir tvarkė kaip savo, laikydamas save to turto savininku, o tai yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl faktinio palikimo priėmimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi neįvertino reikšmingų byloje esančių įrodymų.

8.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pareiškėjas po motinos mirties savo palikimo dalies nebuvo atsisakęs, nors per 3 mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė. Pareiškėjas neturėjo ketinimų savo palikimo dalies atsisakyti nei tėvo, nei brolių naudai, kaip tą padarė R. M. (duomenys neskelbtini) metais, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Ignalinos 1-ojo notaro biuro notarės išduotas dublikatas.

8.3. Apelianto vertinimu, brolis R. M. palikimo atsisakė pareiškėjo naudai, nors pareiškime ir nėra konkrečiai nurodyta, kieno naudai palikimo atsisakoma. Tačiau tokią išvadą galima daryti dėl to, jog būtent pareiškėjas, mirus motinai, rūpinosi ir tvarkė tėvų turtą, prižiūrėjo ūkį, mokėjo žemės mokesčius. Taigi pareiškėjas faktiškai valdė turtą, kas patvirtina, jog jis laikė savo turto savininku.

8.4. Taigi, atsižvelgiant į faktinius duomenis, pareiškėjui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kilo teisinės pasekmės, t.y. atsirado nuosavybė į palikimą įgyjant teisę registruoti turtą viešajame registre bei pareiškėjui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

8.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytą teiginį, jog pareiškėjas, mirus motinai, vertino, jog palikimą priėmė pergyvenęs sutuoktinis, bei neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra teisininkas ir neturi patirties kalbėdamas teisinėmis sąvokomis. Nepaisant to, pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad mirus motinai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą, ką patvirtina ir teismui pateiktos pareiškėjo mokėtos žemės mokesčio deklaracijos, tačiau kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir jų nenagrinėjo.

8.6. Papildomai apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog skundžiamu sprendimu teismas įšaldė daugybę metų tarp įpėdinių tebesitęsiančius nesutarimus, nors turėjo pareigą iš esmės išspręsti ginčą.

9. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo R. M. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

10.1. Nurodo, kad dėl tėvų turėto kilnojamojo turto perėjimo suinteresuoto asmens A. M. nuosavybėn ginčas nekyla, tačiau nekilnojamasis turtas, pagal faktinius bylos duomenis, negali priklausyti vien tik A. M.. Po motinos mirties visi likę trys sūnūs įstatymo nuostatas dėl paveldėjimo suprato skirtingai, tačiau nepaisant to, būtent jis notariškai atsisakė motinos palikimo dalies perleisdamas šią dalį pareiškėjui A. M., kuris augino 6 vaikus bei vertėsi žemdirbyste.

10.2. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad pareiškėjas sistemingai dirbo ūkyje, juo rūpinosi, o taip pat naudojosi gautais rezultatais, kas neleidžia vertinti, jog jis ūkyje atliko veiksmus tik padėdamas savo tėvui.

11. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo A. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

11.1. Nurodo, kad nuo palikimo atsiradimo momento yra praėjęs 17 metų terminas, kas patvirtina, jog pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir laiku tinkamai nepasinaudojo įstatyme nustatytomis teisėmis, nors žinojo, kad jo broliai į notarą kreipėsi ir atliko atitinkamus teisinius veiksmus.

11.2. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių konstatuoti faktinį palikimo priėmimą, t.y. jis neišreiškė valios įgyti nuosavybės teisę bei turtą valdyti kaip savo. Tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad pareiškėjas nuo 2006 metų iki 2010 metų nemokėjo jokių žemės mokesčių ir neturėjo jokių prievolių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai asmuo, praėjus daugiau nei 15 metų nuo palikimo atsiradimo momento, siekia įrodyti, kad jis palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti turtą.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. M., nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra S. M. ir A. M. sūnus. Pareiškėjas turi du brolius – R. M. ir J. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

15. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), o A. K. M. mirė (duomenys neskelbtini).

16. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad mirusių S. M. ir A. K. M. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. K. M. mirties jo palikimą yra priėmę R. M., A. M. ir J. M..

17. Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A. pranešimas, adresuotas A. M., patvirtina, kad po S. M., mirties (duomenys neskelbtini) yra užvesta paveldėjimo byla. Testamentų registre duomenų apie S. M. palikimą priėmusius asmenis nėra, kadangi tokie duomenys Testamentų registre kaupiami tik nuo 2010 m. kovo 31 d.

18. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad pareiškėjas A. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė.

Teisinis kilusio ginčo vertinimas

19. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo nustatyti pareiškėjo nurodomą juridinį faktą, jog jis mirusios motinos palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas.

20. Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba jo dalį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

21. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

22. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog pareiškėjas po motinos mirties į notarą dėl jos turto paveldėjimo nesikreipė. Taip pat ginčas nekyla, kad pareiškėjas, nors ir įvardija tėvų namus savais, tačiau su savo sukurta šeima gyveno kitu adresu, maždaug už 10 kilometrų nuo tėvų namų, kuriuose nuolatos gyveno pareiškėjo brolis J. M. su sutuoktine (nuo 1997 m.). Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai mirus motinai, kuri nebuvo sudariusi testamento, paveldėtojais galėjo tapti jos sutuoktinis bei trys sūnūs. Pagal byloje esančius duomenis, vienas iš sūnų (R. M.) palikimo nepriėmė ir tą patvirtino notarine tvarka (1 t., 58 b. l.). Pareiškėjo tėtis A. K. M. ir brolis J. M. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose iki mirties gyveno ir pareiškėjo motina S. M.. Taigi pareiškėjas, siekdamas įrodyti palikimo priėmimo faktą, pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą, iš esmės turėjo pateikti konkrečius duomenis, leidžiančius spręsti, kad dalimi turto jis pradėjo atskirai nuo kitų laisvai disponuoti ar atitinkamą turtą esmingai išlaikė.

24. Esminiai pareiškėjo argumentai, susiję su faktinio valdymo įrodymu, yra tai, kad jis po darbo vykdavo padėti broliui ūkyje, rūpinosi ir prižiūrėjo tėvų namus, naudojosi ūkio ir buities daiktais, o taip pat mokėjo žemės mokesčius, tačiau tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos pareiškėjo nurodomo juridinio fakto konstatavimui.

25. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų apie žemės mokesčio mokėjimą matyti, jog laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2010 metų A. M. nebuvo priskaičiuotas žemės mokestis bei toks mokestis jo mokėtas nebuvo (1 t., 37 b. l.). Jokių kitų konkrečių duomenų apie mokėtus nekilnojamojo turto, kuris sudarė motinos palikimo dalį, išlaikymo mokesčius, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvų namuose visą laiką kartu gyveno ir brolis J. M. bei jo sutuoktinė su vaikais, be viso to dar esant pareiškėjo tėčiui gyvam, darytina labiau tikėtina išvada, jog pareiškėjas gyvenamojo namo ar kito nekilnojamojo turto išlaikymo/ komunalinių mokesčių nemokėjo. Taip pat nenurodė, kad broliui ar tėčiui siūlė konkrečių mokesčių dalies atlyginimą, proporcingą jo nurodomai paveldėtai turto daliai.

26. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstai pareiškėjo argumentus, jog jis atvykdavo padėti tėčiui ir broliui, tačiau kritiškai vertina nurodytas aplinkybes dėl galimybės laisvai disponuoti ūkio ir buities daiktais, kurių priežiūra faktiškai buvo realiai tėvų namuose gyvenančių asmenų dispozicijoje. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ketino bent dalį laiko gyventi ar realiai gyveno tėvų namuose; kad siekė konkrečios turto dalies realaus disponavimo, t.y. buvo pareiškęs norą konkrečius daiktus išsivežti, asmeniškai prižiūrėti; taip pat kad būtų išreiškęs norą dėl konkrečių nekilnojamojo turto objektų disponavimo asmenine valia. Priešingai, pats pareiškėjas nurodo, kad atvykdavo padėti, todėl natūralu, jog atliekant įvairius ūkio bei buities darbus bus naudojamasi toje vietoje esančiai daiktais ar įrankiais. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėjas, atvykęs į tėvų namus, naudojosi tam tikrais daiktais, nepatvirtina faktinio valdymo fakto.

27. Išdėstytas išvadas papildomai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai nurodytos aplinkybės, jog paties pareiškėjo pozicija patvirtina, kad jis nevertino po motinos mirties likusį palikimą priėmęs faktinio valdymo būdu. Šiuo atveju pareiškėjas, konkrečiai nurodė, kad motinai mirus jis buvo įsitikinęs, kad motinos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis, t.y. jo tėvas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo, kuris neturi teisinio išsilavinimo, netinkamai pavartotas sąvokas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas išreiškė būtent savo požiūrį ir poziciją, kuri buvo susiformavusi motinos mirties metu, bei kuri esmingai pasikeitė susiklosčius pakankamai konfliktiškiems santykiams su brolio J. M. sutuoktine po šio brolio mirties. Tokį vertinimą papildomai sustiprina ir tai, kad po motinos mirties pareiškėjas, priešingai nei po tėčio mirties, į notarą nesikreipė, o savo teisių dėl galimo palikimo priėmimo fakto nustatymo negynė nei nuo 2006 metų, nei nuo 2011 metų.

28. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant įstatyme numatytas rūšies bylas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga priimti besikreipiančiai šaliai ar pareiškėjui palankų teismo sprendimą. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti buvus padarytiems procesiniams teisės pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, jokių esminių procesinės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, nenustatė.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

30. Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas bei priėmė pagrįstą sprendimą padarydamas išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju faktinių aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas