Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2S-573-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02168-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.11.;

3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5861-837/2023 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. B., tretiesiems asmenimis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Č. K., notarui J. P., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu K. M. K. 2008 m. vasario 13 d. Druskininkų 1-ajame notarų biure sudarytą testamentą, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino notaras J. P. Ieškinį teismas priėmė 2023 m. birželio 6 d.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 12 d. nutartyje konstatavo, kad, teismui priėmus ieškovo ieškinį ir procesinius dokumentus išsiuntus atsakovei, tretiesiems asmenims, paaiškėjo, kad trečiasis asmuo (notaras) J. P. išėjo į pensiją. Todėl teismas nustatė ieškovui terminą iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. įskaitytinai nurodyti trečiojo asmens J. P. gyvenamąją vietą bei kitus adresus, kuriais būtų galima jam įteikti procesinius dokumentus, jo kontaktinius duomenis (telefoną, elektroninį paštą ir pan.), gimimo datą ar asmens kodą bei nurodyti galimą procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui būdą. Teismas išaiškino ieškovui, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo V. K. ieškinį paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 296 straipsnio 2 dalies pagrindais. Nurodė, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą 2023 m. liepos 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovas V. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Apeliantas nurodo, kad jis nežino testamentą patvirtinusio notaro J. P. asmens kodo ar gimimo datos, todėl neturėjo galimybės užklausti Gyventojų registro apie jo gyvenamosios vietos adresą. Teigia, kad, kai adresato gyvenamoji vieta yra nežinoma, tokiam asmeniui procesinius dokumentus teismas gali įteikti viešo paskelbimo būdu.

6. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai netinkamai yra suformuluotas ieškinio dalykas ar pagrindas, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių procesas negali būti pradėtas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė ginčo faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą, nurodė žinomus bylos dalyvių duomenis, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taigi nebuvo kliūčių toliau tęsti procesą ir rengti parengiamąjį teismo posėdį. Todėl mano, kad teismas, taikydamas ieškinio trūkumų institutą, elgėsi formaliai ir pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pripažinęs, kad apeliantas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.

10. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.

11. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (LAT 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

12. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (LAT 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. LAT, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį sprendimą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (LAT 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu nustatęs, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų 2023 m. liepos 12 d. nutartyje (nutarties 2 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi pagrįstai nurodė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, pažymi, kad bylos trečiojo asmens, buvusio notaro gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų, gimimo datos ar asmens kodo nenurodymas ieškinyje nelaikytinas tokiu procesinio dokumentu netikslumu, kuris sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

17. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje iš jo turimų dokumentų žinomą trečiojo asmens notaro J. P. adresą jo darbo (veiklos) vietoje, kuriuo jam galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, nurodė. Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 6 d. priimdamas ieškinį, pripažino, kad ieškinys neturi esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasirengimo nagrinėti bylą metu atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš kurio turinio galima vertinti, jog atsakovė suprato ieškovo reiškiamo ieškinio reikalavimo pagrindą ir dalyką.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, kurio adresas procesinių dokumentų įteikimui pasirengimo nagrinėti bylą metu tapo nežinomas, buvo notaras, todėl teismas turėjo visą eilę galimybių sužinoti tokio asmens kontaktinius duomenis procesiniams dokumentams įteikti (CPK 179 straipsnio 3 dalis): iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro; iš notarų rūmų; iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nes prisijungimas prie jos notarams buvo privalomas (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis); iš VSDFV duomenų ir pan. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad minėtas asmuo yra (buvo) prisijungęs prie minėtos sistemos.

19. 2023 m. liepos 12 d. nutartyje nustatytą reikalavimą, kad ieškovas, jei neturi galimybės nustatyti trečiojo asmens gyvenamosios vietos adreso, nurodytų kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą pirmosios instancijos teismas galėjo išspręsti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje yra įrodymų, jog nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai) (LAT nutartis civilinėje byloje 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, nors ieškovas 2023 m. liepos 12 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino, tačiau, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, tie trūkumai minėta nutartimi buvo nustatyti nepagrįstai. Todėl ir skundžiama 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas aukščiau aptartu teisiniu pagrindu, vertinama nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą (CPK 115 straipsnis), pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindus (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis) ir dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui, žyminio mokesčio grąžinimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Civilinę bylą Nr. e2-5861-837/2023 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė