Baudžiamoji byla Nr. 1-61-350/2023
Proceso Nr. 1-06-6-00010-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.4; 1.2.14.6.2; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant:
prokurorams Edgarui Baltrimavičiui, Sigitai Kairienei,
kaltinamajam J. L.,
civilinio ieškovo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nuo 2023-06-13 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas: 2016-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda, 2021-03-09 Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda, 2023-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. J. L., nuo 2019-03-04 iki 2019-08-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) faktiniu direktoriumi bei atlikdamas kasininko funkcijas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą bei darbuotojus, kaip ūkio subjekto vadovas pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, taipogi būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2019-04-11 iki 2019-08-09 (šioje vietoje ištaisomas kaltinamajame akte esantis aiškus rašymo apsirikimas, kai nurodyta, jog veikos laikotarpis nuo 2022-04-11 iki 2022-08-09), veikdamas per buhalterę D. O. (L.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktorę, pagal 2019-04-11 apskaitos teikimo paslaugų sutartį Nr. 035 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, tyčia nepateikdamas pastarajai UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko šie nebuvo įtraukti į apskaitą, taip pat neišsaugodamas apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-08-09 Lietuvos Respublikos teritorijoje apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra:
1.1. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio (subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams), 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), nes:
laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-08-08 bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose nefiksavo į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut” finansų įstaigoje, gautų įplaukų – iš viso 75 790,56 Eur;
laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-08-09 bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose nefiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų – iš viso 75 715, 51 Eur pervedimo į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut” finansų įstaigoje;
laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-08-09 nepagrindė apskaitos dokumentais 21 314,96 Eur bendrovės lėšų panaudojimo, nesurašė nurašymo aktų įsigyto kuro, prekių ir medžiagų sunaudojimui pagrįsti;
laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-09 apskaitoje nefiksavo ir nedeklaravo D. M. grynais pinigais išmokėto 7 000 Eur darbo užmokesčio; nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių D. M. išmokėtam 7 000 Eur darbo užmokesčiui užfiksuoti ir taip nevykdė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimo „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“;
apskaitoje nefiksavęs D. M. išmokėto darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nedeklaravo bendrovės į valstybės biudžetą ir fondus mokėtinų 4570,25 Eur (2314,05 Eur GPM bei 2256,20 Eur VSD ir PSD įmokų);
1.2. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą), 19 straipsnio 2 dalies (patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka), 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų („valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką; kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“), 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatų, nustatančių, jog juridiniai asmenys šiuos dokumentus privalo saugoti 10 metų: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, nes įstatymų numatytą laiką neišsaugojo laikotarpio nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31 dokumentų (sąskaitų faktūrų) ir apskaitos registrų (kuriuose būtų registruoti atsiskaitymai (likučiai, apyvartos) pagal pirkėjų, tiekėjų, kitų debitorių ir kreditorių pavadinimus, suvestinis registras pagal buhalterines sąskaitas):
- 2019-04-28 (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 5 250 Eur sumai be PVM (1 102,5 Eur PVM);
- 2019-05-29 (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (įtraukta į (duomenys neskelbtini) registrą tokiu pačiu numeriu) 3 000 Eur sumai be PVM (630 Eur PVM);
- 2019-05-29 (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 10 330 Eur sumai be PVM (2 169,30 Eur PVM);
- 2019-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)” išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 21 358,81 Eur sumai be PVM (4 485,35 Eur PVM);
- iš kitų bendrovių gautų 31 sąskaitos faktūros bendrai 6 318,88 Eur sumai be PVM (1 307,27 Eur PVM) (pagal (duomenys neskelbtini) registro duomenis) bei iš kitų bendrovių gautų PVM sąskaitų faktūrų bendrai 22 572,76 Eur sumai,
Ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31.
Šiais savo veiksmais J. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, jis, nuo 2019-03-04 iki 2019-08-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) faktiniu direktoriumi bei atlikdamas kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-08-09 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Revolut” finansų įstaigoje, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut” finansų įstaigoje, per keletą kartų pervedė pinigus - iš viso 75 715,51 Eur, kuriuos išsigrynino ir iš kurių 21 314,96 Eur sumai nepateikė pinigų panaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų buhalterei D. O. (L.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktorei, pagal 2019-04-11 apskaitos teikimo paslaugų sutartį Nr. 035 tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, šias pinigines lėšas panaudodamas savo asmeninėms reikmėms ir poreikiams tenkinti, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 21314,96 Eur.
3. Kaltinamasis J. L. savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino. Parodė, kad jis gyveno Klaipėdoje ir, norėdamas pradėti savo verslą, gavęs gerą verslo pasiūlymą Vilniuje, pagal notaro patvirtintą sutartį nusipirko Panevėžyje registruotą veikiančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapo jos direktoriumi. Už šią įmonę jos savininkui D. G. sumokėjo apie 5000 eurų. Jis galvojo, kad tai gera įmonė, tačiau išaiškėjo, kad įmonės reputacija bloga, ji turėjo paslėptų skolų ir įsipareigojimų, skolų išieškojimas buvo jau perduotas vykdyti antstoliams kas ir pasmaugė tą įmonę.
Įgijęs įmonę, perėmė jos turtą – kelis automobilius ir kelis stalus, nors pagal dokumentus turto įmonė turėjo daugiau. Taip pat jis gavo tik dalį įmonės buhalterinių dokumentų už metus ar pusantrų, o kitų dokumentų jis negavo. Įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai perdavė visus įmonės pirkimo metu gautus dokumentus už tuos du metus jai perdavė, dalies dokumentų neperdavė, dėl ko neperdavė, negali paaiškinti.
Pripažįsta, kad jo darbo laikotarpiu į įmonės sąskaitą buvo gauta beveik 76 000 eurų, pripažįsta, kad jų buhalterinėje apskaitoje nefiksavo. Tam, kad vyktų darbai, iš įmonės sąskaitos jis pinigus pervedinėjo į savo asmeninę sąskaitą, už juos pirko darbui reikalingas medžiagas, mokėjo darbo užmokestį, mokėjo už būstą, už kurą. Buhalterė pinigų gavimo į įmonės sąskaitą dokumentų neturėjo, gautų pinigų nematė, apie gautus pinigus ji žinojo tik iš jo žodžių. Jis buhalterei perdavė didelį pluoštą dokumentų, įrodančių, kad už grynus pinigus buvo pirktos medžiagos, tačiau dalį šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų neperdavė, nes juos pametė.
Iš įmonės gautų 76 000 eurų įmonės reikmėms jis tikrai išleido 55 000, tą įrodė pateiktomis sąskaitomis. Pripažįsta, kad neįrodė, jog 21 000 eurų panaudojo įmonės reikmėms, reiškia juos išleido savo reikmėms – pragyvenimui, kurui, taip pat grynais pinigais mokėjo atlyginimą už darbą įmonėje nurodytu laikotarpiu jo įmonėje dirbusiems D. M. ir E. J., kuriems už darbą yra sumokėjęs grynais pinigais po 7 000 eurų, to niekaip neįformindamas, nors E. J., kurį buvo jį įdarbinęs darbų vadovu, atlyginimo gavimą neigia, kaip jis mano, iš pykčio, tačiau E. J. dėl neva jam neišmokėto atlyginimo niekur nesikreipė.
Taip pat darbo Vilniuje laikotarpiui jis be sutarties buvo išnuomojęs butą, už jį mokėjo nuomos mokestį.
Nuo įmonės gautų pajamų jokių mokesčių nemokėjo. Jis pats oficialaus atlyginimo iš įmonės negavo, jokio kito savo pajamų šaltinio neturėjo. Jis tuo laiku apie įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą nieko neišmanė, nors įsivaizdavo, kad žino viską. Pripažįsta, kad neišsaugojo visų su įmonės veikla susijusių pirkimo dokumentų.
4. Liudytoja D. O. parodė, Su J. L. pažinties nebuvo, juos sieja darbiniai santykiai. 2019 metais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė su J. L. atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jos darbo vieta yra Klaipėdoje. Iš jai pateiktų įmonės buhalterinių dokumentų matė, kad įmonė turėjo virš 200 000 eurų nuostolio. Ji klausė J. L., kam šis tokią įmonę perka, akcijas, tačiau jis turėjo kažkokį projektą ir buvo garantuotas, kad šitie nuostoliai jam atsipirks. Bet kokiu atveju iki bankroto paskelbimo kažkas dirbo, tai ji pasiryžo dirbti ir pasirašė sutartį.
Dalį įmonės dokumentų jai perdavė asmeniškai J. L., kitus siuntė elektroniniu paštu. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo atidaryta sąskaitą finansų įstaigoje Revolut, tačiau prisijungimo prie sąskaitos neturėjo. Apie įmonės pinigų naudojimą sąskaitoje, taip pat ir apie jų pervedimą iš įmonės sąskaitos į asmeninę J. L. sąskaitą nieko nežino, ji sąskaitos išrašo nėra gavusi. Ji įmonės apskaitą tvarkė tik pagal tuos dokumentus, kurie jai buvo pateikiami, tačiau buvo pateikiami ne visi įmonės dokumentai. Žinojo, kad įmonėje yra darbuotojų, tačiau jokių duomenų, kaip darbuotojams buvo mokamas atlyginimas, neturėjo. Kadangi J. L. vėlavo pateikti jai reikalingus dokumentus, ji paslaugų teikimą įmonei buvo sustabdžiusi. Iš jai pateikiamų dokumentų ji negalėjo žinoti kokiomis lėšomis realiai disponuoja įmonė ir kaip jos buvo tvarkomos, todėl skaidriai ir teisingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji neturėjo jokios galimybės.
Pagal sutartį už jos teikiamas paslaugas mokėjimas turėjo vykti kas mėnesį, iki 20 mėnesio dienos, pagal jos išrašytas sąskaitas. Sudarant sutartį buvo įneštas pradinis avansas ir neprisimena, ar buvo daugiau mokėjimų už jos teikiamas paslaugas. Tai įmonei paslaugas teikė labai trumpai, 3 – 4 mėnesius, o J. L. matė tik keletą kartų.
Apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo gavusi el. paštu žinutę iš nemokumo administratoriaus. Iki to laiko gal apie mėnesį laiko jau nebeteikė įmonei paslaugų. Po to J. L. atvyko pas ją ir visus pas ją buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus pasiėmė pagal surašytą aktą, kurio pas save neberanda.
5. Liudytojas D. M. parodė, kad J. L. jį buvo įdarbinęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Įmonėje jis dirbo 3-5 mėnesius objekte Vilniuje, prie Baltojo tilto, atliko darbus, kuriuos jam nurodydavo J. L.. Žino, kad šiame objekte dirbo dar vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, lygtai iš Plungės, kuris rūpinosi visa logistika, tačiau jo vardo ir pavardės nežino, J. pavardė jam nėra žinoma.
Darbo šiame objekte metu jis Vilniuje buvo išsinuomojęs butą, kurio nuomą mokėjo iš savo pinigų.
Įmonėje jis buvo įdarbintas oficialiai. Atlyginimą – 2 000 eurų per mėnesį – jam mokėjo J. L. grynais. Iš viso iš J. L. gavo apie 6-7 tūkstančius eurų atlyginimo. Mano, kad su juo už darbą toje įmonėje buvo atsiskaityta pilnai, jis jokių pretenzijų J. L. neturi. Už gautus pinigus jam niekur pasirašyti nereikėjo. Mano, kad už jį mokesčiai buvo sumokami, nes jis buvo įdarbintas, tai turėjo socialinį draudimą. Jeigu buvo įdarbintas, tai mano, kad tas laikotarpis turėjo būti skaičiuojamas į jo darbo stažą.
6. Liudytojas E. J. parodė, kad J. L. pažįsta nuo senesnių laikų, jie buvo bendradarbiai. Buvo įdirbintas J. L. vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, dirbo objekte prie Baltojo tilto Vilniuje. Su darbu susijusių išlaidų jis neturėjo. Jis buvo pasirašęs darbo sutartį, tačiau pats jos neturėjo. Ar apie jo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai nežino. Dirbo apie du mėnesius, tačiau jokio atlyginimo negavo visiškai, tik J. L. vis žadėjo atsiskaityti su juo. Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla dėl atlyginimo kreipėsi į įmonės bankroto administratorių, tačiau šis pasakė, kad duomenų apie jo darbą įmonėje nėra. Kai dirbo šiame objekte gyveno Vilniuje kartu su J. L.. Už gyvenamąsias patalpas jis nemokėjo.
7. 2022-03-22 ir 2023-02-08 FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadose nurodyta, kad:
laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31, kada J. L. buvo įmonės vadovu, UAB ”(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 reikalavimų, nes buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos ūkinės operacijos, nesurašyti ir nepateikti grynųjų pinigų nurašymo pateisinamieji dokumentai, nepateikti ir neišsaugoti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai.
Šiuo laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose Bendrovė nefiksavo 75 790,56 Eur gautų Bendrovės įplaukų (ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ - 10 192,66 Eur, VšĮ (duomenys neskelbtini) - 12 605,35 Eur, (duomenys neskelbtini) - 20 168,20 Eur, (duomenys neskelbtini) - 12 499,30 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 20 325,05 Eur) ir 75 715,51 Eur padarytų išlaidų į asmeninę J. L. sąskaitą.
Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu į bendrovės „Revolut“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 75 790,56 Eur įplaukų, kurios neįtrauktos į apskaitą. Iš šios sąskaitos J. L. į asmeninę sąskaitą persivedė 75 715,51 Eur ir atlikęs bankines operacijas juos išsigrynino.
Bendrovėje nebuvo surašyti ir nepateikti grynųjų pinigų nurašymo dokumentai, bendrovės grynųjų pinigų - iš viso 28 314,96 Eur (75 715,51 – 47 400,55) - panaudojimas nepagrįstas pateisinančiais apskaitos dokumentais (kai piniginės lėšos panaudojamos įmonės reikmėms), taip pat įsigyto kuro, prekių ir medžiagų sunaudojimui nesurašyti nurašymo aktai, patvirtinantys jų sunaudojimą bendrovės reikmėms, todėl negalima nustatyti, ar atsargos sunaudotos bendrovės reikmėms.
2021-12-16 apklausos metu J. L. perdavė tyrimui 332 dokumentus, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus grynais pinigais, tačiau nevedė apskaitos ir nepateikė apskaitos registrų, susijusių su grynųjų pinigų operacijomis (kasos knyga, avanso apyskaitos).
Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 19 str. 1 ir 2 dalių reikalavimų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31.
Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad tyrimui nepateikta J. L. darbo sutartis ir „Sodros“ duomenų bazėje J. L. neįtrauktas.
J. L., gavęs 28 314,96 Eur pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo 15% GPM - viso 4247,24 Eur (b. t. 5, b. l. 68-132, b. t. 9, b. l. 17-98).
8. 2023-03-30 kitų objektų ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 2022-03-22 specialisto išvada Nr. IBPS-V-692082-22, 2023-02-08 specialisto išvada Nr. IBPS-V-389079-23, liudytojų D. M. ir E. J. apklausos protokolai, įtariamojo J. L. 2023-02-27 apklausos protokolas, duomenys iš „Sodros“ informacinės sistemos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius darbuotojus. Atlikus apžiūrą specialistas pateikė išvadą, kad jei D. M. parodymai apklausos protokole teisingi, tai Bendrovės direktorius 2019 m. jam sumokėjo ne daugiau kaip 7000 eurų grynais pinigais, už kuriuos darbuotojas niekur nepasirašė. Šioms ūkinėms operacijoms nebuvo surašyti apskaitos dokumentai: darbo laiko bei darbo užmokesčio apskaitos, išmokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai.
Jei Bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI bei VSDFV pateiktose ataskaitose ir deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie 2019 m. birželio-rugpjūčio mėn. darbuotojui D. M. priskaičiuotą darbo užmokestį, GPM ir „Sodros“ įmokas, kurios „Sodros“ duomenimis D. M. neregistruotos.
Pagal tyrimo metu surinktų dokumentų duomenis, jeigu D. M. parodymai teisingi, tai Bendrovėje 2019 m. jam išmokėtas 7000 eurų darbo užmokestis buvo mokamas nesurašius apskaitos dokumentų ir nebuvo apmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu nuo A klasės pajamų, nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos į VSDFV biudžetą ir į Garantinį fondą. Nuo D. M. išmokėto darbo užmokesčio Bendrovė nedeklaravo ir neapskaičiavo 2314,05 eurų gyventojų pajamų mokesčio, todėl Bendrovė 2019 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) pateikė neteisingus duomenis bei nuo D. M. išmokėto 7000 eurų darbo užmokesčio nedeklaravo ir nesumokėjo VSD ir PSD įmokų - iš viso 2256,20 eurų.
Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (F SAM 03) bei priede „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ pateikė neteisingus duomenis (F SAM3SD).
Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu už 2019 m. (birželio-rugpjūčio mėn.) nuo darbuotojui D. M. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio nustatyta nedeklaruotų ir nesumokėtų į valstybės biudžetą bei fondus 4570,25 eurų mokesčių: 2314,05 eurų gyventojų pajamų mokesčio; 2256,20 eurų VSD ir PSD įmokų.
2022-03-08 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-389079-23 nurodyti pažeidimai nesikeičia, keičiasi tik grynais pinigais išleista ir dokumentais nepatvirtinta suma - 21 314,96 Eur (vietoje buvusių apskaičiuotų 28 314,96 Eur).
Įvertinus apžiūrėtus papildomus duomenis nustatyta, kad J. L. 2019 m. į savo sąskaitą gavo 21 314,96 Eur (28314,96 - 7000) Bendrovės lėšų, kurių nepateisino apskaitos dokumentais, gautų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 15% GPM - iš viso 3197,24 Eur (21314,96*15%) (b. t. 9, b. l. 139-145).
9. Civilinio ieškovo atstovas E. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Byloje pareikštą 75 715,51 eurų civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolininkai buvo pervedę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią Revolut sąskaitą lėšas, kurias J. L. pervedė į savo asmeninę sąskaitą.
Panevėžio apygardos teismas 2019-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė nemokumo administratoriumi. Jam nebuvo pateiktos Revolut sąskaitos ir tik iš įmonės skolininkų sužinojo, jog skolininkai pinigines lėšas pervedinėjo į šioje įstaigoje atidarytą įmonės sąskaitą. Įmonės skolos bendrai sudaro 347 476,61 eurų. Ji susideda iš darbo užmokesčio įsiskolinimo darbuotojams, įsiskolinimo Sodrai, VMI, medžiagų tiekėjams, subrangovams. Tuo laikotarpiu, kada J. L. vadovavo šiai įmonei, įmonės skola padidėjo 10 646 eurais, kurią sudaro įsiskolinimai už prekes ir paslaugas įmonėms: „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialas – 240 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5 355,23 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 636,41 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12,21 Eur, mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ – 1 482,25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 879,80 Eur. Didžioji dalis įsiskolinimų – už statybines medžiagas, už rangos darbus, skola valstybės biudžetui, Sodrai, darbuotojams susidarė dar iki J. L. perimant vadovavimą įmonei.
Su byloje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog J. L. nepateisinto ir nepagrindė jokiais dokumentais tik 21 000 eurų, pervestų į jo asmeninę sąskaitą panaudojimo įmonės reikmėms. Žino, kad šioje specialisto išvadoje buvo įvertintos J. L. tyrimo metu pateikti dokumentai, kurie neva patvirtina, kad dalis J. L. į savo sąskaitą pervestų pinigų buvo išleista įmonės reikmėms, tačiau aplinkybė, kad J. L. nupirko tam tikras medžiagas, kai nėra tų medžiagų panaudojimo dokumentų, nėra įrodyta, kad tos medžiagos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose objektuose. Yra pirktos santechnikos prekės, kitos medžiagos, plytelės, ir nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. L. vadovaujamu laikotarpiu būtų vykdžiusi darbus, kurioms tokios medžiagos būtų buvusios reikalingos, todėl laikosi pozicijos, kad tokių medžiagų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo ir nepanaudojo. Jeigu įmonė tas medžiagas būtų panaudojusi įmonės veikloje, tai ji būtų išrašiusi sąskaitas už atliktus darbus, o jis neturi duomenų, kad tokios sąskaitos-faktūros būtų išrašytos. Buvo išrašyta vienintelė sąskaita plytelėms, santechnikos prekėms, Upės gatvėje, bet ten tokie darbai nebuvo atliekami ir jis neturi tikslių duomenų, kad ten buvo taisomas brokas.
Bankroto administratoriui taip pat nebuvo perduotas įmonės turtas, kurio balansinė vertė sudaro 20 695 eurai. Į šitą sumą neįeina medžiagos, nurodytos specialisto išvadoje, kurias J. L. pirko pagal PVM sąskaitas-faktūras.
10. Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad J. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, nors ir sudaręs sutartį su įmonės buhalterinę apskaitą galinčia tinkamai tvarkyti įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, šių savo pareigų tyčia nevykdė ir neteikė apskaitą tvarkiusiai įmonei duomenų apie į įmonės sąskaitą gautas įplaukas, apie šių lėšų panaudojimą, dėl ko J. L. vadovavimo įmonei laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia J. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.
11. Taip pat neginčijamai įrodyta, kad J. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios „Revolut” finansų įstaigoje, į savo asmeninę sąskaitą per keletą kartų pervedė iš viso 75 715,51 eurų, kuriuos išsigrynino ir naudojo juos savo nuožiūra. Iš specialistės išvadų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo pateikti duomenys apie prekių ir paslaugų, kurias J. L. nurodė kaip įgytas ir panaudotas įmonės reikmėms, įgijimą. Taip pat buvo įvertinti J. L. ir šioje byloje apklausto liudytojo D. M. parodymai apie atlyginimo D. M., šiam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. L. grynais pinigais sumokėtą atlyginimą. Iš to specialistė padarė išvadą, jog J. L. tik dalies – 21 314,96 eurų iš jo į savo sąskaitą pervestos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 75 715,51 eurų pinigų sumos nepanaudojo šios įmonės reikmėms. Su šia išvada teismas neturi jokio pagrindo nesutikti, kadangi baudžiamojoje teisėje galiojanti nekaltumo prezumpcija įpareigoja visas abejones vertinti kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių J. L. parodymus, kad specialistės apskaičiuotą pinigų sumą – 54 400,55 eurus iš į savo sąskaitą persivestų įmonės pinigų jis išleido ne savo, o įmonės reikmėms.
12. Esant šioms aplinkybėms visiškai įrodyta, kad J. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės, t. y. didesnės nei 400 MGL (20 000 eurų) vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 21 314,96 eurų sumoje ir ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto tiek veikos padarymo metu galiojusios, tiek nuosprendžio priėmimo metu galiojančios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje sudėtį ir kaltinamajame akte kvalifikuota taip pat teisingai.
13. Vadovaujantis tais pačiais motyvais civilinio ieškovo likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš J. L. priteisiant visą įrodytą jo pasisavintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumą – 21 314,96 eurų.
14. Skirdamas J. L. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK redakcijoje, lyginant su veikų padarymo metu galiojusia, baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį sušvelnėjo, nors šių straipsnių dispozicijos, kiek jos liečia J. L. padarytas veikas, nepasikeitė, todėl J. L. bausmės skiriamos pagal šiuo metu galiojančių šių straipsnių sankcijas.
15. J. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nagrinėjamus nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistas.
16. Skiriant bausmes už atskirus nusikaltimus teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. realiąja sutaptimi padarė du apysunkius baigtus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei, abu nusikaltimai betarpiškai susiję su tuo, jog J. L. buvo įmonės vadovas. Įvertinus J. L. padarytų nusikaltimų pobūdį ir jo asmenybę, į tai, kad jis šiuo metu dirba, teismo manymu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti visiškai pasiekti už abu atskirus nusikaltimus paskyrus jam įstatymo sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į J. L. padarytų nusikaltimų pobūdį intensyvi priežiūra jam neskirtina. Kadangi pasisavindamas jam svetimą įmonės, kurios vadovu buvo, turtą J. L. padarė turtinę žalą likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis šios bausmės atlikimo metu įpareigotinas tęsti darbą bei atlyginti žalą, o, be to, atsižvelgiant į tai, kad jis savo vadovaujamos įmonės apskaitą tvarkė itin aplaidžiai ir pasisavino jos turtą, jam atimtina teisė dirbti vadovaujamą darbą bet kokiame juridiniame asmenyje.
17. Skiriant subendrintą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad abu apysunkiai nusikaltimai padaryti esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskiras veikas skiriamos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo įsiteisėjusiais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu J. L. buvo nuteistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą baudomis, šios bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jį nubausti:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, 68² straipsniu įpareigoti J. L. visą bausmės laiką tęsti darbą ir per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti visą nusikaltimu padarytą (šiuo nuosprendžiu priteisiamą) žalą bei atimti jam teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą bet kokiame juridiniame asmenyje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2021-03-09 Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2023-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir J. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 140 MGL (7 000 eurų) baudą ir laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant J. L. visą bausmės laiką tęsti darbą, per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti visą nusikaltimu padarytą (šiuo nuosprendžiu priteisiamą) žalą, ir atimant J. L. teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą bet kokiame juridiniame asmenyje.
Į bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2021-03-09 nuosprendį ir 2023-03-03 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. L. priteisti likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 314,96 eurų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, perduoti likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėjas Algirdas Gaputis
