V. Š. pagal BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-36-495/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.2; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10.1; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. ir jos gynėjo advokato Regimanto Sriebaliaus, nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio ir civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ atstovo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu:

G. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. S. ir V. Š. lygiomis dalimis išieškota 203 900 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ ir subsidiariai iš G. S. bei V. Š. priteista valstybei 58 893 Eur žalai atlyginti.

R. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 110 MGL (4142,60 Eur) dydžio bauda. R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. Š. ir V. Š. lygiomis dalimis išieškota 46 700 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys, pareikštas UAB Harlio dirbtuvėms, R. Š. ir V. Š. dėl 6219 Eur žalos atlyginimo valstybei, paliktas nenagrinėtas.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas V. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), tačiau, jam mirus, ši bylos dalis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nutraukta, o kasacine tvarka ši dalis neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartimi mirusio nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o nuteistosios G. S. gynėjo advokato Regimanto Sriebaliaus, nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio bei civilinių atsakovių UAB „Palangos ūkis“ ir UAB Harlio dirbtuvių atstovo apeliaciniai skundai atmesti.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalis dėl 101 950 Eur (pasisavinus UAB „Palangos ūkis“ turtą) ir 23 350 Eur (padėjus pasisavinti UAB Harlio dirbtuvių turtą) konfiskavimo iš V. Š.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalis dėl 58 893 Eur subsidiaraus priteisimo iš V. Š. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad padėjo pasisavinti V. Š. patikėtą ir jo žinioje esantį labai didelės vertės svetimą – UAB „Palangos ūkis“ priklausantį turtą – 203 900 Eur. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalus aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

1.1. V. Š. nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Palangos mieste, būdamas UAB „Palangos ūkis“ komercijos direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą bei būdamas atsakingas už jį, siekdamas pasisavinti didelės vertės svetimą, UAB „Palangos ūkis“ priklausantį turtą – lėšas, veikdamas bendrai su UAB „Palangos ūkis“ direktore G. S., atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, suvokiančia savo, kaip bendrovės vadovės, pareigas, privalančia kontroliuoti ir teikti teisingą informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas vyriausiajam buhalteriui, vykdė UAB „Palangos ūkis“ vardu transporto priemonių pardavimo veiklą.

1.2. G. S. šalinant kliūtis, nekontroliuojant kasininko V. Š. veiklos – rengiant tikrovės neatitinkančias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų transporto priemonių kainas, jas nurodant mažesnes, nei faktiškai buvo gauta, ir pateikiant šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis UAB „Palangos ūkis“ vyriausiajai buhalterei V. M., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, pastaroji, būdama suklaidinta, jai pateiktų tikrovės neatitinkančių sutarčių bei duomenų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, juose nurodydama mažesnes pardavimų kainas dėl 20 motociklų „Harley Davidson“, parduotų Nyderlandų Karalystės juridiniam asmeniui „Thommy’s Car & Motorshop B.V.“.

1.3. Tokiais veiksmais G. S. sudarė sąlygas neįtraukti į apskaitą bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų už parduotas transporto priemones ir taip padėjo V. Š. pasisavinti gautas, jam patikėtas ir einamų pareigų pagrindu jo žinioje esančias lėšas.

2. G. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, siekdama išvengti 35 388 Eur PVM ir 23 505 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, padedama V. Š. pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms neteisingus duomenis apie UAB „Palangos ūkis“ pajamas, pelną ir turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalus aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

2.1. G. S. nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 13 d., būdama UAB „Palangos ūkis“ direktorė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už jos vadovaujamos bendrovės ūkinę finansinę veiklą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, veikdama padedant UAB „Palangos ūkis“ kasininkui ir komercijos direktoriui V. Š., pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir siekdama, kad UAB „Palangos ūkis“ išvengtų privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, nekontroliavo V. Š. veiklos parduodant transporto priemones ir jam rengiant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, teikiant duomenis apie transporto priemonių pardavimo kainas UAB „Palangos ūkis“ vyriausiajai buhalterei V. M., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, ir pastaroji, būdama suklaidinta pateiktų tikrovės neatitinkančių sutarčių bei duomenų dėl 20 motociklų „Harley Davidson“, parduotų Nyderlandų Karalystės juridiniam asmeniui „Thommy’s Car & Motorshop B. V.“, mokestiniu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. neįtraukė į buhalterinę apskaitą visų gautų pajamų ir valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė neteisingus duomenis apie UAB „Palangos ūkis“ pajamas, pelną ir turtą.

2.2. Tokiais veiksmais G. S., padedama V. Š., mokestiniu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., siekdama išvengti 35 388 Eur PVM, 23 505 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, V. Š. suteikiant priemones rengiant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų transporto priemonių kainas ir pateikiant šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausiajai buhalterei V. M., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri pateiktų duomenų pagrindu parengė PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą, o laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 13 d. – į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, į metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Palangos ūkis“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3. G. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad padedama V. Š. apgaulingai tvarkė UAB „Palangos ūkis“ buhalterinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalus aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

3.1. G. S., nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. liepos 31 d. būdama UAB „Palangos ūkis“ direktorė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 21 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui ir būdama atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, suvokdama savo, kaip bendrovės vadovės, pareigas ir atlikdama šį statusą atitinkančius aktyvius veiksmus, privalėdama kontroliuoti ir teikti teisingą informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas vyriausiajam buhalteriui, veikdama padedant UAB „Palangos ūkis“ kasininkui ir komercijos direktoriui V. Š., pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179 3, 16 punktų nuostatas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes veikė taip, kad jos vadovaujama UAB „Palangos ūkis“ išvengtų privalomų mokesčių ir būtų pasisavintos bendrovės lėšos, nekontroliavo V. Š. veiklos parduodant transporto priemones ir kad UAB „Palangos ūkis“ vyriausioji buhalterė V. M. išrašytų teisingas PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius apie gautas pajamas parduodant transporto priemones.

3.2. Tokiais veiksmais G. S., padedama V. Š. ir suteikiant jam priemones – rengiant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų transporto priemonių kainas ir pateikiant šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausiajai buhalterei V. M., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri pateiktų duomenų pagrindu parengė PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 203 900 Eur pajamų gavimo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. liepos 31 d. negalima buvo iš dalies nustatyti UAB „Palangos ūkis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. R. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad padedama V. Š. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį labai didelės vertės svetimą – UAB Harlio dirbtuvėms priklausantį turtą – 46 700 Eur. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalus aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

4.1. R. Š., nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 17 d. būdama UAB Harlio dirbtuvių direktorė ir kasininkė, būdama atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama jai patikėtą ir jos žinioje esantį turtą bei būdama atsakinga už jį, tyčia, susitarusi su V. Š., siekdama pasisavinti didelės vertės svetimą, UAB Harlio dirbtuvėms priklausantį turtą – lėšas, neatliko savo, kaip direktorės ir kasininkės, pareigų, nes V. Š., nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. spalio 5 d. darbo santykiais nesusijusiam, o nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. vasario 28 d. dirbusiam UAB Harlio dirbtuvių konsultantu, pavedė ir nekontroliavo jo UAB Harlio dirbtuvių vardu vykdytos transporto priemonių pardavimo veiklos.

4.2. Tęsdama nusikalstamą sumanymą, R. Š., padedama V. Š. ir jam suteikiant priemones – rengiant tikrovės neatitinkančias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant neteisingus duomenis apie parduotų transporto priemonių kainas, jas įrašant mažesnes, nei faktiškai buvo gauta, ir pateikiant šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis UAB Harlio dirbtuvių vyriausiajai buhalterei V. M., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri, būdama suklaidinta, jai pateiktų tikrovės neatitinkančių sutarčių bei duomenų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, juose nurodydama mažesnes pardavimų kainas dėl 6 motociklų „Harley Davidson“, parduotų Nyderlandų Karalystės juridiniam asmeniui „Thommy’s Car&Motorshop B. V.“.

4.3. Tokiais veiksmais R. Š., kaip bendrovės vadovė ir kasininkė, padedama V. Š., neįtraukė į buhalterinę apskaitą visų gautų pajamų – 46 700 Eur ir šias jai patikėtas ir einamų pareigų pagrindu jos žinioje esančias lėšas pasisavino, padarydama UAB Harlio dirbtuvėms 46 700 Eur žalą.

5. R. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad padedama V. Š. apgaulingai tvarkė UAB Harlio dirbtuvių buhalterinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalus aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose):

5.1. R. Š. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 28 d., būdama UAB Harlio dirbtuvių direktorė ir kasininkė ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 21 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui ir būdama atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, suvokdama savo, kaip bendrovės vadovės, pareigas ir atlikdama šį statusą atitinkančius aktyvius veiksmus, privalėdama kontroliuoti ir teikti teisingą informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas vyriausiajam buhalteriui, veikdama padedant V. Š., laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. spalio 5 d. darbo santykiais nesusijusiam, o nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. vasario 28 d. dirbusiam UAB Harlio dirbtuvių konsultantu, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179 3, 16 punktų nuostatas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes veikė taip, kad jos vadovaujama UAB Harlio dirbtuvės išvengtų privalomų mokesčių ir būtų pasisavintos bendrovės lėšos, nekontroliavo V. Š. bendrovės vardu vykdytos veiklos parduodant transporto priemones, taip pat nekontroliavo, ar teikiama teisinga informacija apie ūkines operacijas UAB Harlio dirbtuvių vyriausiajai buhalterei V. M., kad ji išrašytų teisingas PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius apie gautas pajamas parduodant transporto priemones.

5.2. Tokiais veiksmais R. Š., padedama V. Š. ir suteikiant jam priemones – rengiant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų transporto priemonių kainas ir pateikiant šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausiajai buhalterei V. M., nesuvokiančiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri pateiktų duomenų pagrindu parengė PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 46 700 Eur pajamų gavimo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB Harlio dirbtuvių veiklos, šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistoji G. S. ir jos gynėjas advokatas R. Sriebalius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir bylą G. S. nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

6.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio 2 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios G. S. procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

6.2. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pagal BPK 255–256 straipsnių nuostatas laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas ir skundžiamoje nutartyje (69 punkte) nustatęs naują aplinkybę (t. y. G. S. transporto priemonių (motociklų) pirkimo–pardavimo sutartyse matė jose nurodytas neadekvačias (itin žemas) kainas, dėl to turėjo suvokti ir suvokė, kad jos nėra teisingos), kuri nebuvo nurodyta nei kaltinime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažeisdamas teisę į gynybą, nepagrįstai šia aplinkybe grindė G. S. kaltę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį.

6.3. Esant bendrininkavimui pasisavinant svetimą turtą, būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą, t. y. tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris taip pat suvokia vykdytojo atliekamus konkrečios bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-689/2018">2K-75-689/2018</a>, 2K-7-88-489/2023 ir kt.).

6.4. Žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose nustatę, kad G. S. padarė jai inkriminuotą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė bendrininkavimo institutą, t. y. pripažinę, jog G. S. padėjo pasisavinti V. Š. patikėtą ir jo žinioje esantį labai didelės vertės svetimą UAB „Palangos ūkis“ priklausantį turtą, tinkamai nenustatė bendrininkavimo objektyviųjų (priežastinio ryšio bei tarpusavio susitarimo) ir subjektyviųjų (tyčios) požymių.

6.5. Nagrinėjamoje byloje G. S. tyčia neįrodyta, nes nebuvo nustatytų jokių faktinių aplinkybių, kad ji žinojo apie bendrovės komercijos direktoriaus ir kasininko V. Š. gautas didesnes sumas, nei jam buvo patikėta gauti. Be to, G. S. neturėjo jokio tikslo ir motyvo veikti siekiant padėti V. Š. pasisavinti UAB „Palangos ūkis“ lėšas. Skundžiamuose sprendimuose nenustatytas ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, t. y. nenustatyta, kokiu būdu G. S. susitarė su V. Š. daryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

6.6. Kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismai G. S. kaltę ir susitarimą veikti bendrai preziumavo tik išimtinai jos einamų pareigų pagrindu, dėl to nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai (formaliai) nustatė ir priežastinio ryšio buvimą tarp G. S. neveikimo ir kilusių padarinių – UAB „Palangos ūkis“ turto pasisavinimo. Pažymima, kad teismas priežastinį ryšį grindė prielaidomis, t. y. kad G. S., būdama UAB „Palangos ūkis“ vadovė, turėjo suvokti apie žemas motociklų pardavimo kainas ir privalėjo kontroliuoti bendrovės komercijos direktoriaus ir kasininko V. Š. veiksmus. Tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kokį konkretų įstatymo ar kito teisės akto įpareigojimą G. S. pažeidė nekontroliuodama bendrovės komercijos direktoriaus ir kasininko, be to, liko neįvertinta, ar jos neveikimas buvo būtina nusikalstamų padarinių atsiradimo sąlyga. Kasatorių nuomone, baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama vien bendro pobūdžio vadovo pareiga elgtis rūpestingai ar užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę, kai nenustatyta konkretaus įstatymu įtvirtinto draudimo ar pareigos pažeidimo.

6.8. Pažymima, kad G. S. tinkamai vykdė savo kaip vadovės pareigas, nes UAB „Palangos ūkis“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausiasis buhalteris, kuris buvo atsakingas už apskaitos dokumentų pildymą, ūkinių operacijų registravimą, kasininko kontrolę tvarkant kasos knygą ir nurodymų davimą kasininkui. Be to, bendrovėje buvo paskirtas atsakingas asmuo už kasos operacijų tvarkymą – kasininkas V. Š., kuris turėjo teisinę pareigą dokumentus pildyti laiku ir teisingai bei atsakyti už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad G. S. turėjo duomenų apie galimas didesnes parduodamų motociklų kainas ar turėjo realias galimybes pastebėti ar sustabdyti V. Š. neteisėtus veiksmus, kuriais jis suklaidino ir bendrovės buhalterę. Be to, šie sandoriai (motociklų pirkimas, jų remontas ir pardavimas) buvo pelningi, todėl nustatyti padariniai (žala bendrovei) nebuvo nei akivaizdūs, nei prognozuojami.

6.9. Nustačius, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai G. S. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, nebūtų pagrindo ir daryti išvadą dėl jos kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nes subjektyvioji šių nusikalstamų veikų pusė kildinama būtent iš G. S. sąmoningo, tyčinio bendrininkavimo su V. Š. pasisavinant bendrovės lėšas, t. y. veikos buvo daromos suvokiant, kad komercijos direktorius ir kasininkas V. Š. gavo didesnes pinigų sumas, sąmoningai jo nekontroliuojant ir neužtikrinant ūkinių finansinių operacijų fiksavimo buhalterinėje apskaitoje bei teikiant neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai.

7. Kasaciniu skundu nuteistosios R. Š. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir bylą R. Š. nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio 2 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 331 straipsnio bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir rungimosi principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai atskleidė jų turinį ir neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo, dėl to, remdamiesi prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl R. Š. kaltės.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios R. Š. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį grindė tinkamai neįvertinęs pačios nuteistosios parodymų, taip pat nepatikimais ir prieštaringais Nyderlandų Karalystės bendrovės atstovų – liudytojų T. v. D. (T. v. D.) ir N. v. d. B. (N. v. d. B.) parodymais dėl pinigų sumokėjimo V. Š. bei šių liudytojų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais ir tinkamai neištirtais dokumentais. Nurodoma, kad byloje nebuvo pateikti Nyderlandų Karalystės bendrovės „Thommy’s Car & Motorshop B. V.“ dokumentų originalai, dėl to nebuvo galimybės patikrinti šių dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumo. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos iš Nyderlandų Karalystės mokesčių administratoriaus gauti dokumentai (t. y. bendrovės „Thommy’s Car & Motorshop B. V.“ pateiktos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, kurios buvo sudarytos su UAB Harlio dirbtuvėmis; pažymos, patvirtinančios motociklų įsigijimą) nebuvo pateikti ir tinkamai įvertinti Nyderlandų Karalystės teisėjo, kuris atliko įrodymų tyrimą pagal išduotą Europos tyrimo orderį (toliau – ETO). Atkreipiamas dėmesys, kad dokumentai, gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir dokumentai, gauti vykdant ETO, yra skirtingi tiek savo turiniu, tiek apimtimi. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai (pažymų ir transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos) turi akivaizdžių klastojimo požymių (t. y. pažymos nepasirašytos, dėl to jų turinys nepatvirtina įvykusio sandorio turinio ir kainos, be to, jos surašytos Nyderlandų Karalystės bendrovės atstovų, o ne pardavėjos UAB Harlio dirbtuvių; pirkimo–pardavimo sutartyse taip pat nėra nei pirkėjo pavardės, nei parašo, be to, daryti taisymai ranka ir pan.).

7.3. Kasaciniame skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktos išvados (13, 14, 16, 20–22, 28, 34 punktai) ir teigiama, kad teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir gavęs papildomus duomenis apie UAB Harlio dirbtuvių realiai patirtas motociklų remonto sąnaudas, padarė bylos duomenims akivaizdžiai prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, t. y. kad motociklai buvo visiškai suremontuoti bendrovės lėšomis. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nevertino specialisto išvados Nr. 4-1852 (18 t., b. l. 109–145, 146–219) priedo Nr. 7 (18 t., b. l. 158, 161), kuriame buvo tiksliai nustatyta motociklų remonto išlaidų suma (t. y. iš šešių motociklų buvo remontuoti tik trys ir patirta 5369,12 Eur išlaidų), ir šių duomenų nepagrįstai nelygino su 2021 m. balandžio 26 d. apžiūros protokoluose nustatytomis būtinų remonto išlaidų sumomis pagal turto vertinimo ataskaitas (6 t., b. l. 106–196; 7 t., b. l. 1–199; 8 t., b. l. 1–194; 9 t., b. l. 1–38). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad turto vertintojas A. Z. motociklų remontui apskaičiavo būtinas atkūrimo sąnaudas, kurios sudaro 55 985,99 Eur, t. y. ženkliai daugiau, nei UAB Harlio dirbtuvės realiai patyrė išlaidų, remiantis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais ir specialistės pateikta išvada Nr. 4-1852. Taigi, nesant buhalterinėje apskaitoje duomenų apie šias remonto išlaidas, akivaizdu, kad nebuvo pagrindo ir daryti išvadą, jog UAB Harlio dirbtuvės šešis motociklus visiškai remontavo ir dėl to bendrovė patyrė su remontu susijusias išlaidas.

7.4. Pažymima, kad R. Š. inkriminuota pasisavintų pinigų (46 700 Eur) suma iš dalies atitinka parduotų suremontuotų motociklų remonto išlaidų (50 616,87 Eur), kurių bendrovė realiai ir objektyviai nepatyrė, sumą. Kasatoriaus nuomone, motociklų suremontavimo vertę atitinkančios pinigų sumos inkriminavimas kaip jas pasisavinus yra nepagrįstas ir prieštaringas, nes byloje nenustatyta, kad dėl to bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-82-489/2022 ir kt.).

7.5. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs, kad motociklai buvo parduoti už kainą, kuri atitiko nevisišką jų suremontavimą, skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nusprendė, jog UAB Harlio dirbtuvės motociklus pardavė už neadekvačiai žemas kainas. Pažymima, kad bendrovė neturėjo jokio pagrindo gauti didesnės pinigų sumos, nes motociklų remonto išlaidų objektyviai nepatyrė.

7.6. Žemesnės instancijos teismai R. Š. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB Harlio dirbtuvių vadovė ir kasininkė, nekontroliavo V. Š., kuris, veikdamas šios bendrovės vardu, vykdė motociklų pardavimo veiklą. Tuo tarpu kitų nuteistosios veiksmų, kuriais ji būtų įgyvendinusi būtinuosius inkriminuotos veikos objektyviuosius požymius, byloje nenustatyta. Kasatoriaus nuomone, tai, kad R. Š., būdama bendrovės vadovė ir kasininkė, nekontroliavo V. Š., nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu ji pasisavino bendrovės turtą. Nekontroliavimas – tai neveikimas, kuriuo svetimas turtas nėra paverčiamas nuosavu, jis nėra įgyjamas, nėra perduodamas ir (ar) pasisavinamas. Be to, nekontroliavimas paprastai vertinamas kaip neatsargus veikimas, aplaidus pareigų vykdymas, kuris padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. O svetimo turto pasisavinimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. esant nustatytiems ir įrodytiems požymiams, kad asmuo suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė galinčias kilti pasekmes (žalą) ir siekė šių pasekmių įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą. Pažymima, kad šiuo atveju buvo pažeista R. Š. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, nes skundžiamuose sprendimuose nėra individualizuotas jos neveikimas, taip pat nenurodoma, kokias teisės normas ji pažeidė nekontroliuodama V. Š.

7.7. Kasaciniame skunde kritikuojama ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. Š. turėjo suvokti žemas motociklų pardavimų kainas, ir nurodoma, jog ši aplinkybė nepagrindžia nuteistosios kaltės, nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.

7.8. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai R. Š. veiksmus (neveikimą) kvalifikavo kaip vykdytojos, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad ji neatliko jokių veiksmų, atitinkančių jai inkriminuotos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį sudėtį.

7.9. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (netvarkymas) arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-696/2017">2K-313-696/2017</a>, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-52-719/2023 ir kt.).

7.10. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai R. Š. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes ji neteikė jokių duomenų buhalterei V. M., nerengė nei sutarčių, nei PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir nedavė tokių nurodymų buhalterei. Aplinkybių apie didesnes pinigų sumas už parduotus motociklus R. Š. nežinojo, motociklų pirkimo–pardavimo sandoriuose nedalyvavo ir jokių pinigų negavo. Atkreipiamas dėmesys, kad bendrovės apskaitos tvarkymo pažeidimai siejami su vienintele aplinkybe, t. y. dalies lėšų neįtraukimu į bendrovės pajamas, kitais atvejais buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų nėra nustatyta.

7.11. Kasatoriaus nuomone, R. Š. negalėjo suvokti ir suprasti, jog buhalterinėje apskaitoje registruotos ūkinės operacijos buvo netikros ar apgaulingos, nes sudaromi sandoriai bendrovei buvo pelningi, t. y. bendrovė nė vieno motociklo nepardavė pigesne kaina, nei buvo jų įsigijimo savikaina, o uždirbamo ir deklaruojamo pelno maržos atitiko rinkos sąlygas.

8. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ atstovas advokatas R. Kivylius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria iš UAB „Palangos ūkis“ ir subsidiariai iš G. S. priteista valstybei 58 893 Eur žalai atlyginti, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 109 straipsnio, BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, dėl to neteisingai išsprendė turtinės žalos dydžio ir atlyginimo klausimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

8.2. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00ODkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-489/2016">2K-7-489/2016</a>).

8.3. Kasaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas ir nurodoma, kad jei fizinis asmuo, veikdamas juridinio asmens vardu ir interesais, padaro nusikalstamą veiką, konstatuoti juridinio asmens kaltės ir civilinės atsakomybės dėl fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos, nepatraukus juridinio asmens baudžiamojon atsakomybėn, nėra galima. Be to, sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio, yra būtina pateikti įrodymus, kurie patvirtina civilinio ieškinio dydį, o ne apsiriboti tik fizinio asmens kalte ir jo nuteisimu.

8.4. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ ir subsidiariai iš nuteistosios G. S. priteisė valstybei 58 893 Eur žalai atlyginti. Kasatoriaus nuomone, teismai neturėjo jokio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę UAB „Palangos ūkis“, nes nagrinėjamoje byloje bendrovė nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Be to, civilinis ieškinys buvo grindžiamas išimtinai fizinių asmenų, veikusių juridinio asmens vardu, padarytomis nusikalstamomis veikomis.

8.5. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Palangos ūkis“ ne tik taikyta civilinė atsakomybė už padarytą žalą valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, bet ir pripažinta, jog G. S. ir mirusio V. Š. nusikalstamais veiksmais bendrovei buvo padaryta turtinė žala, dėl to buvo taikytas turto konfiskavimas, ir valstybės naudai iš nuteistosios G. S. išieškota 203 900 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstai valstybės naudai nuspręsta išieškoti ir 203 900 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, ir 58 893 Eur nesumokėtų mokesčių, kurie skaičiuojami nuo bendrovės negautų pajamų, kurios iš bendrovės buvo pasisavintos padarant jai žalą.

8.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Taigi, kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistųjų veiksmai tie patys, skirtingas tik jų kvalifikavimas pagal baudžiamuosius įstatymus, o valstybės interesas, išieškant konfiskuotas lėšas, patenkintas kelis kartus daugiau nei patirta žala dėl nesumokėtų mokesčių. Pagrindas reikalauti sumokėti mokesčius kaip žalą (negautas pajamas) valstybės biudžetui būtų tik tuo atveju, jei šios lėšos būtų gautos, perduotos ir (ar) grąžintos bendrovei. Šiuo atveju valstybės interesas bendrovės sąskaita dėl tų pačių veiksmų būtų patenkintas daugiau nei patirta žala, t. y. gaunant ir nesumokėtus mokesčius, ir konfiskuotą pinigų sumą.

8.7. Žemesnės instancijos teismai, tenkindami Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 58 893 Eur žalos atlyginimo, kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes jo dydį grindė išimtinai specialistės R. Razmienės sąlyginėmis išvadomis, pateiktomis 2021 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje (9 t., b. l. 179), nes tyrimas atliktas ir bendrovės nesumokėti mokesčiai buvo apskaičiuoti nuo galimai papildomai gautų 203 900 Eur grynaisiais pinigais, nesiremiant UAB „Palangos ūkis“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat Nyderlandų Karalystės bendrovės „Thommy’s Car & Motorshop B. V.“ dokumentais, t. y. pirkimo–pardavimo sutarčių bei pažymų kopijomis, turinčiomis akivaizdžių klastojimo požymių bei nepatvirtinančiomis pinigų perdavimo fakto ir pan. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nevertino papildomai pateiktos specialisto išvados Nr. 4-1852, kurioje nustatyta, kad UAB „Palangos ūkis“ motociklų remontui išleido tik 14 934,23 Eur. O šių duomenų nepagrįstai nelygino su 2021 m. balandžio 26 d. apžiūros protokoluose nustatytomis būtinų remonto išlaidų sumomis pagal turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodoma, kad UAB „Palangos ūkis“ motociklams visiškai suremontuoti atkūrimo sąnaudos (remonto išlaidos) sudarė apie 180 000 Eur. Taigi, akivaizdu, kad bendrovė už 14 934,23 Eur sumą negalėjo visiškai suremontuoti dvidešimt motociklų, dėl to didesnių išlaidų bendrovė nepatyrė, o didesnių pardavimo pajamų, kurios būtų buvusios neapskaitytos buhalterijoje, negavo, nes neturėjo pagrindo jų gauti. Tuo atveju, jei UAB „Palangos ūkis“ būtų visiškai suremontavusi motociklus, neabejotina, kad ji būtų turėjusi interesą šias išlaidas apskaityti (jei tokios būtų patirtos), nes tai mažina mokestinės pelno ir pridėtinės vertės mokesčių prievolės dydį.

8.8. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisto civilinio ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „Palangos ūkis“ buvo suklaidinta Nyderlandų Karalystės bendrovės, kuri nurodė neteisingą pavadinimą ir kodą bei nuslėpė, kad bendrovė yra PVM mokėtoja, nes savo prekyboje taikė maržos schemą (t. y. melagingai nurodė, kad motociklus įsigijo ne iš PVM mokėtojo). Tuo tarpu UAB „Palangos ūkis“ yra PVM mokėtoja, dėl to bendrovė turėjo teisėtą pagrindą pardavimo sandoriams su Europos Sąjungos PVM mokėtoju taikyti 0 proc. PVM tarifą. Be to, finansinį tyrimą atlikusi specialistė teisme (14 t., b. l. 37) paaiškino, kad, nustačius Nyderlandų Karalystės bendrovės PVM mokėtojo statusą, išvados dalis dėl PVM mokesčio apskaičiavimo keistųsi. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės akivaizdžiai turi įtakos priteisto civilinio ieškinio dydžiui dėl priteisto nesumokėto PVM mokesčio.

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistosios G. S. ir jos gynėjo advokato R. Sriebaliaus, nuteistosios R. Š. gynėjo advokato M. Kepenio kasacinius skundus atmesti, o civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ atstovo advokato R. Kivyliaus kasacinį skundą tenkinti iš dalies. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

9.1. Nuteistosios G. S. ir jos gynėjo, nuteistosios R. Š. gynėjo bei civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ atstovo kasacinių skundų argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.

9.2. Žemesnės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus (t. y. nuteistųjų parodymus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą) išanalizuodami kiekvieną jų atskirai, juos gretindami ir jungdami į vientisą loginę grandinę, teismų išvados dėl R. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, o G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei kaltės padarius nusikaltimus yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, taip pat atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką. Dėl to kasatorių skundų argumentai, kad R. Š. ir G. S. kaltė buvo grindžiama neteisėtais ir prieštaringais duomenimis, yra nepagrįsti ir atmestini.

9.3. Nepagrįsti kasatorių skundo argumentai, kad nėra įstatymų ar teisės aktų, kurie imperatyviai apibrėžtų juridinio asmens vadovo pareigas kontroliuojant bendrovės darbuotojus ir atsakomybę už šios kontrolės stoką. CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Be to, ši bendrovės vadovo pareiga kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-421/2018">e3K-3-105-421/2018</a>, 50 punktas). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai santykiai, dėl to nuo tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>, 3K-3-581/2013 ir kt.). Taip pat vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti bendrovės turtą, valdyti jį tinkamai ir veikti geriausiais būtent bendrovės interesais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA5LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-309-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-309-403/2019">e3K-3-309-403/2019</a>). Taigi, tai, kad bendrovėms priklausančių motociklų pirkimo–pardavimo sandorius nuteistosios buvo patikėjusios V. Š., kurio nekontroliavo, nes nebuvo pagrindo juo nepasitikėti, savaime nereiškia, jog nuteistųjų veiksmai buvo teisėti ir jos tinkamai atliko joms, kaip bendrovių vadovėms, priskirtas pareigas.

9.4. Nepagrįsti ir atmestini civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ atstovo kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio. Pažymima, kad civilinis atsakovas neprivalo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kad galėtų būti atsakingas už bendrovės išvengtus mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą, kadangi už nesumokėtus mokesčius jis privalo atsakyti kaip subjektas, turintis prievolę juos mokėti. Taigi, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalis dėl žalos, kilusios nesumokėjus pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, nagrinėjamoje byloje išspręsta nepažeidžiant civilinio ieškinio nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a>).

9.5. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, G. S. konfiskuotino turto suma mažintina iki 145 007 Eur, o R. Š. – mažintina iki 40 481 Eur. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į civiliniu ieškiniu priteistą pinigų sumą (dėl 58 893 Eur nesumokėtų mokesčių) ir nusprendęs iš nuteistosios G. S. išieškoti visą pasisavinto turto iš UAB,,Palangos ūkis“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tokiu savo sprendimu sudarė prielaidą išieškoti iš nuteistosios daugiau turto, nei ji gavo iš nusikalstamų veikų, t. y. ji turėtų atlyginti ne tik valstybei padarytą žalą, bet ir grąžinti (taikant išieškojimą valstybės naudai) visą kaip jos pasisavintą tos pačios bendrovės turtą. Toks dvigubas išieškojimas neatitinka turto konfiskavimo prasmės ir paskirties, todėl ši apeliacinės instancijos teismo klaida taisytina, mažinant išieškotinas konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas, kurias, kaip minėta, sudaro iš bendrovių pasisavintos lėšos, pirmiau nurodytu civiliniu ieškiniu valstybei priteistų pinigų sumų dydžiu. Tai taikytina ir UAB Harlio dirbtuvėms.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistosios G. S. ir jos gynėjo advokato R. Sriebaliaus, nuteistosios R. Š. gynėjo advokato M. Kepenio, civilinės atsakovės UAB „Palangos ūkis“ atstovo advokato R. Kivyliaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo

11. Nuteistoji G. S. ir jos gynėjas bei nuteistosios R. Š. gynėjas kasaciniuose skunduose teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo įstatymo (G. S. – BK 24 straipsnio 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis; R. Š. – BK 183 straipsnio 2 dalis) taikymu, nenustatė visų būtinųjų šių joms inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių. Taip pat baudžiamosios bylos neišnagrinėjo tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šie kasatorių argumentai pagrįsti.

12. Turto pasisavinimas kaip nusikalstama veika – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad pasisavinto turto vertė savininkui nėra visiškai atlyginta ar atlyginta aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, taip padarant turtinę žalą tikrajam turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

13. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-59-1073/2024, 2K-5-719/2026 ir kt.).

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik finansų apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar juridinis asmuo (įmonė) patyrė realią žalą dėl savo vadovo veiksmų, ar jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi juridinio asmens (įmonės) turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-378-895/2016, 2K-144-788/2017, 2K-211-895/2017, 2K-163-788/2019, 2K-120-788/2023 ir kt.).??? Juridinio asmens vadovo pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti ir aiškus priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-407/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-407/2014">2K-407/2014</a>).??????

15. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad bendrininkavimo pasisavinant svetimą turtą atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris taip pat suvokia vykdytojo atliekamus konkrečios bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingus veiksmus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-689/2018">2K-75-689/2018</a>, 2K-7-88-489/2023 ir kt.).

16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad padėjo pasisavinti V. Š. patikėtą ir jo žinioje esantį labai didelės vertės svetimą – UAB „Palangos ūkis“ priklausantį turtą – 203 900 Eur. Nuteistoji G. S. inkriminuotu laikotarpiu buvo UAB „Palangos ūkis“ direktorė, atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, V. Š. – komercijos direktorius ir kasininkas, kuriam einamų pareigų pagrindu buvo patikėtos ir jo žinioje esančios lėšos, gautos už bendrovės parduotus 20 motociklų „Harley Davidson“. Teismas nustatė, kad V. Š. rengė tikrovės neatitinkančias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose nurodydavo mažesnes motociklų pardavimo kainas, nei faktiškai jas gaudavo, pateikdavo šias sutartis bendrovės vyriausiajai buhalterei, kuri, būdama suklaidinta, jai pateiktų tikrovės neatitinkančių sutarčių pagrindu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias mažesnes už realias Nyderlandų Karalystės įmonei parduotų motociklų kainas; taip pat išrašydavo kasos pajamų orderius, kuriuose fiksuodavo mažesnes už parduotus motociklus gautas įplaukas grynaisiais pinigais.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje G. S. bendrininkavimas, padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, konstatuotas padarius išvadą, kad ji, kaip bendrovės direktorė, nekontroliavo V. Š., komercijos direktoriaus ir kasininko, veiklos, jam rengiant tikrovės neatitinkančias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ir pateikiant jas bendrovės vyriausiajai buhalterei, taip padėjo pasisavinti jam patikėtas lėšas. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad G. S. pasirašė sąskaitose faktūrose, bendrovei perkant motociklus, kuriuos vėliau V. Š. parduodavo Nyderlandų Karalystės įmonei, davė V. Š. įgaliojimus išregistruoti šias transporto priemones. Teismo vertinimu, ji, kaip bendrovės direktorė, aktyviai dalyvavo šių transporto priemonių pirkimo–pardavimo procese, žinojo apie realiai gautas, V. Š. sumokėtas pinigų sumas už parduotus motociklus. Taip G. S., būdama pavedusi komercijos direktoriui V. Š. pardavinėti motociklus, šiam pagal jos nustatytą tvarką pardavus motociklus ir gavus atsiskaitymą grynaisiais pinigais, dalį jų neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, padėjo V. Š. pasisavinti pinigus už bendrovės vardu parduotus motociklus (nuosprendžio 50, 55 lapai).

18. Nuteistosios G. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Apeliantas, be kita ko, teigė, kad byloje nėra įrodytas nei G. S. ir V. Š. susitarimas veikti kartu, nei G. S. tyčia, siekiant padėti V. Š. pasisavinti UAB „Palangos ūkis“ lėšas; nenustatyti ir G. S. veiksmai, įgyvendinant inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė tokius skundo argumentus ir, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatavo, jog G. S. kartu su V. Š. veikė bendrai, tiesiogine tyčia, nes „ji matė sutartyse nurodytas neadekvačias (itin žemas) kainas, todėl turėjo suvokti ir suvokė, jog jos nėra teisingos. Ji, kaip bendrovės direktorė, savo pareigas vykdė nusikalstamai, nekontroliavo bendrovės kasininko V. Š. veiklos, kuris, parengęs tikrovės neatitinkančias sutartis, gavo didesnes pinigų sumas už parduotus motociklus, tačiau dalies jų į bendrovės kasą neįnešė, ir tokiais veiksmais (nekontroliavimu bendrovės kasininko) padėjo jam pasisavinti UAB „Palangos ūkis“ pinigines lėšas.“

19. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, atliko papildomai įrodymų tyrimą, siekdamas nustatyti, ar Nyderlandų Karalystės bendrovė sumokėjo V. Š., atstovaujančiam UAB „Palangos ūkis“, didesnes sumas už parduodamus motociklus, nei nurodyta šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismas labai daug dėmesio skyrė nuteistojo V. Š. parduotų motociklų remonto, jų techninės apžiūros, kainų vertinimui, taip pat nuteistojo V. Š. parengtų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių turiniui ir kitoms aplinkybėms nustatyti. Kita vertus, teismas į nuteistosios G. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus tiek dėl jos tyčios, padedant V. Š. pasisavinti bendrovės lėšas, tiek dėl jų bendrininkavimą patvirtinančių įrodymų pakankamumo neatsakė. Todėl byloje lieka neaišku, kokių įrodymų pagrindu apeliacinis teismas padarė išvadą, kad G. S. žinojo apie bendrovės komercijos direktoriaus ir kasininko V. Š. už parduotus motociklus gautas ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktas didesnes pinigų sumas, kurias jis, padedamas G. S., pasisavino; motyvuotų išvadų dėl jų, kaip nusikalstamos veikos bendrininkų, susitarimo pasisavinti UAB „Palangos ūkis“ lėšas, gautas už parduotus motociklus, nutartyje nėra. Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje buvo apsiribota vienintele išvada, kad G. S., būdama UAB „Palangos ūkis“ direktorė, turėjo suvokti apie žemas motociklų pardavimo kainas ir privalėjo kontroliuoti bendrovės komercijos direktoriaus ir kasininko V. Š. veiksmus, tačiau jų nekontroliavo. Tokia teismo išvada patvirtina, kad G. S. kaltė ir susitarimas veikti bendrai buvo konstatuotas išimtinai tik jos einamų pareigų pagrindu, nenustačius jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, būtinųjų tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų požymių.

20. Be kita ko, šioje byloje R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB Harlio dirbtuvių direktorė ir kasininkė, būdama atsakinga už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama jai patikėtą ir jos žinioje esantį turtą bei būdama atsakinga už jį, tyčia, susitarusi su V. Š. ir jo padedama, neatliko savo, kaip direktorės ir kasininkės, pareigų. Ji pavedė V. Š. vykdyti transporto priemonių pardavimo veiklą UAB Harlio dirbtuvių vardu, bet jo nekontroliavo, neįtraukė į buhalterinę apskaitą visų gautų pajamų – 46 700 Eur – ir šias jai patikėtas ir einamų pareigų pagrindu jos žinioje esančias lėšas pasisavino, padarydama UAB Harlio dirbtuvėms 46 700 Eur žalą.

21. Kai matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuteistosios R. Š. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismui padarius tik bendro pobūdžio išvadą, kad „ji, būdama V. Š. šeimos narė, eidama direktoriaus ir kasininko pareigas, siekdama asmeninės naudos, nekontroliavo V. Š. veiksmų, neatliko savo, kaip direktorės, pareigų. Ji privalėjo visus V. Š. už parduotus motociklus gautus pinigus įnešti į kasą, juos įtraukti į apskaitą, tačiau tyčia to nepadarė, siekdama juos, padedant V. Š., pasisavinti“ (nuosprendžio 56 lapas). Skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta jokių motyvų, kokių įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad R. Š. žinojo apie V. Š. sudaromas motociklų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodomos tikrovės neatitinkančios pardavimo kainos; kad ji, siekdama asmeninės naudos, buvo susitarusi su V. Š. nusikalstamai veikti ir veikė, pasisavinant bendrovei priklausančius ir už parduotus motociklus gautus grynuosius pinigus, ir to norėjo.

22. Nuteistosios R. Š. gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria R. Š. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, ir ją išteisinti. Apeliaciniame skunde buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai ne tik dėl baudžiamojoje byloje faktinių aplinkybių nustatymo, bet ir dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo (dėl R. Š. inkriminuotų tyčinių nusikalstamų veiksmų, pasisavinant bendrovei priklausantį turtą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir kitos šioje byloje nuteistosios G. S. atveju, nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu „R. Š. (nekontroliuodama V. Š. veiklos), padedant V. Š., einamų pareigų pagrindu patikėtą ir savo žinioje esantį UAB Harlio dirbtuvių pinigines lėšas savinosi neteisėtai ir neatlygintinai, numatė, kad dėl tokių jų neteisėtų veiksmų bendrovės piniginių lėšų neteks, ir to norėjo“.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismui apkaltinamajame nuosprendyje nenustačius ir nepateikus motyvuotų išvadų dėl G. S. pripažinimo kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, o R. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliacinis teismas neištaisė apygardos teismo padarytų klaidų, neatsakė į nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, susijusius su baudžiamojo įstatymo taikymu. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ir neišdėstė aiškių bei pagrįstų motyvuotų išvadų, kokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta tiesioginė V. Š. bendrininkių G. S. ir R. Š. tyčia bendrai, iš anksto susitarus su V. Š., veikti pasisavinant UAB „Palangos ūkis“ ir UAB Harlio dirbtuvių lėšas, gautas už bendrovei priklausančių motociklų pardavimą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad juridinio asmens vadovo, atsakingo už įmonės ūkinę finansinę veiklą, aplaidus pareigų vykdymas, kai tinkamai nekontroliuojama įmonės veikla ir (ar) už tam tikras jos veiklos sritis atsakingi asmenys (kaip šioje byloje inkriminuota nuteistosioms G. S., R. Š.), paprastai vertinamas kaip neatsargus veikimas, tačiau svetimo turto pasisavinimas, kaip jau minėta, gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kiekvienu atveju nustačius, kad asmuo suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė galinčias kilti pasekmes (žalą) ir siekė šių pasekmių įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą. Tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, nuteistųjų G. S. ir R. Š., kaip bendrovių direktorių, atsakingų už jų ūkinę finansinę veiklą, kaltė buvo preziumuota išimtinai tik jų einamų pareigų pagrindu, konstatavus, jog jos tinkamai nekontroliavo kaltinime nurodytu laikotarpiu bendrovėse dirbusio V. Š. (jam baudžiamoji byla nutraukta apeliacinio teismo nutartimi, jam mirus) veiksmų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų prašymų ir esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus, susijusius su baudžiamojo įstatymo taikymu. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog tuo atveju, jei apelianto nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-174-303/2023 ir kt.). Tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2010">2K-34/2010</a>, 2K-190-648/2018).

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami apeliacinių skundų argumentai dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ir neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų, ne tik pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kartu neatitinka ir BPK reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

26. Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

27. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, todėl šioje nutartyje nurodyti procesiniai pažeidimai turi būti ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Todėl, vadovaudamasi šia procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų argumentų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs G. S. ir R. Š. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš naujo turės ne tik įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą ir spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, bet ir priimti sprendimą dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Arūnas Budrys

Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė