Baudžiamoji byla Nr. 2K-13-594/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23413-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu O. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 35 parų arešto bausme; pagal BK 266 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir O. Š. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. O. Š.
2. Be to, O. Š. pagal BK 266 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6,775 g 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) 1-fenil-2-propanono, kol nenustatytą kiekį šių prekursorių 2024 m. birželio 20 d. nuo 9.20 val. iki 9.55 val. nurodytame bute pats savanoriškai pateikė policijos pareigūnams, o kitą dalį prekursorių – 6,775 g 1-fenil-2-propanono 2024 m. birželio 20 d. nuo 10.30 val. iki 11.00 val. kratos tame pačiame bute metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Kulikauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį su pakeitimais: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu skirta bei neatlikta 1 mėnesio 2 dienų laisvės atėmimo bausme ir O. Š. paskirti galutinę subendrintą 7 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo:
3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, 2 ir 3 dalių nuostatas, tai lėmė neteisingos galutinės subendrintos bausmės nuteistajam O. Š. paskyrimą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šioje byloje O. Š. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu jam skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (1 mėnesio 2 dienų laisvės atėmimo bausme), nors ir pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu, tačiau neteisingai parinko bausmių bendrinimo būdą. Apylinkės teismas nepagrįstai prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės (20 dienų) ir nuteistajam O. Š. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Šis teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalį, kartu neteisingai nurodė, jog baudžiamasis įstatymas leidžia taikyti dalinį bausmių sudėjimą net ir tuo atveju, kai neatliktos bausmės dalis jau yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.
3.3. Iš BK 64 straipsnio 3 dalies normos turinio išplaukia, kad, bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes, bausmės minimalus dydis nėra dalomas. Kadangi minimalus bausmės dydis nėra dalomas, todėl negali būti daloma ir bausmė, mažesnė už minimalų tos bausmės rūšies dydį. Remiantis sisteminiu ir loginiu BK 64 straipsnio 3 dalies aiškinimu, tais atvejais, kai asmens neatlikta bausmė yra mažesnė už minimalų tos bausmės rūšies dydį, bendrinant šią bausmę su už naują padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausme, prie paskirtos bausmės už naują nusikalstamą veiką turi būti pridėta visa neatliktos bausmės dalis. Kai neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra lygi 3 mėnesiams, pagal įstatymo nuostatas, bendrinant bausmes, teismui atsiranda pareiga pridėti 3 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. kito pasirinkimo, kaip tik taikyti visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 2 dalis), teismui nelieka. Tokia pareiga teismui išlieka ir neatliktai laisvės atėmimo bausmei esant mažesnei. Aiškinant priešingai, kasatoriaus vertinimu, asmuo, neatlikęs bausmės, kuri atitinka minimalų tos bausmės rūšies dydį ar neženkliai viršija šį dydį, bendrinant bausmes, atsidurtų mažiau palankioje teisinėje padėtyje nei asmuo, kurio neatlikta bausmė mažesnė už minimalų tos bausmės rūšies dydį.
3.4. Kadangi BK 64 straipsnio 3 dalis įsakmiai nustato, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai), išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, todėl, bausmes bendrinant net ir dalinio sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu), nuteistajam O. Š. turėjo būti pridėta visa Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 1 mėnuo 2 dienos laisvės atėmimo, o ne šios bausmės dalis – 20 dienų laisvės atėmimo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. Kulikausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo
5. Kasaciniame skunde keliamas BK 64 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas. Pasak prokuroro, sisteminis BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų aiškinimas leidžia teigti, kad tais atvejais, kai neatliktos bausmės dalis jau yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, prie naujai paskirtos bausmės turėtų būti pridedama ne dalis neatliktos bausmės, o visa neatlikta bausmė. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 4 dalimi, nustatančia, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nepriklausomas ir nešališkas teismas, nagrinėdamas bylą ir tirdamas visas bylos aplinkybes, negali bausmės paskirti nesiremdamas įstatymu; konstitucinė teisė į teisingą teismą, inter alia (be kita ko), reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti nustatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai); neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia, 2003 m. birželio 10 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).
7. BK 2 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. Taigi, teismai, skirdami bausmes, privalo laikytis BK suformuluotų bausmių skyrimo taisyklių ir kartu užtikrinti, kad paskirtos bausmės būtų tinkamai individualizuotos ir teisingos.
8. BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (3 dalis).
9. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, teismas už naują nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su pirmesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme gali bendrinti vienu iš dviejų aptariamame straipsnyje nustatytų alternatyvių bausmių bendrinimo būdų – dalinio arba visiško bausmių sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo būdo parinkimas apribotas tik tuo atveju, kai už vieną iš padarytų nusikaltimų paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tokiu atveju bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 64 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nei aptariamame, nei kituose BK straipsniuose tiesiogiai nenustatė bausmių bendrinimo būdo – dalinio arba visiško bausmių sudėjimo – parinkimo kriterijų, todėl parinkti, kuriuo iš nurodytų dviejų alternatyvių būdų turi būti bendrinamos bausmės, yra bausmę skiriančio teismo prerogatyva, šis, vadovaudamasis BK bendrojoje dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinęs byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, nusprendžia, kokiu – visiško ar dalinio bausmių sudėjimo – būdu konkrečiu atveju bausmės turi būti bendrinamos.
10. Kaip minėta, pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės turi pridėti dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. O tuo atveju, kai neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, teismas prie neatliktos bausmės turi pridėti dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi, taikant šį skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo būdą, svarbu tiksliai nustatyti neatliktos bausmės dalį, kadangi tai lemia sprendimą, ar neatlikta bausmės dalis bus pridėta prie naujai paskirtos bausmės (nagrinėjamos bylos situacija) ar dalis naujai paskirtos bausmės bus pridėta prie neatliktos bausmės dalies. Atitinkamai tai turi esminę reikšmę sprendžiant ir kasaciniame skunde keliamą klausimą.
11. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta, kokia pirmesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis / nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis turi būti pridėta prie atitinkamai nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės arba didesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Tačiau įstatymų leidėjas BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatė minimalią pridedamos bausmės dalį, ją susiedamas su bendrinamos bausmės rūšies minimaliu dydžiu, kartu nurodė, kad išimtis iš šios taisyklės galima tik tuo atveju, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už tos bausmės rūšies minimalų dydį. Taip pat nustatė, kad tuo atveju, kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio (BK 64 straipsnio 4 dalis).
12. Aptartas teisinis reguliavimas paneigia prokuroro kasacinio skundo argumentus, kad tuo atveju, kai, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pirmesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis jau yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti pridedama ne dalis neatliktos bausmės, o visa neatlikta bausmė, kitaip tariant, tokiu atveju turėtų būti taikomas išimtinai tik visiškas bausmių sudėjimo būdas. Tokios aiškiai įtvirtintos nuostatos baudžiamajame įstatyme nėra. BK 64 straipsnio 1–3 dalių nuostatų analizė patvirtina, kad net ir tuo atveju, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis jau yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes galimas ir dalinio bausmių sudėjimo būdo taikymas. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, BK 64 straipsnio 2 dalyje, detalizuojančioje visiško bausmių sudėjimo būdo taikymą, nėra nustatyta, kad paminėtu atveju – kai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis jau yra mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis – be alternatyvos galimas tik visiško bausmių sudėjimo būdo taikymas.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. Š. už nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatyta, kad O. Š. paminėtas nusikalstamas veikas padarė (2024 m. birželio 20 d.) neatlikęs ankstesniu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo dieną nuteistasis nebuvo atlikęs paminėtu kitu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 mėnesio 2 dienų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą (prokuroras nei apeliaciniame skunde, nei kasaciniame skunde nenurodė, kad bausmių bendrinimo būdas buvo parinktas, pažeidžiant BK bendrojoje dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir netinkamai vertinant byloje esančias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes), nusprendė nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir, pridėjęs dalį pirmesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (20 dienų), O. Š. paskyrė galutinę subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
14. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje, bendrinant nuteistajam O. Š. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, baudžiamasis įstatymas buvo taikytas tinkamai. Nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nei apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą revizuodamas šį nuosprendį, BK 64 straipsnio aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė. Todėl tenkinti prokuroro paduotą kasacinį skundą ir, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. Kulikausko kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Albinas Antanaitis
