S. Š. pagal BK 98 str., 369 str., 368 str., 376 str., 1 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1077/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32167-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama S. Š., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato V. K. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu S. Š., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį – taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gynėjo argumentus dėl nustatytų akivaizdžių prieštaravimų D. T. ir P. K. parodymuose, gynybos abejones dėl liudytojo P. K. parodymų (ne)patikimumo iš esmės nemotyvuotai atmetė. Gynybos išsakytą kritiką dėl nutarties pagrindimo teismo posėdyje neapklaustos liudytojos I. M. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą. Dėl byloje esančio vaizdo ir garso įrašo apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė, šį gynybos argumentą ignoravo. Abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus: bylos įrodymus vertino neišsamiai, nevisapusiškai, vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus, iš esmės rėmėsi tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nevertino įrodymų visumos.

Liudytojas P. K. negalėjo nurodyti tarp S. Š. ir D. T. kilusio konflikto pradžios, taigi nepateikė tinkamos informacijos apie tai, kuris iš konfliktavusių asmenų veikė puolamaisiais, o kuris – gynybos interesais. Pastaroji aplinkybė svarbi vertinant, ar S. Š. D. T. sveikatą nežymiai sutrikdė tyčia, siekdamas jam sukelti fizinį skausmą, ar gindamasis nuo jo puolamųjų veiksmų. Puolamuosius D. T. veiksmus visiškai patvirtina apeliacinės instancijos teismo visiškai nevertinti vaizdo ir garso įrašo duomenys.

Tarp S. Š. ir D. T. kilusį konfliktą, vėliau peraugusį į smurtinius veiksmus, stebėjo liudytoja I. M., todėl jos apklausa buvo reikšminga S. Š. gynybai. Teisingam situacijos įvertinimui buvo būtina tiek vaizdo ir garso įrašo duomenis, tiek liudytojos I. M. apklausos duomenis vertinti juos derinant tarpusavyje, galimai su liudytoja tikslinant kai kurias aplinkybes pagal minėto įrašo duomenis. Dėl to nepagrįstai pagarsinus minėtos liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, S. Š. teisė į gynybą buvo pažeista. Šio pažeidimo pateisinti tuometinės S. Š. gynėjos neveikimu, neprieštaraujant liudytojos parodymų pagarsinimui, kai teisinio pagrindo tam akivaizdžiai nebuvo, tikrai negalima. Teismo posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais visiškai nepatvirtintos aplinkybės, kad S. Š. ne tik metė D. T. alaus skardinę į veidą, bet ir ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė jam į veidą.

Kasatorius nurodo, kad S. Š. veika, kurią pripažino teismas, atitinka tik nesunkaus tyčinio nusikaltimo sudėtį. Būtina tinkamai įvertinti ir tai, kad veika padaryta jei ne ginantis nuo pavojingo D. T. veikimo, tai reaguojant į agresyvius ir provokuojančius minėto asmens veiksmus, ką neabejotinai patvirtina vaizdo ir garso įrašo duomenys. Teismo posėdyje apklausta VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė paaiškino, kad S. Š. ligoninėje ji prižiūri nuo 2025 m. birželio 10 d., kad jis buvo bendradarbiaujantis, geranoriškas, sutiko gerti vaistus. Jo būsena pasikeitė tik po to, kai teismas nusprendė pratęsti jo stacionarų stebėjimą ir gydymą. Pastarųjų itin reikšmingų aplinkybių nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas visiškai neišdėstė ir jų nevertino. Tokia asmens, kuriam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, elgesio kaita leidžia pagrįstai spręsti, kad ilgalaikis priverstinis gydymas stacionare minėtam asmeniui yra žalingas. S. Š. ir anksčiau buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje gydymo įstaigoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas ją pakeitė į ambulatorinį stebėjimą. Nutartis motyvuota tuo, S. Š. veiksmus iš dalies provokavo nukentėjusiojo elgesys, taip pat tuo, kad stacionare S. Š. buvo gydomas 4 mėnesius. Ir nagrinėjamoje byloje, kurioje bylos aplinkybės yra analogiškos, išskyrus tai, kad S. Š. šiuo metu stacionare priverstinai gydomas jau daugiau nei 8 mėnesius. S. Š. pritaikius ambulatorinį stebėjimą pagal jo gyvenamąją vietą, jo ambulatorinis gydymas buvo veiksmingas ir vėliau nutrauktas. Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad paskirta priverčiamoji medicinos priemonės prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juolab grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, dėl ko pastarajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Kasatorius, nesutikdamas su baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos konstatavimu, teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas būtinajai ginčiai konstatuoti. Abiejų instancijų teismų nenustatė šios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, o kasatorius nepateikia jo nesutikimą grindžiančių teisinių argumentų. Antai liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, vaizdo ir garso įrašų vertinimas nėra teisinis argumentas, sudarantis apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kartu pažymėtina, kad deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, taip pat nelaikytini teisiniais argumentais. Tiek dėl liudytojos I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (nutarties 11 punktas), tiek dėl kitų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų vertinimo bei vaizdo ir garso įrašų (nutarties 8 punktas) apeliacinės instancijos teismas pasisakė. Visgi nustatyta ir tai, kad apeliaciniu skundu nebuvo kelti klausimai dėl vaizdo ir garso įrašų vertinimo, tačiau ir dėl šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, pasisakė. Tai, kad kasatoriui nepriimtini šio teismo išdėstyti argumentai, iš esmės nesutinkant su priimtu baigiamuoju aktu, bet nepagrindžiant apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, nesudaro pagrindo tikrinti bylos teisės taikymo aspektu.

Kasatoriaus nesutikimas dėl jo ginamajam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis taip pat nėra grindžiamas teisiniais argumentais. Kasacinio skundo argumentai yra susiję su byloje įrodymais pripažintų duomenų vertinimu, be kita ko, teiginiais apie stacionaraus gydymo daromą žalą S. Š. Tačiau kasatorius nepateikia teisinių argumentų, grindžiančių, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 98 straipsnis ar kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, teismui parenkant ne ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, bet stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti S. Š., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas