Baudžiamoji byla Nr. 2K-202/ 2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.
(S)
2008 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
nuteistiesiems O. B., A. V., N. R. ir jų gynėjams advokatams I. Brazlauskui, D. Zagreckui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendžio dalis dėl N. R., A. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, O. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis:
N. R., A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, O. B. pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-18 nuosprendis pakeistas:
L. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyta galutinė dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį. N. R., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės pagal 259 straipsnio 2 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžiu:
L. K. nuteistas pagal 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
O. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
A. V. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
N. R. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo L. K. kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų O. B., A. V., N. R. bei jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. V. ir L. K. nuteisti už tai, kad G. V. 2006 m. sausio mėnesio naktį iš 11 į 12 d., apie 3 val. nakties, paskambino L. K. į mobiliojo ryšio telefoną, pasiūlė pagrobti „Volkswagen Multivan“ automobilį bei paaiškino nusikaltimo padarymo planą, kad G. V. perduos L. K. numatyto pagrobti automobilio rakto dublikatą bei nurodys vietą, į kurią automobilis turės būti nuvarytas, o už automobilio pagrobimą G. V. pažadėjo L. K. sumokėti 500 Lt ir šis sutiko. Po to, 2006 m. sausio 12 d., apie 8 val. ryto, G. V. paskambino L. K. į mobiliojo ryšio telefoną bei, vadovaudamas nusikalstamai veikai, nurodė atvažiuoti prie Palangos „Senukų“ prekybos centro, esančio Druskininkų g. 13A. Tą pačią dieną, apie 9 val., L. K. atvykus prie nurodyto prekybos centro, G. V. perdavė jam L. N. priklausančio automobilio „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini, durelių bei variklio užvedimo spynelių rakto dublikatą, kurį panaudojęs L. K. turėjo pagrobti minėtą automobilį ir nuvaryti jį į Kretingos r., Vydmantų k., prie ten esančios mokyklos. G. V. nurodė L. K. iš pagrobto automobilio išimti automagnetolą, akumuliatorių bei automobilyje būsiančius dokumentus. 2006 m. sausio 12 d., apie 10.30 val., nukentėjusiajai L. N. „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini, automobiliu atvykus prie „Senukų“ prekybos centro, L. K., panaudodamas iš G. V. gautą rakto dublikatą, iš automobilio stovėjimo aikštelės pagrobė L. N. ten paliktą ir jai priklausantį 12000 Lt vertės automobilį kartu su jame buvusiais L. N., A. E., A. V. Lietuvos Respublikos piliečių pasais, L. N. namų raktais, automobilio „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini, dokumentais bei automobilyje buvusiomis maisto prekėmis, kurių bendra vertė 330 Lt. Pagrobęs nurodytą automobilį, L. K., veikdamas pagal G. V. nurodymus, nugabeno ir paliko jį prie Kretingos rajono Vydmantų k., Mokyklos g. 4 esančios vidurinės mokyklos.
N. R. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2006 m. sausio 12 d., apie 10.30-11 val., L. K. su G. V. prie prekybos centro „Senukai“ pagrobus L. N. priklausantį 12000 Lt vertės „Volkswagen Multivan“, duomenys neskelbtini, automobilį, jos draugui A. V. 2006 m. sausio 13 d. apie šią vagystę informavus A. R. ir paprašius šio pasidomėti pavogtu automobiliu, pas A. R. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, Palangoje, N. R. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, A. V. pažadėjo už atlyginimą padėti atgauti pagrobtą automobilį bei, pavartodami psichinę prievartą, tai yra teigdami, kad nesumokėjus pinigų automobilis nukentėjusiajai nebus sugrąžintas, A. V. nurodė laukti telefoninio skambučio, kurio metu jam bus nurodyta, kur ir kiek jis turės sumokėti už pagrobtą automobilį. Po to N. R. su A. V. į šią nusikalstamą veiką įtraukė A. I. (dėl šio asmens ikiteisminis tyrimas 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra nutrauktas), nurodydami jam mobiliojo ryšio telefonu skambinti A. V. bei reikalauti 5000 Lt išpirkos už pagrobtą automobilį, ką A. I. ir padarė, tai yra 2006 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 18.37 val. iki 21.54 val., 11 kartų skambino A. V. telefonu bei reikalavo 5000 Lt išpirkos už pagrobtą automobilį, pažadėdamas gavęs reikalaujamus pinigus nukentėjusiosios automobilį sugrąžinti. Po to bendrininkų grupės nariai, siekdami įtikinti nukentėjusiąją, kad pagrobtas automobilis yra pas juos bei ją paveikti, kad ši sumokėtų reikalaujamą išpirką, 2006 m. sausio 14 d., apie 20.30 val., Palangos mieste, prie Bangų g. 11 namo buvusios kavinės „Žilvitis“, esančioje smėlio dėžėje paliko L. K. gautą pagrobtame „Volkswagen Multivan“ automobilyje buvusią magnetolą, apie tai A. I. telefonu informavo A. V. bei, pakartojęs reikalavimą sumokėti už pagrobtą automobilį 5000 Lt išpirką, pažadėjo, kad sumokėjus pinigus automobilis bus sugrąžintas. Nukentėjusioji L. N. ir A. V., nurodytoje vietoje radę pagrobtame „Volkswagen Multivan“ buvusią automagnetolą „Blaupunkt“ ir tokiu būdu įtikinti, kad pagrobtas automobilis yra pas turtą prievartaujančius asmenis, bijodami, kad nesumokėjus reikalaujamų pinigų L. N. savo automobilio nebeatgaus, vykdydami bendrininkų grupės narių reikalavimus, 2006 m. sausio 14 d., apie 21.15 val., už automobilio sugrąžinimą reikalaujamus 5000 Lt nuvežė ir paliko prie Laidojimo namų, esančių Klaipėdos pl. 67, Palangoje. Nurodytoje vietoje paėmęs reikalaujamus pinigus, A. I. pagal išankstinį susitarimą su bendrininkų grupės nariais nukentėjusiąją L. N. ir jos draugą A. V. telefonu patikino, kad pagrobtas automobilis kitą dieną nukentėjusiajai bus sugrąžintas. Iš karto po to nukentėjusioji L. N. bendrininkų grupės nariams N. R. ir A. V. už tarpininkavimą išsiperkant pagrobtą automobilį sumokėjo po 100 Lt. Visus nusikalstamu būdu gautus pinigus N. R., A. V. bei A. I. pasidalijo tarpusavyje.
Be to, O. B., N. R. ir A. V. nuteisti už tai, kad N. R. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe bei vykdydami telefonu gautus O. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, nurodymus atsiųsti jam į pataisos namus narkotinės medžiagos – heroino, 2006 m. kovo 8 d., turėdami tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,093 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią N. R., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., nugabeno pas A. V. į namus, esančius duomenys neskelbtini Palangoje, ir ten jas neteisėtai laikė iki 2006 m. kovo 12 d.. Po to, O. B. nurodymu, turėdami tikslą išsiųsti ir tokiu būdu platinti anksčiau nurodytas neteisėtai įgytas narkotines medžiagas, jie 2006 m. kovo 12 d. padalijo į dvi dalis, suklijavo tarp dviejų kryžiažodžių žurnalų „Manija“ lapų ir tokiu būdu šias narkotines medžiagas paslėpė. 2006 m. kovo 14 d., apie 12 val., N. R. su A. V. šias kryžiažodžių žurnalo lapuose paslėptas narkotines medžiagas atgabeno į Palangos m. 1-ojo pašto poskyrį, esantį Klaipėdos pl. 62, ir, O. B. nurodymu, įdėjo į voką bei išsiuntė paštu į pataisos namus, esančius Marijampolėje, Sporto g. 7-25, A. A. vardu, tokiu būdu jas platindami. Marijampolės pataisos namuose paštu gautos nurodytos narkotinės medžiagos, paslėptos „Manija“ kryžiažodžiuose, 2006 m. kovo 20 d., apie 14.15 val., patikrinimo metu buvo rastos bei paimtos Marijampolės PN vidaus tyrimų tarnybos pareigūnų.
Be to, N. R. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. žiemos pabaigoje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatyta, iš A. I. duomenys neskelbtini Palangoje, neteisėtai įgijo 0,580 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias atsigabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini Palangoje, ir paslėpė koridoriuje prie savo 11 buto durų, ten jas neteisėtai laikė iki 2006 m. kovo 21 d., 13.02 val., kol jas kratos metu surado bei paėmė policijos pareigūnai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas N. R. ir A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o O. B. – pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog specialistas, atlikęs cheminį objektų tyrimą, tyrė ne tuos objektus, kurie buvo surasti, paimti ir apžiūrėti. Tai nurodydamas, teismas remiasi faktu, jog tarnybiniame pranešime bei užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad rasti rusvos spalvos milteliai, kai tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 2532 teigiama, kad milteliai yra rudos spalvos. Be to, teismas suabejojo specialisto išvada dar ir dėl to, kad joje nurodyta, kad milteliai buvo padalinti į dvi dalis ir suklijuoti tarp dviejų „Manija“ kryžiažodžių žurnalo lapų, tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga, todėl jau pats kaltinimas minėtiems asmenims inkriminuotas ydingas. Tokie nesutapimai ir pažeidimai, anot teismo, verčia suabejoti specialisto išvados patikimumu bei įrodymų dėl minėtų asmenų kaltės pakankamumu. Byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negali kilti abejonių dėl asmenų kaltės, o esant tokiems duomenims, kad specialistas tyrė kitus objektus, anot teismo, nebeįmanoma nustatyti nei šių miltelių kiekio, nei kilmės, o kitų duomenų, paneigiančių šias abejones teismas nenustatė. Prokuroro manymu, toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Vadovaujantis teismų praktika, jei kai kurios bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir jas ištirti. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visiškai nevertino byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, netyrė bei neanalizavo jų tarpusavyje. Skirtingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, daiktų apžiūros protokole yra nurodyta, kad tarp kryžiažodžių „Manija oho“ žurnalo lapų rasti rusvos spalvos milteliai. Minėtas apžiūros protokolas sutampa su tarnybiniu pranešimu bei užduotimi atlikti cheminį objektų tyrimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas kalba apie du kryžiažodžių žurnalus, kai tiek kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kalbama apie žurnalų lapus, tarp kurių paslėpti narkotikai, o ne apie du žurnalus. Be to, prieš siunčiant cheminiam tyrimui, minėti žurnalai buvo supakuoti, užantspauduoti ir patvirtinti Marijampolės PN pareigūnų bei nuteistojo, kuriam šis siuntinys adresuotas, – A. A. parašais. Tai atsispindi ir specialisto išvados Nr. 2532 aprašomojoje dalyje, kur aprašomi tyrimui gauti objektai. Atlikęs cheminį tyrimą, specialistas sekančią dieną perdavė tolimesniam daktiloskopiniam tyrimui, kur apžiūrint objektus rasti, apžiūrėti ir nufotografuoti tie patys kryžiažodžių žurnalai, kurie buvo išsiųsti Marijampolės PN pareigūnų. Dėl to, kad išvadoje buvo nurodyti kitokie kryžiažodžių žurnalų pavadinimai, specialistas paaiškino, jog padarė klaidą, kuri galėjo atsirasti perrašius iš kryžiažodžių žurnalo teksto. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, tyrimo rezultatus privalėjo aptarti priimame nuosprendyje, tačiau šių reikalavimų nevykdė, specialisto parodymuose užfiksuotų aplinkybių priimdamas sprendimą išvis nevertino – tai patvirtina faktas, kad specialisto išvadoje nurodytų žurnalų pavadinimų išvis neegzistuoja, taigi jis niekaip negalėjo jų tirti. Jei jau teismas suabejojo specialisto parodymais, jis privalėjo iškviesti į posėdį kitus šiuos objektus apžiūrėjusius pareigūnus bei vėliau tyrimus atlikusius specialistus ir pašalinti abejones. Abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai tik tuomet, kai, išnaudojus visas įstatymuose numatytas galimybes, jų pašalinti negalima. Šiuo gi atveju teismas šiam tikslui nesiėmė jokių priemonių. Jis tik apklausė specialistą R. G. ir tuo baigė įrodymų tyrimą, beje, pats pasisakęs dėl galybės esančių prieštaravimų ir jų nepašalinęs, vieniems įrodymams suteikęs pranašumą prieš kitus. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos vertintus parodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat turi teisę nuosprendį grįsti naujais įrodymais, tačiau bet kuriuo atveju, prokuroro įsitikinimu, teismas privalo aiškiai ir argumentuotai nurodyti, dėl kokių motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ar naikinamas – negali būti jokių nutylėjimų ar įrodymų spragų. Taip pat teismas, konstatuodamas, jog specialistas atliko ne tų objektų tyrimą, privalėjo BPK 257 straipsnyje numatyta tvarka priimti nutartį, nes iš viso to seka išvada, jog tyrimui pateikti objektai buvo sukeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog sekančią dieną tolimesniam daktiloskopiniam tyrimui jau buvo nusiųsti tie patys objektai, kurie buvo surasti, paimti ir apžiūrėti Marijampolės PN pareigūnų. Iš to seka, kad objektai buvo sukeisti antrą kartą. Be to, prokuroras pažymi, kad minėti asmenys (N. R., A. V. ir O. B.) teismui buvo atiduoti teisti už tai, kad siuntė vieni kitiems narkotines medžiagas, nepaisant to, kur ir kaip jos buvo persiųstos, o tai, jog jie iš tikrųjų padarė jiems inkriminuotas veikas, išskyrus technines neatidumo klaidas, kategoriškai patvirtina visi kiti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir išnagrinėti teismuose. Nekaltumo įrodymu laikydamas vienintelį įrodymą – specialisto išvados Nr. 2532 aprašomąją dalį, apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis grįstais motyvais, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Prokuroro įsitikinimu, kaltinamasis aktas nėra teismo nuosprendis, todėl jame nurodytos aplinkybės nebūtinai privalo sutapti su nustatytomis ir nurodytomis teismo nuosprendyje. Visgi, apeliacinės instancijos teismui manant, jog „kaltinimas yra ydingas“ ir neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, jis privalėjo BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta tvarka bylą perduoti prokurorui. Kadangi tai nebuvo padaryta, darytina išvada, jog kaltinimas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus ir netrukdo išnagrinėti bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Pažymėtina ir tai, jog teismas O. B., N. R. bei A. V. išteisino net BPK nenumatytu pagrindu, t.y. nesant nusikalstamos veikos požymių, taigi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Juo labiau, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti O. B., N. R. ir A. V. kaltę, todėl ir išteisinti juos turėjo kitu, įstatyme numatytu pagrindu. Taip pat nuosprendyje nurodyta, jog O. B. panaikinama kardomoji priemonė, kuri jam net nebuvo paskirta, o tai tik patvirtina, jog teismas nuosprendį priėmė tinkamai neįsigilinęs į baudžiamosios bylos medžiagą. Aukščiau išvardinti teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir nešališkai išnagrinėti bylą. Tokiu būdu, prokuroro įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BK 2 straipsnio nuostatas, kaltų asmenų nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn.
Nuteistasis L. K. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodo, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nes, pažeidžiant BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo teisėjas P. R. Mickus, paskyręs nuteistajam kardomąją priemonę – suėmimą. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas nešališkumas, byla buvo išnagrinėta turint išankstinę nuomonę apie nuteistąjį asmenį, kuria vadovaujantis paskirta per griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Kasatoriaus įsitikinimu, turėdamas išankstinę nuomonę apie nuteistojo asmenį, teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, kad nuteistasis įsidarbino, globoja ir išlaiko mažametį vaiką, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją atskleisti, jau buvo atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, padarė tinkamas išvadas, pasitaisė, yra linkęs ateityje nebenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Teismas gi vertino tik anksčiau nuteistojo asmenį apibūdinusias aplinkybes (iki ankstesnio nuosprendžio), o ne esamas nuosprendžio priėmimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą dėl per griežtos bausmės, patį skundą išnagrinėjo tik formaliai, nekreipė dėmesio į padarytus pažeidimus dėl šališko teismo bei jų nepašalino, nors ir turėjo pareigą nustatyti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes juo paskirtą bausmę subendrino su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir, paskirdamas griežtesnę bausmę, pablogino nuteistojo padėtį nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo, kaip to reikalauja įstatymas (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
Prokuroro ir nuteistojo L. K. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų
Prokuroro kasaciniame skunde iš esmės keliami du klausimai: 1) neišsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas ir 2) netinkamas bylos duomenų įvertinimas.
BPK 7 straipsnyje numatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Ši nuostata reiškia, kad šalims teismo procese turi būti sudarytos vienodos galimybės teikti įrodymus, išsakyti argumentus, ginčyti priešingos šalies įrodymus bei argumentus, pasisakyti visais svarstomais klausimais. Prokuroro kasaciniame skunde pripažįstama, kad, atliekant cheminį narkotinių medžiagų tyrimą, specialistas padarė klaidų aprašydamas tyrimo objektus, todėl prokuroras, kaip proceso dalyvis, kuris palaiko valstybinį kaltinimą teisme, privalėjo imtis priemonių, kad būtų pašalinti klaidos ir trūkumai, kurie nustatyti 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 2532. Siekiant pašalinti nesutapimus ir klaidas, 2007 m. gruodžio 13 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju ekspertas R. G., kuris atliko ikiteisminio bylos tyrimo metu gautų medžiagų cheminį tyrimą. Ekspertui klausimus pateikė prokuroras ir nuteistųjų gynėjai bei teismas. Jokių kitų prašymų kviesti į teismo posėdį kitus asmenis ar atlikti kitus procesinius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų specialisto tyrimo duomenų išsiaiškinimu bei klaidų ir nesutapimų pašalinimu, prokuroras nepareiškė. Todėl prokuroro kasaciniame skunde reiškiami priekaištai teismui dėl to, kad nebuvo iškviesti ir apklausti teismo posėdyje kiti pareigūnai, kurie dirbo su aptariamais objektais, yra nepagrįsti.
Didelė dalis kasacinio skundo argumentų skirta netinkamam bylos duomenų įvertinimui, teigiant, jog teismas galėjo pašalinti abejones ir neatitikimus specialisto chemiko išvados tiriamojoje dalyje remdamasis duomenimis apie tai, kokie objektai buvo išsiųsti tyrimui, o vėliau perduoti daktiloskopiniam tyrimui. Taip pat teigiama, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo įvertinti eksperto R. G. liudytojo apklausos duomenys apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro kasaciniame skunde išdėstytais argumentais. Bylos duomenų vertinimas, pripažįstant ar nepripažįstant juos byloje įrodymais, yra diskrecinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisė. Kasacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėja įstatymo taikymo aspektu, spręsdamas, ar nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos sprendžiant bylos duomenų leistinumo ir priimtinumo klausimą. Išnagrinėjusi bylą pagal prokuroro kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenis, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvados tiriamojoje dalyje pateikti duomenys apie tiriamus objektus yra esmingai prieštaringi nuo duomenų, kurie išdėstyti 2006 m. kovo 21 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą, taip pat esmingai skiriasi nuo duomenų, kurie išdėstyti kaltinamajame akte bei kituose baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose. Minėtoje specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad buvo tiriami du vienodi kryžiažodžių žurnalai „Mobili linija“ ir „Kryžiažodžių pasaulis“, rasti rudos spalvos milteliai žurnale „Mobili linija“ ir žurnale „Kryžiažodžių pasaulis“. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad žurnaluose „NET 2000“ ir „Manija oho“ tarp suklijuotų puslapių rasti rusvos spalvos milteliai. Kaip matyti, palyginamų objektų skirtumai yra esminiai, jų nepakanka paaiškinti rašymo suklydimu ar subjektyvių vertinimų skirtumais, todėl teismas ėmėsi papildomų priemonių, siekdamas pašalinti minėtus prieštaravimus. Tačiau, kaip matyti iš eksperto apklausos, ji ne tik, kad nepašalino iškilusių abejonių, bet ir iškėlė papildomų abejonių, verčiančių abejoti šių duomenų patikimumu. Liudytojas R. G. nurodė, kad tyrė žurnalus „Kryžiažodžių paradas“, aiškina, jog, užrašydamas pavadinimus, galėjo suklysti pasižiūrėjęs kitur, taip pat nurodo, jog buvo didelis darbo krūvis, be to, pripažįsta, jog tokie žurnalai yra buvę jo tyrimo objektais ir kitais kartais.
Teismo posėdžio metu išnagrinėtos aplinkybės bei prokuroro kasaciniame skunde išdėstyti argumentai sugretinant bylos faktus leidžia daryti loginę išvadą, jog buvo tiriami tie patys žurnalai ir tie patys milteliai, kurie buvo paimti kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jau paminėti skirtumai ir liudytojo R. G. parodymų turinys nepašalina klaidos galimybės 2006 m. balandžio 20 d. specialisto atlikto tyrimo medžiagoje. Klaidos tikimybė ir jos realumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimo srities objektas, nes tai susiję su visumos bylos faktų analize ir įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti abejonių dėl 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvados, todėl pagrįstai pripažino šiuos bylos duomenis nepatikimais, todėl ir nepriimtinais įrodyti teisiamųjų kaltę. Kasaciniame skunde nurodyta, jog ir kiti bylos duomenys patvirtina N. R., O. B. ir A. V. kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, tačiau šių teiginių nekonkretizuoja, todėl kasacinės instancijos teismas plačiau šių teiginių nenagrinėja, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pagrindinis įrodymas byloje yra 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvada, nes joje yra nustatyta miltelių cheminė sudėtis, t.y. inkriminuojamo nusikaltimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. V. ir N. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir O. B. pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis ir BK 260 straipsnio 1 dalį, nustatė teisingą išteisinimo pagrindą, nes, pripažinus anksčiau aptartą specialisto išvadą neatitinkančia įstatymo reikalavimų, nėra duomenų, kad kaltinamieji padarė inkriminuotą veiką. Kasatorius neteisus teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas išteisino kaltinamuosius BPK nenumatytu pagrindu, t.y. nesant nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog N. R., O. B. ir A. V. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tokia formuluotė ne pažodžiui, tačiau iš esmės nurodyta ir BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei 329 straipsnio 1 punkte. Kiti prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl BPK 257 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo yra antraeiliai klausimai, kurie tiesiogiai nesusiję su įrodymų vertinimu nustatant BK 260 straipsnio 1 dalies požymius N. R., O. B. ir A. V. veiksmuose, todėl neaptartini.
Dėl nuteistojo L. K. kasacinio skundo argumentų
Nepagrįsti nuteistojo L. K. kasacinio skundo argumentai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Kasatorius be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teisme jo bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė tas pats teisėjas, kuris ikiteisminio bylos tyrimo metu paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą. Baudžiamosios bylos dokumentai patvirtina, kad bylą išnagrinėjo ir nuosprendį pirmosios instancijos teisme priėmė teisėjas P. R. Mickus, o kardomąją priemonę – suėmimą bylos ikiteisminio tyrimo metu L. K. skyrė teisėjas R. Mikšta (T. 2, b.l. 59), todėl kasacinio skundo teiginiai yra neteisingi.
L. K. bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jis praeityje teistas už nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant bausmės vykdymą, nes L. K. įsidarbino, išlaiko mažametį vaiką, nėra kasacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Šis klausimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas bausmės rūšies ir dydžio klausimus nagrinėja tik baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu. Bausmė L. K. paskirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, L. K. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jo asmenį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį įstatymo taikymo aspektu paskirta tinkamai.
Nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pakeitė 2007 m. birželio 18 d. Palangos m. apylinkės teismo nuosprendį, subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su to paties teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausme. L. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be pagrindo nebuvo pritaikytos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos ir neįskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį, nes nusikaltimas, už kurį jis nuteistas šioje byloje, padarytas 2005 m. sausio 12 d., t.y. prieš priimant 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas subendrino bausmes pagal 2007 m. birželio 18 d. nuosprendį ir paskirtą bei atliktą bausmę pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį iš dalies jas sudedant. Subendrinta bausmė – 2 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo – yra didesnė nei paskirta 2007 m. birželio 18 d. nusprendžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas įskaitė į bausmės laiką 6 mėnesius laisvės atėmimo, kurie buvo atlikti pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį, todėl realiai atliktinos bausmės laikas L. K. sutrumpėjo vienu mėnesiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, subendrindamas bausmes ir į galutinę bausmę įskaitydamas atliktos bausmės laiką, palengvino L. K. teisinę padėtį, nes sutrumpėjo atliktinos bausmės laikas.
Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a :
L K. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
