Ž. K. pagal BK 281 str. 6 d., 62 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-151/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.6, 1.1.10.1, 2.1.12.2.3.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,

gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skunda dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį trejiems metams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 68 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Iš Ž. K. nukentėjusiajai I. M. priteista 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3 200 Lt proceso išlaidų.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo Ž. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad, 2006 m. spalio 28 d., apie 1.08 val., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Klaipėdoje, Herkaus Manto g./ M. Mažvydo al., apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas automobilį „Volvo 850“ (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per perėją ėjusią G. M., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006 m. lapkričio 1 d. mirė.

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir nutartį: skirti Ž. K. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Kasatorius nurodo, kad skiriant nuteistajam bausmę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad Ž. K. buvo teisiamas pirmą kartą, jo padaryta veika nėra tyčinė, nuteistasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė žuvusiosios atstovės, atlygino dalį žalos, jo šeimoje auga nepilnametis vaikas, o sutuoktinė šiuo metu yra nėščia. Skunde taip pat akcentuojama, kad priteisiant neturtinę žalą turėjo būti atsižvelgta ir į tai, jog autoįvykio metu nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (kasatoriaus manymu, ši aplinkybė rodo didelį jos neatsargumą, pasireiškusį KET 2.2, 5.9, 5.10 punktų reikalavimų pažeidimu), bei į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nuteistasis yra vienintelis šeimos maitintojas, išlaikantis besimokantį vaiką ir nėščią sutuoktinę).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Kasatorius nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad bausmė paskirta, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam Ž. K., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir nurodė motyvus, kodėl ji turi būti realiai atlikta. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytoms bylos aplinkybėms. Detaliai atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl negali būti taikytas BK 75 straipsnis. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikaltimą teismas atkreipė dėmesį į jo pobūdį, priežastis, sunkias pasekmes, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, jo šeimyninę padėtį, polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis sąžiningai pripažino savo kaltę, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi). Nesutikti su tokiomis teismo išvadomis dėl bausmės nuteistajam kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teismas paskyrė nuteistajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą mažiausią laisvės atėmimo bausmės dydį. Kitų alternatyvių bausmės rūšių BK 281 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta, o paskirti švelnesnę, nei šio įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, nėra sąlygų, reikalaujamų BK 62 straipsnyje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

BPK 376 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma, remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Vadinasi, kasacinės instancijos teismas bylos faktų nenustato. Remdamasi šia procesine taisykle kolegija kasacinio skundo ribose patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi materialinėmis normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo nurodyta, kad nustatydami neturtinės žalos atlyginimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsniu, 1.3 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostata apie neturtinės žalos sampratą ir šio straipsnio antrojoje dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus.

Kasaciniame skunde įstatymo normų pažeidimai argumentuojami tuo, kad teismai neatsižvelgė į sunkią nuteistojo turtinę padėtį bei nukentėjusiosios didelį neatsargumą. Šie teiginiai prieštarauja teismų procesinių sprendimų turiniui. Nagrinėjant bylą atsižvelgta į CK 6.282 straipsnio 3 dalies normą – ištirta nuteistojo Ž. K. turtinė padėtis ir nustatyta, kad nuteistasis yra sveikas, darbingas, o jo turtinės galimybės leidžia atlyginti 100 000 Lt dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis neturtinės žalos dydžio (100 000 Lt) neginčijo.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas suprantamas, kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Kasatorius nukentėjusiosios didelį neatsargumą sieja su jos girtumu. Ši aplinkybė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose buvo tiriama ir įvertinta. Nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu sunkių pasekmių, tarp jų ir nuostolių atsiradimas, nėra priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiosios girtumu. Nuteistojo Ž. K. vairuojamas automobilis su nukentėjusiąja susidūrė pėsčiųjų perėjoje, kuri pagal Kelių eismo taisykles yra svarbi pėsčiųjų eismo saugumą užtikrinanti vieta. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis prieš pėsčiųjų perėją netinkamai įvertino eismo situaciją, buvo nepakankamai atidus (B. l. 53, 135). Specialistų išvadose pažymėta, kad eismo įvykio metu nuteistasis buvo vidutinio girtumo (b. l. 44, 48), todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nukentėjusiosios, kuri eismo taisyklių nepažeidė, būsenos vertinimas nėra adekvatus įvykio priežasčių, tarp jų ir nuteistojo girtumo vertinimui.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo Ž. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Albinas Sirvydis

Benediktas Stakauskas