P. K. pagal BK 281 str. 5 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-140/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5, 1.1.10.1

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

gynėjui advokatui Ipolitui Brazauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, galutinę subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą trejiems metams.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria P. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė:

P. K. nuteistas už tai, kad:

2005 m. gruodžio 18 d., apie 19.40 val., Panevėžyje, Klaipėdos - Žvaigždžių gt. sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 53, 75, 172, 174 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, važiavo 71 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leistiną 50 km/h greitį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos bei privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesuspėjo sustoti ir praleisti iš dešinės pusės pėsčiųjų perėjoje ėjusio J. A. T., jį partrenkė, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos nubrozdinimus smakre, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalais bei po smegenėlių minkštaisiais dangalais, kraujosruvą smegenų kairiojo pusrutulio smilkininės skilties medžiagoje, kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pakaušio bei vidurinių kaukolės pamato duobių kaulų lūžius, kraujosruvas krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-to šonkaulių lūžius, kepenų plyšimą, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius, dėl ko pėsčiasis J. A. T. mirė įvykio vietoje;

2006 m. lapkričio 7 d., apie 4.30 val. Panevėžyje, Respublikos gatvėje, ties namu Nr. 60, vairuodamas automobilį „VW Passat“, pažeidė KET 53, 172 p. reikalavimus, o būtent, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į medį, padarydamas keleiviui V. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis P. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Kasatorius teigia, kad kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios A. A., rūpinosi J. A. T. laidotuvėmis, todėl, pritaikius BK 38 straipsnį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis mano, kad antrojo autoįvykio pasekmės atsirado ne tik dėl to, kad jis neįvertino meteorologinių sąlygų ir viršijo greitį, bet ir todėl, kad nukentėjusysis nebuvo užsisegęs saugos diržo (KET 98 punkto pažeidimas). Kasatoriaus nuomone, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta, kaip lengvinanti atsakomybę. Skunde akcentuojama, kad abu nusikaltimai neatsargūs, juos padarė būdamas blaivus, autoįvykiai susiję su jo darbine veikla (kasatorius daugelį metų dirba vairuotoju), jis abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino A. A. padarytą žalą, o V. Z. padarytą žalą stengsis atlyginti ateityje. Kasatorius nurodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepadės pasiekti bausmės tikslų, o tik sukels sunkias pasekmes nuteistajam ir jo sunkiai sergančiai motinai, kurios nebus kam prižiūrėti, nes, P. K. teigimu, jo sesuo motina nesirūpina. Nuteistasis taip pat nurodo, kad finansiškai remia Rusijos Federacijoje gyvenančią nepilnametę dukrą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorius nuosprendį laiko ydingu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, skiriant bausmę. Jo manymu, byloje buvo nustatytos sąlygos BK 75 straipsnio taikymui. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam P. K., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir nurodė motyvus, kodėl ji turi būti realiai atlikta. Detaliai atsakydamas į apelianto skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl negali būti taikytas BK 75 straipsnis. Nesutikti su tokiomis teismų išvadomis kolegija neturi teisinio pagrindo.

Bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialią, bet ir bendrą prevenciją. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja, kai nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausmės tikslai. Atsižvelgiama ir į kitas bylos aplinkybes, tokias, kaip: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, kaltininko atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir kt. Kitaip tariant, teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsnių nuostatomis, ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos, taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 punkte teismams išaiškinta, jog vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Nagrinėjamu atveju spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytas nusikalstamas veikas teismas atkreipė dėmesį į jų pavojingumo laipsnį, sunkias pasekmes, neatsargią kaltės formą. Buvo atsižvelgta ir į teigiamas bei neigiamas nuteistojo asmenybės savybes, jo šeimyninę padėtį, elgesį visuomenėje, polinkį pažeisti Kelių eismo taisykles, nusikalstamų veikų priežastis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kasatoriaus teiginiai apie nukentėjusiojo V. Z. didelį neatsargumą, sąlygojusį sužalojimą, apeliacinės instancijos teismo apsvarstyti ir motyvuotai paneigti. Teismas, remdamasis faktiniais duomenimis, argumentuotai konstatavo, kad nusikalstamą autoįvykį sąlygojo tai, kad vairuotojas P. K., neatsižvelgęs į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio būklę, pasirinko nesaugų greitį (KET 53, 172 punktai).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Viktoras Aidukas

Benediktas Stakauskas