G. S. pagal BK 180 str., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-165/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine (rašytinio proceso) tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S. ir M. S. kasacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

G. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, nustatant subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą dvejiems metams.

M. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, kuriuo Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam G. S. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu G. S pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė:

G S ir M. S. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. apie 0.30 val., veikdami bendrai ir turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pro neužrakintas kambario duris įsibrovė į Žemės ūkio ir verslo mokyklos bendrabučio, esančio Plungėje, Mendeno g. 7, kambarį, ten iš E. M. ir N. P. reikalavo pinigų, o šiems atsisakius jų duoti, panaudoję prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą (nežymiai sutrikdydami E. M. ir N. P. sveikatą), pagrobė E. M. priklausančią 50 Lt vertės magnetolą su CD grotuvu ir N. P. priklausantį 3 Lt vertės pakelį cigarečių.

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu G. S. taip pat nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.

Nuteistasis G. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendį: už E. M. ir N. P. apiplėšimą jį nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atidedant bausmės vykdymą arba sušvelninant bausmę. Nurodo, kad jis kartu su N. P. gyveno tame pačiame bendrabutyje kaip ir nukentėjusieji, su jais buvo pažįstami, todėl į nukentėjusiųjų kambarį neįsibrovė, o įėjo šeimininkams leidus. Įsibrovimas yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunant įveikiama kokia nors kliūtis arba patenkama be kliūčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kvalifikuojant plėšimą, svarbus ne patekimo į patalpą būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas. Kasatorius nuomone, teismai nukrypo nuo vienodo teisės aiškinimo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė jo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, G. S. neturėjo gynėjo, jo parodymai buvo iškraipyti, nuteistasis negalėjo užduoti klausimų nukentėjusiesiems, todėl buvo pažeistas rungimosi principas. Kasatorius mano, kad teismas galėtų atidėti bausmės vykdymą, nes nusikaltimo padarymo metu, jis nebuvo teistas. Šiuo metu yra susituokęs, žmona laukiasi, jų šeima yra paėmusi paskolą, todėl reali laisvės atėmimo bausmė juos sužlugdytų finansiškai.

Nuteistasis M. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendį: už E. M. ir N. P. apiplėšimą jį nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atidedant bausmės vykdymą arba sušvelninant bausmę. Kasatorius savo skunde atkartoja G. S. pateiktus argumentus dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio antrosios dalies į pirmąją dalį bei dėl rungimosi principo pažeidimo. Be to, nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti atidėta, nes yra jauno amžiaus, pirmą kartą teisiamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo atmesti G. S. ir M. S. kasacinius skundus. Nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tai, kad nuteistieji pas nukentėjusiuosius įsibrovė be jų leidimo, turėdami išankstinį sumanymą plėšimo būdu užvaldyti jų turtą. Prokuroro manymu, teismai nepažeidė rungimosi principo - kasatoriams teismo posėdyje buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jie savo noru gynėjo atsisakė. Nesant pagrindo perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamą veiką, negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai, prašydami skirti švelnesnes bausmes, nepateikia jokių tokio prašymo motyvų.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo

Kvalifikuodami nuteistųjų G. S. ir M. S. nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį teismai baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Plėšimą kvalifikuojantis požymis įsibrovimas teismų praktikoje suprantamas, kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją. Įsibraunama, įveikiant kliūtis arba be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktas). Veikos kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą patenka be savininko ar teisėto valdytojo (gyventojo) valios arba prieš jo valią. Kvalifikuojant šią veiką taip pat svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į ją, ir kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą. Nagrinėjamoje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymus, nustatė, kad nakties metu nuteistieji į kambarį pro nerakintas duris pas nukentėjusiuosius įėjo be leidimo, t. y. prieš nukentėjusiųjų valią. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistasis G. S. tuoj pat pradėjo reikalauti pinigų, o šį reikalavimą nukentėjusiesiems atsisakius vykdyti, abu nuteistieji panaudojo fizinį smurtą. Turtas buvo užvaldytas, tik panaudojus smurtą. Šios aplinkybės rodo, kad, patekdami į nukentėjusiųjų gyvenamą patalpą, kasatoriai turėjo išankstinį sumanymą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Kasatorių skunduose išdėstyti argumentai apie tai, kad jie pateko į būstą nukentėjusiesiems sutikus ir vedami gerų ketinimų, yra paneigti bylos duomenimis.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

Nuteistieji G. S. ir M. S. kasaciniuose skunduose nurodo, kad apygardos teismo teisėjai buvo neobjektyvūs, nes atmetė jų gynėjų prašymus atlikti įrodymų tyrimą. Atsakydama į šį argumentą kolegija pažymi, kad BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata apie galimybę atlikti įrodymų tyrimą nereiškia, kad visuomet pakartotinai ištiriami byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, tų prieštaravimų nepašalinus pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir faktinius duomenis įvertino, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų parodymų nebuvo, kaltinamųjų parodymai taip pat įvertinti.

Kaip matyti iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 127) parengiamojoje posėdžio dalyje kaltinamiesiems buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau kasatoriai savo noru jo atsisakė. Atsisakymas nuo gynėjo atitiko BPK 52 straipsnio reikalavimus ir neprieštaravo BPK 51 straipsnio nuostatoms, todėl kaltinamųjų teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

Pažymėtina, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis pagal baudžiamąjį įstatymą turi lemiamą reikšmę, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą. Įstatyme nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra imperatyvios. Jos nustato BK 75 straipsnio taikymo ribas. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kasatoriams negalėjo būti taikomas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų G. S. ir M. S. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Viktoras Aidukas

Benediktas Stakauskas