Civilinė byla Nr. e2-3604-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00173-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.6.3; 3.2.6.6.5; 3.2.7.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 24 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1420-835/2025 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui A. U. dėl neturtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, atlyginimo ir duomenų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo M. G. reikalavimus įpareigoti A. U. socialiniame tinkle „TikTok“ paskyroje (duomenys neskelbtini) per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti) 2024 m. rugpjūčio 28 d. patalpintą vaizdo įrašą, kuriame naudojamas M. G. atvaizdas, priteisti iš atsakovo 800 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. U. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad laiku nepateikė byloje atsiliepimo, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio reikalavimus, dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių: buvo išvykęs į kelionę, kurioje pametė telefoną ir dėl šios priežasties ir dėl paties prarasto telefono aparato, atsakovui tapo neįmanoma būnant užsienyje dėl telefoninio ryšio problemos ir dėl negalėjimo naudotis el. parašu, tinkamai iki kovo 6 dienos vakaro parengti išsamų ir motyvuotą atsiliepimą ar sudaryti atstovavimo paslaugų sutartį su advokatu, kuris laiku parengtų ir pateiktų teismui atsiliepimą byloje. Atsakovas kaip aplinkybę, galinčią turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nurodė tai, kad ieškovas ieškinį grindžia neegzistuojančia aplinkybe: jog A. U. padarė administracinį nusižengimą ir tuo būdu įrodinėja ieškinio reikalavimus. Tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovas nepadarė jokio administracinio nusižengimo, nepažemino viešąsias paslaugas teikiančio asmens – (duomenys neskelbtini) M. G. garbės ir orumo, jo atžvilgiu dėl tokių veikų nėra priimto jokio įsiteisėjusio procesinio sprendimo. Tik įrodžius atsakovo administracinio nusižengimo padarymo faktą toks teiginys galėtų būti grindžiamas šioje byloje. Atsakovas taip pat nurodė, kad bylos medžiaga nepatvirtina byloje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra interneto paskyros TikTok (duomenys neskelbtini) valdytojas ar naudotojas ar kad kaip nors turėtų fizinę galimybę joje talpinti vaizdo įrašus. Byloje nenustatytas asmuo, kuriam priklauso minėta paskyra ir kas ją administruoja. Tokio pavadinimo interneto paskyra gali būti administruojama visiškai kito asmens – O. V., kuriam atsakovas galėjo tiesiog privačiai pateikti nurodytą vaizdo įrašą, o jis savo nuožiūra ir savo atsakomybe jį įkėlė į jo administruojamą paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ Be to, atsakovas nemano, kad net ir viešai kitam asmeniui išplatinus minėtą vaizdo įrašą, jo turinys yra žeminantis galimai nukentėjusiojo asmens ar šiuo atveju ieškovo garbę. Įraše nepaskelbtas melagingas konstatuotas visuotinai ar konkrečios institucijos faktas apie asmenį, o išsakyta asmeninė subjektyvi nuomonė apie asmens veiksmus, pasisakymus bei vertinimų argumentus, formą ar turinį, todėl tai negali būti teisės pažeidimo sudėtis.
Ieškovas M. G. pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė dėl pateisinamos priežasties. Atsakovas taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovo nurodomas aplinkybes teismas jau įvertino sprendime už akių.
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vienos iš šių aplinkybių buvimą: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-968-264/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTk0LTYxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-94-613/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-94-613/2018">e2S-94-613/2018</a>).
Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, jog sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODQtNDY0LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-84-464/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-84-464/2020">e2-84-464/2020</a>).
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą ir atsakovo prašymu pratęstą terminą. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2025 m. sausio 31 d. Teismas patenkino jo 2025 m. vasario 17 d. pateiktą prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 6 d. Taigi byloje nekyla ginčas, kad atsakovui buvo žinoma apie iškeltą bylą, jis turėjo viso 35 dienas atsiliepimui pateikti. Atsakovas nurodė, jog laiku atsiliepimo nepateikė dėl kelionės metu pamesto telefono. Byloje pateikti skrydžio duomenys, kad atsakovas išvyko 2025 m. kovo 4 d. bei grįžo 2025 m. kovo 8 d. Atsakovo teigimu telefoną jis prarado būtent 2025 m. kovo 4 d. kelionės metu, todėl negalėjo naudotis elektroniniu paštu, elektroniniu parašu. Tačiau paties atsakovo pateiktas 2025 m. kovo 6 d. elektroninio laiško nuorašas įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti ir kitoje byloje pateikė elektroninį laišką su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje byloje atsakovas nei elektroniniu laišku, nei kitomis priemonėmis nesikreipė į teismą su prašymu dar kartą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti.
Įstatyme numatyta pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2013">3K-3-251/2013</a>). Šiuo atveju atsakovas teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jo argumentą įrodančių duomenų, kad iš tiesų kelionės metu prarado telefoną ir neturėjo jokios galimybės susisiekti su teismu. Tačiau net ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovas turėjo daugiau nei mėnesį laiko atlikti procesinius veiksmus byloje, bet sąmoningai jokių veiksmų nesiėmė prieš išvykdamas, o išvyko likus vos dviem dienom iki termino pateikti atsiliepimą pabaigos. Teismo vertinimu atsakovo pasirinkta pasyvi pozicija priskirtina tik jo paties elgesiui, jam buvo skirta pakankamai laiko imtis veiksmams. Pažymėtina, jog savo naujausioje praktikoje EŽTT pabrėžė, jog procedūrinės teisės seka paskui pareigas, todėl šalys turi tinkamai atlikti su jų byla susijusius procesinius veiksmus (Diemert c. France, no. 71244/17, § 47, 30 mars 2023). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovas objektyviai galėjo išvengti sprendimo už akių priėmimo jo atžvilgiu, nes byloje esantys duomenys visiškai nepateisina jo pasyvaus elgesio. Tinkamai neįgyvendindamas savo procesinių teisų, elgdamasis pasyviai, atsakovas prisiėmė riziką, kad jam kils teisinės pasekmės, kurias įtvirtina pats įstatymo leidėjas sprendimo už akių institutu, kurio tikslas užkirsti kelią proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo
Teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNjI1LTQzNi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-625-436/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-625-436/2015">2S-625-436/2015</a>).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu ir procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12 straipsnyje, 178–179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503-969/2015">3K-3-503-969/2015</a>). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365-690/2018">3K-3-365-690/2018</a>).
Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą iš esmės grindžia trimis aplinkybėmis: 1) jis nepadarė administracinio nusižengimo, kuriuo buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas; 2) platformą, kurioje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame kritikuojamas ieškovas, valdo ne atsakovas, o kitas asmuo; 3) vaizdo įraše paskelbta tik atsakovo nuomonė. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis sukūrė byloje ieškovo pateiktą vaizdo įrašą, taip pat neneigia, kad jis buvo išviešintas.
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo detaliai pasisako bei remiasi aplinkybėmis, nustatinėjamomis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-58-543/2025. Teismas pažymi, jog nors ieškovas ieškinyje taip pat pateikė argumentus dėl administracinio nusižengimo, kurį galėjo padaryti atsakovas, aplinkybių, teismas, priimdamas sprendimą už akių šios administracinio nusižengimo bylos duomenimis nesivadovavo, dėl administracinio nusižengimo aplinkybių nepasisakė. Šioje byloje yra vertinamas ieškovo garbės ir orumo pažeminimo faktas tik civilinės atsakomybės kontekste, taigi administracinio nusižengimo byloje nustatinėjamos aplinkybės bei jos rezultatas šiai bylai įtakos neturi. Sprendimas už akių priimtas įvertinus bei kvalifikavus būtent atsakovo veiksmus viešai paskelbtame vaizdo įraše, kurį byloje pateikė ieškovas.
Teismas kritiškai vertina ir atsakovo pateikiamus argumentus, kad platformą, kurioje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame kritikuojamas ieškovas, valdo ne atsakovas, o kitas asmuo. Atsakovas tai grindė tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu, kuriame O. V. siejamas su elektronine parduotuve adresu (duomenys neskelbtini) duomenų apie tai, kas 2024 m. rugpjūčio 28 d. 23.00 val. valdė socialinio tinklo „TikTok“ paskyrą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas nepateikė. Be to, teismo nuomone, reikšminga aplinkybė yra tai, kad šioje byloje tiriamas vaizdo įrašas minėtoje paskyroje nėra vienintelis, sukurtas atsakovo. Būtent šioje paskyroje yra nuolat keliama atsakovo sukurta vaizdo medžiaga, taigi ieškovą kritikuojančio vaido įrašo paskelbimas socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas atsitiktiniu. Sukūręs ir su administratoriumi (jei tai ne pats atsakovas) pasidalinęs vaizdo įrašą apie ieškovą, atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog toks įrašas bus paskelbtas paskyroje ir bus pasiekiamas visiems jos sekėjams. Atsakovas netgi neargumentavo, kad toks įrašas buvo paskelbtas prieš jo valią, tik nurodė, kad O. V., su kuriuo atsakovas galėjo pasidalinti įrašu, savo nuožiūra ir savo atsakomybe jį įkėlė į jo administruojamą paskyrą. Byloje nėra duomenų kokiu pagrindu šis asmuo gali administruoti atsakovo vaizdo įrašus skelbiančią paskyrą, konkrečių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas. Iš paties atsakovo pateikiamos argumento formuluotės akivaizdu, kad sukūręs vaizdo įrašą, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad toks įrašas nebūtų viešai išplatintas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pasidalindamas su nuolat atsakovo vaizdo įrašus viešoje erdvėje skelbiančiu asmeniu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tai yra privatus, neskelbtinas turinys. Priešingai, jokių kitų duomenų, kurie paneigtų, kad už vaizdo medžiagos išviešinimą yra atsakingas kitas asmuo, o ne pats atsakovas, byloje nėra.
Atsakovas taip pat teigia, kad jo sukurtame vaizdo įraše yra pateikiama tik nuomonė. Teismas pažymi, jog šis klausimas jau buvo išsamiai aptartas sprendime už akių. Atsakovas vaizdo įraše kategoriškai pateikė informaciją apie ieškovą kaip nepatikimą asmenį, nurodė, kad ieškovas yra arba nekvalifikuotas arba korumpuotas ir veikiantis farmacijos verslo interesais, jog ieškovo pasidalinta informacija apie musmirių valgymą yra netiesa, kad ieškovo medicininis išsilavinimas ir nuomonė apie sveikatą yra nieko verti. Teismas konstatavo, kad faktus apie ieškovo intelektą, kvalifikaciją bei santykius su farmacijos verslu galima įrodyti arba paneigti, todėl jie laikyti faktais, o ne nuomone, todėl pareiga įrodyti paskleistos žinios tikrumą tenka būtent atsakovui, kuris byloje nepateikė jokių duomenų, todėl laikytina, jog paskleista žinia buvo neteisinga. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė faktų patvirtinančių vaizdo įraše paskleistą neigiamą žinią apie ieškovą, nepaneigė teismo suformuotos išvados, kad tai faktas, teiginio, jog tai tik jo nuomonė nepagrindė.
Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas peržengė konstruktyvios kritikos ribas. Jo teiginyje pavartota kalba yra perdėta (perteklinė), paniekinančiai kritikuojama ir ieškovo išvaizda, teiginiais siekiama pažeminti oponentą. Tokio pobūdžio necenzūriniai žeminantys teiginiai nelaikytini sąžiningu atsakovo bandymu informuoti visuomenę apie galimai neteisingus ieškovo paskleistus faktus. Iš vaizdo įrašo visumos matyti, kad atsakovas tiesiogiai ir sistemingai žemina ieškovą, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti teisinę atsakomybę. Šių teismo išvadų atsakovas taip pat nepaneigė, nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovas taip pat nepateikė teismui papildomų objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovo naudai priteistinos 600 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punktas, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
Netenkinti atsakovo A. U. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Priteisti iš atsakovo A. U. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. G..
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
