Dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „B.“

Civilinė byla Nr. e2-1064-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00034-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant ieškovei R. C., jos atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui M. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „B.“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį ir išvados esmė

1. ieškovė R. C. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo M. C. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) palikti šalims iki santuokos nutraukimo turėtas pavardes; 4) nustatyti šalių nepilnametės dukters K. C., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. C.; 5) pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties dalį dėl vaiko išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 6) atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant visą turtą natūra ieškovei R. C., o atsakovui priteisiant iš ieškovės 3755 Eur piniginę kompensaciją; 7) nustatyti, kad atsakovas išsikels ir išsideklaruos iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis finansinius įsipareigojimus kreditorėms D. ir UAB „B.“; 9) pripažinti atsakovo asmenine prievole finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija); 10) priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau dar iki santuokos susilaukė dukters K. C., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes šeima iširo dėl sutuoktinio esminio pareigų pažeidimo – nesaikingo alkoholio vartojimo, smurtavimo. Ieškovės teigimu, pastaruoju metu atsakovas beveik kasdien būna neblaivus, neturi nuolatinio darbo, neprisideda prie šeimos poreikių. Atsakovas yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, jam surašytas ne vienas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atsakovas visiškai nesirūpina šeima, ne kartą buvo neištikimas ieškovei. Ieškovė neturi jokios vilties, kad su atsakovu būtų įmanomas bendras šeimyninis gyvenimas. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą atsakovė grindė tuo, kad ji labai išgyvena dėl santuokos nutraukimo; sudarydama santuoką tikėjosi darnios šeimos, daug darbo ir lėšų įdėjo kurdama bendrą ateitį ir bendrus namus, daug laiko skyrė dukters priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui, iš esmės viena išlaikė dukterį ir rūpinosi šeimos gerove, tuo tarpu sutuoktinis namuose būdavo piktas, nepakantus, konfliktiškas, neblaivus, agresyvus. Savo netinkamu elgesiu atsakovas sužlugdė ieškovės viltis ir lūkesčius, dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė ir iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, nesijaučia saugi su dukra savo namuose, neturi ramybės ir normalaus poilsio, nes atsakovas bet kada sugrįžęs į namus kelia triukšmą, grasina ir įžeidinėja. Ieškovė išgyvena dėl savęs ir dėl dukters, jai pablogėjo sveikata, prasidėjo nemiga, panikos priepuoliai, apėmė liūdesys ir apatija, sunku atlikti pareigas darbe. Ieškovė jaučia didelį nerimą, emocinę įtampą ir nežinią dėl savo ir nepilnametės dukters ateities.

3. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad atsakovas niekada jokia forma nėra pareiškęs noro pats savarankiškai auginti ir rūpintis dukra. Be to, dėl girtavimo, smurtavimo ir nuolatinių pajamų neturėjimo atsakovas negebėtų atliepti nepilnametės dukters poreikių, sudaryti jai tinkamų gyvenimo sąlygų, užtikrinti jos saugumo, tinkamai dalyvauti dukters auklėjimo ir ugdymo procesuose, nes prie to beveik niekada neprisidėjo. Dukters ryšys su motina labai artimas, ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti nepilnametės dukters poreikius, todėl dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų jos interesus. Ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, motyvuodama tuo, kad dukra tėvo bijo. Be to, atsakovas nerodo jokių pastangų, siekdamas vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Ieškovės manymu, atsakovas turėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dėti pastangas stiprinti ryšį su dukra, pelnyti dukters ir ieškovės, kaip motinos, pasitikėjimą, kad jis su dukra bendraus tik būdamas visiškai blaivus ir gebės atliepti dukters poreikius.

4. Pasisakydama dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovė pažymėjo, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-147-780/2013 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui teikti po 200 Lt (57,97 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovės teigimu, toks išlaikymo dydis šiandien visiškai neatitinka paauglės dukters poreikių ir yra nepakankamas. Ieškovė nurodė, kad per 12 metų nuo teismo nutarties priėmimo dukters poreikiai iš esmės pasikeitė ir išaugo išlaidos šiems poreikiams patenkinti, dukra tapo paaugle, lanko mokyklą, būrelius, be to, iš esmės pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, išaugo prekių ir paslaugų kainos, ženkliai padidėjo ir minimali mėnesinė alga. Šiuo metu dukters išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti 795 Eur, kuriuos sudaro: 1) išlaidos maistui – 5 Eur per dieną, 150 Eur per mėnesį; 2) išlaidos drabužiams ir avalynei – 90 Eur per mėnesį; 3) išlaidos buitinėms ir higienos prekėms – 30 Eur per mėnesį; 4) išlaidos būstui išlaikyti – 130 Eur per mėnesį; 5) sveikatos priežiūros išlaidos – 30 Eur per mėnesį; 6) išlaidos mokymuisi ir užklasinei veiklai – 80 Eur per mėnesį; 7) transporto išlaidos – 45 Eur per mėnesį; 8) kišenpinigiai – 3 Eur per dieną, 90 Eur per mėnesį; 9) išlaidos laisvalaikiui – 80 Eur per mėnesį; 10) kitos nenumatytos išlaidos – 70 Eur per mėnesį.

5. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo dieną minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) po mokesčių yra 709 Eur, tokią sumą vaiko išlaikymui turi garantuoti abu tėvai. Todėl prašė padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą ir priteisti iš jo dukters išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė teigė, kad ketina prisidėti prie dukters išlaikymo tokia pačia suma. Ji nurodė, kad turi nuolatinį darbą, gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, kurio pakanka dukters išlaikymui po 350 Eur teikti. Ieškovė akcentavo tai, kad atsakovo pasirinktas netinkamas gyvenimo būdas nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai neatleidžia.

6. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys vedybų sutarties nėra sudariusios, santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto. Ieškovė turi savo vardu registruotą transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įgijo iš asmeninių lėšų iki santuokos, todėl tai yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką šalims nedalintina. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso 57/100 dalys buto – kambario su bendro naudojimo patalpomis. Šis turtas ieškovei atiteko 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimu nutraukus jos pirmą santuoką su D. M., taigi šioje byloje šalims taip pat nedalintinas. Smulkius buitinius ir kitus namų apyvokos daiktus šalys yra pasidalijusios ir ginčo dėl to nėra. Banko sąskaitose esančios ar faktiškai kiekvieno iš sutuoktinių valdomos piniginės lėšos bei pensijų fonduose sukauptos lėšos lieka to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir / ar išduota banko kortelė ar kuris faktiškai valdo ne banko sąskaitoje esančias lėšas.

7. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d, t. y. dar iki santuokos įregistravimo, ieškovė su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 1879 Eur vertės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8040 Eur vertės gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2620 Eur vertės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 109 Eur vertės kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Turtas įgytas už 12 000 Eur, iš kurių 1800 Eur šalys sumokėjo avansą grynaisiais pinigais, o kitą sumos dalį – 10 200 Eur – padengė D. pagal su atsakovu 2019 m. birželio 20 d. sudarytą kredito sutartį. Nors kredito sutartį sudarė atsakovas, tačiau kredito įmokas mokėjo ir tebemoka ieškovė. Per laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2024 m. spalio 25 d. ieškovė kas mėnesį pervedinėjo pinigus iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą, atidarytą D., ir taip per nurodytą laikotarpį sumokėjo už atsakovą 7510 Eur įmokų. Kadangi gyventi su atsakovu viename būste nėra galimybės dėl jo alkoholio vartojimo ir smurtavimo net prieš nepilnametę dukrą, ieškovė neturi galimybės naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, negali užtikrinti nepilnametei dukteriai saugių gyvenimo sąlygų. Dėl to ieškovė prašė atidalyti šalims priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui už jam tenkančią 1/2 dalį priteisiant iš ieškovės kompensaciją. Ieškovė pažymėjo, kad su kreditore už turtą nėra visiškai atsiskaityta, turtas apsunkintas hipoteka. Ieškovė yra sumokėjusi 7510 Eur kredito įmokų, o atsakovas faktiškai nėra nieko sumokėjęs, tačiau kadangi ieškovės sumokėtos įmokos laikytinos šalių bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovė prašė priteisti atsakovui iš jos 3755 Eur piniginę kompensaciją per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad ji sutinka kreditorei D. išmokėti likusią kredito dalį ir prašo šią prievolę pripažinti ieškovės asmenine prievole.

8. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokoje yra įgijusi asmeninę prievolę kreditorei UAB „B.“ pagal 2024 m. spalio 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito suma 4500 Eur), pagal šią sutartį gautos piniginės lėšos buvo panaudotos jos ir nepilnametės dukters poreikiams. Ieškovė prašė šią prievolę pripažinti jos asmenine prievole. Pasak ieškovės, atsakovas turi prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2024 m. lapkričio 26 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur baudos už padarytą administracinį nusižengimą. Ši prievolė pripažintina atsakovo asmenine prievole. Ieškovė pažymėjo, kad apie jokias kitas atsakovo prievoles jai nėra žinoma.

9. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti jam asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo D. pažymėjo, kad atsakovas M. C. yra atsakingas trečiajam asmeniui už prievolių pagal 2019 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad hipoteka seka paskui daiktą, trečiasis asmuo paliko teismo nuožiūra spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Trečiasis asmuo D. atsiliepime nurodė, kad atsiliepimo padavimo dieną (2025 m. sausio 22 d.) kredito likutis yra 5552,18 Eur.

11. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja ir sutinka, kad M. C. turimas įsiskolinimas valstybei yra jo asmeninė skola. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad ieškovė R. C. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi, o M. C. skolą valstybės biudžetui sudaro 400 Eur bauda už administracinius nusižengimus. Valstybinė mokesčių inspekcija su M. C. sudarė 2024 m. lapkričio 26 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2025 m. kovo 25 d.

12. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „B.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. sausio 15 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys gyvena joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių su virtuve apie 80 kv. m ploto name. Vanduo ir kanalizacija – miesto, namas šildomas dviem kieto kuro krosnimis, name yra tualetas, vonia, karštas vanduo gaunamas iš elektrinio boilerio. Nepilnametė K. su pilnamete seserimi E. turi atskirą kambarį, kuriame yra dvi lovos, dvi drabužių spintos, rašomasis stalas, stalinė lempa, dvi komodos, dvi kėdės. Namie švaru, tvarkinga, namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikui, užtikrinami. Skyriaus nuomone, tėvų namuose nepilnametei K. sudaromos tinkamos sąlygos jos poreikiams tenkinti. Ieškovė dirba J. D. įmonėje (duomenys neskelbtini), gauna minimalų atlyginimą apie 700 Eur, atsakovas nedirba, gauna neįgalumo pensiją 212 Eur, vaiko pinigai – 96 Eur. Išvadoje pažymėta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, R. C. ir M. C. šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų žinoma, dėl konfliktų tarp šalių ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių atsakovui skyrimo. Šeimai nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2024 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė pasakojo, kad prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su ja, nes dukra visuomet gyveno su ja, ji visada užtikrino dukters poreikius, taip pat prašo priteisti dukrai išlaikymą po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinį išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, savo nuožiūra. Anksčiau, kai dirbo statybose (duomenys neskelbtini), siuntė pinigų šeimai. Ieškovė taip pat neprašo nustatyti konkrečios tėvo bendravimo su dukra tvarkos, nes, jos teigimu, dukra tėvo bijo, o tėvas nededa jokių pastangų, nesiekia vykdyti tėvo pareigų vaikui, nededa pastangų ryšio su dukra stiprinimui, nesigydo priklausomybės alkoholiui. Atsakovas paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas dėl buvusio smurto artimoje aplinkoje jo atžvilgiu yra nutrauktas, nurodė, kad šiuo metu nedirba, gauna 212 Eur invalidumo pensiją. Su dukra bendrauja, nes kartu gyvena. Po skyrybų su dukra bendrauti norės, bet laisvu grafiku, kada pats norės. Atsakovas sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko mokėti 350 Eur išlaikymą dukrai.

14. Skyriaus atstovas išklausė nepilnametės K. C. nuomonės jos namuose. Mergaitė paaiškino, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, papildomai trečiadieniais mokykloje lanko krepšinio treniruotes, už jas mokėti nereikia. Ji gyvena su tėvais adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus tėvų santuoką norėtų gyventi su mama. Tėvas dažnai būna girtas, 1-2 kartus per savaitę, kartais 3 kartus per savaitę, pageria ir nustoja. Fizinio smurto jos atžvilgiu tėvas nenaudoja, bet girtas būna grubus, rėkia, yra stipriai paėmęs ir suspaudęs ranką. Būdamas girtas, pykstasi su mama, ji girdi barnius. Jei grįžta girtas naktį, ji prabunda, bet jis į jos kambarį neateina, su mama pykstasi kitame kambaryje. Ji nežino, kur tėvas gyvena, kai būna skirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje, bet namuose tomis dienomis negyvena. Mergaitė taip pat nurodė, kad tėvas jai pinigų neduoda, per gimtadienį pasveikino, bet dovanos ar pinigų nedavė. Pinigų, po 5 eurus, į mokyklą duoda mama, o kai trūksta pinigų, duoda po 5 eurus. Su tėvu bendrauja, nes kartu gyvena, po santuokos nutraukimo irgi norės bendrauti, bet jai nėra svarbu, kokia bus nustatyta bendravimo tvarka, bendraus telefonu ir susitikinės, kai norės. K. nurodė, kad mokslai jai sekasi gerai, patinka lietuvių kalbos, informatikos pamokos, nepatinka matematika, muzika. Taip pat nurodė, kad yra sveika.

15. Skyriaus nuomone, įvertinus surinktą informaciją, šalių paaiškinimus ir nepilnamečio vaiko nuomonę bei siekiant apginti vaiko interesus, tikslinga nustatyti K. C. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti ieškovės prašomo ar panašaus dydžio išlaikymą vaikui.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

16. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi agresyviai, smurtauja, yra ieškovei neištikimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo prieš ją ir psichologinį smurtą – tyčiodavosi, meluodavo, elgdavosi taip, kad suerzintų, sunervintų, dažnai rėkdavo ant jos, neišklausydavo. Ieškovė pažymėjo, kad neturi įrodymų atsakovo neištikimybei įrodyti, bet atsakovas tikrai yra turėjęs santykių su kitomis moterimis. Ieškovės teigimu, ji kartu su atsakovu pragyveno apie 15 metų. Po trejų bendro gyvenimo metų, gimus dukrai, atsakovas siūlė susituokti, bet ieškovė neskubėjo, dėl to atsakovas priekaištaudavo jai, sakydamas, kad ji nenorinti kartu gyventi. Tuomet ieškovė pagalvojo, kad gal susituokus pasikeis atsakovo požiūris. Ieškovė teigė nepakėlusi atsakovo išdavysčių, triukšmo, kitų moterų, melo. Atsakovas net buvo pradėjęs vogti pinigus namuose, todėl reikėdavo juos slėpti. Ieškovės nuomone, atsakovui reikia alkoholio, moterų ir laisvės, o namai jam kaip atsarginis variantas, visada turi kur pareiti. Ieškovei jau per sunku tai kentėti, nes tai tęsiasi ne vienus metus. Ieškovė prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir paaiškino, kad labai pablogėjo jos sveikata, ji patiria nuolatinį stresą ir įtampą, kankina skrandžio, galvos skausmai, galvos svaigimas, kyla nerimas. Ieškovei pradėjo tirpti galūnės, sutriko kraujotaka. Anksčiau ji lankėsi pas psichologą, tačiau tai nepadėjo, todėl dabar lankosi pas psichoterapeutą. Jai kol kas nėra paskirta vaistų dėl emocinės būklės, bet kartais ji pati pavartoja tam tikrų preparatų žoliniu pagrindu.

17. Ieškovė nurodė, kad anksčiau atsakovas pajamų uždirbdavo, bet jas ir išleisdavo, savęs neribodavo. Ieškovė pripažino, kad atsakovas kažkiek padėdavo, bet pirmiausia leisdavo plačiau pagyventi sau. Be to, dirbdavo ne nuolat, su pertraukomis, nes dėl alkoholio jį atleisdavo iš darbo. Paskutiniu metu gyveno be pajamų, gaudavo tik neįgalumo pensiją (turi negalią dėl klausos). Ieškovės teigimu, šalys 2019 metais kartu pirko nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su pastatais) lygiomis dalimis, o kreditą šiam turtui įsigyti D. davė atsakovui. Bet atsakovas kredito reguliariai nemokėjo, sakydamas, kad neturi pinigų. Ieškovė paaiškino, kad kredito įmokos pradžioje buvo apie 130 Eur per mėnesį, po to truputį padidėjo, apie 10 Eur. Įmokas mokėjo ieškovė iš savo darbo užmokesčio, atsakovas prisidėdavo, bet nereguliariai. Pradžioje, kai dirbo, dar stengėsi mokėti, pervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigų, o tada ji pervesdavo reikiamą pinigų sumą kredito įmokoms dengti į atsakovo sąskaitą D., iš kurios kredito unija nurašydavo lėšas kreditui grąžinti. Bet taip būdavo tik tada, kai atsakovas dirbdavo, o kai nedirbdavo, nemokėdavo. Atsakovas darbo neturėdavo po kelis mėnesius, po to, kai gaudavo pajamų, pervesdavo į ieškovės sąskaitą apie 500 Eur sumą visiems šeimos poreikiams (įskaitant būsto išlaikymą, dukters poreikių tenkinimą), iš kurių (ar dalies jų) ji dengdavo ir kredito įmokas, pervesdama atitinkamas pinigų sumas į atsakovo sąskaitą kredito unijoje, todėl sunku įvardyti, kokia dalimi atsakovas prisidėjo prie kredito grąžinimo. Ieškovė negalėjo tiksliai pasakyti, kokią dalį kredito yra sumokėjęs atsakovas, nes, pasak jos, būdavo taip, kad atsakovas kelis kartus moka / prisideda prie mokėjimo, paskui vėl nemoka, po to vėl kelis kartus prisideda. Ieškovo darbas ir uždarbis, taip pat pinigų pervedimai ieškovei nebuvo stabilūs, su pertraukomis, jis prisidėdavo prie šeimos poreikių laisva valia, chaotiškai. Tokių mėnesių, kai atsakovas pervesdavo pinigų ieškovei, būdavo gal apie 4 per metus. O dabar apskritai kurį laiką (apie metus su trupučiu) atsakovas nieko nemoka. Ieškovė nurodė, kad atsakovo požiūris į pinigus nėra atsakingas: kai turi pinigų, tuoj pat juos išleidžia, o paskui, kai reikia, pavyzdžiui, vaikui, tiesiog pasako, kad pinigų neturi, taigi visą atsakomybę turi prisiimti ieškovė. Ieškovė nurodė, kad ji pradelstų skolų kreditoriams neturi.

18. Ieškovė prašė šalių lygiomis dalimis po 1/2 dalį įsigytą nekilnojamąjį turtą priteisti natūra jai, o atsakovui priteisti iš jos kompensaciją, motyvuodama tuo, kad atsakovas kredito, skirto būstui įsigyti, nemoka, vis tiek kredito įmokas turėtų mokėti ji, tą ji sąžiningai dar iki šiol, žiūri į savo pareigas atsakingai ir yra pasiryžusi visą kreditą grąžinti. Ieškovės nuomone, atidalyti turtą natūra ir gyventi viename name ieškovei su atsakovu nėra jokių galimybių, nes tai reikštų, kad situacija tarp šalių nepaisant skyrybų liktų nepasikeitusi. Aiškindama 1800 Eur avanso pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimą, ieškovė nurodė, kad tam tikslui pasiskolino iš savo sesers 3000 Eur, per metus juos grąžino seseriai iš bendrų su atsakovu lėšų. Tuo metu, kai skolinosi pinigus, atsakovas dirbo. Ieškovė teigė, kad prieš kreipdamasi į teismą bendravo su D. dėl galimybės perimti atsakovo skolą pagal kredito sutartį, D. davė žodinį sutikimą. Be to, kredito unija mato, kad pinigai kredito įmokų mokėjimui pervedami iš ieškovės sąskaitos. Ieškovė paaiškino, kad vartojimo kredito sutartį su UAB „B.“ dėl 4500 Eur kredito sudarė, nes tuo metu turėjo papildomų išlaidų ir reikėjo lėšų pragyventi, o atsakovas tuo metu nedirbo. Ieškovė paaiškino, kad kredito įmokas moka reguliariai ir yra pasirengusi kreditą išmokėti visiškai. Ieškovė pažymėjo, kad prieš maždaug tris savaites atsakovas išvyko dirbti į užsienį, darbą jam surado ieškovės pilnametė dukra E. Ieškovė jam išvažiuojant nupirko maisto produktų, pervedė 400 Eur pragyvenimui, atsakovas jų dar negrąžino. Ieškovė teigė mačiusi namie atsakovo naują darbo sutartį, joje numatytas kiek didesnis nei 2000 Eur atlyginimas per mėnesį ir komandiruotpinigiai, tačiau kol kas jis atlyginimo turbūt dar negavo.

19. Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, nes dukra nuo mažens augo su ja. Dukters bendravimas su atsakovu nėra ypač artimas, jų nesieja šilti santykiai, nes ji mažai jį matė, kadangi jis dažnai važinėdavo į užsienį dirbti, o po to namuose prasidėjo pykčiai, jam buvo ne kartą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Ieškovės teigimu, dukra gal ir norėtų tėčio, bet turbūt ji jau pripratusi prie tokių santykių, atsakovas nemoka švelniai bendrauti, yra ir gąsdinęs dukrą, pakėlęs balsą, pastūmęs. Dukra su tėvu kartu laisvalaikio neleidžia, niekur kartu neišeina, bendrauja tik namuose, neturi bendrų interesų, užsiėmimų, atsakovas gal tik kokius du kartus lankėsi jos mokykloje, dar pradinėse klasėse, su gimtadieniu paprastai pasveikina žodžiu, dovanų pats asmeniškai yra dovanojęs tik kelis kartus per visą laiką. Ieškovė paaiškino, kad tuo metu, kai kyla konfliktai ir / ar atvyksta policija, dukra ne visada būna namuose ir tai mato, bet kai būna, bijo tėvo. Ieškovė su dukra lankėsi pas psichologą, ketina vėl užsiregistruoti konsultacijai dėl dabartinės skyrybų situacijos. Psichologo konsultacijos nemokamos. Ieškovė nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nes nežino, kur ateityje atsakovas gyvens, ar dirbs užsienyje ir pan. Be to, atsakovui būnant neblaiviam ji tikrai nesutiktų, kad dukra su juo susitiktų. O kitais atvejais galėtų bendrauti pagal aplinkybes, ieškovė jų bendravimui neprieštarauja.

20. Dėl dukters išlaikymo ieškovė nurodė, kad šiuo metu dukterimi rūpinasi ji, kažkaip susitvarko su esamomis pajamomis, bet norėtųsi dukters poreikius patenkinti geriau, pavyzdžiui, vasarą dukra važiuos į stovyklą (kaina 250 Eur), lanko būrelį, pradėjo lankyti kitą, ieškovė leidžia tai kiek išgali. Kartais padeda ieškovės vyresnė pilnametė dukra, pinigų duoda ieškovės mama, tai kažkaip ir išgyvena. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes tai yra tėvo pareiga. Nurodė, kad iki šiol atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai, pagal savo norus, kai turėdavo pinigų, o paskutiniu metu (maždaug nuo vasaros ar rudens) prie išlaikymo visiškai neprisidėjo, nes neturėjo pajamų, neteikė nė dalies laikino išlaikymo, priteisto šioje byloje priimta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Ieškovės atstovė advokato padėjėja M. Š. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus bei prašė juos tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra linkęs smurtauti šeimos narių atžvilgiu, nesaikingai vartoja alkoholį, nėra lojalus ieškovei, nesirūpina šeima, daug metų neišlaiko savo dukters, dirba ir pajamas gauna nereguliariai, o ir gautų pajamų neskiria šeimos poreikiams patenkinti, taip pat nėra jokių požymių, kurie liudytų, kad atsakovas deda pastangas pasikeisti ir išsaugoti šeimą. Ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes šeimai išsaugoti, bet jos vienos pastangų nepakanka. Teismo posėdyje išklausius ieškovę matyti, kad ji yra giliai emociškai pažeista ir sunkiai išgyvena šią situaciją. Ieškovė nuo 2009 metų, kai šalys pradėjo gyventi kartu, iš esmės viena rūpinosi būsto įsigijimu, išlaikymu, šalių dukters poreikiais ir pan. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, šis pažeidimas yra esminis, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Ieškovė pagrindė savo patirtą neturtinę žalą, paaiškindama, kad netinkamas atsakovo elgesys padarė neigiamą įtaką ieškovės sveikatai ir emocinei būsenai. Ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pažymėdama, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, nes dukters ir atsakovo ryšys nėra artimas, atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, neleidžia su dukra savo laiko, neišreiškė noro rūpintis dukra. Išlaikymas dukteriai buvo priteistas dar 2013 metais teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, tačiau net ir šio išlaikymo (57,97 Eur) atsakovas tinkamai neteikė, šeimos poreikiais nesirūpino. Atstovė pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas asmuo, yra įgijęs darbo patirties tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, taigi nėra jokių įrodymų, kad atsakovas galėtų nedirbti ir turėtų priežastį teikti mažesnį išlaikymą, todėl yra pagrindas padidinti vaikui teiktiną išlaikymą iki 350 Eur, remiantis teismų praktika, pagal kurią kiekvienas iš tėvų turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kad jis atitiktų vieną MMA (šiai dienai – 777 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovė prašomą išlaikymo dydį sieja būtent su šiuo metu galiojančiu MMA dydžiu. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, dirba užsienyje, ieškovė nurodė, kad jo darbo užmokestis yra 2000 Eur plius komandiruotpinigiai, tokio dydžio pakanka prašomam išlaikymui teikti, be to, ieškovė taip pat yra pajėgi teikti atitinkamo dydžio išlaikymą. Toks dydis atitinka vaiko poreikius ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nes atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, be to, jis nesusitvarko su alkoholio vartojimo problema, mergaitė jo neblaivaus bijo, taip pat ir atsakovas nėra išreiškęs noro nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukra, jei jis bendraus būdamas blaivus, taigi atsakovas yra laisvas kurti ryšį su vaiku. Dėl šalių turtinių santykių ieškovės atstovė pažymėjo, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto neturi, bet yra įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus inžinerinius statinius, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji viena vykdo atsakovo sudarytą kredito sutartį, kurios pagrindu paimtas kreditas šiam turtui įgyti. Ieškovė patvirtino, kad nuo 2019 metų atsakovas yra prisidėjęs prie kredito įmokų mokėjimo, tačiau jo indėlis nėra ženklus, ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina ieškovės atliktas įmokas kreditui dengti, kurių bendra suma – 7510 Eur. Turtas yra apsunkintas hipoteka, kreditas jam įsigyti nėra grąžintas. Ieškovė, įvertinusi, kad kartu su atsakovu gyventi viename name nėra galimybės, nes tai nėra saugu nei jai, nei nepilnametei dukteriai, teismo prašo atidalyti turtą, priteisiant jį ieškovei natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją. Kadangi ieškinio pateikimo dieną buvo sumokėta 7510 Eur kredito įmokų, prie jų, ieškovės teigimu, prisidėjo ir atsakovas, be to, dalį laiko šalys gyveno santuokoje, todėl laikytina, kad jos sumokėtos iš bendrų lėšų, todėl ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui pusės šios sumos – 3755 Eur kompensaciją. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai nesirūpino šiuo turtu, jo išlaikymu (pavyzdžiui, ieškovė paaiškino, kad atsakovas žiemą, nors buvo ką tik grįžęs iš (duomenys neskelbtini), neprisidėjo prie malkų įsigijimo būstui šildyti). Ieškovės atstovės teigimu, šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, todėl turėtų būti patenkintas. Prievolę kreditorei UAB „B.“ ieškovė prašo pripažinti asmenine, nors iš bylos aplinkybių spręstina, kad kreditas paimtas šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė šią prievolę prisiėmė pati, ją vykdo tinkamai, todėl prievolė pripažintina jos asmenine. Asmenine atsakovo prievole pripažintina jo prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė taip pat prašo pripažinti jos asmenine prievole finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį su D. Iš kreditorės atsiliepimo matyti, kad kreditorė tam neprieštarauja. Ieškovė yra įsivertinusi, kad ji gebės toliau vykdyti kredito sutartį, tą ji darė ir iki šiol. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovas turėjo galimybę dalyvauti šioje byloje, jam apie teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai, atsakovas savo teisėmis nesinaudojo, ieškinio reikalavimų neginčijo, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

22. Atsakovas M. C., kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į 2025 m. balandžio 9 d. vykusį teismo posėdį neatvyko ir neprisijungė nuotoliniu būdu. Atsakovas 2025 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą, kad gali negalėti prisijungti nuotoliniu būdu, nes dirbs, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė, neprašė teismo posėdžio atidėti. Pažymėtina, kad pirmame 2025 m. kovo 20 d. turėjusiame vykti parengiamajame teismo posėdyje atsakovas taip pat nedalyvavo ir nepranešė teismui apie savo nedalyvavimo priežastis. Ieškovei posėdžio metu paaiškinus, kad atsakovas pradėjo dirbti užsienyje, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir paskyrė kitą posėdžio datą 2025 m. balandžio 9 d., taip sudarydamas pakartotinę galimybę atsakovui dalyvauti teismo posėdyje, be to, nusiuntė atsakovui prisijungimo prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu duomenis. Tačiau atsakovas, minėta, 2025 m. balandžio 9 d. posėdyje taip pat nedalyvavo nepagrįsdamas nedalyvavimo priežasčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo dalyvavimui teismo posėdyje nesant pripažintam būtinu ir atsakovui nenurodžius aiškių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių bei nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, byla išnagrinėta atsakovui M. C. nedalyvaujant.

23. Skyriaus atstovas teismo posėdžio metu palaikė išvadą, rėmėsi joje nurodytomis aplinkybėmis, pažymėjo, kad šeima Skyriui yra žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų, dėl šalių konfliktų, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo atsakovui, šeimai buvo ir iki dabar yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos; neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, prašė priteisti iš atsakovo ieškovės prašomo arba artimo prašomam dydžio išlaikymą vaikui, o dėl bendravimo tvarkos, nesant tokio reikalavimo, nepasisakė.

k o n s t a t u o j a :

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

24. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. C. ir atsakovas M. C. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 36). Iki santuokos sudarymo šalys susilaukė dukters K. C., gimusios (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo T 1, b. l. 37), kuri yra nepilnametė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

25. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, argumentuodama atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu, jo netinkamu, agresyviu, smurtiniu elgesiu, nesirūpinimu šeima ir neprisidėjimu prie šeimos poreikių tenkinimo, neištikimybe ieškovei. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi būtent jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

26. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

27. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2010">3K-3-254/2010</a>; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>; kt.).

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-398-810/2023) atsakovas M. C. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2023 m. vasario 22 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią savo šeimos narę – sutuoktinę R. C., kuriai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-446-543/2024) M. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad du kartus – 2023 m. gruodžio 16 d. ir 2023 m. gruodžio 25 d. – panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės R. C. atžvilgiu, sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymius sveikatos sutrikdymus.

29. Bylos duomenimis, atsakovui taip pat ne kartą buvo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Tai patvirtina Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMzYtODc4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-336-878/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-336-878/2024">T-336-878/2024</a>), kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmės atsakovui M. C. vykdymo atidėjimo panaikinimo, nustatytos aplinkybės, nagrinėjamoje byloje Skyriaus išvadoje pateikti faktai, taip pat ieškovės nurodomos aplinkybės bei ieškovės į bylą pateikti policijos pranešimai apie atsakovui skirtus 2024 m. lapkričio 18 d., 2024 m. gruodžio 7 d., 2024 m. gruodžio 25 d. ir 2025 m. sausio 18 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, kuriais atsakovas įpareigotas 15 dienų laikotarpiui išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti bei nebendrauti su R. C. bei K. C. (el. b. apyrašo T 1, b. l. 59–60, 171–172).

30. Ieškovės teiginius, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, o išgėręs elgiasi agresyviai, linkęs smurtauti, patvirtina ir baudžiamosiose bylose Nr. e1-398-810/2023, Nr. e1-446-543/2024; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMzYtODc4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-336-878/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-336-878/2024">T-336-878/2024</a> teismo priimtų procesinių sprendimų turinys, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, šalių nepilnametės dukters K. C. paaiškinimai, duoti Skyriaus atstovams. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas naudojo prieš ją ir psichologinį smurtą, t. y. tyčiodavosi, meluodavo, erzindavo, keldavo balsą, be to, buvo jai neištikimas, nesirūpino šeima, tinkamai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir pan.

31. Bylos duomenimis, ieškinio kopija įteikta atsakovui pasirašytinai, apie teismo posėdžius atsakovas buvo informuotas tinkamai. Vis dėlto atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, atsikirtimų (prieštaravimų) į ieškovės reikalavimus nepareiškė, taip pat nedalyvavo bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei visiškai nedalyvauti teismo procese.

32. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, pats nebūdamas ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla pagrįstų abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

33. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus, taip pat tai, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodomų aplinkybių dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo, teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, kad atsakovas prie ieškovę naudojo smurtą (tiek fizinį, tiek psichologinį), nesaikingai vartojo alkoholį ir nebuvo šeimai lojalus, nesirūpino šeima, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, tinkamai neprisidėjo prie šeimos poreikių patenkinimo. Byloje nesant duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Be to, atsakovo nuteisimas už tyčinį nusikaltimą ieškovės atžvilgiu (žr. šio sprendimo 28 punktą) sudaro savarankišką pagrindą preziumuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

34. Iš byloje nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. C. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

35. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad ji labai išgyvena dėl santuokos nutraukimo ir kad nebepakėlė atsakovo išdavysčių, smurtinio elgesio, melo. Sudarydama santuoką ieškovė tikėjosi darnios šeimos, įdėjo daug pastangų kurdama bendrą ateitį ir bendrus namus, daug laiko skyrė dukters priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui, iš esmės viena išlaikė dukterį ir rūpinosi šeimos gerove, tuo tarpu sutuoktinis namuose būdavo piktas, nepakantus, konfliktiškas, neblaivus, agresyvus. Savo netinkamu elgesiu atsakovas sužlugdė ieškovės viltis ir lūkesčius, dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė ir iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, nesijaučia saugi su dukra savo namuose, neturi ramybės ir normalaus poilsio. Ieškovė paaiškino, kad labai pablogėjo jos sveikata, ji patiria nuolatinį stresą ir įtampą, jaučia nerimą, kankina skrandžio, galvos skausmai, galvos svaigimas, sutriko kraujotaka.

36. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo.

37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 128/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-113/2011).

38. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, kad ieškovės argumentai, jog ji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą: įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą tiek dėl savęs, tiek dėl nepilnametės dukters, yra pagrįsti. Kadangi buvo patirtos reikšmingos neigiamos pasekmės dėl fizinės sveikatos ir psichologinės būklės pablogėjimo, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, sprendžiama, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro 3000 Eur, taigi ieškinio reikalavimas priteisti tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą tenkinamas visa apimtimi.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

39. Ieškovės prašymu bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – „C.“, o atsakovui paliekama jo turima pavardė – „C.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

40. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl tarpusavio išlaikymas šalims nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

41. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

42. Iš byloje pateikto 2024 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei R. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso 57/100 dalys buto / patalpos – kambario, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2007 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas Nr. 2-53-90/10 (el. b. apyrašo T 1, b. l. 40–41). Ieškovė paaiškino, kad šis turtas nuosavybės teise jai atiteko nutraukus jos pirmą santuoką su D. M. Tai patvirtina Liteko duomenys – Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-90/10 m. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje pateiktas 2024 m. gruodžio 17 d. kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo T 1, b. l. 47). Šis automobilis ieškovei taip pat priteistas pirmiau minėtu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu nutraukiant ieškovės ir D. M. santuoką. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad nurodytas turtas yra ieškovės įgytas iki santuokos su atsakovu M. C. sudarymo ir priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

43. Iš 2024 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2019 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis turtas įgytas iki šalių santuokos sudarymo, šalys pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai įvardijo, kad įgyja turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl to byloje ginčo nėra, todėl pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra teisinio pagrindo. Dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su šiuo turtu, bus pasisakyta toliau teismo sprendime.

44. Byloje duomenų apie kitą ieškovei ar atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą ar šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą (transporto priemones) nėra (el. b. apyrašo T 1, b. l. 39, 46).

45. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kuris turėtų būti dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas šioje byloje nesprendžia šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimo.

Dėl sutuoktinių prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

46. Bylos duomenimis, šalys turi tokias galiojančias prievoles kreditoriams: 1) ieškovė su UAB „B.“ 2024 m. spalio 25 d. yra sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo 4500 Eur kreditą asmeninėms reikmėms 48 mėnesių terminui (el. b. apyrašo T 1, b. l. 68–93); 2) atsakovas turi neįvykdytą finansinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2024 m. lapkričio 26 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur baudos sumokėjimo (el. b. apyrašo T 1, b. l. 94–101); 3) atsakovas su D. 2019 m. birželio 18 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kredito unija suteikė atsakovui 10 200 Eur kreditą būsto įsigijimui, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2029 m. gegužės 27 d. (el. b. apyrašo T 1, b. l. 156–168). Ieškovė prašė pripažinti jos asmenine prievole įsipareigojimą kreditorei UAB „B.“, o atsakovo asmenine prievole – įsipareigojimą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Prievolę pagal atsakovo sudarytą kredito sutartį su D. ieškovė prašė perkelti jai ir pripažinti asmenine jos, o ne atsakovo prievole.

47. Atsakovas, elgdamasis procese pasyviai (nepateikdamas atsiliepimo į ieškinį, nedalyvaudamas teismo posėdžiuose), neatskleidė duomenų apie kokius nors galimus kitus kreditorius.

48. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo piniginė prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2024 m. lapkričio 26 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur baudos sumokėjimo pripažįstama asmenine atsakovo M. C. prievole. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškinio reikalavimu pripažinti šią prievolę asmenine atsakovo prievole, prievolės faktą bei dydį patvirtina byloje pateikti įrodymai, atsakovas šios prievolės pripažinimo jo asmenine neginčijo.

50. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė pripažįsta, kad prievolė pagal 2024 m. spalio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės sudarytą su UAB „B.“, yra jos asmeninė prievolė, šalių ginčo dėl to nėra. Kreditorė UAB „B.“ apie ieškovės kreipimąsi į teismą informuota tinkamai, nagrinėjamoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, jai buvo įteikta ieškinio kopija, tačiau kreditorė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškinio reikalavimų, susijusių su ieškovės prievole pagal nurodytą sutartį, neginčijo. Atsižvelgiant į tai ir nesant ginčo, ieškovės prievolė pagal 2024 m. spalio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „B.“, pripažįstama jos asmenine prievole.

51. Toliau šiame sprendime teismas pasisako dėl prievolės pagal atsakovo su D. 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusio reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

52. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. birželio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su J. J., kurios pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šalys šį turtą įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį už bendrą 12 000 Eur kainą. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad 1800 Eur pirkėjai sumokėjo avansu grynaisiais pinigais prieš pasirašant šią sutartį, o pagal 4.2 punktą likusią 10 200 Eur sumą pardavėjai sumokės D. kaip suteiktą pirkėjui M. C. kreditą daiktų pirkimui po to, kai pirkėjai nupirktus daiktus įkeis D. unijos naudai (el. b. apyrašo T 1, b. l. 15–30). Iš notaro išduoto 2019 m. birželio 21 d. liudijimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas su pardavėja J. J. atsiskaitė (el. b. apyrašo T 1, b. l. 31–32), t. y. 10 200 Eur kreditas atsakovui buvo suteiktas ir jo suma pervesta pardavėjai už šalių perkamą nekilnojamąjį turtą. 2019 m. birželio 18 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte nurodyta, kad kreditas atsakovui M. C. yra skirtas būsto įsigijimui, o 2.18 punkte nurodomas įkeičiamas turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš 2019 m. birželio 18 d. kredito sutarties, ją M. C. vardu pagal notaro išduotą įgaliojimą pasirašė ieškovė R. C. Taigi, šalys 2019 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įsigijo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais), esantį (duomenys neskelbtini), o šio turto įsigijimas didžiąja dalimi buvo finansuojamas pagal atsakovo asmeniškai sudarytą 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Abi sutartys (kredito ir pirkimo–pardavimo) sudarytos iki šalių santuokos sudarymo.

53. Ieškovė prašė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/2 šio turto dalį, taip pat pripažinti ieškovės asmenine prievole atsakovo prievolę D. pagal 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip minėta, pasirinko pasyvią poziciją byloje, ieškovės reiškiamų reikalavimų neginčijo, nereikalavo priteisti natūra turtą jam, taip pat neteikė savo pasiūlymų dėl atidalijimo būdo, įrodymų dėl turto vertės ar dėl kompensacijos dydžio.

54. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134-248/2019">3K-3-134-248/2019</a> 25 punktą). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

55. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Todėl visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>).

56. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas nėra erdvus (71,70 kv. m naudingo ploto, 46,30 kv. m gyvenamojo ploto), todėl padalyti jį natūra būtų sudėtinga, o tokio padalijimo kaštai galėtų būti neproporcingi turto vertei. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju net nėra tikslinga svarstyti, ar yra objektyvių kliūčių atidalyti gyvenamąjį namą natūra, nes bylos duomenys neginčijamai patvirtina subjektyvaus pobūdžio kliūčių tokiam atidalijimui buvimą, t. y. šalių konfliktiškus santykius, atsakovo keliamą grėsmę ieškovės ir nepilnamečio vaiko saugumui. Ieškovė pažymėjo, kad gyventi „po vienu stogu“ su atsakovu nemato galimybės. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovo naudojamo smurto prieš artimuosius, nesaikingo alkoholio vartojimo, to nulemtus iširusius šalių šeiminius santykius, taip pat vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, sprendžia, kad galimybės atidalyti turtą natūra nėra, todėl spręstina dėl atidalijimo priteisiant vienai iš šalių piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

57. Bylos aplinkybės patvirtina, kad turtas natūra labiau reikalingas ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kitą gyvenamąjį būstą ar lėšų jam įsigyti. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir tai paneigiančių įrodymų neteikė. Nesant ginčo dėl to, kam turtas turi atitekti natūra, spręstina dėl priteistinos kompensacijos dydžio.

58. Ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui kompensaciją, kurią skaičiuoja kaip 1/2 dalį jos sumokėtų kredito įmokų, bei perkelti jai atsakovo prievolę pagal atsakovo su D. 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti šią prievole ieškovės asmenine prievole. Kadangi klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu dėl prievolės pagal kredito sutartį pripažinimo ieškovės asmenine prievole, teismas pirmiausia pasisako dėl prievolės perkėlimo ieškovei.

59. Pagal CK 6.115 straipsnį trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. CK 6.116 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Pagal CK 6.117 straipsnį įkeitimo teisė į skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimo (hipotekos) užtikrintą skolą, lieka galioti. Taigi, būtina sąlyga pakeisti skolininką prievolėje yra kreditoriaus sutikimas. Be to, tuo atveju, kai prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka, ji seka paskui daiktą net ir pasikeitus skolininkui ir / ar daikto savininkui.

60. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovo prievolė pagal 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra užtikrinta žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Taigi, perkėlus atsakovo prievolę ieškovei, hipoteka visam turtui lieka galioti. Be to, ieškovė prašo visą turtą natūra priteisti jai, taigi patenkinus tokį jos reikalavimą jai tektų ir rizika, kad netinkamo kredito sutarties vykdymo atveju išieškojimas bus nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą.

61. Trečiasis asmuo D. atsiliepime į ieškinį neprieštaravo, kad prievolės skolininke vietoje atsakovo taptų ieškovė, ir akcentavo būtent tą aplinkybę, kad prievolė yra užtikrinta hipoteka. Esant kreditorės sutikimui, ieškovei išreiškus siekį perimti atsakovo prievolę pagal kredito sutartį tam, kad galėtų užsitikrinti sau ir nepilnametei dukteriai teisę į būstą (tuo pagrindu prašant teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai visą turtą natūra, o atsakovui priteisiant kompensaciją), ieškovės reikalavimas dėl prievolės pagal atsakovo M. C. su trečiuoju asmeniu D. 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlimo ieškovei ir pripažinimo asmenine ieškovės prievole tenkinamas.

62. Taigi, ieškovei prisiėmus finansinius įsipareigojimus į ateitį pagal kredito sutartį, kurios pagrindu išmokėtu kreditu buvo didžiąja dalimi atsiskaityta už perkamą nekilnojamąjį turtą, šalių įsigytą bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, ir pripažinus pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl viso turto priteisimo natūra jai, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, spręstina dėl kompensacijos dydžio nustatymo.

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-403/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-403/2012">3K-3-403/2012</a>). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE2LTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-416-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-416-969/2017">e3K-3-416-969/2017</a> 33 punktą).

64. Ieškovė prašė priteisti iš jos atsakovui 3755 Eur dydžio piniginę kompensaciją, apskaičiuotą atsižvelgiant į tai, kad turtas įsigytas panaudojus kreditą ir apsunkintas hipoteka, ieškovė yra sumokėjusi 7510 Eur kredito įmokų ir prisiima asmeniškai vykdyti prievolę pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo, taigi, jos teigimu, kompensaciją turėtų sudaryti pusė jos sumokėtų kredito įmokų sumos.

65. Su tokiu kompensacijos apskaičiavimu sutiktina tik iš dalies. Kaip minėta, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio visų pirma turi būti nustatyta nekilnojamojo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) vertė. Teismo nuomone, šiuo atveju ji nustatytina remiantis 2019 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria šį turtą ieškovė ir atsakovas įsigijo už bendrą 12 000 Eur sumą. Teismas sprendžia, kad turto vertė, nustatyta realiai sudarytu notaro patvirtintu sandoriu, nesant jokių duomenų apie tai, kad sandoryje būtų nurodyta tikrovės neatitinkanti turto vertė, labiau atspindi tikrąją turto rinkos vertę nei to paties turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Teismas taip pat pažymi, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta palyginti neseniai, 2019 metais, o duomenų, kad po sandorio sudarymo turtas būtų reikšmingai pagerintas ar pakilusi jo rinkos kaina, byloje nėra. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota šio turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, nuo 2019 metų iki 2024 metų pabaigos nesikeitė (el. b. apyrašo T 1, b. l. 15–30, 42–44).

66. Taigi, byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)) vertė, sudaranti 12 000 Eur, būtų pasikeitusi (padidėjusi) po 2019 m. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, turtas yra įsigytas panaudojant kreditą ir apsunkintas hipoteka užtikrinant įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą, o ieškovė asmeniškai prisiėmė prievolę pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo. Tokiomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, atsakovui išmokėtina teisinga kompensacija pripažintina pinigų suma, apskaičiuota kaip atsakovui tenkanti dalis išpirktos turto vertės.

67. Minėta, kad ieškovė prašo priteisti atsakovui 3755 Eur kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>).

68. Iš ieškovės pateiktų jos sąskaitos išrašų matyti, kad pinigai kredito įmokoms mokėti beveik kiekvieną mėnesį sumomis po 130 Eur (kartais kiek mažesnėmis) buvo pervedami iš R. C. sąskaitos į M. C. sąskaitą. Iš viso per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2024 m. spalio 25 d. iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervesta 7510 Eur (el. b. apyrašo T 1, b. l. 50-55).

69. Pažymėtina, kad kredito sutartis buvo sudaryta iki šalių santuokos, kai šalių turtui dar nebuvo taikomas įstatyminis sutuoktinių turto režimas, todėl svarbu nustatyti, kiek kiekviena iš šalių prisidėjo mokant kredito įmokas iki santuokos sudarymo. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ne visi iš jos sąskaitos į atsakovo sąskaitą, esančią kredito unijoje, pervesti pinigai, iš kurių buvo dengiamos kredito įmokos, buvo pačios ieškovės lėšos. Jos teigimu, mokant įmokas prisidėjo ir atsakovas, ypač pradžioje, kai dirbo ir gavo pajamų. Ieškovė negalėjo tiksliai įvardyti, kokia dalis įmokų yra sumokėta iš atsakovo lėšų, nurodė, kad jis prisidėdavo vidutiniškai maždaug keturis mėnesius per metus. Ieškovė taip pat akcentavo, kad paskutiniais metais atsakovas visiškai neprisidėjo prie įmokų mokėjimo, tačiau pažymėtina, kad po santuokos sudarymo (šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) sutuoktinių turtui, nesant sudarytos vedybų sutarties, taikomas įstatyminis turto režimas, kurio pagrindas yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija (CK 3.87 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių šios prezumpcijos neginčijo. Taigi ieškovės argumentas dėl atsakovo visiško neprisidėjimo paskutiniais metais mokant kredito įmokas nėra teisiškai reikšmingas. Be to, iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, jog kai kuriais mėnesiais pinigai į atsakovo sąskaitą iš jos sąskaitos nebuvo pervedami (pvz., 2022 m. vasario, rugpjūčio mėn.), kai kurie mokėjimai buvo mažesnio dydžio (pvz., 2020 m. kovo mėn.), tuo tarpu byloje duomenų apie pradelstus mokėjimus pagal kredito sutartį nėra, to nenurodė ir trečiasis asmuo D. atsiliepime į ieškinį.

70. Remdamasis bylos aplinkybėmis ir nesant galimybės tiksliai nustatyti, kiek kiekvienos šalies lėšų buvo panaudota kreditui padengti, šalims gyvenant kartu ir bendrai tvarkant ūkį, taip pat atsakovui neginčijant ieškovės nurodomų aplinkybių ir reiškiamų reikalavimų, teismas sprendžia, kad teisingumo ir sąžiningumo principus atitiktų konstatavimas, jog atsakovui tenkančią išmokėto kredito dalį sudaro ieškovės prašoma priteisti 3755 Eur suma, apskaičiuota kaip pusė iš jos sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervestos bendros pinigų sumos, kuria buvo mokamas kreditas. Kitokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie didesnę arba mažesnę atsakovui tenkančią išmokėto kredito dalį, byloje nėra.

71. Kartu teismas pažymi, kad iš 2019 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog už turtą buvo atsiskaityta ne tik 10 200 Eur kreditu, gautu iš D. pagal 2019 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes šalys sumokėjo pardavėjai 1800 Eur avansą grynaisiais pinigais prieš sudarant sutartį, kuris buvo įskaitytas į turto kainą (sutarties 4.1 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią sumą šalys sumokėjo iš pinigų, kuriuos pasiskolino iš ieškovės sesers, o seseriai per metus skolą grąžino iš abiejų šalių bendrų lėšų. Įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes ir pagrįstų kitokią lėšų kilmę, byloje nėra. Remiantis tuo, darytina išvada, kad 1800 Eur avanso suma buvo sumokėta abiejų šalių lėšomis lygiomis dalimis, t. y. po 900 Eur. Dėl to ieškovės prašoma priteisti atsakovui kompensacija už jai natūra atitenkančią atsakovo turto dalį didintina ir iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiama 4655 Eur dydžio kompensacija (3755 + 900).

72. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl prievolės pagal kredito sutartį perkėlimo ieškovei ir pripažįsta prievolę pagal atsakovo M. C. su D. 2019 m. birželio 18 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės R. C. prievole bei iš dalies tenkina reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisia žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisia 4655 Eur piniginę kompensaciją.

73. Ieškovė ieškinio dėstomojoje dalyje ir teismo posėdžio metu buvo išreiškusi pageidavimą priteistą kompensacijos sumą išdėstyti per tam tikrą laiką, tačiau tokio reikalavimo ieškinio reikalavimų dalyje nebuvo suformuluota, todėl teismas, negalėdamas peržengti ieškinio ribų, šio klausimo nesprendžia. Pažymėtina, kad bylos dalis dėl šalių tarpusavio turtinių santykių priskirtina prie dispozityvių ginčų, t. y. nagrinėjant tokį ginčą teismas nėra aktyvus ir neturi teisės spręsti dėl reikalavimų, kurių nėra pareikšta.

74. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti ir išsideklaruoti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisus minėtą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovas M. C. įpareigotinas per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei R. C. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais. Reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti savo gyvenamosios vietos deklaraciją minėtame gyvenamajame name netenkinamas, nes teisę panaikinti deklaravimo duomenis turi pati ieškovė (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

75. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. C. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodo, kad šalių dukra visą laiką gyveno su ieškove, ieškovė tinkamai vaiku rūpinasi bei išlaiko, o vaiko santykiai su atsakovu nėra itin šilti ir glaudūs, atsakovas su vaiku menkai bendrauja, tinkamai neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau duodamas paaiškinimus Skyriaus atstovams nurodė, kad dėl nepilnametės K. C. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja.

76. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

77. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra visą laiką gyvena kartu su ieškove, jų santykiai artimi, ieškovė dukra tinkamai rūpinasi. Byloje pateikta Skyriaus išvada (el. b. apyrašo T 1, b. l. 138–146), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri juo tinkamai rūpinasi, ugdo ir išlaiko. Skyriaus atstovui išklausius vaiko nuomonės, K. C. taip pat nurodė, kad nutraukus tėvų santuoką norėtų gyventi kartu su motina. Byloje duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, nepateikta.

78. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko K. C. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko geriausius interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

79. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, kartu turi nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

80. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su dukra, bet tik su sąlyga, kad atsakovas būtų blaivus. Todėl, pasak ieškovės, konkreti bendravimo tvarka nenustatytina, atsakovas laisvas pasirinkti bendravimo laiką ir formą, jeigu tik bus blaivus. Be to, konkreti bendravimo tvarka nenustatytina ir dėl to, kad šiuo metu yra neaiškios aplinkybės dėl atsakovo būsimos darbo ir gyvenamosios vietos. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad netrukdys atsakovui bendrauti ir stiprinti ryšį su dukra, jei tik jis nevartos alkoholio, ir pažymėjo, kad tai yra vienintelė jos keliama sąlyga. Atsakovas, procese elgdamasis pasyviai, nepateikė teismui jokių siūlymų dėl savo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau Skyriui yra išsakęs nuomonę, kad konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo nepageidauja. Šalių dukra Skyriaus atstovams taip pat nurodė, kad su tėvu po santuokos nutraukimo norės bendrauti, bet jai nėra svarbu, kokia bus nustatyta bendravimo tvarka, bendraus telefonu ir susitikinės.

81. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant dėl santuokos nutraukimo – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>). Įstatyme numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, bendravimas su vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga.

82. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė kaip nors ribotų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku (išskyrus jos keliamą sąlygą, kad atsakovas būtų blaivus, kas laikytina visiškai pagrįsta ir vaiko interesus atitinkančia nuostata). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo galimybių neribotai bendrauti su nepilnamete dukra, jeigu jis ar vaikas išreikštų tokį norą.

83. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg3LTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-487-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-487-969/2016">e3K-3-487-969/2016</a>; kt.). Minėta, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti prielaidą, jog ieškovė kaip nors ribotų atsakovo galimybes bendrauti su dukra. Taip pat nustatyta, kad nei atsakovas, nei šalių dukra, kuri jau yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. pakankamai brandi išsakyti savo nuomonę, neišreiškė pageidavimo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, nurodydami, kad galės bendrauti pagal savo norus ir galimybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo su dukra tvarkos nesiūlė, t. y. nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko bendravimo su tėvu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kadangi tokia tvarka būtų formali bei galimai neatitiktų tėvų galimybių ją įgyvendinti, t. y. esamos situacijos.

84. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

85. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

86. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, šis klausimas reguliuojamas teismui priėmus procesinį sprendimą (CK 3.194 straipsnis).

87. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

88. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

89. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341/2006">3K-3-341/2006</a>)

90. Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis – 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – buvo nustatytas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartimi (civilinė byla Nr. 2-147-780/2013).

91. Ieškovė prašo padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškinio reikalavimus grindžia nuo 2013 metų ženkliai pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nuo 2013 metų, kai šalių dukteriai buvo (duomenys neskelbtini) metai, iki 2025 metų, kai jai sukako (duomenys neskelbtini) metų, šalių dukters poreikiai reikšmingai pasikeitė, atsakovas to neginčijo, todėl aplinkybė, kad vaiko poreikiai padidėjo, kaip pagrindas reikalauti priteisti didesnį išlaikymą, laikytina nustatyta (CPK 185 straipsnis).

92. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

93. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

94. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 40 punktas).

95. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktą). Tačiau teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko pinigų suma tėvų teiktinas išlaikymas gali būti nemažinamas.

96. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur, arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis) skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka vaikui šiuo metu sudaro 122,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 654,50 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 327 Eur suma.

97. Šio sprendimo 94 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 327 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Tačiau ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą. Tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.

98. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė detalizuotus vaiko poreikius (žr. šio sprendimo 4 punktą) ir nurodė, kad vaiko poreikiams reikia skirti apie 795 Eur per mėnesį, savo ir atsakovo pareigas teikti vaikui išlaikymą vertino kaip lygias ir teigė, jog yra pasirengusi teikti tokio paties dydžio išlaikymą, kokio prašo iš atsakovo, t. y. 350 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra tapo paaugle, ji turi ne tik kasdienius poreikius, bet ir lanko būrelį, pradėjo lankyti dar vieną, vasarą ieškovė norės dukrą išleisti į stovyklą, kuri kainuos 250 Eur. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė įrodymų nepateikė. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos (el. b. apyrašo T 1, b. l. 115) matyti, kad šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, taip pat lanko krepšinio būrelį. Byloje nėra duomenų, kad būrelis būtų mokamas; ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukra lanko kitus būrelius, už kuriuos reikėtų mokėti. Pati K. C. Skyriaus atstovams teigė, kad už krepšinio būrelį mokėti nereikia. Dukters specialiųjų poreikių ieškovė neįrodinėjo, neteikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad dukteriai reikalingas didesnis išlaikymas nei 1 MMA dydžio. Savo ruožtu atsakovas, bendraudamas su Skyriaus atstovais, tik abstrakčiai nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo iki 350 Eur per mėnesį, byloje elgėsi pasyviai, procesinių dokumentų neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir jokių argumentų ir įrodymų, kad dukteriai turėtų būti teikiamas mažesnis nei 1 MMA išlaikymas, nepateikė.

99. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

100. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiamas, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

101. Byloje pateikta J. D. individualios įmonės 2024 m. lapkričio 10 d. pažyma (el. b. apyrašo T 1, b. l. 56–57) patvirtina, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2024 metais buvo apie 650 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovė patvirtino, kad ji gauna minimalų mėnesinį atlyginimą. Duomenų apie iš kitų šaltinių gaunamas ieškovės pajamas ar turimas santaupas byloje nėra. Atsakovo pajamas 2024 metais ir 2025 metų sausio mėnesį sudarė apie 212 Eur gaunama neįgalumo išmoka. Duomenų apie kitas atsakovo pajamas byloje taip pat nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas pradėjo dirbti užsienyje ir kad iš namuose esančios jo darbo sutarties matyti, jog sutartas atlyginimas už darbą yra kiek didesnis nei 2000 Eur, be to, sutartyje numatyti komandiruotpinigiai. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, ieškovė nepateikė. Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovas pradėjo dirbti, byloje laikytina įrodyta, nes atsakovas pats tai patvirtino 2025 m. balandžio 6 d. el. paštu atsiųstame pareiškime teismui (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

102. Teismas taip pat pažymi, kad nors atsakovas ir nesutiko mokėti didesnį išlaikymą dukteriai, tačiau jis neįrodinėjo, kad neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Atsakovas neįrodinėjo turintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių gauti pajamų, kurios būtų pakankamos dukters būtinųjų poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.

103. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Taigi, ieškovei gyvenant kartu su šalių dukterimi, o atsakovui iš esmės nusišalinus nuo rūpinimosi vaiku, ieškovei kartu tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant poreikių tenkinimą, priežiūrą, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, kitus klausimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš esmės visa vaiko auklėjimo ir priežiūros našta yra perkelta ieškovei, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda ir nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda, todėl, teismo vertinimu, priteisti iš atsakovo mažesnį nei 327 Eur išlaikymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta abiem tėvams. Nesant tam objektyvių aplinkybių, nė vienas iš tėvų negali būti atleistas nuo pareigos prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

104. Įvertinus aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukters poreikius, konstatuotina, kad nustatant išlaikymo dydį nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, atėmus ieškovės gaunamą išmoką vaikui. Remiantis tuo, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas iš dalies ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytas atsakovo teikiamas vaiko išlaikymas padidinamas iki 327 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio šioje byloje padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant (paliekant) ieškovę R. C.

105. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

106. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis).

107. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

108. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

109. Ieškovei R. C. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taigi ieškovė pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

110. Byloje pateikti duomenys, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą iš viso buvo patirta 436,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams tenkanti žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei.

111. Įvertinus šioje byloje priimtu teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų turinį ir apimtį, spręstina, kad ieškinys yra patenkintas 90 proc., todėl valstybei iš atsakovo priteistina 329,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš atsakovo taip pat pagal atitinkamą proporciją priteistina 99,90 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusius kitus neturtinius reikalavimus, nagrinėtinus santuokos nutraukimo byloje, 99,90 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris teismų praktikoje pripažįstamas neturtiniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-248/2020">e3K-3-277-248/2020</a>), bei 72,63 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, iš viso – 272,43 Eur žyminio mokesčio.

112. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 9,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pritaikius patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (90 proc.), atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 8,20 Eur.

113. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, valstybei iš atsakovo priteistina bendra 610,55 Eur suma (329,92 + 272,43 + 8,20) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. C. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. C. palikti santuokinę pavardę „C.“, M. C. palikti pavardę „C.“.

Priteisti ieškovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Prievolę pagal 2024 m. spalio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „B.“, pripažinti asmenine ieškovės R. C. prievole.

Prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal 2024 m. lapkričio 26 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur baudos sumokėjimo pripažinti asmenine atsakovo M. C. prievole.

Prievolę pagal atsakovo M. C. su D. sudarytą 2019 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės R. C. prievole.

Atidalyti ieškovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei R. C. priteisiant nuosavybės teise visą turtą natūra, o atsakovui M. C. priteisiant iš ieškovės R. C. 4655 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) kompensaciją.

Pripažinus ieškovei R. C. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą M. C. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jam priklausančiais daiktais išsikelti iš nurodyto gyvenamojo namo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-147-780/2013 patvirtinta R. C. (buvusi pavardė M.) ir M. C. taikos sutartimi nustatytą vaiko K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. sausio 6 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti (palikti) ieškovę R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 610,55 Eur (šešis šimtus dešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išaiškinant, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus valstybei priteistą sumą, mokėjimo dokumentą būtina pristatyti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui ir nekilnojamojo turto registro bei vedybų sutarčių registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė