Dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-200-805/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02033-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.1.7.1.14; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1;

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 23 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant G. Z.,

dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokatui J. Z.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. M.,

nedalyvaujant atsakovui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui K. P., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

nustatė :

Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo: nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad K. P. (toliau – ir atsakovas) yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nepilnamečių vaikų A. M., V. M. ir R. M. gyvenamąsias vietas nustatyti pagal jų motinos R. M. deklaruojamą gyvenamą vietą; priteisti iš K. P. nuo kreipimosi į teismą dienos išlaikymą: sūnui A. M. po 200,00 Eur, dukrai V. M. po 200,00 Eur, dukrai R. M. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumas kiekvienais metais indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaikų pilnametystės, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną R. M.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas valstybei už valstybės teikiamą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškovė R. M. patikslintame ieškinyje nurodė, kad su K. P. susipažino maždaug prieš dvidešimt vienerius metus, gyveno nesusituokę jo tėviškėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav., vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Gyvenant kartu, gimė vaikai: V. P., K. P., A. P.. Vaikų gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos bei išlaikymo klausimai yra išspręsti 2023 m. spalio 9 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu. Taip pat gyvenant kartu, jie susilaukė sūnaus A. M., dukros V. M. ir dukros R. M., kurių gimimo įrašuose skiltyje motina nurodyta R. M., tėvas nenurodytas. Atsakovas neneigia, jog jis yra A. M., V. M. ir R. M. biologinis tėvas, tačiau teisiškai šią tėvystę pripažinti ir ją įregistruoti vengia. Pradėjus ieškovei su atsakovu nesutarti, ieškovė su atsakovu išsiskyrė ir su vaikais persikėlė gyventi adresu: (duomenys neskelbtini) sav., kur ji gyvena iki šiol. Vaikai pagal jos gyvenamą vietą lanko mokyklą, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ji neprieštarauja, jog atsakovas pastoviai bendrautų su vaikais, juos lankytų, vaikai lankytųsi pas tėvą ir jo artimiausius giminaičius, mano, kad bendravimo tvarką nustatys abipusiu bendru susitarimu. Jiems pradėjus gyventi atskirai, atsakovas vaikams išlaikymo beveik neteikia, šiuos vaikus ji išlaiko viena. Ji pastovaus darbo neturi, dirba atsitiktinius vienkartinius darbus, sunkių darbų dirbti negali, nes serga akmenlige. Jos pajamos yra labai mažos, gauna socialinę pašalpą bei išmokas už vaikus, kurių suma yra apie 1 900 Eur per mėnesį. Nekilnojamo ir vertingo kilnojamo turto bei transporto priemonių neturi. Gyvena pagal žodinę panaudos sutartį kitam asmeniui priklausančiame būste. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau apie 500 –550 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Girdėjusi, kad atsakovas dirba nelegaliai pas ūkininkus, tačiau ji nežino kokias pajamas jis gauna. Atsakovas nekilnojamo turto neturi. Jis yra įsigijęs lengvąjį automobilį,,OPEL VECTRA“.

Ieškovė R. M. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi, jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad tiek apie ankstesnius, tiek apie šį teismo posėdį atsakovas žino, įspėjo jį prieš savaitę, tačiau jis teigė, kad nemato reikalo dalyvauti, savo pavardės duoti bet kam neketinantis. Nurodė, kad atsakovas anuos vaikus irgi geruoju nepripažino, pas notarą nėjo. Jis nėra ligotas, juda, sveikata jam leidžia atvykti. Jis dirba neoficialiai, neįgalumo neturi. Paaiškino, kad su atsakovu neįregistravusi santuokos kartu pragyveno 15 metų, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno kaime, dirbo, ūkininkavo, augino gyvulius, su atsakovu susilaukė iš viso šešių vaikų, kurių vyresnių trijų atžvilgiu tėvystė irgi buvo nustatyta teismo sprendimu. Ji kitų vyrų gyvenime neturėjo, vedė dorą gyvenimo būdą, visada gyveno dorai pagal savo tėvų įskiepytas taisykles. Ieškovei, dar besilaukiant mažosios R., atsakovas sėdo 1,5 metų į kalėjimą, grįžęs buvo agresyvus, pradėjo prieš ją ir jaunėlį sūnų A. kelti ranką, po ko ji išėjo gyventi į kitą kaimą. Mirus atsakovo motinai, vėl grįžo gyventi kartu, bet jo elgesys nesikeitė, todėl bendras gyvenimas galiausiai nenusisekė. Pastaruosius trejus metus šalys sykiu negyvena. Jų vyresniems vaikams yra 17, 16 ir 15 metų, vyriausias vaikas gyvena su tėvu, jaunesnysis irgi buvo sykiu su juo, bet jį parsivežė pas save, nes vaikas buvo neprižiūrėtas, nevalgęs, verkė. Atsakovas vaikams kartais duoda po 10 Eur, vaisių atveža, pas daktarus nuveža, kitaip materialiai nepadeda. Vaikai nori su motina gyventi, pas tėvą visą laiką nenorėtų būti, kai šis apsilanko, klausia kada išvažiuos. Vaikai jį vadina tėčiu, žino kaip tėvą, per gimtadienius vaikams pažadėjęs duoti po 100 Eur. Ji gauna valstybės išmokas už 4 vaikus, už kitus vaiko pinigus gauna atsakovas. Išmoka vaikui siekia beveik 200 Eur. Dar gauna apie 1 000 Eur socialinę pašalpą už vaikus. Pati šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ieškovė savo turto neturi, yra sveika, anksčiau dirbo „M.“, bet dėl naktinio darbo negalėjo palikti vienų vaikų, todėl išėjo iš darbo. Atsakovas turi kiaulių, vištų, automobilį. Ar atsakovas turi indėlių ir santaupų, ji nežino. Atsakovas žalingų įpročių neturi, alkoholio nevartoja, savo traktoriumi neoficialiai uždarbiauja, savo ūkio, kaip pirmiau jiems gyvenant kartu, jis neturi, oficialiai jos žiniomis jis nedirba.

Ieškovės R. M. atstovas advokatas J. Z. patvirtino, kad šalys daugel metų vedė bendrą ūkį, pirmesnių vaikų tėvystė irgi buvo nustatyta teismo sprendimu. Visi šeši vaikai gimė šalims gyvenant kartu, civilinės metrikacijos įstaigoje jų tėvystė įregistruota geruoju nebuvo. Ieškovė neprieštaravo DNR ekspertizės atlikimui, bet atsakovas į tai neatsiliepė. Jiedu gyveno ilgą laiką, to pasekoje gimė visi vaikai. Atsakovas vienos ieškovės neišleisdavo iš namų. Vaikai panašūs į tėvą. Vertinant tai, kad ir vyresnių vaikų tėvystė buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl atsakovo pasyvaus elgesio teismui yra pagrindas šį ieškinį tenkinti. Vaikai nori gyventi su motina, tokia yra jų valia. Dėl bendravimo ieškovė reikalavimo nereiškia, nes ginčo dėl to tarp šalių nėra. Vaikai paaugę, gali lankytis pas tėvą, atsakovas irgi apsilanko pas juos. Dėl išlaikymo tėvas turi pareigą remti vaikus iki pilnametystės. Pagal MMA, kuri siekia beveik 800 Eur, kuriuos šalims padalijus pusiau, atsakovui tektų pareiga mokėti netgi didesnį išlaikymą nei prašo ieškovė, tačiau ši prašo priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui.

Atsakovas K. P., būdamas tinkamai informuotas, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Teismo pavedimu atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį (AB „Regitra“, VĮ Registrų centras pažymų, duomenų apie per paskutinius 12 mėnesių gautą darbo užmokestį, o jo nesant registraciją Užimtumo tarnyboje, gaunamas išmokas, pašalpas) taip pat nepateikė. Tokie duomenys surinkti teismo iniciatyva.

Atsakovas K. P., būdamas tinkamai informuotas, nesidomėjo ir nesirūpino bylos eiga. Pagal teismo 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. kovo 3 d. nutartis pavedimas policijos įstaigai dėl atsakovo atvesdinimo į teismo posėdžius neįvykdytas. Vienok, bylos duomenimis darytina išvada, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, nesidomėjo ir nesirūpino bylos eiga, yra abejingas, pasyvus, vengia teismo proceso, jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių negalėtų dalyvauti bylos nagrinėjime, nepateikė. Tokias aplinkybes patvirtino tiek ieškovė, asmeniškai pranešusi jam apie iškeltą civilinę bylą, jos eigą, posėdžius, tiek gauta informacija pagal atvesdinimo nutartis iš policijos įstaigos. Esant šioms aplinkybėms, vertinant tai, kad nei atsiliepimo, nei jokių kitų duomenų, paneigiančių patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovas neteikė, jokios iniciatyvos byloje nerodė, todėl, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, atsižvelgiant į proceso eigą ir trukmę, išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja V. Š., kuri yra atsakovo dukterėčia, paaiškino, kad šalys gyveno kartu 15 metų. Visi vaikai yra to paties tėvo, nes jiedu buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, kitų vyrų ieškovės gyvenime nebuvo. Šalys gyveno kaip šeima, augino galvijus, buvo ūkininkai, gyveno močiutės namuose. Paskui jų šeimoje prasidėjo nesutarimai ir jie pasuko į skirtingas puses, kad nedaryti neigiamos įtakos vaikams. Vaikai panašūs į tėvą. Atsakovas sutaria su vaikais, alkoholio nevartoja. Atsakovas visuomenei neminėjo, kad vaikai ne jo, o artimiesiems buvo sakęs, kad ne mano.

Liudytoja E. L., kuri yra atsakovo dukterėčia, nurodė, kad R., V. ir A. yra K. vaikai. Šalys turėjo ūkį. Atsakovas buvęs pavydus, jis R. M. liepdavo namie sėdėti, jos vienos niekur net automobiliu vykti neišleisdavo, paskui atėmė iš jos ir mašiną. Teigia, kad ieškovė neturėjo jokių kitų vyrų, namie sėdėjo, eidavo dirbti į fermas. Kai išsikraustė nuo atsakovo gyventi kitur, visi vaikai jau buvo pagimdyti. Ieškovė nevedė palaido ar amoralaus gyvenimo būdo. Ieškovė paliko atsakovą, nes jis ją mušdavo. Vaikai atsakovą žino, pažįsta, vadina tėčiu, nori pas jį nuvažiuoti, bendrauti, jis vaikų nemuša, neskriaudžia.

Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai nuo gyvenimo skyrium gyvena kartu su motina, juos su ieškove sieja stiprus ir artimas ryšys, šiuo metu nėra duomenų apie netinkamą ieškovės valdžios įgyvendinimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl mano, kad V. M., R. M. ir A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Pritaria ieškovės prašomai priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo sumai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. M. išvadą palaikė ir papildomai nurodė, kad pritaria ieškiniui pilna apimtimi, vaikai su motina šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ten turi saugią aplinką, lanko mokyklą, jiems ten gera ir saugu. Šalims taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna išmokas už vaikus, socialinę pašalpą. Atsakovas pasyvus, nesidomėjo ir nesirūpino bylos eiga, trukdė teismui, neišreiškė jokios pozicijos dėl ginčo esmės. Teigia, kad įstatymas numato ir kitus pagrindus tėvystei nustatyti, todėl pritaria nagrinėjamoje situacijoje ieškiniui.

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškovė reiškia reikalavimus – nustatyti, kad atsakovas K. P. yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nepilnamečių vaikų gyvenamas vietas nustatyti pagal jų motinos gyvenamą vietą bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, kad ieškovė R. M. yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo įraše nenurodyti. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 108, išduoto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, kad ieškovė R. M. yra V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo įraše nenurodyti. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 16, išduoto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, kad ieškovė R. M. yra R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo įraše nenurodyti. Nepilnamečių vaikų A. M., V. M. ir R. M. gimimo metu jų motina R. M. nebuvo susituokusi, t. y. vaikai gimė ne santuokoje. 2024 m. kovo 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį Nr. BDB-2 patvirtina, kad R. M. turi nepilnamečius vaikus: sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą V. M., gimusią (duomenys neskelbtini), dukrą R. M., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), K. P., gimusį (duomenys neskelbtini), A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių sūnų V. P. ir K. P. bei dukros A. P. gimimo įrašuose jų motina nurodoma R. M., jų tėvu nurodomas atsakovas K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus išduoti: (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 70, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 246, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 186. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ5NS0zOTMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2495-393/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2495-393/2023">e2-2495-393/2023</a>, nepilnamečių vaikų K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina R. M., iš vaikų tėvo K. P. priteistas vaikams išlaikymas po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. L. M. G. gimnazijos pažyma patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai A. M., V. M. ir R. M. ugdomi L. M. G. gimnazijos A. K. pagrindinio ugdymo skyriuje.

Dėl reikalavimo nustatyti tėvystę

Pažymėtina, kad tėvystė gali būti nustatoma pripažįstant tėvystę tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.141 – 3.142 straipsniuose nustatyta tvarka arba teismo sprendimu (CK 3.146 – 3.148 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 392 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Vadovaujantis CPK 389 straipsniu, pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada; jei šalys atsisako ekspertizės, tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Šios CPK nuostatos iš esmės atitinka CK 3.148 straipsnyje nurodytus tėvystės nustatymo pagrindus.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei apklausti liudytojai patvirtino, kad šalys ilgą laiko tarpą kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, ieškovė gyveno tik su vieninteliu vyru K. P., artimai bendravo, jiedu buvo kaip šeima, ūkininkavo. Ieškovė pagimdė nuo atsakovo iš viso šešis vaikus, kurių trijų atžvilgiu tėvystė nustatyta, o jaunesniųjų atžvilgiu kreipėsi šiuo ieškiniu. Atsakovas žino savo vaikus, su jais bendrauja, šie atsakovą irgi pažįsta, vadina tėčiu, vaikai jau paaugę, palaiko socialinius ryšius su atsakovu. Teismas tiki šiais ieškovės parodymais, nes jie iš esmės atitinka ir neprieštarauja kitų byloje apklaustų ir neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų, kurie beje sietini labiau su atsakovu, parodymams. Sugretinus ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, juose prieštaravimų nėra, jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Visi vaikai gimę šalims gyvenant kartu, po ko vėlesnis gyvenimas tarp šalių nenusisekė ir šalys pasuko skirtingais keliais, tačiau tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, bendraujama, pagal galimybes iš atsakovo pusės teikiama pagalba vaikams, lankomasi ir bendraujama tarpusavyje. Atsakovo šeimai, pasak ieškovės, puikiai žinoma ši situacija, tačiau jo brolis nevažiavo liudyti, nes bijo. Atsakovo sesuo irgi jam artima, be to, jos sveikata prasta, todėl liudytojomis apklaustos atsakovo sesers dukros, kurioms bylos aplinkybės yra puikiai žinomos. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka ieškovės išdėstytas bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje, sutampa detalėse dėl šalių gyvenimo kartu nesusituokus, šeiminių santykių palaikymo iki gimstant vaikams, bendro ūkio vedimo, aplinkinių požiūrio ir kitų asmenų žinojimo apie tokias aplinkybes. Atsakovas tėvystės neneigia, tačiau pasyviu elgesiu spręstina, jog geruoju pripažinti tėvystės neketina.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, priešieškinio byloje nereiškė, į teismo posėdžius nevyko, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. kovo 3 d. nutartys dėl atsakovo atvesdinimo į 2025 m. sausio 28 d., 2025 m. kovo 3 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. posėdžius rezultato nepasiekė, savo pozicijos atsakovas dėl DNR ekspertizės ieškovės siūlymu neišreiškė. Tokios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad K. P. visiškai abejingas bylos procesui, tuo pačiu ir ekspertizės atlikimui, ką beje patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, kad savo pavardės jis duoti bet kam neketina, bet ir visiškai atsainus ir abejingas jo elgesys viso proceso metu, ką įrodo ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai vykdant atvesdinimo nutartis. Atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų nei dėl negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime, nei paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės, pagal pirmiau aptartų bylos duomenų visetą vertintina kaip tėvystės patvirtinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai, pripažįstant, kad K. P. yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A., V. ir R. yra jo vaikai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo

Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo šio ieškinio pateikimo dienos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a> 20, 21 punktai). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko išmokų suma tėvų teiktinas išlaikymas gali būti nemažinamas.

Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 M. N. 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaunama suma sudarytų apie 777,00 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės mėnesinė išmoka vienam vaikui sudaro 122,50 Eur. Tai reiškia, kad esant vienodai vaiko tėvo ir motinos turtinei padėčiai minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turi skirti bent po 327,25 Eur (orientacinis išlaikymo dydis). Bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a> 22 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>, 40 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 23 punktas). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32/2010">3K-3-32/2010</a>; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-301-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-301-943/2022">e3K-3-301-943/2022</a>, 22 punktas). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2006">3K-3-469/2006</a>; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo turtinę padėtį pagal byloje esančius duomenis, nustatyta: Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas nedirba, jis yra jauno ir darbingo amžiaus, iš esmės yra sveikas, priešingų duomenų byloje negauta, bylos duomenimis neturi darbingumo apribojimų, ieškovės teigimu jis uždarbiauja pas ūkininką, turi nuosavą traktorių, kuriuo neoficialiai uždarbiauja, AB,,Regitros“ duomenimis turi kilnojamojo turto – automobilį (turtui uždėtas areštas), registruotino nekilnojamojo turto neturi, turi kitų su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta: Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieškovė nedirba; ji sveika, darbinga, tačiau, ieškovės teigimu, pastovaus darbo neturi, bet dirba atsitiktinius vienkartinius darbus; registruojasi Užimtumo tarnyboje, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus duomenimis – ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. iš VSDF išmokų negavo; jos pajamas sudaro socialinės išmokos, nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. gauta 20 756,02 Eur išmokų (socialinė pašalpa ir išmoka vaikui be parama mokinio reikmėms įsigyti), ką patvirtina 2024 m. kovo 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas; turi nekilnojamojo turo – žemės sklypų ir statinių, AB,,Regitros“ duomenimis, kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi, ji gyvena pagal žodinę panaudos sutartį kitam asmeniui priklausančiame būste.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki (sudėtinga), jis neįgalumo ar riboto darbingumo bylos duomenimis neturi, nesant pateiktų jokių objektyvių duomenų apie sveikatos būklę, gyvena ūkiškai, turi savo traktorių, kuriuo, pasak ieškovės, uždarbiauja neoficialiai. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus žmogus, be savo paties nepilnamečių vaikų, kitų asmenų, kurių atžvilgiu turėtų pareigą vykdyti išlaikymo prievoles, neturi, jokių kitų įrodymų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims atsakovas nepateikė, sunkios finansinės pateis būklės jis neįrodinėjo, dėl ko darytina išvada, kad atsakovas turi ne tik galimybes, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią pareigą skirti vaikams iki pilnametystės būtiną išlaikymą, neperkeliant šią naštą vien tik ieškovei, kurios turtinė padėtis yra panaši į atsakovo ir negeresnė ir, kuriai bylos duomenimis, ir taip tenka kasdienė našta pasirūpinti šalių sugyventais vaikais. Paminėtų duomenų kontekste darytina išvada, kad ieškovei, neįrodinėjant jokių ypatingų/ekstraordinarių vaikų poreikių, prašoma priteisti iš atsakovo po 200 Eur suma nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo (maistas, apranga, avalynė, būsto išlaikymui tenkanti dalis, sveikatos priežiūra, higiena, ugdymas, popamokinė veikla, poilsis ir kt.), todėl darytina išvada, kad atsakovas mokėti savo vaikams prašomą priteisti išlaikymą ne tik gali, bet ir privalo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad vaikai neturi sveikatos sutrikimų, į vaikų amžių (10, 9, 8 metai) darytina išvada, kad prašomo priteisti vaikų išlaikymo dydis yra ne per didelis, proporcingas vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai ir gali užtikrinti sąlygas vaikams tinkamai vystytis, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai – A. M., V. M., R. M. naudai priteistinas po 200 Eur išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas)).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kaip jau minėta, ieškovė prašo teismo nepilnamečių vaikų A. M., V. M. ir R. M. gyvenamąsias vietas nustatyti pagal vaikų motinos gyvenamą vietą. Reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė nereškia.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui atsiliepimo dėl to nepateikė, savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė, priešieškinio nereiškė.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2008">3K-3-411/2008</a>; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2008">3K-3-383/2008</a>).

Bylos duomenimis, nors tarp atsakovo ir jo vaikų itin glaudus ir šiltas ryšys neegzistuoja, atsakovas tarpusavyje su vaikais bendrauja, atsakovas žino vaikus, juo aplanko, vaikai jį vadina tėčiu. Vis tik, vertinant tai, kad vaiko ir tėvo šį ryšį reikia kurti nuo pat pradžių ir tam reikia laiko, o ieškovė vaikais rūpinasi nuo pat jų gimimo, šiuo metu vaikai A. M., V. M. ir R. M. gyvena kartu su motina, kuria rūpestingai atlieka motinos pareigas, ieškovė įrodė, kad, nors ir patiria tam tikrų motinystės sunkumų, faktiškai viena augindama vaikus, tačiau juos gali sėkmingai įveikti, priimdama atitinkamų institucijų pagalbą bei gaudama valstybės paramą, ji gali tinkamai užtikrinti visų vaikų poreikių patenkinimą, priešingų duomenų byloje nėra gauta. Pagal institucijos, teikiančios išvadą, atstovės išsakytą nuomonę reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atitinka nepilnamečių vaikų interesus, vaikai irgi nori gyventi su motina pagal jos gyvenamąją vietą, kur lanko ugdymo įstaigą, turi draugus, saugią aplinką, todėl konstatuotina, kad reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintini visiškai.

Motiną ir vaikus sieja glaudus ir artimas tarpusavio ryšys, duomenų, iš itin neigiamos pusės charakterizuojančių ieškovę, byloje nėra pateikta, tuo tarpu atsakovas nusišalinęs nuo deramų tėvo pareigų vaikų atžvilgiu. Atsakovui neišreiškus pozicijos ir dėl šio reikalavimo spręstina, kad jis šiam ieškinio reikalavimui taip pat neprieštarauja. Taip pat atsakovui išaiškintina, kad tik esant šalių ginčui yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar kitų su jos nustatymu ar pakeitimu susijusių klausimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu 2024 m. vasario 29 d. sprendimu,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2025 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2025-04021,,Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos sudaro 585,42 Eur, kurios tenkinus patikslintą ieškinį visiškai, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 606,00 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 333,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatyto (111,00 Eur x 3 vaikai), 162,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 3 vaikai, vartotojų kainų indeksas 148,00), 111,00 Eur žyminis mokestis už vaikų gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 80 straipsnis, vartotojų kainų indeksas 148,00).

Teismas šioje byloje patyrė 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios patikslintą ieškinį tenkinus, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. M. yra K. P. sūnus.

Nustatyti, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. M. yra K. P. dukra.

Nustatyti, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. M. yra K. P. dukra.

Iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. M., gimusio(duomenys neskelbtini), V. M., gimusios(duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos 2024 m. liepos 31 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaikų motiną R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 606,00 Eur (šešis šimtus šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt aštuonis ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas(duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 585,42 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus keturiasdešimt du ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą –, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė