Dėl atlyginimo už atliktus darbus ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-541/2006 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Baltcont“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Švilda“ statybų koncernas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltcont“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „NCC Statyba“), uždarajai akcinei bendrovei „Philip Morris Lietuva“ dėl atlyginimo už atliktus darbus ir netesybų priteisimo; tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Ekspo-Matec“, uždaroji akcinė bendrovė „Plienas“, uždaroji akcinė bendrovė „Paroc“, akcinė bendrovė „Imsas“, akcinė bendrovė „Montuotojas“ Vilnius“, akcinė bendrovė „Montuotojas“ Klaipėda“, akcinė bendrovė „Montuotojas“ Alytus“, uždaroji akcinė bendrovė „Piniava“, uždaroji akcinė bendrovė „Deglas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ranga“, akcinė bendrovė „Ortas“, akcinė bendrovė „Kaišiadorių statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „NCC Industri“, uždaroji akcinė bendrovė „Voltas“, uždaroji akcinė bendrovė „Geostatyba“, Kauno technologijos universitetas, akcinė bendrovė „Lietuvos statybų projektavimo institutas“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojanti UAB „Švilda“ statybų koncernas“ patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų bankrutuojančios UAB „Baltcont” ir UAB „Philip Morris Lietuva” solidariai 3 722 511,30 Lt skolos, 563 698,90 Lt netesybų, nutraukiant statybos darbų kontraktą, 55 677, 87 Lt delspinigių ir 334 324, 39 Lt palūkanų už laiku neapmokėtus statybos darbus ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas UAB „Philip Morris Lietuva” 1999 m. gruodžio 17 d. paskelbė konkursą tabako fabriko Klaipėdoje statybos ir rekonstrukcijos darbams. Konkurso nugalėtoju paskelbus Suomijos kompaniją „NCC Puolimatka International O Y”, su šios bendrovės dukterine įmone UAB „NCC Statyba” (buvusi - UAB „NCC Puolimatka”) atsakovas UAB „Philip Morris Lietuva” 2000 m. balandžio 19 d. sudarė Statybinę sutartį, pagal kurią bankrutuojanti UAB „Baltcont” įsipareigojo iki 2000 m. gruodžio 31 d. atlikti visus tabako fabriko statybos ir rekonstrukcijos darbus, o atsakovas UAB „Philip Morris Lietuva” - už juos sumokėti 18 998 000 Lt, iš jų – 9 996 164 Lt už bendrąją statybinę dalį, 9 001 836 Lt už mechaninę ir elektrinę dalį, 30 000 Lt - rezervinė lėšų dalis. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Baltcont” su ieškovu 2000 m. gegužės 1 d. pasirašė Statybos darbų kontraktą, pagal kurį ieškovas iki 2000 m. gruodžio 31d. įsipareigojo atlikti bendrastatybinius minėto fabriko darbus, o atsakovas bankrutuojanti UAB „Baltcont” - sumokėti už juos 5 521 745 Lt.

Ieškovo teigimu, pateikti įrodymai: darbų atlikimo aktai, prie jų esantys atliktus darbus ir panaudotas medžiagas patvirtinantys dokumentai, PVM sąskaitos-faktūros, kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, statybos darbų žurnalas patvirtina, kad ieškovas atliko darbų kartu su nupirktomis medžiagomis už 7 734 646 Lt, iš jų - pagrindinių darbų už 5 636 989 Lt, papildomų darbų už 1 315 112,28 Lt, be to, nurodė, jog atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltcont” reikalavimu pakeitus dalį statybinių medžiagų kokybiškesnėmis, susidarė 782 544,72 Lt kainų skirtumas. Tačiau nors darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad atsakovas bankrutuojanti UAB „Baltcont” suderino ir priėmė apmokėjimui atliktų pagrindinių darbų už 5 336 860 Lt (liko nepriimta darbų 2 397 786 Lt), o apmokėjo tik 3 796 672, 70 Lt, taigi liko neapmokėta 3 937 973, 30 Lt. Atsakovas 2001 m. sausio 24 d. pranešė, kad nutraukia Statybos darbų kontraktą, atsisakydamas ieškovui sumokėti už jo atliktus darbus.

Solidarinę atsakovų atsakomybę ieškovas grindė tuo, kad faktiškai tarp atsakovų buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, t. y. bankrutuojanti UAB „Baltcont” buvo UAB „Philip Morris Lietuva” atstovas, nes, neturėdamas statybos kvalifikacijos atestato, kuris yra privalomas pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, atsakovas bankrutuojanti UAB „Baltcont” neturėjo teisės Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti statybos darbus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo bankrutuojančios UAB,,Švilda” statybų koncernas” naudai iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltcont“ 3 722 511,30 Lt skolos, 563 698,90 Lt netesybų, nutraukiant statybos darbų kontraktą, 390 002,26 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2002 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu ieškinį atsakovui UAB „Philip Morris Lietuva“ atmetė.

Teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltcont“ 3 722 511, 30 Lt skolos, nustatęs, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui nurodytos pinigų sumos už atliktus pagrindinius ir papildomus statybos darbus bei panaudotas medžiagas, kuriuos atsakovas priėmė, šio darbuotojui pasirašius statybos darbų žurnale (1964 m. CK 176, 386 straipsniai, 2000 m. CK 6.681, 6.200 straipsniai). Atlikęs papildomus darbus ir panaudojęs brangesnes medžiagas, ieškovas kiekvienu atveju raštu kreipdavosi į atsakovą, o šis taip pat raštu prašydavo tuos darbus atlikti ar panaudoti brangesnes medžiagas, pažadėdamas už juos sumokėti (T. 6, b. 1. 60-239). Šalys raštu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir medžiagų pakeitimo. Vien ta aplinkybė, kad darbai viršija statybos darbų kontrakto sumą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už priimtus darbus. Taip pat atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis sumokėjo pasamdytiems subrangovams, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už šio atliktus darbus. Ieškinio reikalavimą dėl 563 698,90 Lt netesybų dėl statybos darbų kontrakto nutraukimo priteisimo teismas patenkino, vadovaudamasis statybos darbų kontrakto 12.1.2 punktu. Visi atlikti darbai buvo priimti, defektų aktų nebuvo surašyta ir priimtiems darbams pretenzijų nebuvo pareikšta. Nors ieškovas vėlavo atlikti statybos darbus pagal darbų grafiką (T. 13, b. 1. 97-138, T. 14, b. 1. 9-82), tačiau teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl statybos darbų termino praleidimą pagal statybos darbų kontraktą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl 55 677,87 Lt delspinigių ir 334 324,39 Lt palūkanų priteisimo už laiku neapmokėtus statybos darbus (pagal 1964 m. CK 236 straipsnį už laikotarpį iki 2001 m. liepos 1 d.; pagal 2000 m. CK 6.210 straipsnio 2 dalį už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. lapkričio 1 d.) bei 6 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2000 m. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl ieškiniu reikalaujamų piniginių lėšų priteisimo solidariai iš atsakovo UAB „Philip Morris Lietuva“, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog šį atsakovą su ieškovu siejo sutartiniai santykiai, taip pat šio atsakovo kaltės dėl to, kad atsakovas bankrutuojanti UAB „Baltcont“ neatsiskaitė su ieškovu (1964 m. CK 231 straipsnis, 2000 m. CK 6.248 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo bankrutuojančios UAB,,Švilda” statybų koncernas” apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltcont“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, ir nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimą, bei priteistą ieškovui skolą sumažinti iki 2 920 590 Lt, priteistus ieškovui delspinigius sumažinti iki 100 000 Lt, likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltcont“ 581 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartimi buvo ištaisytas nurodytos nutarties rezoliucinės dalies rašymo apsirikimas, vietoje priteistos 2 920 590 Lt skolos įrašant 2 918 948 Lt skolą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad už papildomus statybos sutarties dokumentuose nenumatytus darbus rangovas įgyja teisę gauti atlyginimą, didesnį nei sutarties kaina, jeigu užsakovą apie tai įspėja, o užsakovas nuo sutarties neatsisako (1964 m. CK 376 straipsnis). Taigi ieškovo atlikti darbai laikytini papildomais ir už juos turėtų būti sumokėta, jeigu juos atsakovas priėmė. Tačiau skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos dokumentus, konstatavo, kad yra atliktų darbų, nenumatytų kontrakte, dalis, už kurią atsakovas neišreiškė sutikimo ar pritarimo jiems atlikti, būtent: projektavimo, medžių pasodinimo, grunto išvežimo, antresolių perdangų įrengimo, durų įrengimo, logistinio koridoriaus plieninių konstrukcijų padidėjimo, grindų plokštės pavyzdžio išardymo, nišos ugniasienėje įrengimo ir kt. šalių nesuderinti darbai. Už nurodytus darbus atsakovui neatsirado pareiga atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat perskaičiavo ir sumažino ieškovui priteistiną sumą už kokybiškesnių ir brangesnių medžiagų panaudojimą vykdant statybas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad atsakovas yra sumokėjęs lėšų dalį už atliktus darbus, dėl to ieškovo reikalaujama delspinigių suma už praleistą terminą sumokėti už darbus yra per didelė, ir sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 100 000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas bankrutuojanti UAB,,Baltcont“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nutartį, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo bankrutuojančios UAB,,Švilda“ statybų koncernas“ ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė 1964 m. CK 376 straipsnio 2 dalį, suteikiančią rangovui teisę viršyti tik apytikrę sąmatą, tuo tarpu galiojusiame CK nėra teisės normų, leidžiančių viršyti tvirtą rangos sutarties sąmatą. Šalių 2000 m. gegužės 1 d. sudarytame statybos darbų kontrakte buvo įrašyta sąlyga dėl fiksuotos darbų kainos (sumos), į kainą buvo įskaičiuoti mokesčiai ir sutarta, kad infliacija ar mokesčių dydžių pasikeitimai neturės įtakos kainai. Ši sutarties nuostata reiškia, kad ieškovas įsipareigojo atlikti jam pavestus darbus už kontrakte nustatytą fiksuotą kainą, kuri nėra priklausoma nuo atliktinų darbų detalizavimo.

2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas su atsakovu suderinęs atliko papildomų darbų ir panaudojo kokybiškesnes medžiagas, ir dėl to susidarė mokėtinos sumos ieškovui, yra pagrįsta įrodymais, neturinčiais ryšio su byla. Teismas nesirėmė sutartimi kaip pagrindiniu įrodymu, nurodyta išvada nesuderinama su 1964 m. CK 177 straipsnio 1 dalimi ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarta kaina yra esminė šalių kontrakto sąlyga, o vienašališkai keisti sutarties sąlygų negalima, išskyrus įstatyme ir sutartyje nustatytus atvejus. Statybos darbų kontrakto 28.1 punkte nustatyta, kad kontraktas gali būti pakeistas tik raštu, pasirašius tiek Užsakovui, tiek Rangovui. Tokio susitarimo šalys nesudarė. Be to, kontrakto 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu bet koks pakeitimas prailgina ar sutrumpina laiką, rangovui reikalingą įsipareigojimams atlikti, arba jei jis padidina ar sumažina Rangovo atliekamo darbo kaštus, atitinkamos korekcijos turi būti atliktos Priedo B datose arba Kainoje, ar ir vienur, ir kitur. Tačiau jokių korekcijų dėl sutarties kainos ar terminų nebuvo atlikta. CK 6.193 straipsnyje yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kuriais reikia vadovautis aiškinant sutarties sąlygas. Sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta AB,,Turto bankas“ v. UAB,,Vaidluvė“ byloje; bylos Nr. 3K-3-406/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 nutartis, priimta UAB,,Libra Vitalis“ v. UAB,,Homo Faber“ byloje; bylos Nr. 3K-3-274/2004). Tai reiškia, kad, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus, analizuoti visą sutartį, o ne tam tikras jos dalis, teikti pirmenybę tam aiškinimui, kuris patvirtina sutarties galiojimą, ir pan.

3. Ieškovas papildomų darbų atlikimą ir brangesnių medžiagų panaudojimą grindė netinkamais rašytiniais įrodymais, kurie neatitinka CPK 114 ir 198 straipsniuose rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų: nepateikti nei šių dokumentų originalai, nei CPK nustatyta tvarka patvirtinti originalų nuorašai, daugelis ieškovo pateiktų raštų yra nepasirašyti ar nepilni, daugelis dokumentų yra surašyti užsienio kalba be tinkamo vertimo į lietuvių kalbą. Nė viename dokumente nėra pateikiamos atsakovo suderinimui ir tvirtinimui papildomų darbų sąmatos, atsakovas neįsipareigoja apmokėti konkrečių sumų už konkrečius papildomus ieškovo atliktus darbus arba prastovas. Iš šių raštų negalima daryti išvados, kad pakeitimai buvo suderinti ir padaryti kontrakte nustatyta tvarka, ar kad atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktus papildomus darbus konkrečią sumą. Teismai nesiaiškino, ar tikrai ieškovas atliko nurodytus darbus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bankrutuojanti UAB „Baltcont”, nutraukęs kontraktą, už bendrastatybinius darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti ieškovas, kitiems subrangovams sumokėjo dar 6 244 256,84 Lt (šią aplinkybę patvirtina dokumentai, esantys nuo IX tomo b. l. 105 iki XI tomo b. I. 6 (įskaitant visą X bylos tomą)). Pagal statybinių darbų kontraktą buvo susitarta dėl griežtos fiksuotos kainos ir būtent ieškovui buvo nustatyta pareiga tinkamai paruošti atitinkamus pakeitimus, kontrakte nustatytos formos ir tvarkos nesilaikymas atima teisę ieškovui reikalauti atlyginti papildomus darbus.

4. Remiantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bet koks rangovas, atlikdamas darbą, pamatęs, jog būtina atlikti papildomus darbus ar, kad patirs išlaidas, didesnes nei šalių aptartos, pirmiausiai apie tai turėtų informuoti užsakovą, suderinti kainos pakeitimus ir tik tada prisiimti papildomas išlaidas. Atvirkštinis rangovo (ieškovo) elgesys neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

5. Apeliacinės instancijos teisme 2005 m. liepos 5 d. atsakovas prašė skirti kompleksinę finansų - statybinę ekspertizę, tačiau teismas atsisakė skirti ekspertizę, nors CPK 212 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti ekspertizę pirmiausia tais atvejais, kai ekspertizės išvada padėtų nustatyti įrodinėtinas byloje aplinkybes. Atsisakymas skirti ekspertizę suvaržė atsakovo galimybes įrodyti savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus teisme. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, pats vertino aplinkybes, kurias tinkamai gali įvertinti tik ekspertas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo yra nemotyvuotas, taip buvo pažeista CPK 181 straipsnio 1 dalis.

6. Darbų atlikimas, jų apimtis ir vertė negali būti įrodinėjama įrašais statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnalas nėra skirtas statybos darbams priimti pagal statybos darbų rangos sutartį. Todėl teismų padaryta išvada, jog visus ieškovo atliktus darbus pagal statybos darbų kontraktą priėmė atsakovo paskirtas statybos vadovas K. V., pasirašydamas statybos darbų žurnale, prieštarauja statybos vadovo kompetencijos riboms, nustatytoms STR 1.02.04:1997,,Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovo veikla”.

7. Teismai nepagrįstai savo išvadas pagrindė revizijų, atliktų Revizijos departamento vyriausiojo revizoriaus G. K. aktais (pažymomis), kuriuos teismas priėmė ir vertino kaip rašytinį įrodymą. 1964 m. CPK nenumatyta galimybė civiliniame procese naudotis įrodinėjimo priemone - revizijos aktu. Išvados apie faktines bylos aplinkybes sprendime gali būti motyvuojamos tik CPK 57 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytais įrodymais, gautais CPK normų nustatyta tvarka. Revizijos aktas surašomas remiantis esamais dokumentais, šalių paaiškinimais ir kitais įrodymais. Iš esmės revizijos akte nėra ir negali būti jokių naujų žinių apie svarbias bylai aplinkybes. Visos žinios į revizijos aktą revizoriaus perrašomos iš kitų dokumentų ar asmenų paaiškinimų. Revizijos akte pateikiamas kituose dokumentuose esančių žinių apibūdinimas ir revizoriaus vertinimas. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas privalo pats betarpiškai ištirti ir įvertinti visus įrodymus. Teismas neturi teisės remtis revizijos akte revizoriaus pateiktu aprašytų įrodymų vertinimu.

8. CPK 177 straipsnyje nurodyta, kas yra įrodymai civilinėje byloje ir kokiose įrodinėjimo priemonėse jie gali būti. Įrodymai - tai faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, arba kad jų nėra. Faktinių duomenų patikimumas yra viena iš įrodymų vertinamųjų aplinkybių. Teismo metu turėjo būti įvertintas ieškovo ir atsakovo pateiktų įrodymų patikimumas. Ar faktiniai duomenys yra patikimi, sprendžiama pagal jų tikslumą ir išsamumą, t. y. konkrečių bylos aplinkybių atspindėjimą. Atsakovas pateikė įrodymus dėl to, kad ieškovas nepagrįstai viršijo darbų kainas, nustatytas 2000 m. gegužės 1 d. statybos darbų kontrakte, tačiau tokių įrodymų teismai neįvertino.

9. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteistinos netesybos turi būti protingos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003) netesybos turi būti orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo minimaliais kreditoriaus nuostoliais laikytinos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi remdamasis sutartimi ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovo didesnius nei nurodyto įstatyminio dydžio delspinigius už termino įvykdyti sutartį praleidimą, tai ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymu, kad jis patyrė didesnio nei įstatyminio dydžio nuostolių dėl atsakovo sutarties vykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Lietuvos dujos” v. AB,,Kauno energija”, bylos Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje VĮ,,Klaipėdos valstybinis jūrų uostas” v. UAB,,Ferteksos transportas”, Nr. 3K-3-578/2005). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo priteistos netesybos yra per didelės, nesuderinamos su išdėstytais kriterijais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys UAB,,Ranga“ ir UAB,,Deglas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nesutikimas su kasacinio skundo argumentais grindžiamas tuo, kad pagal 1964 m. CK 376 straipsnį, jeigu yra reikalinga atlikti papildomus darbus ir dėl to didėja sutarties kaina, tai rangovas apie tai turi įspėti užsakovą, o užsakovas, nesutikdamas su tuo, turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir atlyginti rangovui jo turėtas išlaidas. Atsakovas, atsisakęs ieškovui už atliktus pagrindinius darbus apmokėti grindžiant atsisakymą tuo, kad ieškovo darbų vertė viršija kontrakte numatytas kainas, šią aplinkybę turi įrodyti. Tačiau šie darbai atlikti reikalaujant atsakovui ir esant jo sutikimui. Atsakovo sutikimą patvirtina esantys byloje rašytiniai įrodymai, todėl Lietuvos apeliacinis teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsisakymas apmokėti už pagrindinius darbus, grindžiant tuo, kad darbų kaina viršija kontrakto kainą, nes ieškovo atlikti darbai nelaikytini papildomais ir jų kaina įskaitytina į kontrakto kainą, yra nepagrįsti ir nepatvirtina aplinkybės, kad buvo viršyta kontrakto kaina. Byloje esantys įrodymai patikimai patvirtina tokią išvadą, o ekspertizės skyrimas tokiu atveju pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir negali jomis piktnaudžiauti, o atsakovo prašymo paskirti ekspertizę tikslas buvo užvilkinti procesą. Neatitinka įstatymo nuostatų kasacinio skundo argumentai dėl revizijos akto. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai - tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniais įrodymais pripažįstami materialaus pasaulio daiktai, kurių turinys - rašytiniai ženklai, galintys patvirtinti arba paneigti teismą dominančius faktus. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi revizijos aktais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutuojanti UAB,,Švilda“ statybų koncernas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kasatoriaus sutikimas papildomų darbų atžvilgiu buvo gautas, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti už papildomus darbus yra teisėtas ir pagrįstas. Kitoks 1964 m. CK 376 straipsnio aiškinimas reikštų galimybę kasatoriui neteisėtai ir be pagrindo praturtėti. Kasatoriaus argumentai dėl to, kad neva nebuvo laikytasi statybos darbų kontrakto tvarkos (nebuvo pasirašomi atskiri šalių susitarimai, atliekamos statybos darbų kontrakto korekcijos, pateikiami išankstiniai raštiški užsakovo sutikimai, vykdomas kainos suderinimas), yra nepagrįsti, kadangi kasatorius buvo aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškęs savo valią ir sutikimą atitinkamų papildomų darbų atžvilgiu - tokie sutikimai yra patvirtinti galiojančiais rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Kasatoriaus argumentai dėl statybos darbų kontrakto aiškinimo apskritai neturi būti vertinami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes konkrečios sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Kasacinio skundo argumentai dėl ekspertizės byloje nepaskyrimo nepagrįsti, nes nebuvo būtinumo skirti ekspertizę. Prašyme dėl ekspertizės išdėstyti klausimai arba jau buvo byloje esančiais duomenimis atsakyti, arba tai buvo teisiniai klausimai. Dėl kai kurių dokumentų neatitikimo CPK reikalavimams ieškovas pažymi, kad dalį šių dokumentų pateikė pats atsakovas. Net ir tuo atveju, jei ir būtų nustatyti tam tikri rašytinių įrodymų trūkumai, CPK 338 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti naikinami vien formaliais pagrindais. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad darbų atlikimas, jų apimtis ir vertės negali būti įrodinėjama įrašais statybos darbų žurnale. Pažymėtina, kad statybos darbų žurnalas visų pirma yra rašytinis įrodymas, atitinkantis CPK 197 straipsnyje nustatytus rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus. Įrašai statybos darbų žurnale patvirtina darbų atlikimo faktą, be to, tokio fakto kasatorius neginčija. Dėl kitų rašytinių įrodymų – revizijos aktų ieškovas nurodo, kad pagal galiojančio CPK 197 straipsnį jie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė ieškovo bankrutuojančios UAB „Švilda“ statybų koncernas“ ir atsakovo bankrutuojančios UAB „Baltcont“ (buvusi UAB „NCC Statyba“) ginčo aplinkybes dėl šalių sudaryto 2000 m. gegužės 1 d. statybos darbų kontrakto vykdymo. Šiuo kontraktu UAB „Švilda“ statybų koncernas“ prisiėmė pagrindinio subrangovo įsipareigojimus, o UAB „NCC Statyba“ – generalinio rangovo įsipareigojimus bendrastatybiniams darbams atliekant UAB,,Philip Morris Lietuva“ tabako fabriko rekonstrukciją Klaipėdos mieste. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui už dalį rangos darbų, atliktų pagal nurodytą kontraktą, ir nesumokėjo už kitą dalį ieškovo faktiškai atliktų darbų pagal kontraktą. Taip pat nesumokėta už tuos papildomus darbus, dėl kurių atlikimo atsakovas išreiškė paskesnį sutikimą. Pirmosios instancijos teismo priteistas netesybas už atsakovo nepagrįstą kontrakto nutraukimą ir praleistą atsiskaitymo už atliktus darbus terminą apeliacinės instancijos teismas sumažino, atsižvelgdamas į visos atsakovo prievolės dydį, lyginant su netesybų suma, taip pat į atsakovo veiksmus, kuriais dalis prievolės buvo įvykdyta.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po šio kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant šalių ginčui dėl 2000 m. gegužės 1 d. sudaryto statybos darbų kontrakto vykdymo teisėjų kolegija vadovaujasi šios sutarties vykdymo metu galiojusios atitinkamos redakcijos 1964 m. CK teisės normomis, reglamentavusiomis rangos teisinius santykius.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo įsipareigojimų priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos vykdymo pagal šalių sudaryto kontrakto sąlygas, taip pat dėl kontrakte iš anksto nenumatytų papildomų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos. Šalių sudaryto 2000 m. gegužės 1 d. statybos darbų kontrakto pagrindu UAB,,Švilda“ statybų koncernas“ įsipareigojo atlikti UAB,,Philip Morris Lietuva“ fabriko bendrastatybinius darbus iki 2000 m. gruodžio 31 d., o UAB,,Baltcont“ (ankstesni pavadinimai UAB,,NCC Statyba“, UAB,,NCC Puolimatka“) įsipareigojo už atliktus statybos darbus sumokėti 5 521 745 Lt be PVM (T. 1, b. l. 36-140). Bylos faktinius duomenis dėl ieškovo atliktų tarpinių darbų ir atsakovo atsiskaitymų už juos ištyrę teismai nustatė, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu tik už dalį ieškovo atliktų pagal kontraktą pagrindinių darbų ir liko visiškai neatsiskaitęs už ieškovo atliktus kontrakte neįvardytus papildomus darbus (kontrakto 1.1 punktas). Šios faktinės aplinkybės yra byloje nustatytos ir iš naujo jų kasacinis teismas nenustatinėja pagal savo kompetenciją spręsdamas byloje teisės aiškinimo ir taikymo klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Galiojusio 1964 m. CK 374 ir 376 straipsniuose buvo nustatyta, kad rangos sutartimi užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma tvirta arba apytikrė sąmata; jeigu prireikia apytikrę sąmatą žymiai perviršyti, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai užsakovą. Į kasacinio skundo argumentą, kad galiojusiame CK nėra teisės normų, leidžiančių rangovui viršyti tvirtą sąmatą, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje aiškiai nustatyta, kad kontrakto sąmatos viršijimas atsirado žymia dalimi ne dėl kontrakte numatytų bendrastatybinių darbų atlikimo, o dėl kontrakto sąlygose nenumatytų, tačiau ieškovo atliktų papildomų darbų, kuriuos priėmė atsakovo darbų vadovas. 1964 m. CK 385 straipsnyje buvo nustatyta, kad priimdamas darbus užsakovas gali apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos rangovui. Bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovo darbų vadovas atliktus tarpinius darbus priimdavo, tačiau pretenzijų dėl darbų netinkamumo prieš darbų priėmimą nebūdavo pareiškiama. Atsakovas pareiškė 2000 m. spalio 7 d. raštu ieškovui savo pastabas dėl nukrypimų nuo kontrakto, kai ieškovo subrangovai buvo atlikę visą eilę tarpinių darbų. Tokia pretenzija negali būti laikoma pareikšta laiku, nes rangovas nebeteko galimybės ištaisyti trūkumus dėl to, kad sutartys su atlikusiais darbus subrangovais buvo pasibaigusios. Atsakovas buvo informuojamas apie atliekamus tarpinius darbus, dėl to turėjo galimybę laiku reikšti pastabas. Kontrakte nurodytos tvirtos sąmatos griežtai nesilaikė būtent atsakovas, neatsiskaitydamas už pagal kontrakto sąlygas atliktus ir į tvirtą sąmatą įtrauktus darbus. Taigi tvirtos sąmatos pagal kontraktą (rangos sutartį) griežtas laikymasis nebuvo esminė sąlyga faktiškai susiklosčiusiuose šalių rangos santykiuose.

Be to, pagal bylos medžiagą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad dėl darbų kainų padidėjimo, atlikus papildomus darbus ir panaudojus kokybiškesnes medžiagas, ieškovas raštiškai kreipdavosi į atsakovą, kuris reikšdavo pritarimą atlikti papildomus darbus ir panaudoti geresnes medžiagas (T. 6, b. l. 60-239). Tai, kad atsakovas ne pagal kontrakte numatytą tvarką buvo išreiškęs savo valią ir sutikimą dėl ieškovo siūlomų papildomų darbų reiškia, jog šalys susitarė ir ieškovas faktiškai vykdė kontrakte neaptartus darbus. Abiejų šalių išreikštas papildomų darbų, kurie neįtraukti į statybos darbų kontraktą, atlikimo suderinimas daro tokį šalių susitarimą galiojantį. Taigi sprendžiant byloje ginčą dėl atsakovo įsipareigojimų apmokėti už darbus, tiesiogiai nenumatytus kontrakte, tačiau šalių suderintus pagal papildomus susitarimus, nėra pagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad aiškindami kontrakto sąlygas teismai galėjo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklių teisės taikymo praktikos. Užsakovas neturėtų prievolės atsiskaityti už rangovo atliktus papildomus darbus tik įstatyme numatytu atveju, jeigu rangovas įspėja užsakovą apie papildomus darbus ir su tuo susijusias didesnes išlaidas, o užsakovas, nesutikdamas su tuo, atsisako nuo rangos sutarties (1964 m. CK 376 straipsnis).

Dėl kito kasacinio skundo argumento, kad statybos vadovas K. V. neturėjo įgaliojimų priimti ieškovo atliktus darbus, teisėjų kolegija nurodo, kad vien šio argumento nepakanka išvadai, jog atsakovas apskritai nepriėmė darbų. Šiuo atveju paties atsakovo UAB,,NCC Puolimatka“ (vėlesni įmonės pavadinimai – UAB,,NCC Statyba“, UAB,,Baltcont“) darbuotojas, šioje įmonėje ėjęs inžinieriaus pareigas, K. V. buvo paskirtas aptariamo objekto statybos vadovu (nuo generalinio rangovo UAB,,NCC Puolimatka“) 2000 m. gegužės 9 d. išduotame šio objekto statybos leidime (T. 7, b. l. 187). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas išimtinai kitiems asmenims pavestų teisę priimti darbus, taigi atsakovo darbuotojas K. V. turėjo veikti atsakovo interesais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas neginčijo ir apmokėjo K. V. parašu patvirtintų atliktų darbų priėmimo dokumentus ir tie atvejai atsakovui nekėlė jokių abejonių. Atsakovas darbų atlikimo metu turėjo galimybę esant pagrindui atsisakyti priimti darbus, tačiau tokio atsisakymo nereiškė. Tą patvirtina ir tai, kad K. V. iš atsakovo pusės pasirašė 2001 m. balandžio 11 d. pripažinimo statinį tinkamu naudoti aktą (T. 7, b. l. 189).

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė per dideles netesybas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas didele dalimi (nuo pirmosios instancijos priteistų 390 002 Lt iki 100 000 Lt) sumažino netesybas už sutarties neteisėtą nutraukimą ir mokėjimo termino praleidimą, dėl to kasacinio skundo argumentai dėl papildomo netesybų mažinimo nepagrįsti. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, kad netesybos įskaitomos į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, tačiau negali viršyti patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, Nr. 3K-7-378/2005).

Dėl kasaciniame skunde nurodytų įrodinėjimo taisyklių netinkamo taikymo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Byloje teismai rėmėsi Revizijų departamento prie Finansų ministerijos revizijų aktais, kurie teismų pagrįstai pripažinti rašytiniais įrodymais. Taigi teigti, kad revizijos aktas nėra savarankiška ar netgi neleistina įrodinėjimo priemonė, nėra jokio teisinio pagrindo. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi galėjo būti pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tuo atveju, jeigu nepakanka byloje įrodymų arba esančių įrodymų pagrindu patikimai negalima daryti išvados apie tai, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnio 1 dalis). Iš šalių pateiktų kontrakto ir jo vykdymo eigos dokumentų, taip pat gausios šalių susirašinėjimo medžiagos bylą išnagrinėjusiems teismams pakako faktinių duomenų dėl ginčo aplinkybių nustatymo, dėl to teismai pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę.

Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti visus įrodymus, turinčius ryšį su byla, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Aplinkybė, kad į bylą kartu su dokumentais užsienio kalba ir jų vertimu į lietuvių kalbą yra patekę tam tikri dokumentai užsienio kalba be vertimo į lietuvių kalbą, dar nereiškia, kad dėl tokio pažeidimo galėjo būti netinkamai nustatytos bylos aplinkybės ir neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl to, kad iš pateiktų dokumentų užsienio (anglų) kalba teismuose nebuvo atskleistas šių dokumentų turinys arba šis turinys buvo netinkamai suvoktas, taip pat, kad neišversti dokumentai yra esminiai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (nutartį) (CPK 328 straipsnis).

Išdėstytų kasacinio teismo motyvų pagrindu konstatuotina, kad nėra nustatyta teisinio pagrindo panaikinti teisėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to ši nutartis turi būti palikta nepakeista kartu su kita nutartimi, apeliacinės instancijos teismo priimta rašymo apsirikimo ištaisymo klausimais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nutartį ir šio teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė Aloyzas Marčiulionis Egidijus Laužikas