Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5; 42.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui UAB „Eika“ dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė nurodė, kad 2005 m. sausio 26 d. su atsakovu sudarė preliminariąją žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį; joje šalims nustatytos sankcijos už prievolės iki 2005 m. kovo 1 d. sudaryti pagrindinę sutartį netinkamą įvykdymą yra neadekvačios: pagal 8.1 punktą ieškovė turi grąžinti atsakovui jo sumokėtus 3450 Lt ir sumokėti 34 500 Lt baudą; pagal 8.2 punktą – atsakovui netinkamai įvykdžius šią prievolės sąlygą – jo sumokėti 3450 Lt atitenka ieškovei kaip bauda. Neproporcingas baudos dydis suteikė atsakovui perdėtą pranašumą, įtvirtino preliminariosios sutarties šalių nelygybę; sutarties sąlygos neatitinka CK 6.228 straipsnyje nustatytų sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Atsakovas, sudarydamas sutartį, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovė yra ekonomiškai silpnesnė, neturi derybų patirties. Ieškovė prašė pakeisti sutarties 8.1 punktą ir jį išdėstyti pagal jos parengtą tekstą, kurio esmė ta, kad, ieškovei netinkamai įvykdžius jame nustatytą sutarties sąlygą, ji grąžina atsakovui šio sumokėtus 3450 Lt ir sumoka 3450 Lt baudą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys preliminariąja sutartimi susitarė sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį iki 2005 m. vasario 4 d., bet ne vėliau kaip iki 2005 m. kovo 1 d. Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir, teismo vertinimu, negali būti įvykdyta, nes ieškovė 2005 m. vasario 9 d. pardavė kitam pirkėjui nurodytus žemės sklypus. Teismas argumentavo, kad pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, priešingu atveju pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, ir šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to ieškovės reikalavimą pakeisti preliminariosios sutarties sąlygas, kai nustatyta, kad ji neketina sudaryti pagrindinės sutarties, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių ginčui dėl ikisutartinių santykių aiškinimo taikytinos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, todėl pirmiausia turi būti nagrinėjamos šalių derybų dėl sutarties sudarymo, jų elgesio po preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės. Jas ištyręs, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties sąlygas parengė atsakovas, šalys jas aptarė ir dėl jų derėjosi atsakovo įstaigoje, sutarties tekstas ieškovei buvo parengtas rusų kalba. Dėl to teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji nesuprato sutarties sąlygų ir kad pasirašė, nežinodama ką. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo po to, kai atsakovas jai pateikė ieškinį dėl baudos už sutarties neįvykdymą išieškojimo. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų sutarčiai pakeisti (CPK 178 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei preliminariosios sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nesiaiškino ir nevertino tos aplinkybės, ar šalių prievolių neatitiktis yra esminė ir nepateisinama, ar ji atitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtintus šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad, pasibaigus šalių prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, netenka prasmės preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimas. Teismai netyrė, ar sutartimi nustatytos sąlygos šalims skiriasi esmingai, ar jos atitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtintus šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Pasibaigus šalių prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, išlieka šalių pareiga atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, turėdamas esminį pranašumą prieš ieškovę, pareiškė reikalavimą ne dėl nuostolių, bet dėl nepagrįstai didelės baudos priteisimo. Aplinkybė, kad šalys nesudarė pagrindinės sutarties, neatleido teismų nuo pareigos ištirti ir įvertinti sutarties ginčijamas sąlygas dėl baudos dydžių; įvertinti, ar ieškovei už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą nustatytas dešimt kartų didesnis, negu atsakovui, baudos dydis nepagrįstai suteikė pastarajam perdėto pranašumo; tai nustačius, nurodyta sąlyga pagal CK 6.228 straipsnio normas pripažintina kaip įtvirtinanti esminę preliminariosios sutarties šalių nelygybę. Nors teismai nurodė į teismų praktiką bylose dėl sutarčių aiškinimo, tačiau ja nesivadovavo, nes nenagrinėjo ir neįvertino preliminariosios sutarties ginčijamų sąlygų atsiradimo aplinkybių.
2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžininga. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovė yra ekonomiškai silpnesnė už atsakovą, nepatyrusi, tuo tarpu atsakovui tokios sutarties sudarymas yra įprastas dalykas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais faktais, nurodęs, kad liudytojas V. P. patvirtino dalyvavęs pas notarą, kai buvo pasirašoma preliminarioji sutartis ir jos tekstas verčiamas į rusų kalbą; nurodyta sutartis nėra notarinės formos, o pirmosios instancijos teisme šis liudytojas aiškino, kad ginčijamos sutarties sąlygos nebuvo išverstos į rusų kalbą ir jiems išaiškintos.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.223 straipsnio 2 dalies normas, nes sprendė, jog ieškovė neįrodė šioje straipsnio normoje nustatytų pagrindų sutarčiai pakeisti. Ieškovė reikalavimus atsakovui grindė CK 6.228 straipsniu ir nurodė, kad pagrindas sutarčiai pakeisti yra sutartyje įtvirtinta šalių esminė nelygybė. Nurodyta teisės norma laikytina įstatyminiu pagrindu sutarčiai pakeisti pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės veiksmus, rėmėsi CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, pagal kurį šalis laisvai sudaro sutartis, jomis nustato teises ir pareigas. Kolegija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šis principas nėra absoliutus; laisvė nustatyti sutarties turinį gali būti ribojama, kai tam tikrų sutarties sąlygų reikalauja geros moralės ir teisės principai.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Atsakovas parengė preliminariosios žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, šalys jas aptarė ir dėl jų derėjosi. Už tai, kad atsisakys sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, nustatyta bauda, ieškovei – 34 500 Lt, atsakovui – 3450 Lt. Ieškovė ginčija preliminariojoje sutartyje jai nustatytos 34 500 Lt baudos dydį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – esminė šalių nelygybė kaip pagrindas sutarčiai pakeisti (CK 6.228 straipsnis).
Sutarčių teisę reglamentuojančių CK normų tikslas – užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Jei sutarties sąlygos įtvirtina esminę šalių nelygybę, įstatymas leidžia šaliai atsisakyti sutarties arba reikalauti pakeisti sutarties sąlygas (CK 6.223, 6.228 straipsniai). Ar šalių nelygybė esminė, vertinama pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus; įstatymo normoje pateikiamas jų pavyzdinis sąrašas. Ieškovė, prašydama pakeisti preliminariosios sutarties sąlygą dėl baudos dydžio, šaliai nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nurodė ieškinio juridinį pagrindą – CK 6.228 straipsnį bei faktines aplinkybes, jos teigimu, patvirtinančias esminę ir nepateisinamą sutarties šalių prievolių neatitiktį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad, pasibaigus šalių prievolei sudaryti preliminariojoje sutartyje aptartą pagrindinę sutartį, netenka prasmės preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimas, nes šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (CK 6.165 straipsnis). Pažymėtina, kad šiuo atveju prašoma pakeisti būtent tą sutarties sąlygą, kurioje nustatyta 34 500 Lt bauda ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Bauda yra netesybų rūšis (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), kai prievolė neįvykdoma arba vykdoma netinkamai, netesybos padeda kompensuoti pažeistą kreditoriaus interesą. Jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaryta, gali kilti civilinės atsakomybės, vadinasi – ir netesybų klausimas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl netesybų išieškojimo, turi teisę savo iniciatyva ar skolininko prašymu sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau sutarties šaliai pareiškus ieškinį dėl netesybas nustatančios sutarties sąlygos pakeitimo, teismas privalo ištirti priimto nagrinėti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir spręsti dėl ieškinio pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad ieškovė neįrodė CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų sutarčiai pakeisti. Teisėjų kolegija laiko šį motyvą ydingu štai dėl ko: CK 6.223 straipsnyje reglamentuojama sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka; straipsnio 2 dalyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka; kiti sutarties pakeitimo atvejai gali būti nustatyti kituose CK straipsniuose. Pagal ieškovės pareikštą ieškinį teismas privalėjo tirti aplinkybes, sudarančias CK 6.228 straipsnyje nurodytą sutarties pakeitimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų normų taikymo, netyrė ir nesiaiškino ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, nenagrinėjo, kodėl sutartyje ieškovui nustatytas baudos dydis už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą dešimt kartų viršija baudos dydį, kuris yra nustatytas atsakovui už analogišką jo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Teismas netyrė, su kuo siejamos tokios sutarties sąlygos, ir nevertino, ar ieškovei, kaip sutarties šaliai, nustatytas baudos dydis nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtą neproporcingą pranašumą ieškovės atžvilgiu. Teismas vertino ieškovės elgesį po preliminariosios sutarties sudarymo, tuo tarpu pagal pareikštą ieškinį pirmiausia nagrinėtinos preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės, nulėmusios nelygiaverčių netesybų šalims nustatymą.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai suabsoliutino sutarties laisvės principą. Sutarties laisvė apima ir laisvę šalims savarankiškai nustatyti jos turinį, išskyrus atvejus, kai tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė ir teisės principai; dėl to, jei ieškovė ir suprato sutarties sąlygas, tai nėra aplinkybė, savaime paneigianti būtinybę tirti ir vertinti sutarties sąlygas pagal geros moralės, lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo principus. Vadinasi, nagrinėdamas CK 6.228 straipsnio pagrindu pareikštą reikalavimą, teismas turėjo tirti sutartyje nelygiaverčių viena kitai netesybų sąlygų atsiradimo aplinkybes. Atsakovas yra verslo subjektas, viena jo veiklos sričių – žemės sklypų pirkimas ir pardavimas; atsakovo atstovo aiškinimu, tokios sutarties sudarymas atsakovui yra įprastas. Ieškovės teigimu, ji yra mažiau informuota, neturi derybų patirties, ekonomiškai silpnesnė už atsakovą. Sutartį parengė atsakovas, jam nustatytos dešimt kartų mažesnės netesybos nei ieškovei. Ar atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad sudarant preliminariąją sutartį jis buvo stipresnioji šalis, vertintina tik teismo posėdyje ištyrus nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas jų netyrė, dėl CK 6.228 straipsnyje nustatytų normų taikymo sprendime nepasisakė; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, turinčių reikšmės, taikant CK 6.228 straipsnį; apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių taip pat netyrė. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra atskleista bylos esmė; fakto klausimai, turintys esminės reikšmės taikant CK 6.228 straipsnį, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas