Dėl santuokinio turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-526/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 121.12

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokinio turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. P. prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/4 dalį namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 73 189,75 Lt), nustatyti patalpų naudojimosi tvarką: ieškovei paskirti naudotis namo antro aukšto patalpas 2-3/20,52 kv. m, 2-2/13,83 kv. m, 2-6/2,32 kv. m, atsakovui A. P. paskirti naudotis namo antro aukšto patalpas 2-4/13,45 kv. m, 2-10/16,25 kv. m, 2-13/8,61 kv. m, o antro aukšto holo patalpas 2-1/16,57 kv. m, virtuvę 2-9/10,66 kv. m, koridorių 2-5/6,36 kv. m, vonią 2-7/3,90 kv. m, tualetą 2-8/1,11 kv. m ir rūsio patalpą R-2/13,33 kv. m, patalpas 2-12/2,54 kv. m, 2-11/2,82 kv. m pirmame ir antrame aukšte, taip pat rūsio patalpas R-1/3,37 kv. m, R-3/19,86 kv. m, R-5/7,24 kv. m, R-6/4,88 kv. m palikti bendrai naudotis; paskirti ieškovei naudotis garažą G-2/22,02 kv. m; padalyti kitą santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti 600 Lt vertės šešių žvakių krištolinį šviestuvą su spalvotu kristalu, 30 Lt vertės krištolinį sieninį šviestuvą, 650 Lt vertės televizorių „Sony“ KV-C292, 60 Lt vertės 2/3 dalis kilimo, 80 Lt vertės vaizdo magnetofoną „Daewoo“, 50 Lt vertės televizoriaus staliuką, 80 Lt vertės supamąją kėdę, 300 Lt vertės virtuvinį komplektą, 180 Lt vertės virtuvinį stalą ir kampą, 500 Lt vertės valgomąjį stalą ir šešias kėdes (rudo aksomo), iš viso turto už 2530 Lt; atsakovui priteisti 3000 Lt vertės baldų komplektą „Luvras“ (trijų dalių sekcija, du foteliai, staliukas, sofa, rašomasis stalas, kėdė, televizoriaus staliukas), 150 Lt vertės televizorių „Horizont“, 100 Lt vertės ovalinį tualetinį staliuką, 400 Lt vertės šešių žvakių krištolinį šviestuvą, 30 Lt vertės krištolinį sieninį šviestuvą, 150 Lt vaizdo magnetofoną „Akai“ Nr. 21145-12702, 100 Lt vertės magnetofoną „Sony“ RD 5600, 200 Lt vertės garso kolonėles, 150 Lt vertės stacionarinį stiprintuvą su magnetofonu, 100 Lt vertės spalvoto stiklo vazą su ornamentais, 1500 Lt vertės miegamojo komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės, tualetinis staliukas, veidrodis, komoda, trijų durų spinta), 100 Lt šaldytuvą „Minskas – 15“, iš viso turto už 5980 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu ieškovė susituokė 1980 m. sausio 26 d., santuokoje gimė sūnus D. P., santuoka nutraukta 1997 m. spalio 24 d. 1979 m. gruodžio 27 d. atsakovo tėvas K. P. padovanojo atsakovui 1/5 dalį gyvenamojo namo (l Alp), kuriame buvo 64,32 kv. m negyvenamojo ploto ir 34,52 kv. m naudingo ploto, be ūkio pastatų(duomenys neskelbtini). 1981 m. sausio 28 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 46 atsakovui buvo leista statyti priestatą ir namo antrą aukštą. Pirmiausia buvo pastatytas naujas priestatas prie namo su dviem garažais. Apsigyvenus priestato antrame aukšte įrengtose patalpose, buvo nugriautas visas senas namas lA2p ir pagal patvirtintą projektą pradėta statyti kita namo dalis. 1981 m. balandžio 2 d. atsakovui ir namo bendrasavininkiui jo tėvui K. P. buvo leista vykdyti individualią statybą, statyti priestatą ir garažus, 1983 m. birželio 1 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 224 buvo leista atlikti gyvenamojo namo kapitalini remontą. 1985 m. balandžio 24 d. namas buvo priimtas naudoti. 1987 m. balandžio 11 d. atsakovas ir jo tėvas sudarė namo dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kurią namo bendrasavininkiams atiteko po 1/2 dalį namo; nustatyta patalpų naudojimosi tvarka. Atsakovui prieš santuokos sudarymą tėvo dovanotos 1/5 dalies namo neliko. Atsakovas, nederindamas su ieškove, pakeitė namo gerus medinius langus į plastmasinius, taip pablogindamas namo būklę; pakeisdamas langus ir stogo dangą jis neįgijo teisės į didesnę namo dalį. Kadangi garažas yra būtinas, o dėl materialinių sunkumų ieškovė neturi galimybės įsigyti kito, santuokoje pastatytas garažas G-2/22,02 kv. m turėtų būti paskirtas naudotis ieškovei. Ji į namo statybą investavo 1982 m. liepos 28 d. jai A. ir K. K. dovanotus 20 000 rub., taip pat O. ir J. Č. dovanotas lėšas; ji pati dalyvavo statant namą.

Atsakovas A. P. pareiškė ieškovei priešieškinį ir prašė nustatyti, kad jam priklauso nuosavybės teise 3/5 dalys gyvenamojo namo lA2p (duomenys neskelbtini), o ieškovei - 2/5 dalys, priteisti jam nuosavybėn 1/2 dalį gyvenamojo namo 1A2p (duomenys neskelbtini), o ieškovei už jai priklausančią dalį - 53 000 Lt kompensaciją; priteisti jam nuosavybėn 50 Lt vertės šešių žvakių šviestuvą, 30 Lt vertės sieninį šviestuvą, 3500 Lt vertės baldų komplektą „Luvras“, o likusį ieškinyje nurodytą turtą – ieškovei; 200 Lt vertės dviejų durų spintą pripažinti jo nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad santuoką su ieškove įregistravo 1980 m. sausio 26 d., turėdamas nuosavybės teise 1/5 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 1981 m. jam ir tėvui buvo leista prie turimos namo dalies statyti priestatą, garažą. Po statybų pasikeitus nuosavybės dalims 1987 m. balandžio 11 d. sutartimi jis su tėvu pasidalijo po 1/2 dalį namo. Šiuo metu 1/2 dalis gyvenamojo namo - jo pirmas aukštas - priklauso L. B. (atsakovo seseriai). Atlikus gyvenamojo namo ekspertizę nustatyta, kad jo turėta 1/5 dalis namo dabartinėje atsakovo nuosavybėje sudaro 13,36 proc. viso ploto, o išlikusios pagrindinės seno namo konstrukcijos naujai rekonstruotame name - 45,2 proc. Po santuokos su ieškove nutraukimo savo lėšomis jis pakeitė langus (12 000 Lt), kartu su L. B. uždengė stogą (14 000 Lt).

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu tekino dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų - pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 73 189,75 Lt), pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 73 189,75 Lt), nustatė patalpų naudojimosi tvarką: paskyrė ieškovei naudotis gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis 2-3/20,52 kv. m, 2/13,83 kv. m, 2-6/2,32 kv. m, iš viso - 36,67 kv. m, o atsakovui - antro aukšto patalpomis 2-10/16,25 kv. m, 13/8,61 kv. m, 2-4/13,45 kv. m, iš viso 38,31 kv. m; patalpas antrame aukšte 2-1/16,57 kv. m (holas), 2-9/10,66. kv. m (virtuvė), 2-5/6,36 kv. m (koridorius), 2-7/3,90 kv. m (vonia), 2-8/1,11 kv. m (tualetas), 2/13,33 kv. m (rūsio patalpa) ir G-2/22,02 kv. m (garažas) – paskyrė bendrai naudotis. Teismas padalijo kilnojamąjį turtą – priteisė ieškovei 100 Lt vertės krištolinį šviestuvą šešių žvakių su spalvotu kristalu, 100 Lt vertės šešių žvakių krištolinį šviestuvą, 100 Lt vertės du krištolinius sieninius šviestuvus, 200 Lt vertės televizorių „Sony“, 60 Lt vertės 2/3 dalis kilimo, 30 Lt vertės supamąją kėdę, 1000 Lt vertės virtuvinį komplektą, 50 Lt vertės virtuvinį stalą su kampu, 100 Lt vertės valgomąjį stalą ir šešias kėdes, 1000 Lt vertės baldų komplektą „Luvras“, iš viso turto už 1840 Lt; atsakovui priteisė 100 Lt vertės televizorių „Horizont“, 150 Lt vertės vaizdo magnetofoną „Akai“, 100 Lt vertės magnetofoną „Sony“, 100 Lt vertės garso kolonėles, 100 Lt vertės stacionarinį stiprintuvą, 100 Lt vertės spalvoto stiklo vazą, 50 Lt vertės ovalinį staliuką, 300 Lt vertės 3/4 dalis belgiško kilimo, iš viso turto už 2000 Lt. Teismas nustatė, kad asmeninės nuosavybės teise priklausanti atsakovui gyvenamojo namo dalis buvo iš esmės pagerinta, jam susituokus. Pagal eksperto išvadą - tai naujas statinys senojo vietoje; senojo namo liko apie 3 proc. Atsakovui 1979 m. dovanota 1/5 dalis namo (10,55 kv. m) po rekonstrukcijos padidėjo iki 1/2 dalies, tai kartu su garažu ir rūsiu sudaro 148,93 kv. m. Kadangi gyvenamojo namo dalis, priklausanti atsakovui, buvo perstatyta ir iš esmės pagerinta šalims gyvenant santuokoje, tai šio namo 1/2 dalis, įregistruota atsakovo vardu ir kurią sudaro antro aukšto patalpos, rūsio patalpa R2/13,33 kv. m ir garažas G-2/22,02 kv. m, pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dalijant sutuoktinių turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis), todėl šalims pripažintina nuosavybės teisė kiekvienam į 1/4 dalį namo. Kadangi rūsio patalpa R-2/13,33 ir garažas yra ištisinės patalpos, šalys nepateikė šių patalpų pertvarkymo projekto į dvi atskiras, tai jos paliktinos bendrai naudoti. Kilnojamasis šalių turtas dalytinas lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 29 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio - priteisė atsakovui 1/2 dalį gyvenamojo namo lA2p (duomenys neskelbtini), o ieškovei - 73 200 Lt kompensaciją iš atsakovo; priteisė ieškovei 150 Lt vertės televizorių „Horizont“, 650 Lt vertės televizorių „Sony“, 150 Lt vertės televizorių „Banga“, 500 Lt vertės valgomąjį stalą su šešiomis kėdėmis, 50 Lt vertės televizoriaus staliuką, 50 Lt vertės spintelę, 250 Lt vertės minkštų baldų komplektą „Aitvaras“, 80 Lt vertės supamąją kėdę, 80 Lt vertės telefono staliuką, 100 Lt vertės ovalinį staliuką, 200 Lt vertės rudo aksomo sofą, 200 Lt vertės kambario baldus (dvi spintos ir kėdė su ratukais), 300 Lt vertės virtuvinių spintelių komplektą, 180 Lt vertės virtuvinį stalą ir kampą, 80 Lt vertės dujinę viryklę, 100 Lt vertės šaldytuvą „Minsk“, 300 Lt vertės šaldiklį „Minskas-18“, 600 Lt vertės šešių lempų krištolinį šviestuvą su spalvotu kristalu, 80 Lt vertės dulkių siurblį, 150 Lt vertės vaizdo magnetofoną „Akai“, 100 Lt vertės magnetofoną „Sanyo“, 150 Lt vertės stiprintuvą su tiuneriu, 80 Lt vertės vaizdo magnetofoną „Daewoo“, 300 Lt vertės vilnonį kilimą, 30 Lt vertės sieninį šviestuvą, iš viso turto už 5290 Lt; atsakovui priteisė 3000 Lt vertės svetainės baldų komplektą „Luvras“, 400 Lt vertės šešių žvakių krištolinį šviestuvą, 30 Lt vertės sieninį šviestuvą, 200 Lt vertės garso kolonėles, 1500 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 100 Lt vertės vazą su ornamentu, iš viso turto už 5230 Lt. Kolegija nustatė, kad 1979 m. gruodžio 27 d. 1/5 dalies mūrinio gyvenamojo namo su mansarda ir rūsiu dovanojimo sutartis buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, todėl dovanojamą turtą atsakovas gavo asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovui dovanotoji namo dalis buvo pagerinta iš esmės, nes padidėjo bendrasis namo plotas, buvo atliktas kapitalinis remontas, papildomai pastatytas priestatas ir garažas. Visi esminiai šio turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl dėl esminio pagerinimo asmeninis atsakovo turtas pripažintinas bendrąja šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jo vardu įregistruotoje 1/2 dalyje namo lA2p jam priklauso 3/5 dalys, o ieškovei - 2/5 dalys, tačiau pirmosios instancijos teismas faktiškai šio reikalavimo nesprendė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Eksperto H. A. Augusčio pasirašytas ekspertizės aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu atmeta teismo paskirtų ekspertizių išvadas (CPK 218 straipsnis), pagal kurias po rekonstrukcijos ginčo name yra išlikusi maždaug 1/5 dalis atsakovui dovanotos namo dalies, ir tai yra reikšminga aplinkybė nustatant dalytino sutuoktinių turto dalis ir turto padalijimo būdą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad jiems priklausančios 1/2 dalies ginčo namo vertė yra 136 000 Lt, todėl šiuo klausimu tarp šalių ginčo nėra. Ieškovės pateikta 20 000 rub. 1982 m. liepos 28 d. dovanojimo sutartis laikytina niekiniu sandoriu, nes ji sudaryta nesilaikant įstatymo nustatytos formos (CK 282 straipsnio 1 dalis). Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai keitė daiktų vertę, nes tarp šalių ginčo šiuo klausimu nebuvo; teismas daiktus padalijo savo nuožiūra, nors šalys pageidavo priešingai. Kolegija sudarė tokį šalių turto balansą (CK 3.118 straipsnis): 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vertė - 136 000 Lt) ir nurodyti kilnojamieji daiktai (vertė - 10 520 Lt), iš viso santuokos metu įgyto turto vertė - 146 520 Lt. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 73 260 Lt. Byloje yra nustatyta reikšminga aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo lygių dalių turto dalinimo tarp sutuoktinių principo – kad 1/2 dalyje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra atsakovo iki santuokos įgyto turto dalis, todėl atsakovui paskirtina didesnė jo dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-126/2006). Nekilnojamasis turtas negali būti tarp šalių dalijamas natūra, nes tarp šalių yra susiklostę itin blogi santykiai ir jos negali gyventi kartu bendroje namų valdoje, o realus namų valdos padalijimas be bendro naudojimosi patalpų yra neįmanomas. Be to, ieškovė pati pripažįsta negyvenusi ginčo name nuo 1992 m., nes gyveno faktinėje santuokoje su kitu asmeniu, tvarkė su juo bendrą ūkį, įsigijo nemažai turto, dėl kurio šiuo metu taip pat vyksta teisminis procesas. Reikšminga aplinkybė ir tai, kad atsakovas, po santuokos nutraukimo, yra investavęs nemažai lėšų namo dalies būklei pagerinti ir išlaikyti (langų ir stogo pakeitimas už 26 000 Lt). 2005 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės aktu yra konstatuota, kad šalims priklausančioje namo dalyje nėra galimybės įrengti dviejų butų be dar vienos namo rekonstrukcijos. Taigi ginčo namo 1/2 dalies padalijimas natūra lemtų tolimesnius teisminius procesus ir nebūtų pasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Kadangi namo dalyje 1/5 dalį sudaro atsakovo iki santuokos turėta dalis, visa namo dalis natūra skirtina atsakovui, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija. Tai, kad atsakovui dalį šio namo yra dovanojęs tėvas, kita dalis priklauso atsakovo seseriai, o tai reiškia, kad atsakovas su šiuo turtu susijęs prigimtiniais ryšiais, ir atvirkštinio varianto parinkimas (ieškovė atsiliepime nurodo, kad ji sutiktų atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją) prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kolegijos teigimu, atsakovo valia realiai ši kompensacija yra didesnė nei nustatomos dalytino sutuoktinių turto dalys, ir tai atitinka sąžiningumo kriterijus. Kolegija, nustatydama turto dalį, nevertino šalių sveikatos būklės kaip svarbios aplinkybės, nes abi šalys turi sveikatos sutrikimų. Šalių sūnus yra pilnametis, todėl į jo interesus, dalijant turtą, taip pat nėra pagrindo atsižvelgti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Ieškovės teigimu, jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Ji nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2006 m. kovo 21 d. sirgo, buvo gydoma stacionare. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo būti atidesnis ir sudaryti jai galimybę dalyvauti nagrinėjant bylą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Tokio pobūdžio bylose teismas turėtų būti aktyvesnis. Taigi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka jai nedalyvaujant, skubotai, neįsitikinęs, ar ieškovei pranešta apie bylos nagrinėjimą, nepasidomėjęs jos neatvykimo priežastimis (CPK 376 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinė byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama ne vienerius metus ir ieškovė aktyviai dalyvavo teismo procese. Teismas turėjo pakartotinai išsiųsti jai pranešimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Ieškovės nuomone, jos atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą nebuvo tinkamai įvertintas.

2. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Teismas nepagrįstai priteisė jai iš atsakovo piniginę kompensaciją, o ne padalijo turtą natūra (CK 1.5 straipsnis). Ji su atsakovu santuokoje gyveno beveik aštuoniolika metų, kartu statė ir įrenginėjo ginčo patalpas, namas yra pakankamai didelis. Ieškovė neturi galimybių įsigyti kito gyvenamojo būsto (ji yra brandaus amžiaus, silpnos sveikatos - 65 procentų nedarbingumas), o atsakovas turi kito nekilnojamojo turto. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės sveikatos būklės ir netaikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinio sveikatos būklę, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (į šį kriterijų teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo). Tai, kad, padalijus turtą natūra, galimi šalių konfliktai, neturėtų būti svarbiau nei tai, kad ieškovė netenka teisės į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad atsakovas turi galimybę labai mažomis sąnaudomis įsirengti įėjimą į jam tenkančias patalpas pagal apylinkės teismo sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė per mažą ginčo patalpų vertę, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi, nes ieškovė prašo turtą padalyti natūra.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. P. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškovei apie apeliacinio skundo nagrinėjimą buvo pranešta 2006 m. vasario 8 d., į apeliacinio skundo nagrinėjimą ji neatvyko, apie negalėjimą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepranešė ir neprašė teismo atidėti civilinės bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo, nesant duomenų, kad pranešimas apie apeliacinės bylos nagrinėjimą neįteiktas, ir ieškovei nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 302 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis, 156 straipsnio 1 dalis; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2004). Ieškovė, žinodama, kad yra priimtas apeliacinis skundas ir byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, privalėjo domėtis bylos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Be to, kasaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nes ši norma reglamentuoja teismo vaidmenį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal 1964 m. CPK. Turto padalijimo būdą kolegija parinko tinkamai, atsižvelgusi į reikšmingas bylos aplinkybes (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio l, 2 dalys, 3.127 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Kolegija neturėjo pagrindo priteisti ieškovei didesnės bendrosios jungtinės nuosavybės dalies, nes tokio reikalavimo ieškovė nebuvo pareiškusi; pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka ji neskundė (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 3.123 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006).

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis santuokos metu buvo iš esmės pagerinta, todėl pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šią bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmosios instancijos teismas padalijo natūra - kiekvienam po 1/4 dalį namo. Apeliacinės instancijos teismas šalims priklausančią namo dalį priteisė atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją už jos dalį šiame turte. Parenkant turto padalijimo būdą, šis teismas atsižvelgė į tai, kad namo dalį atsakovui dovanojo tėvas (atsakovo dalis šiame turte yra didesnė); kita 1/2 dalis namo priklauso atsakovo seseriai; šalių tarpusavio santykiai yra blogi, o realus namų valdos padalijimas be dar vienos rekonstrukcijos negalimas; nutraukus šalių santuoką atsakovas investavo nemažai lėšų namo dalies būklei pagerinti ir išlaikyti (langų ir stogo pakeitimas už 26 000 Lt).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde keliami procesinės teisės normų dėl pranešimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką bei materialinių teisės normų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl procesinės teisės normų taikymo. Apeliacinis bylos nagrinėjimas vyksta pagal byloje esančią medžiagą, todėl byloje dalyvaujančių asmenų atvykimas į teismo posėdį nebūtinas (CPK 314 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Jie turi būti tinkamai informuoti apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 319 straipsnio 3 dalis), tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Pagal bylos duomenis, apie bylos siuntimą apeliacinės instancijos teismui byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta 2006 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2-583-052/2005, kartu išsiųstas apeliacinio skundo nuorašas. Ieškovė, gavusi skundo nuorašą, pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl paduoto skundo. 2006 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2-583-052/2005 pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apie apeliacinės bylos nagrinėjimo formą, vietą ir laiką praneš apeliacinės instancijos teismas. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką apeliacinės instancijos teismas pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims 2006 m. vasario 8 d. pranešimu, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso nuostatose (CPK 319 straipsnio 3 dalis). Ieškovė neatvyko į apeliacinės bylos nagrinėjimą, apie negalėjimą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepranešė ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovė pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą ir taip išreiškė savo poziciją dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, o apeliacinį skundą iš esmės grindė pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika dėl netinkamo, jo nuomone, įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl namo dalies padalijimo natūra. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos kasatorės teisės ar buvo netinkamai taikyti procesiniai įstatymai. Pažymėtina ir tai, kad pati kasatorė kasaciniame skunde nurodė, jog pateikė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą, byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo ribų. Kasatorė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip dalyvavo apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas įvertino atsiliepimo argumentus; teismo išvados pagrįstos bylos faktais, materialinėmis ir procesinėmis normomis. Be to, ieškovė, tikrai žinodama, kad yra priimtas atsakovo apeliacinis skundas ir byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, privalėjo ir pati domėtis dėl teismo posėdžio datos, jeigu jai nepakako teismo teikiamos informacijos. Kaip nurodoma kasaciniame skunde, ir tai patvirtina prie kasacinio skundo pridėta medikų pažyma, kasatorė sirgo ir ligoninėje gydėsi nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2006 m. kovo 21 d.; byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2006 m. kovo 29 d., todėl kolegija sprendžia, kad tai pakankamas laikas sužinoti apie teismo posėdį (jei nebuvo žinoma) ir pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aptariamu teisės taikymo klausimu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2004, ir kt.).

Dėl turto padalijimo būdo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalijimo būdą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl jiems priklausančios namo dalies padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas apeliacinio skundo argumentus dėl namo dalies padalijimo natūra, pažymėjo, kad galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę jiems naudotis padalytu turtu, derinant interesus). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo kitas svarias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į jų visetą, laikė, kad šalims priklausanti namo dalis natūra paskirtina atsakovui, o ieškovei – piniginė kompensacija už jos dalį šiame turte. Ekspertizės aktu 2005 m. rugpjūčio 25 d. konstatuota, kad šalims priklausančioje namo dalyje be dar vienos namo rekonstrukcijos dviejų butų įrengti nėra galimybės (Išvados 12 p.). Ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, kad 1/2 namo dalyje 1/5 dalį sudaro atsakovo iki santuokos turėta dalis, atsakovui dalį šio namo yra dovanojęs tėvas, kita 1/2 dalis priklauso atsakovo seseriai (atsakovas su šiuo turtu yra susijęs prigimtiniais ryšiais). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atvirkštinio varianto parinkimas (ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad ji sutiktų atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją) prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybių visetą, laikė reikšminga aplinkybe ir tą faktą, kad atsakovas po santuokos nutraukimo yra investavęs nemažai lėšų namo dalies būklei pagerinti ir išlaikyti (langų ir stogo pakeitimas už 26 000 Lt), ir tai, kad ieškovė nuo 1992 m. ginčo name negyveno (ieškovės pateiktas apylinkės teismui ir pasirašytas 2003 m. gegužės 21 d. pareiškimas Nr. 759). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija, jog abi šalys turi sveikatos sutrikimų, šiuo aspektu yra lygiavertės, todėl nei ieškovės, nei atsakovo sveikatos būklė nevertintina kaip įtvirtinta įstatyme svarbi aplinkybė, nustatant turto dalį ir parenkant turto padalijimo būdą. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad šalių sūnus yra pilnametis ir atsižvelgti į jo interesus, dalijant turtą, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartų kriterijų visetu, tinkamai sprendė dėl namo dalies padalijimo būdo, nepažeisdamas nei aptartų teisės normų (CK 3.123 straipsnio 1dalis, 3.127 straipsnis), nei bendrųjų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), nei šeimos santykių reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnis). Aptartos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės konstatuotos byloje surinktais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Ekspertizių aktų išvadose konstatuota, kad po rekonstrukcijos išliko tiek dalis buvusio ploto (tik pasikeitė jo paskirtis), tiek dalis pagrindinių konstrukcijų. Ekspertizių išvados ir kita bylos medžiaga yra pagrindas konstatuoti faktą, kad po rekonstrukcijos ginčo name yra išlikusi atsakovui priklausiusi 1/5 dalis namo. Ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad šalims priklausančioje namo dalyje be dar vienos namo rekonstrukcijos nėra galimybės įrengti dviejų butų.

Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir jas vertino nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teisės taikymo ginčo santykiams, įvertino byloje surinktus įrodymus, jais konstatuoti faktai atitinka bylos duomenims, kasacinis teismas remiasi nustatytais faktais.

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nuosavybė iš vieno ar kito sutuoktinio nėra atimama, o tik taikomas įstatyme nustatytas santuokinio turto padalijimo būdas. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad, pritaikius šį turto padalijimo būdą, kasatorė neteko nuosavybės, negali būti laikomi pagrįstais. Teismai konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko su jiems priklausančios 1/2 dalies ginčo namo įvertinimu, ir šiuo klausimu ginčo tarp šalių nebuvo. Dėl to kasatorė negali kitaip vertinti ginčo turto, o kasacinis teismas remiasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja bei nevertina prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovei priteista kompensacija yra didesnė, negu nustatytos dalytinos sutuoktinių turto dalys.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius