Dėl statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo tvarkos ir pasekmių, užsakovės pareigos sumokėti rangovei už atliktus darbus atsiradimo momento nustatymo ir įrodymų vertinimo tinkamumo

Civilinė byla Nr. 3K-3-672-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04125-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.3;

3.2.4.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Garantas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iki raktų“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Garantas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Smėliakalnis“, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarkos ir pasekmių, užsakovės pareigos sumokėti rangovei už atliktus darbus atsiradimo momento nustatymo ir įrodymų vertinimo tinkamumo.

Ieškovė UAB „Iki raktų“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB,,Garantas“ 27 249,92 Lt skolą, 155,43 Lt papildomų išlaidų ir 6 proc. metines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad atliko statybos rangos darbus pagal šalių 2011 m. gegužės 10 d. sudarytą rangos sutartį Nr. RS11-05/10/01, tačiau atsakovė atsiskaitė tik už jų dalį ir liko skolinga (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis, 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.694 straipsnio 2, 4 dalys).

Atsakovė UAB „Garantas“ su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį ieškovei dėl 27 745,19 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė dalį statybos darbų atliko netinkamai ir atsakovė atsisakė juos priimti, t. y. sienų tinkavimo darbai nebuvo atsakovei perduoti rangos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė vengė ištaisyti darbų trūkumus, todėl atsakovė jiems pašalinti pasitelkė kitą rangovę UAB,,Tector“, šiai už ieškovės padarytų darbų taisymą sumokėjo 27 745,19 Lt. Atsakovės teigimu, ieškovė turi atlyginti šias išlaidas (CK 6.200, 6.658 straipsniai).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovei UAB,,Iki raktų“ iš atsakovės UAB,,Garantas“ 27 249,92 Lt (7892,12 Eur) skolą, 155,43 Lt (45,02 Eur) papildomų išlaidų, 6 proc. metines palūkanas; o priešieškinį teismas atmetė.

Teismas pripažino, kad neįrodyta, jog ieškovės pagal statybos rangos sutartį atlikti darbai būtų turėję trūkumų ir atsakovė juos šalindama būtų patyrusi priešieškinyje nurodytas išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. N. ir K. M. parodymai buvo prieštaringi, statybos žurnale įrašų apie defektus tam skirtoje formoje nėra, tačiau yra žymos apie darbų įvykdymą, be to, statybos darbų trūkumai buvo pašalinti ir patvirtinti techninės priežiūros vadovo parašu.

Teismas nustatė, kad pagal ginčo rangos sutarties sąlygas ieškovei konkretūs darbų trūkumai (jei tokių buvo) turėjo būti pateikiami įvardyti raštu; atsakovė pateikė ieškovei 2012 m. vasario 6 d. raštą dėl statybos defektų, įpareigodama darbų trūkumus pašalinti iki 2012 m. vasario 10 d. (t. y. per keturias dienas nuo rašto parengimo dienos). Įvertinęs statybos darbų apimtį, teismas sprendė, kad šis nustatytas terminas negali būti laikomas protingu ir realiu, todėl konstatavo, kad atsakovė raštu nenustatė protingo termino galimiems ieškovės darbų trūkumams pašalinti. Teismas taip pat nustatė, kad rašytinė pretenzija dėl darbų trūkumų ieškovei įteikta 2012 m. vasario mėn. pradžioje, nors prašomi priteisti nuostoliai skaičiuoti jau nuo 2012 m. sausio mėn., o atsakovės nurodomus ieškovės padarytų darbų taisymus UAB,,Tector“ atliko 2012 m. sausio–vasario mėn. Teismo vertinimu, atsakovė, nepateikusi rašytinės pretenzijos dėl darbų trūkumų iki jų perdavimo šalinti kitam rangovui dienos, elgėsi nesąžiningai, nesilaikė šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo priteisti skolą pagrįstumą, o atsakovė reikalavimo atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo patirtus nuostolius neįrodė (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.687 straipsnis, 6.694 straipsnio 1, 4 dalys).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB,,Garantas“ apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, todėl sutiko su teismo išvada, kad ieškovė visus tinkavimo darbus atliko be trūkumų. Kolegija kritiškai vertino atsakovės 2012 m. vasario 3 d. defektų aktą ir atsakovės 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 10 d. bei 2012 m. balandžio 23 d. raštus, apie kurių įteikimą ieškovei byloje nėra duomenų. Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovės su UAB „Tector“ sudarytuose 2011 m. gruodžio 30 d. susitarime Nr. 4 ir 2012 m. vasario 3 d. susitarime Nr. 5, lokalinėse sąmatose, PVM sąskaitose faktūrose, pažymose apie 2012 m. vasario mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų priėmimo aktuose nėra duomenų apie tai, kad jie sudaryti dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovė neįrodė teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį ir, nenustačiusi ieškovei protingo termino įvardijamiems trūkumams pašalinti bei nustatyta tvarka nereiškusi ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, įgijo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, taip pat sumokėti palūkanas.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB,,Garantas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo statybos rangos darbų perdavimo ir užsakovės pareigos sumokėti rangovei atsiradimo momento nustatymo. Teismai pažeidė statybos rangos darbų perdavimo tvarką bei sąlygas reglamentuojančias teisės normas, nes nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ieškovė nėra tinkamai pagal rangos sutarties bei teisės aktų reikalavimus perdavusi atsakovei darbų, už kuriuos reikalauja sumokėti, todėl neturi reikalavimo teisės šioje civilinėje byloje (CK 6.655, 6.687, 6.689, 6.694 straipsniai). Pagal rangos sutarties 20.8 punktą rangovė teisę reikalauti sumokėti už darbus įgyja tik po to, kai darbai yra tinkamai perduoti sutartyje nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios jokių atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų. Vien techninės priežiūros vadovo parašas statybos darbų žurnale negali būti laikomas tinkamu ieškovės vykdytų darbų priėmimu ir (ar) jų tinkamos kokybės patvirtinimu. Atsakovė pagrįstai atsisakė priimti darbus, nes jie atlikti nekokybiškai, neatitiko sutartyje keliamų reikalavimų, o ieškovė nesinaudojo įstatyme nustatyta galimybe vienašališkai perduoti darbus, neginčijo atsakovės atsisakymo juos priimti ir, tinkamai neatlikusi darbų perdavimo, neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti.

2. Dėl nepagrįsto priešieškinio atmetimo. Teismai neįvertino visų reikšmingų įrodymų ir nepagrįstai atmetė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Byloje surinkti įrodymai (įrašai statybos darbų žurnale, liudytojų V. N., K. M. parodymai) yra patikimi, nuoseklūs ir patvirtina, kad ieškovės vykdyti trečiosios laiptinės vidaus patalpų tinkavimo darbai buvo atlikti netinkamai. Teismai, spręsdami priešingai, rėmėsi statybos darbų žurnale techninės priežiūros vadovo V. N. padarytais įrašais, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog šie parašai patvirtina tik darbų vykdymo bei apimties faktą, tačiau nepatvirtina tinkamos darbų kokybės. Teismai nepagrįstai ignoravo statybos darbų žurnalo formos F-57 įrašus bei užfiksuotas kontroliuojančių asmenų pastabas, patvirtinančias tinkavimo darbų trūkumus. Ieškovė buvo ne kartą žodžiu ir raštu informuota apie darbų trūkumus, reikalauta juos pašalinti, tačiau į pretenzijas nereagavo, jokių veiksmų nesiėmė. Negalėdama ilgiau laukti, atsakovė kreipėsi į kitą rangovę UAB,,Tector“ dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. tinkavimo darbų ištaisant ieškovės paliktus trūkumus, ir dėl to patyrė 27 745,19 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Teismai neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad UAB,,Tector“ šalino ieškovės darbų trūkumus.

Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tinkamo statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo reikšmės ir užsakovės pareigos sumokėti rangovei už atliktus darbus atsiradimo momento

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Iki raktų“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB,,Garantas“ skolą už atliktus statybos rangos darbus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šį reikalavimą patenkino, nurodydami, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už įvykdytus darbus, raštu nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ir nenustatė protingo termino jiems pašalinti, todėl įgijo pareigą atsiskaityti su ieškove.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai nepakankamai įvertino tinkamo statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo reikšmę, todėl netinkamai nustatė užsakovės pareigos sumokėti rangovei už atliktus darbus atsiradimo momentą; priimti procesiniai teismų sprendimai patenkinti ieškinį neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2009">3K-3-19/2009</a>; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2011">3K-3-423/2011</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>).

Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2011 m. gegužės 10 d. rangos sutarties Nr. RS11-05/10/01 sąlygos taip pat patvirtina suderintą šalių valią užsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu: šalys susitarė, kad statybos darbai laikomi užbaigtais, kai įvykdyti visi darbai, išvalytos šiukšlės ir nereikalingos medžiagos, užpildytas statybos darbų žurnalas (sutarties 18.9 punktas), tačiau taip pat nustatė, jog sutartyje nurodyti darbai užsakovui perduodami pagal atliktų darbų aktą Formą Nr. 2 (sutarties 18.10 punktas), darbų priėmimas įforminamas atliktų darbu aktu Forma Nr. 2 ir pažyma Forma Nr. 3 (sutarties 18.11 punktas); užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą, o esant trūkumams, šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai (sutarties 18.12 punktas); užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka po atliktų darbų ir PVM sąskaitos faktūros priėmimo (sutarties 20.8 punktas).

Pažymėtina, kad šių įstatymo, teismų praktikos ir šalių sutarties nuostatų nereikėtų absoliutinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2011">3K-3-423/2011</a>). Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2009">3K-3-535/2009</a>). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>). Taigi perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis.

Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti buvus tinkamą rangovės atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą. Byloje nėra pateiktas rašytinis pirmiau aptartus kriterijus atitinkantis ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktas (nei pasirašytas abiejų šalių, nei ieškovės vienašališkai); taip pat nėra dokumento (-ų), kuris (-ie) savo turiniu atitiktų tokį aktą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų raštu pranešusi atsakovei apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti atliktus darbus. Teismai nenustatė, kad atsakovei, kaip užsakovei, būtų buvusios sudarytos tinkamos ir realios sąlygos pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų bei išsakyti savo poziciją dėl jų neperėmimo priežasčių. Tinkamo darbų perdavimo ir priėmimo nepatvirtina techninės priežiūros vadovo parašas statybos darbų žurnale, nes, kaip nustatė teismai, statybos darbų vadovas žurnale tam skirtoje skiltyje nurodė darbų atlikimo faktą, o jų kokybės ir atitikties sutarties sąlygoms klausimas nėra aptariamas, nėra išreiškiama ir atsakovės valia perimti darbus ar atsisakyti tą padaryti. Minėta, kad pagal ginčo rangos sutarties sąlygas darbų baigimas ir priėmimas yra skirtingai fiksuojami ir jiems suteikiama skirtinga teisinė prasmė, todėl darbų atlikimo faktas negali būti prilygintas tinkamam jų perdavimui ir priėmimui. Taip pat byloje nenustatytas faktinis ieškovės atliktų ginčo darbų perėmimas, pradėjimas jais naudotis ar dalinis atsiskaitymas už ginčo darbus. Nesant nustatyto tinkamo statybos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigą sumokėti už neperduotus darbus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai ieškinį dėl skolos už rangos darbus priteisimo patenkino nepagrįstai. Dėl to kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis ieškinys patenkintas, naikintinos, dėl ieškinio reikalavimų priimtinas naujas sprendimas ir, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytas tinkamas statybos rangos darbų perdavimas užsakovei, ieškovės (rangovės) reikalavimas priteisti atlyginimą už tinkamai neperduotus darbus atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis, 346 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo nustatant statybos darbų trūkumus tinkamumo

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimu atmesti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to nepagrįstai nenustatė ieškovės atliktų darbų trūkumų, kuriems ištaisyti atsakovė turėjo samdyti kitą rangovą ir patyrė nuostolių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismai, spręsdami priešieškinio pagrįstumo klausimą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2013">3K-3-13/2013</a>, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merkys“ v. UAB „Balticum TV“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODktNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-589-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-589-684/2015">3K-3-589-684/2015</a>, ir šiose nutartyse nurodytą teismų praktiką).

Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, vertindami atsakovės argumentus, susijusius su ieškovės atliktų statybos rangos darbų kokybe ir išlaidomis šių darbų trūkumams šalinti, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje nustatytas šiems klausimams spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į ginčo statybos rangos sutarties turinį, šalių elgesį ir bendradarbiavimo stoką vykdant šią sutartį, atsakovės sutarties su kitu rangovu sudarymo ir rašytinių pretenzijų ieškovei dėl statybos darbų kokybės pateikimo laiką, atsakovės ieškovei nustatytą neprotingai trumpą terminą darbų trūkumams šalinti, atsakovės pretenzijos ieškovei pateikimo laiko ir nuostolių skaičiavimo termino nesutapimą, atsakovės pretenzijos ieškovei pateikimo ir kito rangovo darbų atlikimo laiką. Teismai vertino ir pasisakė tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovės pateiktų įrodymų – šalių paaiškinimų, statybos žurnalo įrašų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų (atsakovės 2012 m. vasario 3 d. defektų akto, 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 10 d. bei 2012 m. balandžio 23 d. raštų, atsakovės su UAB „Tector“ sudarytų 2011 m. gruodžio 30 d. susitarimo Nr. 4, 2012 m. vasario 3 d. susitarimo Nr. 5, lokalinių sąmatų, PVM sąskaitų faktūrų, pažymų apie 2012 m. vasario mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus ir atliktų darbų priėmimo aktų) – tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir, įvertinę bylos faktinius duomenis, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai dėl ieškovės atliktų darbų kokybės yra prieštaringi, o atsakovės elgesys pirmiausia sudarant sutartis su kita rangove, o tik tada raštu pateikiant pretenzijas ieškovei dėl darbų trūkumų ir nustatant tik keturių dienų terminą tiems trūkumams pašalinti neatitinka sąžiningos sutarties šalies elgesio standarto ir bendradarbiavimo pareigos, be to, su kita rangove pasirašyti dokumentai nepatvirtina, jog buvo tariamasi ir atlikti būtent ieškovės statybos darbų trūkumų šalinimo darbai. Išnagrinėję reikšmingų bylos aplinkybių visetą, teismai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės pagal ginčo statybos rangos sutartį atlikti darbai būtų turėję trūkumų ir atsakovė juos šalindama būtų patyrusi priešieškinyje nurodytas išlaidas. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Kasatorė, nesutikdama su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, skundo argumentais nepagrindė teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, bet tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir nurodė, kad byloje surinkti įrodymai (įrašai statybos darbų žurnale, liudytojų parodymai) patvirtina, jog ieškovės vykdyti trečiosios laiptinės vidaus patalpų tinkavimo darbai buvo atlikti netinkamai, o bylos duomenys patvirtina kitos rangovės UAB,,Tector“ vykdytus ieškovės neištaisytų trūkumų šalinimo darbus. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su ieškovės darbų kokybe ir UAB,,Tector“ atliktais darbais susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK 353 straipsnis), todėl, kasatorei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo daryti išvados, kad teismų procesiniai sprendimai dėl priešieškinio yra neteisėti.

Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl priešieškinio nepagrįstumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar neįsigilino į jų esmę. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir pakeitus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, atitinkamai turi būti perskirstytos proceso šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių šalių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinį sprendimą patenkinti ieškinį ir jį atmeta, o teismų procesinį sprendimą atmesti priešieškinį palieka nepakeistą, konstatuotina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai byloje atmesti. Atmetus šalių reikalavimus, įvertinus tai, kad šalių ieškiniu ir priešieškiniu reikalautos sumos yra iš esmės vienodo dydžio, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo principus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kasacinis teismas patyrė 5,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių reikalavimai byloje atmesti, šios kasacinio teismo turėtos išlaidos turėtų būti priteisiamos valstybei iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 2,82 Eur iš kiekvienos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 įtvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį, jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas patenkinti ieškinį, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iki raktų“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Garantas“ dėl skolos priteisimo atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Garantas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iki raktų“ dėl nuostolių atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas