Civilinė byla Nr. 3K-3-751-687/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02990-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. L., D. L. ir N. L. ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl suklydimo, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai J. L., D. L. ir N. L. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiomis 2011 m. liepos 18 d. J. L., D. L. ir atsakovės LAB banko „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, 2011 m. liepos 22 d. ieškovės N. L. ir atsakovės LAB banko „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams J. L. ir D. L. 5400 Eur į jų banko sąskaitą, ieškovei N. L. – 30 000 Eur į jos banko sąskaitą; ieškovų ir atsakovės teisinius santykius pripažinti indėlio sutartimi; priteisti iš atsakovės ieškovams 5 proc. metinių palūkanų už ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai J. L., D. L. nurodė, kad jie 2011 m. liepos 18 d. atvyko į banką pratęsti terminuotojo indėlio sutarties, tačiau banko darbuotoja pasiūlė indėlio sertifikatą, užtikrindama, kad indėlio sertifikatai yra apdrausti ir absoliučiai nerizikingi. Ieškovai pažymėjo, kad banko darbuotoja nei žodžiu, nei raštu neužsiminė apie tai, jog indėlio sertifikatams negaliojo valstybinis indėlių draudimas. Ieškovė N. L. nurodė, kad ji 2011 m. liepos 22 d. atvyko į banką padėti dar vieno indėlio. Kadangi banko darbuotojos buvo įtikinta, jog indėlio sertifikatas bus toks pats saugus kaip indėlis, 2011 m. liepos 22 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Ieškovė jautėsi suklaidinta banko darbuotojos, nes tik iškėlus atsakovei bankroto bylą sužinojo, kad indėlio sertifikatai nebuvo apdrausti. Ieškovai nurodė, kad nė viename iš atsakovės pateiktų dokumentų nebuvo užsiminta, jog indėlių sertifikatai nėra indėlių draudimo objektas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ). Ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jei būtų žinoję, kad indėlio sertifikatai nėra apdrausti. Be to, ieškovai indėlio sertifikato sutartis laikė apsimestiniais sandoriais, nes jomis buvo pridengtos indėlio sutartys.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės N. L. ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia 2011 m. liepos 22 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 30 000 Eur vertės indėlio sertifikato įsigijimo, taikė tarp šalių restituciją ir pripažino ieškovės N. L. sumokėtą 30 000 Eur sumą (103 584 Lt) ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke „Snoras“. Teismas atmetė ieškovų D. L. ir J. L. reikalavimą dėl 2011 m. liepos 18 d. sudarytos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos pripažinimo terminuotojo indėlio sutartimi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų, atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeitė dalį Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, panaikindama nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų J. L. ir D. L. reikalavimas pripažinti jų ir LAB banko „Snoras“ 2011 m. liepos 18 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia ir kuria iš ieškovų D. L. ir J. L. priteistos bylinėjimosi išlaidos, ieškovų J. L. bei D. L. ieškinį tenkindama iš dalies, pripažįstant jų ir atsakovės LAB banko „Snoras“ 2011 m. liepos 18 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S010219 dėl 5400 Eur vertės indėlio sertifikato įsigijimo negaliojančia bei taikant tarp šalių restituciją ir pripažįstant ieškovams J. L. ir D. L. sumokėtą 5400 Eur sumą ieškovų lėšomis jų mokėjimo sąskaitoje BAB banke „Snoras“.
III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo, atsiliepimo į jį ir pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkinamas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kasatorius pažymi, kad teismai nenurodo jokių motyvų, kaip pasireiškė ieškovų suklydimas ir ar jų menamas suklydimas gali būti pripažintas esminiu. Kasatorius ginčija, kad teismas, spręsdamas sutarties negaliojimo klausimą, neturėjo vertinti išimtinai atsakovės veiksmų ir dėl jos tariamai netinkamo pareigų atlikimo konstatuoti ieškovų suklydimą. Subjektyvų ieškovų suklydimą gali patvirtinti arba paneigti tik patys ieškovai. Šiuo atveju ieškovų menamas suklydimas, net jei jis ir būtų įrodytas, susijęs su įstatymo nežinojimu, ir jį lėmė didelis ieškovų neatsargumas bei nerūpestingumas. Kasatorius nesutinka, kad indėlių draudimo netaikymas gali būti laikomas esmine ginčo sutarties sąlyga.
Kasatoriaus teigimu, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnyje nėra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas informuoti apie indėlių draudimo taikymą, šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata reiškia banko pareigą informuoti klientą apie ekonomines rizikas. Be to, ieškovams buvo pateiktas aprašymas ir santrauka, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad indėlių sertifikatams nėra taikomas indėlių draudimas. Ieškovai savo parašu patvirtino, kad šią informaciją gavo.
Kasatorius nurodo, kad restitucija yra taikoma tarp ginčo šalių ir negali būti taikoma tretiesiems asmenims Jei trečiasis asmuo išmokės ieškovams indėlių draudimo išmoką už jų sutarties pagrindu bankui sumokėtas lėšas, ieškovai apeis imperatyviąją bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę. Be to, vienos sandorio šalies pakeitimas kitais subjektais negali būti laikomas restitucijos būdo pakeitimu, nes tai pažeistų CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė LAB bankas „Snoras“, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo tenkinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nesutinka su kasacinio skundo argumentais, nurodo, kad šie nepagrįsti. Ieškovų teigimu, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, nei indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatai nėra draudžiami.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2015 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a>, 2015 m. lapkričio 18 d. buvo atnaujintas ir šios civilinės bylos nagrinėjimas.
2015 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo, kuriuo prašo kasacinį procesą nutraukti.
2015 m. gruodžio 10 d. trečiasis asmuo pateikė prašymą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme arba šias išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į blogą jo finansinę padėtį ir priežastis, dėl kurių vyko šis bylinėjimasis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl kasacinio skundo atsisakymo
CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Kasatorius savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu ir nurodo, kad jam suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiama, ar draudimo apsauga taikoma vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams), taip pat – sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir suklaidinimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, nurodė, kad indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo nurodė, kad jis ketina išmokėti indėlių draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams, todėl ieškovų reikalavimo tikslas šioje byloje yra pasiektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, atsakovės LAB banko „Snoras“ pareiškimas dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo nenagrinėtinas (CPK 349 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir kasatoriui atsisakant paduoto kasacinio skundo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Laiko sprendimai“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2012">3K-3-3/2012</a>; 2012 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avelana“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-33/2012; kt.). Kadangi teikdamas skundą kasatorius žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tai, priėmus jo kasacinio skundo atsisakymą, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Trečiasis asmuo, atsisakydamas kasacinio skundo, nereikalavo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Ieškovai pateikė prašymą priteisti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą 1448,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jas patvirtinantys dokumentai kasaciniam teismui pateikti kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą. Kasatorius pateikė prašymą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme arba šias išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į blogą jo finansinę padėtį ir priežastis, dėl kurių vyko šis bylinėjimasis. Sprendžiant dėl ieškovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad ieškovų išlaidas už atsiliepimo į jį surašymą lėmė kasacinio skundo pateikimas šioje byloje. Byloje nenustatyta, kad, pateikdami atsiliepimą, ieškovai buvo nesąžiningi ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, spręstina dėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo viena iš ieškovų N. L. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl yra mažintinas ir ieškovės N. L. naudai iš kasatoriaus (trečiojo asmens) priteistinas 579,24 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 12,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Priimti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.
Priteisti ieškovei N. L. (a. k. duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devyni Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) 12,71 Eur (dvylika Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Gediminas Sagatys