L. E. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-589-696/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02910-2008-5

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. E. (L. E.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu L. E. (L. E.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. A. ir V. K., tačiau dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Priteista solidariai iš nuteistųjų L. A., L. E. ir V. K. UAB „Nordea Finance Lithuania“ 409 500 Lt (118 599,40 Eur) bei 6050 Lt (1752,2 Eur) atstovavimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistojo L. E. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje L. E. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

L. E., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam L. E. paskirtos subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį L. E. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir solidariai su L. A. ir V. K. civiliniam ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ atlyginti 118 599 Eur turtinės žalos. Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

L. E. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. rugsėjo veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. A. ir V. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, būdamas UAB „G“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, žinodamas, kad 2007 m. pabaigai jo vadovaujama bendrovė neturi įsigijusi konvejerio „BAT Forum BT“, turėdamas tikslą apgaule įgyti 409 500 Lt iš UAB „Nordea Finance Lithuania“, 2008 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitarė su UAB „E“ direktoriumi L. A., kad klastojant dokumentus UAB „G“ neva parduos UAB „E“ 630 000 Lt (182 460,61 Eur) vertės įrangą, pritaikytą žuvies perdirbimui, bei konvejerį „BAT Forum BT‘, po to UAB „G“ tariamai nupirks iki 2008 m. pradžios šį turtą iš UAB „T“ už 360 608 Lt (104 439,3 Eur), o UAB „E“ direktoriui L. A. pateikus lizingo bendrovei žinomai suklastotus, neva apmokėjimą ir įrangos įsigijimą patvirtinančius dokumentus, apgaule, pasirašius trišalę UAB „G“, UAB „E“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ pirkimo-pardavimo sutartį dėl konvejerio „BAT Forum BT“, kurio vertė 630 000 Lt (182 460,61 Eur), įsigijimo UAB „E“ vardu, įgys didelės vertės svetimą turtą – lizingo bendrovei priklausančias pinigines lėšas, kurios, pervedus jas į UAB „G“ sąskaitą, kaip apmokėjimą už neva parduotą UAB „E“ įrangą, o UAB „G“ pervedus pinigines lėšas į UAB „T“ banko sąskaitą, kaip už neva įsigytą įrangą, bus išgrynintos ir nusikalstamos veikos bendrininkų pasidalintos.

Tuo tikslu L. E., 2008 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „G“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su L. A., žinodami, jog realiai įrangos nepirks ir neparduos, pagamino žinomai netikrus dokumentus, atspausdino 2008 m. sausio 8 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 16/08, priedą Nr. 1 „Įrangos specifikacija“ prie sutarties, įrašydami į šiuos dokumentus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „G“ neva pardavė UAB „E“ žuvies perdirbimo įrangą bei konvejerį „BAT Forum BT“ už 630 000 Lt (182 460,61 Eur), o pirkėjas šią įrangą atsiima per 90 dienų po sutarties pasirašymo, nurodė išgalvotus įrangos pavadinimus, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, atspausdino 2008 m. sausio 8 d. sąskaitą-faktūrą GAJ Nr. 08-06, 630 000 Lt (182 460,61 Eur), išrašytą už tariamai parduotą UAB „G“ fasavimo įrangą PI 2007/PA 68512, pirkėjui UAB „E“ bei pasirašė šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog siekiant gauti pinigines lėšas suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai bus reikalingi pateikti UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateisinant įrangos įsigijimo faktus, 2008 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vykdydamas L. A. susitarimą su UAB „T“ direktoriumi V. K., jog UAB „G“ tariamai pirks iš UAB „T“ komplektuojančias dalis įrangai už 360 608 Lt ir pasirašys fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, suvokdamas, kad realiai ūkinių operacijų pagal PVM sąskaitą-faktūrą TVI Nr. 000837, 360 608 Lt atlikta nebuvo, kad komplektuojančių dalių įrangai PI2007/ PA68512, iš UAB „T“ nepirko, 2008 m. liepos 4 d. UAB „T“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje TVI Nr. 000837, kaip už neva įvykusią ūkinę operaciją, taip patvirtino tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes ir kartu su UAB „T“ direktoriumi V. K. pagamino žinomai netikrą dokumentą (šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismas nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Veikdamas kartu su UAB „E“ direktoriumi L. A., žinodamas, kad realiai įrangos, detalių nepirko ir jų nepardavė, kad konvejerio „Bat Forum BT“ nebuvo įsigijęs, kad 220 500 Lt, kaip dalį kainos už įrangą iki 2008 m. liepos 29 d. sutarties pasirašymo iš UAB „E“ direktoriaus L. A. UAB negavo, L. E., 2008 m. liepos 29 d. kartu su L. A. pasirašė trišalėje UAB „G“, UAB „E“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ pirkimo-pardavimo sutartyje, melagingai patvirtindamas, jog UAB „G“ iki 2008 m. liepos 29 d. yra tariamai pardavusi, o UAB „E“ nupirkusi 2007 metų gamybos konvejerį „Bat Forum BT“ už 630 000 Lt (182 460,61 Eur), bei UAB „G“ iki 2008 m. liepos 29 d. neva perdavusi UAB „E“ įrangą, išvardintą sutarties priede su prekių aprašu. UAB „G“ direktoriui L. E. pateikus lizingo darbuotojams savo paties atspausdintą ir pasirašytą pirkėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ sąskaitą-faktūrą GAJ Nr. 08-10, 630 000 Lt (182 460,61 Eur), dėl neva parduotos įrangos; L. A. ir L. E. pateiktų melagingų duomenų ir dokumentų pagrindu suklaidinti UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovai, 2008 m. liepos 30 d. į sutartyje nurodytą UAB „G“ sąskaitą pervedė 409 500 Lt, iš kurių 2008 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu L. E. 360 608 Lt pervedė į UAB „T“ sąskaitą bei nuo 2008 m. liepos 30 iki 2008 m. liepos 31 d. UAB „T“ direktorius V. K. 310 000 Lt litų išgrynino ir tyrimo metu nenustatytomis dalimis pasidalino tarp nusikalstamos veikos bendrininkų.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „G“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, nes, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas) būdamas atsakingas už UAB,,G“ buhalterinės apskaitos organizavimą, 14 straipsnio 2 dalį (už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys) būdamas atsakingas už savo paties surašytų ir pasirašytų UAB „G“ apskaitos dokumentų teisingumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, žinodamas, jog 2008 m. sausio 8 d. jokio realiai vykusio sandorio tarp UAB „G“ ir UAB „E“ nebuvo, kad UAB „E“ nesumokėjo už prekes, nurodytas sutarties Nr. PP 16/08 priede, 2008 m. sausio 8 d. sąskaitoje faktūroje serija GAJ Nr. 08-06 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie neva įvykusią ūkinę operaciją, nurodydamas jog pardavė UAB „E“ fasavimo įrangą PI2007/PA68512 už 630 000 Lt (182 460,61 Eur), po ko žinodamas, jog jokio pirkimo-pardavimo sandorio tarp UAB „G“ ir UAB „T“ nebuvo, patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pasirašė 2008 m. liepos 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija TVI Nr. 00837 360 608 Lt (104 439,3 Eur) sumai, kaip sąskaitą gavęs asmuo už neva įgytą turtą, po to, žinodamas, jog jokio turto UAB „G“ nepardavė, o UAB „E“ nepirko, 2008 m. liepos 29 d. melagingai patvirtinęs savo parašu trišalėje UAB „G“, UAB „E“, UAB „Nordea Finance Lithuania“ pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 20080307, jog pardavė konvejerį „BAT Forum BT“ UAB „E“, 2008 m. liepos 28 d. išrašė pirkėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2008 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą serija GAJ Nr. 08-10, už fasavimo įrangą 630 000 Lt (182 460,61 Eur). Taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą į buhalterinius dokumentus įrašydamas duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, iškreipė tikrąją UAB „G“ ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. E. prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę ir sumažinant priteistą civilinį ieškinį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes teismai nepagrįstai konstatavo tiesioginės tyčios apgaule užvaldyti UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvimą jo veikoje. Neteisingas veikos kvalifikavimas lėmė tai, kad buvo paskirta neteisinga bausmė ir nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys. Teismai nustatė, kad apgaulė kasatoriaus veikoje pasireiškė tuo, jog sudarant 2008 m. kovo 20 d. su UAB „Nordea finance Lithuania“ finansinės nuomos sutartį, kasatoriaus vadovaujama UAB „G“ realiai neturėjo tokios įrangos, kuri buvo nurodyta sutarties prieduose, tačiau sudarė ir pasirašė įvairius dokumentus su UAB „E“ ir UAB „T“, o gavus apmokėjimą iš banko, dalį pinigų pasilikęs kasatoriaus vadovaujamai UAB „G“, likusius pervedė į UAB „T“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius niekada neneigė, jog pagrindinis tikslas dalyvauti sandoryje buvo parduoti savo vadovaujamos įmonės – UAB „G“ turimus įrenginius, o ne išvardytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Kasatorius teigia visada tvirtinęs, kad UAB „G“ turėjo įsigijusi 2002 m. ciklono tipo šiukšlių surinkėją, o iš „Šiaulių banko lizingo“ 2004 m. įsigijo LITJET įrenginį, skirtą žymėti galiojimo terminus ant produkcijos. Būtent šiuos įrenginius UAB „G“ yra pardavusi L. A. įmonei UAB „E“. Kasatorius teigia, kad būtent L. A. pasiūlė sudaryti sandorį, o jis sutikęs, nes siekė būtent L. A. įmonei parduoti nurodytus daiktus.

Todėl vertindami kasatoriaus tyčią teismai turėjo atsižvelgti į tai, ar ji buvo nukreipta apgauti UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir apgaule užvaldyti kartu su kitais asmenimis 409 500 Lt (118 599,40 Eur), ar tiesiog parduoti savo turimus įrenginius UAB „E“. Anot kasatoriaus, kad buvo sumanymas apgauti UAB „Nordea Finance Lithuania“ jis sužinojo tik tada, kai jam paskambino iš banko dėl L. A. paieškos. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad būtent kasatorius nuolat bendravo su banku (lizingo bendrove), nesislapstė ir tik jo dėka buvo greičiau atskleista nusikalstama veika. Taip pat kasatoriaus parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad su UAB „T“ direktoriumi V. K. jis susipažino praėjus maždaug keturiems mėnesiams po įvykdyto sandorio, anksčiau jo nepažinojo, o tai įrodo būtent L. A. nusikalstamus ketinimus. Kasatorius teigia, kad sudarytos sutartys ir jam pačiam kėlė abejonių. Todėl kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir šių padarinių norėjo.

Kasatorius teigia supratęs, kad pasirašo dokumentus, kurių turinys priešingas realiam sandoriui, tačiau taip elgėsi tik todėl, kad parduotų savo įrangą L. A. vadovaujamai įmonei UAB „E“. Abiejų instancijų teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad L. E. įmonės sąskaitoje liko tik 48 892 Lt (14 160,1 Eur), t. y. būtent ta suma, kurią ir tikėjosi gauti už UAB „G“ parduotus įrenginius. Teismai iškėlė nepagrįstą abejonę, kad parduoti įrenginiai neva net nebuvo pristatyti. Nors pervežimo įmonės vadovas teigia, kad jam pateiktas važtaraštis yra netinkamos formos, bet toks ir negalėjo būti, nes įrenginius išvežė ne įmonės vadovas, o L. A. Kasatoriaus manymu, net ir pripažįstant jo veiksmus sukčiavimu, buvo užvaldyta tik 48 892 Lt (14 160,1 Eur), o ne 409 500 Lt (118 599,40 Eur) (pervesta banko pavedimu) ar 630 000 Lt (182 460,61 Eur) (suma už visą įrangą). Be to, byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, kad kasatoriaus tikslas buvo parduoti savo įrenginius net ir klastojant dokumentus. Kasatorius teigia, kad teismai neįvertino jo tyčios kryptingumo ir ją kvalifikavo kaip bendrą visiems nusikalstamos veikos vykdytojams, nors jo veiką galima vertinti nebent tik kaip nusikalstamos veikos padėjėjo.

Anot kasatoriaus, iš jo nepagrįstai solidariai su kitais nuteistaisiais šioje byloje priteista atlyginti 118 599,40 Eur. Net ir pripažįstant, kad jo veikoje yra nusikaltimo sudėtis, padaryta žala vertintina tik 48 892 Lt (14 160,1 Eur). Taip pat teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad procesas byloje tęsėsi daugiau kaip septynerius metus, kasatoriaus turtas nebuvo areštuotas ir kasatorius niekaip jo neišslapstė, neperleido ar neteisėtai neįkeitė kitiems asmenims, nors galėjo tai padaryti. Dėl šių priežasčių solidarios atsakomybės taikymas yra neteisingas, nes kasatoriaus reali civiliniam ieškovui padaryta žala yra tik 48 892 Lt (14 160,1 Eur).

Kasatorius mano, kad teismas neindividualizavo jam paskirtos bausmės, todėl ji yra neteisinga. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių matyti, jog faktines nuteistojo L. E. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo tyčios turinį, teismai nustatė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę jo paties parodymus, kito nuteistojo L. A. parodymus, liudytojo V. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus UAB „T“ direktoriaus V. K. bei šios bendrovės darbuotojos liudytojos Ž. B. parodymus, 2011 m. vasario 19 d. specialisto išvadas Nr. 5-1/25 bei kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad kasatorius, turėdamas iš anksto susiformavusį tikslą, – apgaule įgyti svetimą UAB „Nordea Finance Lithuania“ turtą, veikdamas bendrininkų grupe su L. A. ir V. K., suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus. Šie kasatoriaus veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jis, įgyvendindamas iš anksto suplanuotą nusikaltimo planą ir veikdamas kaip tiesioginis nusikaltimo vykdytojas, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo didelės vertės – 409 500 Lt (118 599,40 Eur) – svetimą turtą. Nuleistojo atlikti veiksmai neginčijamai patvirtina ir tai, kad jis suprato, jog suklastotos įrangos pirkimo-pardavimo sutartys bus pateiktos UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir taip apgaule bus įgytas svetimas turtas, ir tai, kad šiame nusikaltime jis dalyvavo ne siekdamas parduoti jam priklausantį turtą, o neteisėtai praturtėti. Tai, kad kasatorius iš nusikalstamos veikos gavo tik dalį apgaule įgyto turto, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką, nustatant iš jo priteistinos nusikalstamu padarytos žalos atlyginimo dydį bei skiriant bausmę, reikšmės neturi. Svetimas turtas buvo įgytas ir žala UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo padaryta bendrais nusikaltimo bendrininkų (tarp jų ir kasatoriaus) veiksmais, todėl teismas pagrįstai ją priteisė solidariai atlyginti iš visų nuteistųjų.

Nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, pasekmes, įvertino jo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir pažymėjo, kad kasatorius padarė tyčinį apysunkius nusikaltimą finansų sistemai ir sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, anksčiau nebuvo teistas, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė žymiai mažesnes negu straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes, jas bendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą ir paskyrė galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, yra deklaratyvūs.

Nuteistojo L. E. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir padarytos žalos priteisimo

Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jos padarytoje veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, taip pat ginčija bendrininkavimo požymius. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika yra apgaulės panaudojimas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai byloje turi nustatyti apgaulės faktą. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-620/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-620/2010">2K-620/2010</a>). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą, ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą. Taip suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys sutartinius ar kitus įsipareigojimus ar sugrąžins teisėtam turto savininkui ar valdytojui perduotą laikinam naudojimui turtą ar turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Nukentėjusysis gali būti suklaidintas ir tik dėl asmens ketinimų. Tokiu atveju dokumentuose jokių klastojimų ar kitų klaidingų duomenų nėra. Apgaulė tokiu atveju pasireiškia piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Suklaidintas dėl ketinimų nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar nuosavybėn ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ar sugrąžins teisėtam turto savininkui ar valdytojui perduoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, arba perduos tokios pat vertės daiktą. Tačiau, jei turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl jo padarytos apgaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškas, kyla padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš sukčiavimo nusikaltimo apgaulės formų.

Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jo valdyme esantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių, tarp jų ir lizingo bei pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-454/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-454/2012">2K-454/2012</a>). Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Civilinio kodekso 6.567 straipsnis (Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata) nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į lizingo sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios lizingo bendrovei padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis, kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją, iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai jo padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2011">2K-329/2011</a>; 2K-514/2014).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją ir neteisėtai įgyja svetimą turtą, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-535/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-535/2011">2K-535/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-454/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-454/2012">2K-454/2012</a>).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip pirmosios, taip ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose labai detaliai pasisakė dėl pirmiau paminėtų sukčiavimo sudėties požymių kasatoriaus veikoje ir pagrindė jų buvimą. Pažymėtina, kad, be kasatoriaus, šioje byloje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra nuteisti dar L. A. ir V. K. Visi jie pripažinti sukčiavimo nusikaltimo bendrininkais – bendravykdytojais. Esant paprastai bendrininkavimo formai, kiekvienas bendravykdytojas gali visiškai realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, tačiau nusikaltimo vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris padaro bent vieną veiksmą, atitinkantį sukčiavimo veikos požymį. Nors lizingo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „E“, tačiau lizingo sutarties sudarymas buvo susijęs su pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „E“ ir UAB „G“ bei trišalės pirkimo –pardavimo sutarties tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“, UAB „E“ ir UAB „G“ sudarymu dėl konvejerio „BAT Forum BT“ pirkimo-pardavimo. Taigi kasatorius, įrašydamas melagingus duomenis į pirkimo-pardavimo sutartį, panaudojo apgaulę, kuri lėmė lizingo sutarties tarp „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „E“ sudarymą. Be to, pažymėtina, kad lizingo bendrovė pinigus pervedė būtent į tariamo pardavėjo UAB „G“ sąskaitą banke, o kasatorius dalį pinigų pervedė UAB „T“, o dalį pinigų pasiliko sau, t. y. juos pasisavino. Taigi jis visiškai realizavo sukčiavimo nusikaltimo sudėtį ir pagrįstai pripažintas sukčiavimo nusikaltimo bendrininku (vykdytoju).

Iš bylos medžiagos galima daryti prielaidą, kad UAB „E“ norėjo plėtoti žuvies perdirbimo verslą. Tačiau neturėjo objektyvių galimybių pradėti šio verslo, nes neturėjo nei reikiamų patalpų, nei būtinų veiklai vystyti leidimų, nei lėšų įrangai įsigyti, nei reikiamos įrangos tiekėjų. Reikiamos įrangos parduoti neturėjo ir UAB „G“, vadovaujama kasatoriaus. Todėl susitarus L. A. ir kasatoriui buvo sugalvota nusikalstama schema, kaip apgaule suklastojus pirkimo pardavimo sutartį ir ją pateikus lizingo bendrovei „įkalbėti“ ją sudaryti lizingo sutartį ir pervesti į pardavėjo UAB „G“ sąskaitą prašomą pinigų sumą už tariamai parduotą konvejerį. Kaip buvo pažymėta anksčiau, apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turtinės padėties, jo ketinimų ar turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui turtą. Taigi neabejotinai nukentėjusysis (lizingo bendrovė) buvo suklaidintas tiek dėl kaltininko galimybių, tiek dėl jo tikrų ketinimų ir tam buvo panaudota apgaulė. Be abejo, lizingo bendrovės apgaulė dėl UAB „G“ turimos įrangos bei UAB „E“ avansinio mokėjimo buvo esminė, turėjusi lemiamos įtakos lizingo bendrovės apsisprendimui dėl įrangos pirkimo finansavimo.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad turtas buvo pasisavintas ir nukentėjusiajam padaryta 118 599 Eur žala, kuri nėra atlyginta ir kurios atlyginimas dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ir UAB „E“ bankroto, apgaulingos buhalterinės apskaitos yra pasunkintas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis.

Teismai nustatė ir pagrindė tyčinę kaltę kasatoriaus veikoje. Kasatorius suprato, kad įrangos, kurią pagal pirkimo-pardavimo sutartį tariamai parduoda UAB „E“, jis neturi, bet sutiko sudaryti neturimos įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir tai lėmė 409 500 Lt pervedimą į jo vadovaujamos įmonės sąskaitą. Taigi kasatorius suprato, kad jis gauna pinigus, nepateikęs už juos reikiamo ekvivalento. Taip elgdamasis jis numatė, kad padarys žalą lizingo bendrovei, nes bendrininkas L. A. negalės atsiskaityti su lizingo bendrove. Paskesni kasatoriaus veiksmai – dalies pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą, dalies pinigų paėmimas iš sąskaitos ir jų pasisavinimas rodo, kad jis, sąmoningai veikdamas bendrai su kitais bendrininkais, norėjo padaryti žalą lizingo bendrovei ir ši žala buvo padaryta.

Teisėjų kolegija laiko, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes buvo padaryta 118 599 Eur žala lizingo bendrovei. Kadangi žala buvo padaryta bendrais L. E., L. A. ir V. K. veiksmais, veikiant bendrininkų grupe, teismai pagrįstai priteisė civilinį ieškinį solidariai iš visų nuteistųjų. Esant bendrininkavimui, bendrininkai, nepriklausomai nuo jų indėlio į nusikaltimo padarymą solidariai, atsako už visą padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dar kartą apklausė nuteistuosius, išklausė jų gynėjų bei prokuroro paaiškinimų ir priimtame nuosprendyje pasisakė dėl esminių nuteistojo L. E. apeliacinio skundo argumentų bei pagrįstai šią apeliacinio skundo dalį atmetė. Teisėjų kolegija laiko, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes buvo padaryta 118 599 Eur žala lizingo bendrovei.

Dėl paskirtos bausmės

Kasatorius prašo paskirti švelnesnę bausmę, tačiau nemotyvuoja, kur teismai skirdami bausmę pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu L. E. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams, pagal 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo vieneriems metams ir pagal 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo vieneriems metams bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje L. E. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. E., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam L. E. paskirtos subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį L. E. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kadangi BK 182 straipsnio 2 dalis numato tik vieną laisvės atėmimo bausmę, teismas tokią bausmę ir skyrė. Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. kovo 19 d. įstatymu priėmus BK 75 straipsnio pakeitimus ir nustačius, kad teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą ir padarius sunkų nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pritaikė naujos redakcijos BK 75 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėjo, taigi iš esmės sušvelnino kasatoriaus teisinę padėtį. Kitokių bausmės švelninimo variantų įstatymas nenumato. Teismai skirdami bausmę baudžiamojo kodekso nuostatas pritaikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. E. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas