Civilinė byla Nr. 3K-7-525-916/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22768-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.3
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės, Rimvydo Norkaus (teisėjų kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams notarei J. Š. ir V. D. Š. dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Įrengimai“, antstolis R. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių senaties terminą reikalavimams pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareikšti, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas A. J. 2009 m. liepos 26 d. išdavė atsakovui V. D. Š. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 26 d. sumokėti 286 200 Lt (82 889, 25 Eur) vekselio turėtojui (atsakovui). Ieškovui 2010 m. balandžio 27 d. buvo įteiktas pranešimas dėl apmokėjimo pagal vekselį, pareikalauta per 30 dienų – iki 2010 m. gegužės 27 d. sumokėti vekselio turėtojui 286 200 Lt (82 889, 25 Eur) sumą. Vekselyje ir pranešime apie apmokėjimą nurodyti UAB „Įrengimai“ solidarūs įsipareigojimai tuo atveju, jei skolininkas neįvykdys prievolės atsiskaityti. 2011 m. lapkričio 21 d. atsakovė notarė J. Š. išdavė atsakovui V. D. Š. vykdomąjį įrašą dėl neapmokėtos vekselio sumos, kuriame nurodė ją išieškoti iš solidariųjų skolininkų ieškovo A. J. ir trečiojo asmens UAB „Įrengimai“.
Ieškovas A. J. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-10137) (toliau – ir Vykdomasis įrašas), išduotą pagal atsakovo V. D. Š. 2009 m. liepos 26 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
Ieškovo teigimu, išduodant Vykdomąjį įrašą, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, nes vekselio turėtojas (atsakovas) praleido vienerių metų terminą, nustatytą Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje. Be to, Vykdomajame įraše nurodytas neatitinkantis įstatymo reikalavimas išieškoti 287 654 Lt (83310,36 Eur) sumą solidariai iš UAB „Įrengimai“ ir A. J., nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 straipsnio 1 dalį nustatyta subsidiari garanto atsakomybė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą pagal atsakovo V. D. Š. pateiktą 2009 m. liepos 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų notarės J. Š. ir V. D. Š. ieškovui A. J. 144 Lt (41,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prašymą išduoti vykdomąjį įrašą notarei pateikė 2011 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam vienerių metų terminui reikalavimams paprastojo vekselio davėjui pareikšti. Teismas sprendė, kad notarė, išduodama 2011 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą, pažeidė įstatymo reikalavimus (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis, 76 straipsnis). Praleidus reikalavimų pateikimo terminą, vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir dėl šios priežasties negali būti vykdomas ne ginčo tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas Vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu.
Teismas, atmesdamas atsakovų prieštaravimus dėl trejų metų senaties termino taikymo ir skaičiavimo bei vekselio akceptavimo tvarkos, nurodė, kad, pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalį, per trejus metus reikalavimai pagal vekselį gali būti pareikšti akceptantui. Vekselio akceptas įforminamas ĮPVĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka ir nėra pagrindo pripažinti, kad vekselis buvo akceptuotas jo išdavimo (pasirašymo) metu. Teismas nurodė, kad, pasirašydamas vekselį, jo davėjas įsipareigojo sumokėti nurodytą 286 200 Lt (82 889,25 Eur) sumą iki 2010 m. balandžio 26 d. ir pasirašė kaip vekselio davėjas. Vekselio pasirašymas ir jo akceptavimas yra skirtingos sąvokos, skiriasi ir atitinkamų veiksmų teisinis reglamentavimas. Teismui nepateikti įrodymai ir nenustatyta bylos nagrinėjimo metu, kad vekselis buvo akceptuotas įstatymo nustatyta tvarka.
Kadangi Vykdomasis įrašas pripažintas negaliojančiu, teismas nepasisakė dėl vekselyje ir Vykdomajame įraše nurodytų UAB „Įrengimai“ įsipareigojimų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės notarės J. Š. apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ĮPVĮ 72 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skirtingus terminus, per kuriuos turi būti pareiškiami reikalavimai vekselio akceptantui, vekselio davėjui ir indosantams.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011), ĮPVĮ nuostatas, taip į tai, kad 2009 m. liepos 26 d. vekselyje nurodyta, jog jis yra „neprotestuotinas“, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselio turėtojas pareikšti reikalavimus vekselio davėjui turėjo teisę per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos, t. y. atitinkamai per vienerius metus nuo vekselyje nustatyto mokėjimo termino, kuris ginčo vekselyje suėjo 2010 m. balandžio 26 d. Vekselio turėtojas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo ir šis buvo išduotas 2011 m. lapkričio 21 d., t. y. jau praėjus vienerių metų senaties terminui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą dėl vykdomojo įraše gavimo pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams, notaras turi atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, o išduotas vykdomasis įrašas negali būti laikomas teisėtu (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 81 straipsnis). Kadangi atsakovas prašymą išduoti vykdomąjį įrašą notarei pateikė pasibaigus įstatymo nustatytam vienerių metų senaties terminui, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog notarė, išduodama 2011 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą, pažeidė įstatymo reikalavimus (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis, 76 straipsnis), tokiu atveju notarė tokį prašymą turėjo atsisakyti priimti.
Nesutikdama su atsakovės argumentais, kad ginčo santykiams taikytinos ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies nuostatos, teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalį per trejus metus reikalavimai pagal vekselį gali būti pareikšti tik akceptantui. Kadangi, pasirašydamas vekselį, jo davėjas įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą sumokėti iki 2010 m. balandžio 26 d. ir pasirašė kaip vekselio davėjas, todėl šiuo atveju taikytinas ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis terminas, per kurį vekselio turėtojas turi kreiptis į notarą ir pareikšti reikalavimus vekselio davėjui, kuris yra vieneri metai nuo nustatytu laiku įformintos protesto dienos, o kai vekselyje buvo įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniame skunde atsakovė notarė J. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir vykdomąjį įrašą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vekselio mokėjimo terminas yra privalomas rekvizitas ir privalo būti nurodytas vekselyje (ĮPVĮ 3 straipsnio 4 punktas), o ne vekselio turėtojo pranešime apie neapmokėtą vekselį. Ieškovo pasirašytame vekselyje jo mokėjimo terminas nurodomas „vekselį pateikus apmokėjimui, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 26 d.“, kas atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą terminą „per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos“ ir tiksliai nurodyta šio termino pabaiga (toks mokėjimo termino išaiškinimas yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007). Kasatorės teigimu, teismai, vadovaudamiesi vekselio turėtojo pranešimu apie neapmokėtą vekselį, neteisingai nustatė vekselio mokėjimo terminą kaip „mokėtiną per tam tikrą laiką po pateikimo“ ir pritaikė ĮPVĮ 25 straipsnį.
2. Abiejų instancijų teismai paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymą ir jo akceptavimą nepagrįstai traktavo kaip skirtingas sąvokas. Vertinant ĮPVĮ taikymą vekseliams, reikėtų atkreipti dėmesį į šio įstatymo struktūrą ir skirtingą reglamentavimą, kiek tai susiję su įsakomuoju vekseliu ir paprastuoju vekseliu. ĮPVĮ įsakomųjų vekselių nuostatos (ĮPVĮ II dalis) taikomos paprastiesiems vekseliams tik ĮPVĮ 79 straipsnyje nurodyta apimtimi. Kasatorė pažymėjo, kad pagal ĮPVĮ 79 straipsnį paprastajam vekseliui netaikomos ĮPVĮ nuostatos, reglamentuojančios vekselio akceptą (23–31 straipsniai), nes jau išrašydamas paprastąjį vekselį vekselio davėjas kartu jį ir akceptuoja, t. y. įsipareigoja pats be sąlygų sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Dėl to ĮPVĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastojo vekselio davėjas įsipareigoja kaip ir įsakomojo vekselio akceptantas, o tai, kasatorės vertinimu, reiškia, kad paprastojo vekselio davėjas ir įsakomojo vekselio akceptantas yra tapačios sąvokos. Tokiu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011, kuria remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tampa neaiški ta prasme, kad tik pateikus paprastąjį neprotestuotiną vekselį akceptuoti jo davėjas tampa akceptantu. Kasatorės teigimu, kasacinis teismas taip pat neįvertino ĮPVĮ reglamentuojamų skirtumų tarp įsakomojo ir paprastojo vekselių bei tos aplinkybės, kad pagal ĮPVĮ 79 straipsnį paprastiesiems vekseliams netaikomas ĮPVĮ 27 straipsnis dėl vekselio akceptavimo. ĮPVĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vien mokėtojo parašas vekselio pirmoje pusėje taip pat laikomas akceptu, todėl, išdavus paprastąjį vekselį, kurį pats mokėtojas pasirašo ir be sąlygų įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą, vekselio akceptavimo procedūra netaikoma. Todėl ĮPVĮ 80 straipsnyje paprastojo vekselio davėjas yra prilygintas įsakomojo vekselio akceptantui. Kasatorės vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodytas reikalavimas paprastajam neprotestuotinam vekseliui, kurio mokėjimo terminas „per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos“, taikyti akceptavimo procedūrą, nurodytą ĮPVĮ 23–31 straipsniuose, yra nepagrįstas, nes pagal ĮPVĮ 79 straipsnį ji yra netaikoma paprastajam vekseliui.
3. ĮPVĮ 72 straipsnis nustato reikalavimų pateikimo senaties terminus, išskirdamas dvi jų rūšis. Siekiant nustatyti kiekvieno iš šių terminų taikymo apimtį, reikia taip pat įvertinti, kad šis straipsnis patenka į ĮPVĮ II dalį, kuri reglamentuoja būtent įsakomąjį vekselį, t. y. šiame straipsnyje nurodyti reikalavimo pateikimo senaties terminai yra taikomi įsakomajam vekseliui.
3.1. Trejų metų terminas taikomas tuo atveju, jeigu įsakomasis vekselis yra akceptuotas, t. y. yra įrašas vekselyje, patvirtinantis, kad, padaręs įrašą, asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku. Įsakomojo vekselio specifika yra ta, kad tokio vekselio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 3 dalis). Akceptavęs tokį vekselį, asmuo tampa akceptantu (įsipareigojusiu apmokėti vekselį pasibaigus mokėjimo terminui) ir jam galioja trejų metų reikalavimų pateikimo senaties terminas.
3.2. Jeigu įsakomasis vekselis nebuvo akceptuotas (t. y. nėra įrašo vekselyje, kad asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku), taikoma ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis – vienerių metų reikalavimo pateikimo senaties terminas.
4. Paprastasis vekselis yra atskira vekselių rūšis ir jo specifika ta, kad jo davėjas, išrašydamas vekselį, pats be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 8 punktu, paprastajam vekseliui yra taikomos ĮPVĮ nuostatos, reglamentuojančios įsakomųjų vekselių reikalavimų pateikimo senaties terminus (72 ir 73 straipsniai). Įvertinant tai, kad, pagal ĮVPĮ 80 straipsnio l dalį, paprastojo vekselio davėjas yra prilyginamas įsakomojo vekselio akceptantui, reikalavimams pateikti pagal paprastuosius vekselius turi būti taikoma ĮVPĮ 72 straipsnio 1 dalis, t. y. trejų metų senaties terminas. ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienerių metų terminas paprastiesiems vekseliams negali būti taikomas, nes paprastieji vekseliai yra akceptuojami jau išduodant (pasirašant) vekselį ir vekselio davėjas, pasirašydamas vekselį, akceptuoja jį įsipareigodamas pats apmokėti vekselyje nurodytą sumą.
Atsakovas V. D. Š. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės teiginiai, jog ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienerių metų terminas paprastiesiems vekseliams negali būti taikomas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011, 2011 m. balandžio 26 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011; 2012 m. balandžio 25 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje V. J. v. antstolė D. K., bylos Nr. 3K-3-186/2012. Ieškovo teigimu, kasaciniame skunde keliamu klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika yra aiški ir vienoda.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl senaties termino reikalavimams pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareikšti
CK 1.105 straipsnyje nurodyta, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Šis įstatymas buvo kurtas derinant Lietuvos Respublikos nacionalines vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas su 1930 metų Ženevos konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – 1930 m. Ženevos konvencija, Konvencija).
ĮPVĮ 2 straipsnyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.
Tiek pagal CK, tiek pagal ĮPVĮ įtvirtintą vekselio sampratą išskiriamos dvi vekselių rūšys: įsakomieji vekseliai ir paprastieji vekseliai. Įsakomasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 3 dalis). Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Paprastajame vekselyje visais atvejais yra nustatyta paprasta ir besąlygiška pareiga sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą šiame dokumente nurodytomis sąlygomis, o minėtą pareigą sumokėti vekselio išrašymo metu prisiima pats vekselio davėjas.
Atsižvelgiant į paprastųjų ir įsakomųjų vekselių skirtumus, kiekvieną iš minėtų vekselių rūšių reglamentuojančios teisės normos yra išdėstytos atskirose ĮPVĮ dalyse, t. y. įstatymo II dalyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su įsakomaisiais vekseliais, atitinkamai III dalyje – su paprastuoju vekseliu. Nagrinėjamam ginčui aktualios senaties terminus reikalavimams, kylantiems iš paprastųjų ir įsakomųjų vekselių, reglamentuojančios teisės normos minėtame teisės akte taip pat pateikiamos skirtingose įstatymo dalyse.
ĮPVĮ II dalies „Įsakomasis vekselis“ XI skyriaus „Reikalavimų pateikimo senaties terminai“ 72 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimų pateikimo senaties terminus, pirmojoje dalyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Pagal to paties straipsnio antrąją dalį, vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos.
ĮPVĮ III dalies „Paprastasis vekselis“ 79 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl reikalavimų pateikimo senaties terminų (72 ir 73 straipsniai). Kadangi paprastajame vekselyje nėra fiksuojamas kitam asmeniui adresuotas vekselio davėjo įsakymas sumokėti, o mokėtojas sutampa su vekselio davėju, tokio vekselio nereikia akceptuoti. Taigi, paprastasis vekselis neakceptuojamas – jis yra arba apmokamas jo davėjo, arba davėjas atsisako jį apmokėti. Atitinkamai įtvirtinta ĮPVĮ 80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje paprastojo vekselio davėjo įsipareigojimus, kurioje nustatyta, kad paprastojo vekselio davėjas įsipareigoja kaip ir įsakomojo vekselio akceptantas.
Kasaciniame skunde teigiama, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienerių metų terminas paprastiesiems vekseliams negali būti taikomas, nes paprastieji vekseliai yra akceptuojami jau išduodant (pasirašant) vekselį ir vekselio davėjas, pasirašydamas vekselį, akceptuoja jį įsipareigodamas pats apmokėti vekselyje nurodytą sumą. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovės notarės J. Š. argumentu.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad, kaip jau minėta, nacionalinis teisinis reglamentavimas atsiskaitymų vekseliais srityje buvo kuriamas 1930 m. Ženevos konvencijos pagrindu, ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas reikalavimams įsakomojo vekselio akceptantui pareikšti ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas reikalavimams įsakomojo vekselio davėjui pareikšti savo turiniu visiškai atitinka Konvencijos 70 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas taisykles, ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nustatantis, kad paprastiesiems vekseliams taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl reikalavimų pateikimo senaties terminų, atitinka Konvencijos 77 straipsnio 9 pastraipą, o 80 straipsnis, prilyginantis paprastojo vekselio davėjo atsakomybę įsakomojo vekselio akceptantui, atitinka Konvencijos 78 straipsnio 1 dalį.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 1930 m. Ženevos konvencijos 70 straipsnio, tiek šios tarptautinės sutarties nuostatas atitinkanti ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis, nustatanti vienerių metų senaties terminą, yra taikoma įsakomojo, bet ne paprastojo vekselio davėjui. Įsakomojo vekselio davėjas nėra pagrindinis skolininkas pagal vekselį – šiuo atveju vekselio davėjas tik įsako mokėtojui pagal vekselį sumokėti tam tikrą sumą vekselio gavėjui. Įsakomojo vekselio davėjas šiuo atveju veikia tik kaip „šalutinis“ skolininkas – įsakomojo vekselio turėtojas, kaip minėta, tokį vekselį apmokėti pateikia akcepto įrašą padariusiam asmeniui – akceptantui, o vekselio davėjui pareikšti reikalavimą sumokėti turėtojas gali tik ĮPVĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog įsakomojo vekselio davėjui taikytinas trumpesnis, vienerių metų, senaties terminas. Tuo tarpu paprastojo vekselio davėjas, kuris, kaip minėta, sutampa su mokėtoju, pats įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui vekselyje nurodytą sumą. Sisteminis ĮPVĮ 80 straipsnyje ir to paties teisės akto 79 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas lemia tai, jog šiomis teisės normomis, pirma, vekselio davėjo atsakomybė prilyginama įsakomojo vekselio akceptanto atsakomybei, t. y. paprastojo vekselio davėjas pasirašydamas vekselį įsipareigoja tokia apimtimi, kokia akceptuodamas įsakomąjį vekselį įsipareigoja tokio vekselio akceptantas. Antra, senaties terminas reikalavimams paprastojo vekselio davėjui eksplicitiškai prilyginamas reikalavimų pareiškimui įsakomojo vekselio akceptantui taikomam senaties terminui.
Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad toks minimų teisės normų aiškinimas, jog trejų metų reikalavimų pateikimo senaties terminas turi būti taikomas tiek akceptantui, įsakomojo vekselio atveju vekselyje padariusiam akcepto įrašą ir taip išreiškusiam sutikimą apmokėti vekselyje nurodytą sumą jo turėtojui, tiek ir paprastojo vekselio davėjui, vekselyje patvirtinančiam savo įsipareigojimą sumokėti vekselio turėtojui vekselyje nurodytą sumą, yra pagrįstas tiek teisės normų sisteminio, tiek ir loginio aiškinimo metodais.
Įvertinusi visus pirmiau išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią yra taikomi skirtingi senaties terminai vekselio mokėtojui, atsižvelgiant į tai, ar vekselio davėjas ir mokėtojas sutampa (paprastojo vekselio atveju), ar tai yra skirtingi asmenys (įsakomojo vekselio atveju). Atsižvelgiant į tai, keistina iki šiol buvusi kasacinio teismo praktika, jog visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui gali būti pareiškiami per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad atsakovės notarės J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. atliktas vykdomasis įrašas, išduotas pagal atsakovo V. D. Š. 2009 m. liepos 26 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pripažintinas negaliojančiu, nes buvo išduotas praėjus daugiau nei metams ir šešiems mėnesiams nuo mokėjimo termino dienos.
1999 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos antrame punkte nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notarai daro vadovaudamiesi ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarinių veiksmų atlikimą, nuostatomis. Notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, atsižvelgdamas į ĮPVĮ 72 straipsnyje įtvirtintus reikalavimų pagal vekselius pateikimo senaties terminus. Notaras privalo įsitikinti, kad vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytuoju laiku pateiktas vekselio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizos datą vekselyje (4.7. punktas). Taigi išduodamas vykdomąjį įrašą notaras teisės aktų nustatyta tvarka turi įsitikinti, kad jam nepažeidžiant ĮPVĮ nustatytų terminų pateikti visi vykdomajam įrašui gauti reikalingi dokumentai, be kitų – vekselis ir mokėtojo pagal vekselį atsisakymas jį apmokėti. Byloje nėra ginčo, jog atsakovės notarės J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. atliktas vykdomasis įrašas išduotas nepažeidžiant Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos. Ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą tuo, kad notarė J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. atlikdama vykdomąjį įrašą pažeidė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą.
Atsižvelgus į pirmiau konstatuotą būtinybę keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl reikalavimų pateikimo paprastojo neprotestuotino vekselio davėjui senaties termino, atitinkamai keistina ir kasacinio teismo praktika, jog notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais.
Atsižvelgdama į anksčiau pateiktus argumentus ir remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina: ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais.
Kaip buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vykdomąjį įrašą, kaip išduotą praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo mokėjimo termino dienos. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, tokiai ieškovo pozicijai pritarė ir ieškinį tenkino. Nors bylą nagrinėję teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314/2010">3K-3-314/2010</a>, bei kitose šią praktiką plėtojančiose nutartyse pateiktais išaiškinimais, išplėstinei teisėjų kolegijai nutarus keisti formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini.
Dėl procesinės bylos baigties
A. J. ieškinyje reiškiamą reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-10137), išduotą pagal atsakovo V. D. Š. 2009 m. liepos 26 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, grindė dviem aplinkybėmis. Pirma, išduodant vykdomąjį įrašą, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, nes vekselio turėtojas (atsakovas) praleido vienerių metų terminą, nustatytą ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje. Antra, ieškovo teigimu, vykdomajame įraše nurodytas neatitinkantis įstatymo reikalavimas išieškoti 287 654 Lt (83310,36 Eur) sumą solidariai iš UAB „Įrengimai“ ir A. J., nors pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog garanto atsakomybė yra subsidiari.
Bylą nagrinėję teismai, patenkinę ieškovo ieškinį ir panaikinę Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą, nesprendė ir nepasisakė dėl UAB „Įrengimai“, kaip asmens, įsipareigojusio pagal vekselį, atsakomybės pagal vekselį.
Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuotina, kad UAB „Įrengimai“, kaip įsipareigojusio pagal vekselį asmens, atsakomybės apimtis ir pobūdis iš esmės teisme nebuvo nagrinėti ir dėl jų nepasisakyta, todėl byla šia apimtimi turi būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 13,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
