V. J. pagal BK 25 str. 4 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00036-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.8.4.1; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

išteisintajam V. J. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Dianai Navickienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo V. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinis skundas atmestas ir ištaisyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad V. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, patenkinus nuteistojo V. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros V. J. priteista 1300 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių prokurorės kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimų tuo, kad sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti:

1.1. V. J., būdamas rangovės UAB „I“ projektų vadovas, nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini), siekdamas užsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pagrįsti padidintus tariamai atliktus statybos ardymo darbus objekte – kultūros ir turizmo informacijos centre „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), sukurstė UAB „V“ statybos vadovą Ž. T. prie realiai jau išvežto statybinių atliekų kiekio fiktyviai prirašyti apie 2000 tonų statybinių atliekų, įtikindamas, kad pagal pasirašytą sutartį su UAB „V“ darbų kaina yra fiksuota, todėl UAB „V“ tai neturi reikšmės, ir nurodė, jog priešingu atveju nepasirašys atliktų darbų akto tarp UAB „I“ ir UAB „V“. Dėl to Ž. T., būdamas palenktas daryti nusikalstamą veiką ir V. J. sukurstytas, nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – krovinio važtaraščius: 2019 m. balandžio 24 d. Nr. TŽ 1142, Nr. TŽ 1143, Nr. TŽ 1144, Nr. TŽ 1145, Nr. TŽ 1146, Nr. TŽ 1147, 2019 m. balandžio 25 d. Nr. TŽ 1149, Nr. TŽ 1150, Nr. TŽ 1151, Nr. TŽ 1152, Nr. TŽ 1153, Nr. TŽ 1154, 2019 m. balandžio 26 d. Nr. TŽ 1156, Nr. TŽ 1157, Nr. TŽ 1158, Nr. TŽ 1159, Nr. TŽ 1160, Nr. TŽ 1161, 2019 m. balandžio 29 d. Nr. TŽ 1162, Nr. TŽ 1163, Nr. TŽ 1164, Nr. TŽ 1165, Nr. TŽ 1166, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), į UAB „V“ nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt penkiais reisais buvo išgabenta iš viso 2172,1 tonos statybinio laužo, ir juos patvirtindamas savo parašu, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, išskyrus 2019 m. balandžio 24 d. krovinio važtaraštį Nr. TŽ 1142, panaudojo, pateikdamas juos per elektronines susisiekimo priemones UAB „V“ administratorei J. K., kuri, nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pagal šių krovinio važtaraščių duomenis Aplinkos apsaugos agentūros administruojamoje Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) užregistravo tariamai susidariusias atliekas – iš viso 2070,7 tonos, o krovinio važtaraščių Nr. TŽ 1143, Nr. TŽ 1144, Nr. TŽ 1145, Nr. TŽ 1149, Nr. TŽ 1150, Nr. TŽ 1151, Nr. TŽ 1152, Nr. TŽ 1156, Nr. TŽ 1157, Nr. TŽ 1158, Nr. TŽ 1159, Nr. TŽ 1164, Nr. TŽ 1165, Nr. TŽ 1166 duomenis suvedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) administruojamos sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių posistemį (i.VAZ).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime V. J. inkriminuotų jo, kaip kurstytojo, veiksmų, byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to teismas V. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog V. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė I. Mačiulienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį su pakeitimais, nurodytais Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartyje. Taip pat prašoma panaikinti skundžiamu nuosprendžiu priimtą sprendimą dėl 1300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo V. J.. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl V. J. išteisinimo yra grindžiamos atskirų byloje surinktų įrodymų vertinimu, neatskleidžiant jų sąsajos su kitais bylos duomenimis, nepatikrinus reikšmingų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų duomenų patikimumo. Šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nevertino įrodymų kaip visumos, išskyrė ir didesnę reikšmę teikė duomenims, kurie, teismo vertinimu, teisina V. J., ignoruodamas įrodymus, patvirtinančius jo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotus įrodymų vertinimo reikalavimus, o tai sukliudė priimti byloje teisingą sprendimą. Tuo tarpu esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė būtent pirmosios instancijos teismas.

3.2. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, vertindamas kaltinamojo V. J. parodymus, kuriais šis neigė prašęs ar kaip nors kitaip siekęs palenkti Ž. T. suklastoti važtaraščius, nes nebuvo tuo suinteresuotas, nesugretino jų su kitais bylai teisingai išspręsti reikšmingais įrodymais. Teismas nepagrįstai neįžvelgė prieštaravimų V. J. parodymuose bei jų nelaikė tik gynybine versija. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinimas V. J. dėl Ž. T. sukurstymo suklastoti dokumentus (važtaraščius) grindžiamas tik Ž. T. parodymais ir kad pastarojo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Būtent Ž. T. parodymais galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir kt.) ir juos nuosekliai, logiškai paaiškinti. Svarbu ir tai, kad būtent toks įrodymų vertinimo algoritmas padeda formuoti objektyvų teismo vidinį įsitikinimą. Būtent taip, laikydamasis įstatymo reikalavimų ir nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, procese duotus Ž. T. parodymus vertino pirmosios instancijos teismas.

3.3. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl duomenų, patvirtinančių Ž. T. nurodytas aplinkybes, palenkusias jį padaryti nusikaltimą (Ž. T. parodymų, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, liudytojų UAB „V“ direktoriaus A. P., D. J. parodymų). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad pagal einamas pareigas bei pavestas ir vykdomas funkcijas V. J. buvo susipažinęs su objekto techniniu projektu, UAB „I“ lokalia sąmata, kalendorinių darbų grafikais ir kitais dokumentais. Objektyviai (V. J., liudytojų A. D., D. S. parodymais, pasitarimų protokolais) nustatyta, kad V. J. dalyvavo kaip rangovės (UAB „I“) atstovas pasitarimuose su užsakove ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija). Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų tarpusavyje nesugretino, todėl nepagrįstai nusprendė, kad V. J. nebuvo žinoma apie išvežto laužo kiekius, ginčą dėl jų neatitikimo ir kad jis kaip UAB „I“ atstovas nebuvo tuo suinteresuotas. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. kartu su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovais dalyvavo 2019 m. kovo 1 d. perduodant objektą, kuriame pradėti seno pastato ardymo, griovimo darbai. Šiems darbams atlikti UAB „I“ pasamdė UAB „V“ pagal 2019 m. vasario 21 d. tiekimo sutartį dėl technikos nuomos ir atliekų išvežimo iš objekto, mokant sutartimi nustatomomis darbų kainomis pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir pagal juos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo terminas – du mėnesiai nuo statybvietės perdavimo tiekėjai (UAB „V“) dienos. Atstovaudamas UAB „V“ šiuos darbus kontroliavo Ž. T..

3.4. Aplinkybes, kad užsakovė ardymo darbų atlikimo metu abejoja dėl atliktų darbų kiekių ir kainos neatitikties nurodytiesiems projekte, darbų grafike, kelia dėl to klausimų ir sąlygas rangovei, siekia, kad ši tai pagrįstų, patvirtina 2019 m. kovo 6 d. pasitarimo protokolas Nr. 1. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad, užsakovei pateikus antrą atliktų darbų aktą (2019 m. kovo 29 d. aktas Nr. 2), užsakovės atstovas D. S. jam paskambino telefonu ir paprašė pateikti pažymą apie išvežtas šiukšles (kiek ir kur išvežtos). V. J. patvirtino, kad skambino kažkam į UAB „V“, prašydamas pateikti tokią pažymą. Tokie objektyviai nustatyti duomenys, gretinant su V. J., Ž. T., A. D., D. S., J. K. parodymais, vertinant kaip visumą, paneigia skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadą apie V. J. nesuinteresuotumą dirbtinai padidinti atliktų darbų kiekius. Būtent V. J. prašymu buvo išrašyta 2019 m. balandžio 8 d. UAB „V“ pažyma dėl realiai iki tos dienos iš objekto išvežto statybinio laužo kiekio – 2774,9 t. Teismas ignoravo šias aplinkybes patvirtinančio liudytojo A. D. parodymus, kad šis pasirašė statybos darbų žurnale, kuriame fiksuotas darbų užbaigimo laikas, kuris yra balandžio 3–4 d., o pažymą gavo iš V. J. ir ją persiuntė D. S.. Manytina, kad skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nurodytų duomenų selektyvus vertinimas visiškai neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir toks pažeidimas esmingai paveikė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

3.5. Duomenų, kad V. J. nebūtų peržiūrėjęs elektroniniu paštu gautų pažymų, kurios savo apimtimi ir informacijos kiekiu nebuvo sudėtingos ar didelės apimties (tekstas viename lape), nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, jog V. J. su šiais duomenimis nesusipažino, ir tai laikė viena iš jo išteisinimą pagrindžiančių aplinkybių. Ir šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas esmingai pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą grįsti sprendimą objektyviai nustatytais įrodymais, o ne prielaidomis. Teismas ignoravo tai, jog 2019 m. balandžio 17 d. pažyma yra surašyta tos pačios dienos data kaip ir paskutinis –trečiasis atliktų darbų aktas, kuriuo remiantis visi griovimo darbai atlikti, o pažymoje nurodytas jo kiekis – projektinis (4939 t). Priešingai nei nurodoma skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. J. žinojo lokalioje sąmatoje, techniniame projekte, kalendoriniame darbų grafike nurodytą tikslų projektinį ardymo darbų kiekį tonomis. Šie duomenys paneigia V. J. parodymus apie tai, kad jis nežinojo tikslaus ardymo darbų statybinio laužo kiekio tonomis, nes vedamame statybos darbų žurnale atliktų darbų kiekius rašė procentais. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 24 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. S. patvirtino, jog dėl pastato nugriovimo darbų bendravo su UAB „I“ statybos darbų vadovu, o suabejojęs, ar tokie kiekiai, kokie nurodyti atliktų darbų akte (aktuose nurodyta procentais, o projekte – tonomis), buvo išvežti, paprašė pažymos. 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje nurodytas kiekis, vertinant su projekte nurodytu, buvo mažas, todėl apie tai pasakė rangovei. Vėliau, 2019 m. balandžio 26 d., iš V. J. gautoje 2019 m. balandžio 17 d. pažymoje kiekiai atitiko nurodytuosius projekte. Kadangi pažymose buvo nurodyti labai skirtingi kiekiai, liudytojas suabejojo faktiškai atliktų ardymo darbų kiekiu (išvežtu statybinio laužo kiekiu), nes tai turi įtakos vertinant darbų kainą. Būtent dėl atliktų darbų aktų, atliktų darbų kainos vyko civilinis ginčas teisme.

3.6. Išteisindamas V. J., apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, buvo nenuoseklus ir padarė prieštaringą išvadą teigdamas, kad nenustatė objektyvaus pagrindo manyti, jog UAB „I“ galėjo siekti užsakovei parodyti didesnius išvežtų statybinių atliekų kiekius, kadangi iš to nebūtų turėjusi naudos. Šiuo atveju pažymėtina, kad, įvertinus bylos duomenis kaip visumą, UAB „I“ nauda negali būti siejama tik su tuo, kad sutartyje buvo nurodyta fiksuota kaina. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020, apie tai, kad UAB „I“ Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimu skirta 3,6 mln. Eur bauda, UAB „I“ objekte žemės kasimo ir kitų darbų nuo 2019 m. gegužės 31 d. nebevykdė, UAB „I“ 2018–2019 m. turėjo finansinių sunkumų ir buvo pagrindas ją pripažinti nemokia (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-224-431/2020). Taigi, UAB „I“ faktiškai buvo nemoki nuo pat 2018 m. balandžio 24 d. rangos sutarties pasirašymo dienos, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta. Šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad tiek UAB „I“, tiek V. J. buvo suprantama, jog su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija kilo civilinis ginčas dėl ardymo darbų kainos, o jį nagrinėjant teisme įtakos gali turėti išvežto statybinio laužo kiekiai bei jų dokumentinis pagrindimas. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šias aplinkybes ir dėl to nepagrįstai neįžvelgė būtent UAB „I“ ir jos vardu veikiančio V. J. intereso ir naudos, kad 23 suklastotais 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. balandžio 29 d. krovinio važtaraščiais fiktyviai 2172,1 t būtų padidintas išgabento statybinio laužo kiekis.

3.7. Civiliniame procese dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir UAB „I“ ginčo dėl ardymo darbų kainos buvo pripažinta, kad atliekamų rangos darbų apimtis (kiek statybinių atliekų susidarė ir buvo išvežta) lėmė darbų kainą civilinėje byloje, kadangi teismai atliktų darbų aktuose nurodytą 462 632,61 Eur ardymo darbų kainą vertino kaip orientacinę ir teorinę, kuri šalių neįpareigojo. Svarbu tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu UAB „I“ ieškinį patenkino tik iš dalies – priteisė UAB „I“ iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 267 860,14 Eur skolos, t. y. 27 199,07 Eur mažiau, nei buvo nurodyta atliktų darbų aktuose ir jų pagrindu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (462 632,61 Eur – 167 573,40 Eur = 295 059,21 Eur; 295 059,21 Eur – 267 860,14 Eur = 27 199,07 Eur). Priimdami tokį sprendimą, teismai rėmėsi S. Mitkaus ekspertizės akto duomenimis, kuriuose nurodyta, jog objekto galimas susidaręs statybinio laužo kiekis – 3045 t, kuris yra 1894 t mažesnis (4939 t – 3045 t), nei nurodytas objekto techniniame projekte (4939 t). Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas S. Mitkus patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytas bendras išvežto laužo kiekis – 2804,7 t ir 110 kub. m – yra artimas jo teoriškai apskaičiuotam galėjusiam susidaryti bendram kiekiui ir šis kiekis yra tikslesnis bei objektyviai patikimesnis.

3.8. Sugretinus byloje nustatytus faktinius duomenis, nėra pagrindo abejoti būtent Ž. T. parodymų patikimumu, jų teisingumu, paties Ž. T. nuoširdumu bei tuo, kad jį nusikalstamą veiką padaryti palenkė būtent V. J. atlikti aktyvūs, tikslingi, sąmoningi veiksmai: prašymas suklastoti konkrečius dokumentus – važtaraščius, atliekant konkrečius veiksmus – prirašant konkretų kiekį tariamai išvežto statybinio laužo, įtikinėjimas, kad pagal pasirašytą sutartį su UAB „V“ darbų kaina yra fiksuota, todėl statybinių atliekų kiekio prirašymas neturi reikšmės, panaudojant psichologinį spaudimą, grasinant, kad jei nesuklastos važtaraščių, tai nepasirašys darbų atlikimo aktų ir taip jį sukompromituos vadovų akivaizdoje bei pridarys finansinių ar kitokių iš to kylančių problemų UAB „V“. Be to, būtent V. J. buvo pranašesnėje padėtyje nei Ž. T. ir tuo pasinaudojo. Būtent dėl visų šių V. J. nusikalstamų kurstymo veiksmų Ž. T. ir buvo palenktas padaryti nusikalstamą veiką. Tai, jog UAB „V“ ir UAB „I“ tarpusavio rangos sutarties kaina fiksuota, o tai pabrėžė ir kaltinamasis V. J., išvežto laužo kiekis jos (sutarties kainos) nei didino, nei mažino, taip pat buvo įtikinimo priemonė, siekiant palenkti Ž. T. suklastoti važtaraščius. Neabejotina, jog V. J. pagal einamas pareigas, atliekamas darbo funkcijas, išsilavinimą suprato ir tai, kad, jam atsisakius pasirašyti atliktų darbų, už kuriuos atsakingas Ž. T., aktus, šis būtų pastatytas į nepatogią, konfliktišką padėtį su savo tiesioginiu vadovu A. P., bei suprato, kad Ž. T. linkęs vengti konflikto su savo vadovu. Pažymėtina ir tai, jog važtaraščių klastojimas naudingas tik UAB „I“, nes tarp jos ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos jau buvo kilęs konfliktas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad V. J. sukurstė vykdytoją Ž. T. suklastoti ir panaudoti kaltinime nurodytus važtaraščius, ir pastarasis juos suklastojo ir kaltinime nurodytu būdu bei aplinkybėmis panaudojo – pateikė į Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ. Taigi skunde išdėstytos ir skundžiamu nuosprendžiu neįvertintos arba neteisingai įvertintos aplinkybės patvirtina, kad V. J. sukurstė Ž. T. suklastoti ir panaudoti kaltinime nurodytus važtaraščius ir taip įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

3.9. Dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo – BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata suponuoja teismo pareigą priimti sprendimą dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo, bet ne pareigą priteisti tokias išlaidas. Šioje byloje V. J. buvo pripažintas kaltu ankstesniais teismų sprendimais – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, kuris buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi. Šie duomenys patvirtina, kad egzistavo ir faktinis, ir teisinis pagrindas tirti, nagrinėti bei vertinti V. J. inkriminuojamus veiksmus baudžiamojo įstatymo reguliuojamų santykių prasme. V. J. baudžiamasis persekiojimas nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, tai patvirtina jau minėti teismų sprendimai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, suformuluotas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje, ne išteisinti V. J., o perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl 1300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo, o tokių išlaidų atlyginimo priteisimas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prieštarauja BPK 106 straipsnio 3 dalies bei prašymų priteisti iš valstybės lėšų už advokato suteiktas paslaugas baudžiamosiose bylose nagrinėjimo tvarką reglamentuojančio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, nuostatoms, kad tokios išlaidos priteisiamos atlyginti ir atlyginamos ne iš institucijų, o iš valstybės lėšų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės I. Mačiulienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

6. Iš prokurorės kasacinio skundo, kuriame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išteisinti V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, matyti, kad kasatorė ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretaciją bei nuomonę dėl atskirų bylos duomenų (proceso dalyvių parodymų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti), civilinėje byloje priimtuose sprendimuose nustatytų reikšmingų aplinkybių vertinimo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, kaip tvirtina kasatorė, patvirtinančias V. J. kaltumą, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimais

7. Kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, netinkamai, selektyviai ir išimtinai V. J. naudai įvertino byloje surinktus įrodymus, ignoruodamas kitus įrodymus, patvirtinančius šio atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), taip pat nesilaikė reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio surašymui (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas), kadangi savo sprendimą išteisinti V. J. grindė prielaidomis, o ne objektyviai nustatytais įrodymais. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.

8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai, kad išnagrinėjus bylą buvo padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

10. Šią baudžiamąją bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai priėmė priešingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas V. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. J. nuteisimo ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – V. J. išteisino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. sukurstymo suklastoti tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudoti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje (apkaltinamajame ar išteisinamajame) paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

11. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują išteisinamąjį nuosprendį V. J., kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Kasacine tvarka apskųstame teismo sprendime atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorė, neturi, priešingai, atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą. Skundžiamas nuosprendis atitinka pirmiau nurodytas BPK nuostatas ir jo turiniui keliamus reikalavimus bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus.

12. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami V. J. kaltei pagrįsti, teismo išvados logiškos, neprieštaringos. Be to, apeliacinės instancijos teismas ištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodytus trūkumus. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, o apeliacinės instancijos teismo nutartis grindžiama ne pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejotinais, galimai prieštaringais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, taip pat teiginiais, nesusietais su esminiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, selektyviai, fragmentiškai susietais su kai kuriais apeliacinių skundų argumentais ir konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, deklaratyvus pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimas, aiškiai neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažinti motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esminių argumentų pateikimu, todėl pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą, pašalinti prieštaravimus ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

13. Pažymėtina, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė V. J., asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, Ž. T., liudytojus A. D., D. J., A. P., D. J., S. Mitkų (kaip ekspertą civilinėje byloje), A. M., V. L.. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – liudytojų D. S., J. K., A. S. parodymus, 2018 m. balandžio 24 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „A“ rekonstravimo darbų, 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktų Nr. 1, 2, 3, PVM sąskaitų faktūrų Nr. IRD 1900068, IRD 1900079, IRD 1900101, UAB „V“ 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymų, pagrindžiančių statybinio laužo išvežimo kiekį, UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro 2019 m. birželio 17 d. rašto Nr. 19/06-06 dėl faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainų pagrįstumo, 2020 m. vasario 4–18 d. teismo ekspertizės akto Nr. 20-09 duomenis ir kitus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino šioje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės 2020 m. balandžio 28 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo išdėstytas išvadas, reikšmingas nagrinėjamos situacijos vertinimui, ir civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020, kuria buvo išspręstas civilinis ginčas, susijęs su šioje baudžiamojoje byloje tiriamų ir vertinamų UAB „I“ atliktų darbų apmokėjimu, pateiktus išaiškinimus.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Šių įrodymų vertinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atskirų įrodymų vertinimo, V. J. kaltės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nurodyti skundžiamo nuosprendžio 13–24 punktuose. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai bei padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių V. J. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Prokurorės kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos nesilaikant įrodinėjimo tvarkos.

15. Prokurorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl V. J. kaltės, nepagrįstai suabsoliutino pastarojo parodymus, kuriais šis neigė siekęs palenkti Ž. T. suklastoti važtaraščius, nes nebuvo tuo suinteresuotas, nesugretino jų su kitais bylai teisingai išspręsti reikšmingais įrodymais. Prokurorė pažymi, kad nėra pagrindo abejoti Ž. T. parodymų patikimumu, jog jį nusikalstamą veiką padaryti palenkė būtent V. J. atlikti aktyvūs veiksmai. Kasatorės nuomone, skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl duomenų, patvirtinančių Ž. T. nurodytas aplinkybes (liudytojų UAB „V“ direktoriaus A. P., D. J. parodymų, 2019 m. kovo 6 d. pasitarimo protokole Nr. 1, UAB „V“ 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymose, pagrindžiančiose statybinio laužo išvežimo kiekį, užfiksuotų duomenų). Su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai nurodyta, kodėl vienais įrodymais vadovaujamasi, o kitais nesivadovaujama (nes jie kelia abejonių dėl patikimumo arba neatitinka kitų byloje esančių įrodymų ir yra prieštaringi), taip pat motyvuotai pasisakyta, kodėl V. J., kaip UAB „I“ projekto vadovui, nebuvo jokio tikslo kurstyti klastoti važtaraščius ar kitus dokumentus, užsakovei – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pagrindžiančius padidintus, tariamai atliktus statybos ardymo darbus objekte. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas V. J. parodymus lygino su kitais bylos duomenimis, taip patikrindamas šio parodymų patikimumą ir padarydamas motyvuotą išvadą, kad V. J. parodymai yra nepaneigti ir nėra jokio objektyvaus pagrindo jais nesivadovauti.

16. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Ž. T. viso proceso metu savo kaltę pripažino bei nuosekliai parodė, kad kaltinime nurodytus važtaraščius dėl statybinio laužo tariamo išvežimo jis surašė pagal V. J. reikalavimą, nes priešingu atveju pastarasis nepasirašys UAB „V“ darbų atlikimo aktų, tačiau kiti bylos duomenys tokių Ž. T. parodymų apie V. J. nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad tokie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto Ž. T. parodymai pagal baudžiamojo proceso įstatymą neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso, tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Žemesnės instancijos teismuose apklausti liudytojai A. D., D. J., A. P., D. J., A. M., V. L., S. Mitkus (kaip ekspertas civilinėje byloje), D. S., J. K., A. S. nepatvirtino Ž. T. parodytų V. J. inkriminuoto kaltinimo aplinkybių.

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 24 d. pasirašė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „A“ rekonstravimo darbų su ūkio subjektų grupe, atstovaujama pagrindinės partnerės UAB „I“. UAB „I“ minėto pastato ardymo ir aplinkos sutvarkymo darbams pasitelkė subrangovę UAB „V“, tarp šių bendrovių 2019 m. vasario 21 d. buvo pasirašyta tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl technikos nuomos ir atliekų išvežimo. Išteisintasis V. J. (UAB „I“ projektų vadovas), liudytojai V. L. (UAB „I“ generalinis direktorius), A. D. (aptariamo objekto techninis prižiūrėtojas), apklausti apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad šiuo atveju tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir UAB „I“ buvo sudaryta fiksuotos kainos rangos sutartis. Ši aplinkybė buvo pripažinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020, kuria buvo išspręstas tarp užsakovės ir rangovo kilęs civilinis ginčas, susijęs su šioje baudžiamojoje byloje tiriamų ir vertinamų UAB „I“ atliktų darbų apmokėjimu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kuria minėtas sprendimas buvo paliktas nepakeistas, konstatavo, kad pirkimo sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotos kainos kainodaros būdo; nustačius fiksuotą pagrindinės sutarties kainą, faktinis konkrečių darbų kiekis, susijęs su ardymo darbais, t. y. išvežamų statybinių atliekų kiekis, teisinės reikšmės neturi; nepriklausomai nuo išvežto faktinio statybinio atliekų kiekio pagrindine sutartimi fiksuota kaina nesikeičia; atsakovės ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos) nurodomas faktinių išvežtų statybinių atliekų kiekis ginčo teisiniam santykiui neturi įtakos, nes ieškovė (UAB „I“), tinkamai atlikusi darbus, įgijo teisę reikalauti už šiuos darbus sumokėti.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma prokurorės kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino minėtoje civilinėje byloje pateiktus šiai baudžiamajai bylai aktualius išaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje tarp sutarties šalių (užsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir rangovės UAB „I“) kilo nesutarimų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. tarp juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (tai ir buvo padaryta), o aplinkybių, jog šie civiliniai santykiai galėjo peraugti į baudžiamosios teisės reguliuojamus, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės, jog kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos su UAB „I“ 2018 m. balandžio 24 d. sutartimi nurodytų darbų ir paslaugų apimties spręstinas civilinio proceso nustatyta tvarka, buvo konstatuotos ir šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės 2020 m. balandžio 28 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

19. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kaltinime kaip suklastoti nurodyti važtaraščiai bei juose pateikti duomenys neturėjo reikšmės tarp UAB „I“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos susiklosčiusiems teisiniams santykiams bei realių teisinių pasekmių UAB „I“ nesukėlė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad V. J., kaip UAB „I“ projekto vadovui objekte, nebuvo nei suinteresuotumo, nei motyvo ar tikslo kurstyti subrangovės UAB „V“ statybos vadovą Ž. T. klastoti važtaraščius, siekiant užsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai parodyti didesnius tariamai išvežtų statybinių atliekų kiekius, nes UAB „I“ iš to nebūtų turėjusi naudos. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, ir panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiam priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog V. J. dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. J. išteisinimo, priešingai nei teigia kasatorė, kruopščiai motyvuotos, pagrįstos išsamia byloje esančių duomenų analize ir esminiu teisės principu, pagal kurį pagrįstos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kasatorės nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų nepadarė. Dėl to tenkinti prokurorės kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį prokurorės nurodytais kasacinio skundo argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

22. Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros V. J. jo turėtų išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. J. baudžiamasis persekiojimas nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, o tokių išlaidų atlyginimo priteisimas iš Generalinės prokuratūros prieštarauja BPK 106 straipsnio 3 dalies bei prašymų priteisti iš valstybės lėšų už advokato suteiktas paslaugas baudžiamosiose bylose nagrinėjimo tvarką reglamentuojančio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, nuostatoms, jog tokios išlaidos priteisiamos atlyginti ir atlyginamos ne iš institucijų, o iš valstybės lėšų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka tik iš dalies.

23. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, jog BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime taip pat pažymėta, kad iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

24. Siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, buvo priimti BPK pakeitimai ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.

25. Aiškinant BPK 106 straipsnio 3 dalyje, taip pat Rekomendacijų 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmę, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju tampa tas, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis). BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi, remiantis pirmiau aptarta Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nurodytu teisiniu procesiniu reguliavimu, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo paskirta atitinkama bausmė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, remiantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, buvo panaikintas iš dalies: panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi, po tokio nuosprendžio priėmimo V. J. laikytinas išteisintuoju. Todėl apeliacinės instancijos teismo jam priimtas nuosprendis laikytinas išteisinamuoju (BPK 303 straipsnio 1 dalis).

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad išteisintajam V. J. turi būti atlygintos procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar prašoma atlyginti 1300 Eur išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra pagrįsta, atsižvelgė į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (gynėjo apeliacinis skundas tenkintas), bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama keliuose posėdžiuose, buvo atliekamas įrodymų tyrimas), išteisintojo gynėjos advokatės darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį. Šių motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašoma atlyginti išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra aiškiai neproporcinga ir neteisinga.

28. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė minėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti V. J. priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog išlaidos advokato paslaugoms apmokėti išteisintajam atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas minėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą V. J. priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, vadovavosi Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad prašymus nagrinėja ir išlaidas atlygina už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi baudžiamojoje byloje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis tvarkos aprašas reglamentuoja prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas pateikimo, jų nagrinėjimo ir išlaidų atlyginimo tvarką nuosprendžio ar nutarties vykdymo proceso stadijoje, t. y. kai baudžiamųjų ar administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas instancine tvarka jau būna pasibaigęs. Tuo tarpu, pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išteisintajam priteisiamas ne iš konkrečių institucijų, o iš valstybės lėšų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendis keistinas, nustatant, kad išteisintajam V. J. 1300 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms priteistina iš valstybės lėšų (BPK 382 straipsnio 6 punktas).

29. Be to, kasacinės instancijos teismo posėdyje išteisintojo V. J. gynėja pateikė prašymą priteisti 1452 Eur išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms, suteiktoms nagrinėjant bylą kasacine tvarka, apmokėti ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (prokurorės kasacinis skundas tenkintas iš dalies tik dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti), bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka trukmę, išteisintojo gynėjos darbo laiko sąnaudas (gynėja parengė rašytinį atsiliepimą į prokurorės kasacinį skundą), bylos sudėtingumą ir apimtį, nusprendžia, kad prašoma atlyginti 1452 Eur išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad išteisintajam V. J. 1300 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisiama iš valstybės.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti išteisintajam V. J. iš valstybės 1452 Eur kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas