Baudžiamoji byla Nr. 2K-200-697/2023
Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00005-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.4; 1.2.19.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
išteisintajam R. M. R. ir jo gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,
išteisintojo A. B. gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalies, kuria R. M. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, o A. B. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir gynėjų advokatų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. M. R. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys ir Panevėžio miesto savivaldybės meras, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, 2019 m. balandžio 4 d. Vilniuje, VšĮ Krepšinio klubo „L.“ valdybos pirmininko prezidento A. B. darbo kabinete, susitikimo su šiuo metu, pasinaudodamas tarnybine mero padėtimi ir kita tikėtina įtaka Panevėžio miesto savivaldybės valdomų įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo paramos gavėjams, savo ir Visuomeninio rinkimų komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ (toliau – ir Komitetas) naudai tiesiogiai pažadėjo A. B. ir susitarė su juo per S. G. priimti 3000 Eur kyšį, pažadėjęs A. B. paveikti Panevėžio miesto savivaldybės valdomų įmonių valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, turinčius įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo paramos gavėjams, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y., pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą bei Panevėžio miesto savivaldybės valdomų bendrovių patvirtintas paramos valdymo taisykles turėdami teisę skirti ir teikti paramą paramos gavėjams, svarstydami VšĮ Krepšinio klubo „L.“ teikiamus prašymus skirti paramą, priimtų palankius sprendimus dėl šio klubo paramos prašymų tenkinimo ir paramos šiam klubui skyrimo bei teikimo.
2. A. B. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas VšĮ Krepšinio klubo „L.“ valdybos pirmininkas – prezidentas, 2019 m. balandžio 4 d. Vilniuje savo darbo kabinete vykusio susitikimo su Panevėžio miesto savivaldybės meru R. M. R. metu, siekdamas, kad R. M. R., pasinaudodamas tarnybine mero padėtimi ir kita tikėtina įtaka Panevėžio miesto savivaldybės valdomų įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo paramos gavėjams, paveiktų šiuos asmenis, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. pagal Labdaros ir paramos įstatymą bei Panevėžio miesto savivaldybės valdomų bendrovių patvirtintas paramos valdymo taisykles turėdami teisę skirti ir teikti paramą paramos gavėjams, svarstydami VšĮ Krepšinio klubo „L.“ teiktus prašymus skirti paramą, priimtų palankius sprendimus dėl šio klubo paramos prašymų tenkinimo ir paramos šiam klubui skyrimo bei teikimo, R. M. R. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su juo per S. G. duoti R. M. R. 3000 Eur kyšį.
3. R. M. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., t. y. kad S. T. taptų Verslo tarybos nariu, už tai, kad S. T. per du kartus skyrė 1350 Eur dydžio auką Komitetui, pervesdamas pinigus į M. N. banko sąskaitą, ir kartu su I. T. 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. suteikė neatlygintinas ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės kavinės maitinimo paslaugas bei patiekalus R. M. R. ir Komitetui, 2019 m. rugsėjo 26 d. per R. M. R. 60-ojo gimtadienio šventę suteikė neatlygintinas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos vertės kavinės nuomos, maitinimo paslaugas ir ne mažesnės nei 146,63 Eur vertės patiekalus R. M. R. bei Komitetui, veikė neteisėtai: t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 18 d., R. M. R., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas S. T. naudai, pasinaudodamas įtaka ir tarnybine padėtimi, neturėdamas teisėto pagrindo (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – ir Rūmai) rašytinio siūlymo), pavedė jam atskaitingam Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui, kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kaltas, parengti projektą dėl Verslo tarybos sudėties pakeitimo, nurodydamas, kad šiame sprendimo projekte vietoj Rūmų nario N. G. būtų įrašytas S. T.. Administracijos Miesto plėtros skyriaus vedėjas J. L. ir šio skyriaus vyriausioji specialistė D. P., kurie dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra kalti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 18 d., T. J. nurodymu parengė ir pateikė rengiamų teisės aktų registrui sprendimo projektą, kuriame Rūmų atstovais Verslo taryboje nurodė S. G., V. M. ir S. T., pastarąjį nurodydami vietoj oficialaus Verslo tarybos nario, Rūmų atstovo N. G.. Žinodamas, kad pakeisti Verslo tarybos nario, Rūmų atstovo N. G. kitu asmeniu, t. y. S. T., nėra teisinio pagrindo, V. M. ir S. G. atsisakius N. G. pakeisti S. T., R. M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir veikdamas S. T. naudai, kad jis taptų Verslo tarybos nariu, pasinaudodamas įtaka ir einamomis pareigomis, kišosi į jam nepavaldžių asmenų ir nepavaldžios įstaigos (Rūmų) veiklą, 2019 m. rugsėjo 24 d. Rūmų patalpose Panevėžyje, siekdamas, kad Rūmų generalinis direktorius V. M., o 2019 m. spalio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybėje Rūmų prezidentas S. G. veiktų S. T. naudai, t. y. kad Rūmai be teisėto pagrindo S. T. deleguotų kaip papildomą Rūmų narį, padidindami Rūmų atstovų skaičių Verslo taryboje, vietoj trijų numatydami keturis narius, taip pažeisdami Rūmų įstatų 6.1.1, 7.5.1 punktus bei Verslo tarybos nuostatų 11 punktą, primygtinai siūlydamas ir prašydamas taip veikti, darė neteisėtą poveikį V. M. ir S. G.. Po to R. M. R. 2019 m. spalio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybėje pavedė jam atskaitingam Administracijos direktoriui T. J. inicijuoti teisės akto – Verslo tarybos nuostatų pakeitimą, padidinant Rūmų atstovų skaičių Verslo taryboje, vietoj trijų numatantį keturis narius. J. L. ir D. P. 2019 m. spalio 14 d. T. J. nurodymu parengė ir pateikė rengiamų teisės aktų registrui teisės akto – Verslo tarybos sprendimo projektą, numatantį, kad Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovus Verslo taryboje sudaro keturi nariai vietoj buvusių trijų, taip pat naujos sudėties tarybą, kurioje Rūmams atstovauja S. G., N. G., S. T. ir V. M., ir šį projektą 2019 m. spalio 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba posėdžio metu patvirtino.
3.1. Taip R. M. R., pasinaudojęs tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, 29 straipsnį, savivaldybės tarybos nario – mero duotą priesaiką, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 10, 11 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 13 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 ir 7 dalis, Panevėžio miesto verslo tarybos nuostatų 4 ir 11 punktus.
3.2. Dėl tokių R. M. R. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio miesto verslo taryba, nes nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas einantis asmuo – meras, kuris, eidamas pareigas, vadovavosi ne tarnybos, bet priešingais tarnybai tikslais ir kito asmens interesais, siekdamas nusikalstamo sumanymo tikslų, naudojosi tarnyba bei politinio veikėjo įtaka, neteisėtai paveikdamas jam atskaitingą asmenį, kišosi į jam nepavaldžių asmenų bei jam nepavaldžios įstaigos – ne pelno organizacijos, vykdančios veiklą, skatinančią prekybos, pramonės, amatų ir kitų verslų plėtrą, veiklą, taip pažeidė šių asmenų teises pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas, dėl to Rūmų prezidentas S. G. ir Rūmų generalinis direktorius V. M. pažeidė pirmiau nurodytus teisės aktus, o Administracijos direktorius T. J., pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 10, 11 punktus, inicijavo Savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimo rengimą ir priėmimą.
3.3. Taip pat R. M. R., būdamas Panevėžio miesto savivaldybės meras, savo veiksmais parodė nepagarbą Konstitucijai, įstatymams, iškreipė įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytus teisės principus bei normas, pakirto pasitikėjimą Panevėžio miesto savivaldybe, Panevėžio miesto verslo taryba, sumenkino šių, kaip subjektų, veikiančių visuomenės ar atskirų jų grupių bendrais interesais, turinčių įgaliojimus priimti juridinę reikšmę turinčius teisės aktus, prestižą ir reputaciją, diskreditavo tiesiogiai išrinkto ir savivaldybės gyventojams atstovaujančio Panevėžio miesto savivaldybės mero vardą, sukėlė nepasitikėjimą Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų valdymo tvarka, neužtikrinusia Rūmų narių lygiateisiškumo. Šiais veiksmais jis sukūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, tarnybos naudojimo ir teisės aktų priėmimo ne tarnybos, bet kitų asmenų interesus tenkinančiais tikslais sistemą, iš esmės prieštaraujančią Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
II. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Urbelis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas R. M. R. ir A. B. išteisinimo nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nenurodė teismo nustatytų bylos aplinkybių, taip pat pagrįstų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti išsamią įrodymų analizę ir pateikti atitinkamai motyvuotas išvadas, kartu pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, tačiau šis teismas iš esmės išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis, neišnagrinėjo reikšmingų ir esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas šališkai, tendencingai atliko įrodymų vertinimą, įvykio aplinkybes ir įrodymus vertino selektyviai, t. y. vertino tik R. M. R. ir A. B. teisinančius įrodymus ir nevertino įrodymų, kurie pagrindžia jų kaltę, subjektyviai ir klaidingai juos interpretavo, neatskleidė įrodymų tarpusavio santykio, nevertino įrodymų viseto.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš 2019 m. balandžio 4 d. R. M. R. ir A. B. pokalbio nėra pagrindo daryti išvadą, jog, R. M. R. išsakius prašymą paremti Komitetą ir po to iš karto A. B. pasakius pastabą apie pernelyg mažą savivaldybės indėlį į krepšinio finansavimą, tarp jų vyko korupciniai mainai. Kasatorius, cituodamas minėtą pokalbį, nurodo, kad jo metu R. M. R. susitarė su A. B. dėl paramos (3000 Eur) suteikimo laiko, pinigų perdavimo tarpininko, neoficialaus pinigų perdavimo būdo, nes oficialiai paramą galėjo įnešti tik Komiteto nariai. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo viso pokalbio turinio, kuris objektyviai parodo visą korupcinių mainų situaciją. Vien situacija, kai meras paprašo įtakingo verslininko paramos, o verslininkas pažada ją suteikti, formuoja neteisėtą susitarimo pobūdį. Iš pokalbio turinio matyti, kad A. B. kategoriškai nurodo ir pateikia merui ultimatumą, jog jis nebus rėmėjas, jeigu savivaldybė neteiks didesnės paramos krepšinio klubui. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nesusiejo šių faktų į vientisą grandinę, vertino juos atsietai, nenustatė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nepagrįstai išteisino R. M. R. ir A. B.. Apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad aptartas A. B. ir R. M. R. pokalbis nepasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymo nepripažino ir nevertino A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareiškimo, rašyto jo ranka, nurodydamas, kad tai yra A. B. subjektyvi nuomonė ir pamąstymai, kurių nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu duotus A. B. parodymus patvirtina pirmiau minėtas pokalbio įrašas. Be to, šis teismas neatsižvelgė į A. B. parodymus, duotus bylos nagrinėjimo teisme metu, į A. B. išreikštą suvokimą, jog, sutikdamas paremti R. M. R. jo prašoma suma, jis tikėjosi, kad R. M. R. ateityje palankiau žiūrės į klubo paramos klausimą, o krepšinio klubo finansai ir gaunama parama didės, taip pat į apsisprendimą taip elgtis – pažadą duoti R. M. R. 3000 Eur ir susitarimą su juo, kad R. M. R. priims pinigus ir „pajudins įmones“. Minėtame pokalbyje labai aiškiai pasireiškė abiejų asmenų susitarimas, kuris atitinka BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto baudžiamojo įstatymo draudžiamo pažado ir susitarimo požymius.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad pokalbio metu pašnekovai išsakytų minčių nebandė realizuoti. Tokia išvada prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kad faktiniai duomenys rodo, jog R. M. R. vykdo – realizuoja – pokalbio metu išsakytą pažadą daryti įtaką savivaldybės įmonėms. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad po pokalbio R. M. R. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas, kad krepšinio klubas iš savivaldybės įmonių gautų paramą, tačiau teismo išvada, kurią patvirtino apeliacinės instancijos teismas, kad R. M. R. elgesys nebuvo tikslingai nukreiptas vien tik į krepšinio ar konkretaus klubo rėmimą, nėra pagrįsta. Krepšinio klubo direktorius M. P. 2019 m. balandžio 17 d. savo iniciatyva apsilankė pas merą R. M. R., o per šį apsilankymą fiksuotas jų pokalbis, kai M. P. teiraujasi R. M. R., ar jis yra pasidomėjęs dėl papildomos paramos krepšinio klubui. Liudytojas M. P. patvirtino, kad jis suprato, jog meras jam pažadėjo, kad savivaldybės įmonės parems krepšinio klubą. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus T. J. elektroninio pašto apžiūros duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. AB „P.“ kanceliarijos vadovė N. P. informavo, jog 2019 m. gegužės 23 d. 10.00 val. kviečiamas įmonės valdybos posėdis, kartu nurodyta darbotvarkė, o joje matyti ir paramos skyrimo svarstymas, tačiau krepšinio klubo „L.“ prašymo skirti paramą nėra. Toliau kasatorius aptaria 2019 m. gegužės 23 d. nuo 9.14 val. fiksuotą R. M. R. ir T. J. pokalbį R. M. R. darbo kabinete. Šio pokalbio metu buvo aptartas 10 000 Eur paramos skyrimo klausimas krepšinio klubui „L.“, nustatyta, kad krepšinio klubo prašymo nėra, po to R. M. R. paskambino M. P. ir nurodė nuvežti prašymą dėl 10 000 Eur paramos. Apžiūrėjus M. P. kompiuterį, nustatyta, kad buvo parengtas 2019 m. gegužės 21 d. krepšinio klubo „L.“ direktoriaus M. P. prašymas skirti paramą (10 000 Eur). Liudytojas M. P. parodė, kad meras pasakė, jog jis parašytų prašymą gauti paramą, šį prašymą nuvežtų ir paliktų. AB „P.“ valdyba vienbalsiai nusprendė paremti krepšinio klubą „L.“, skiriant 10 000 Eur, buvo sudaryta paramos sutartis ir pervesti pinigai. Šie faktiniai duomenys neabejotinai rodo, kad meras R. M. R. vykdo – realizuoja – 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio metu išsakytą pažadą daryti įtaką savivaldybės įmonėms, kad šios skirtų paramą krepšinio klubui, šis pažadas buvo duotas A. B., su kuriuo susitarė dėl piniginės paramos suteikimo rinkimų įsiskolinimams padengti. M. P. 2019 m. gegužės 28 d. pokalbio metu A. B. informavo, kad važiuoja į AB „P.“ pasirašyti paramos sutarties, o 2019 m. birželio 19 d. pokalbio su A. B. metu, atsakydamas į šio klausimą, ar jie ką nors gavo iš įmonių – „e.“, „v.“, informavo, kad iš vienos įmonės gavo dešimt, o iš kitos reikės palaukti, A. B. paklausus, ar yra viltis, M. P. patikino, kad yra.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kad toks R. M. R. elgesys nebuvo tikslingai nukreiptas vien tik į krepšinio sporto ar konkretaus klubo rėmimą, kad R. M. R. nurodymas M. P. rašyti prašymą dėl paramos nebuvo kuo nors išskirtinis, nes tą patį jis ketino padaryti ir su futbolo klubu, nepagrįstumo. Apeliaciniame skunde tokie teismo motyvai buvo paneigiami faktiniais duomenimis, esančiais byloje, – liudytojo M. P. parodymais, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 25 d. pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas analizavo R. M. R., T. J., M. P. ir A. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pokalbį, vykusį R. M. R. darbo kabinete, ir padarė išvadą, kad minėtame pokalbyje dalyvavo krepšinio klubo vadovas M. P., todėl apie krepšinio klubą ir didesnio autobuso poreikį buvo kalbama daugiau, tačiau R. M. R. analogiškai veikė krepšinio ir futbolo kryptimis. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ji padaryta selektyviai vertinant tik R. M. R. teisinančius duomenis, neatsižvelgiant į visą pokalbio turinį. R. M. R. į savo kabinetą, dalyvaujant T. J. ir M. P., pakvietė savivaldybės įmonės UAB „P.“ laikinąjį direktorių A. G. ir pareiškė, kad tikslas yra pasišnekėti apie tai, kaip galima paremti krepšinio komandą, bei paragino M. P. išsakyti problemas. Ši situacija rodo, kad R. M. R., žinodamas tiek apie krepšinio klubo, tiek apie futbolo klubo problemas, prioritetą teikė krepšinio klubui „L.“, suorganizavo susitikimą, šio susitikimo metu pakvietė A. G. išklausyti krepšinio klubo direktoriaus tiesioginių prašymų, taip sudarydamas išskirtines sąlygas krepšinio klubo atstovams. Šio susitikimo metu A. G. pažadėjo skirti krepšinio klubui „L.“ paramą ir kitą dieną įmonė gavo krepšinio klubo paramos prašymą. Taip pasireiškė tiesioginė mero įtaka savivaldybės įmonės vadovui, kuris yra ir paramos teikimo komisijos pirmininkas, skirti paramą krepšinio klubui, po to buvo pasirašyta paramos sutartis. Iš paramos suteikimo aktų matyti, kad UAB „P.“ suteikė paramą krepšinio klubui „L.“, t. y. neatlygintinai vežė sportininkus, šios paramos savikaina – 59 087,39 Eur. Iš penkių paramos gavėjų didžiausią visos paramai skirtos sumos (7500 Eur) dalį taip pat gavo krepšinio klubas „L.“. Dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su krepšinio klubo išskirtinumu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir jų nenagrinėjo.
4.6. A. B. turėjo tvirtą pagrindą tikėti, kad meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turi didelę įtaką savivaldybės įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims ir, pasinaudodamas savo įtaka, paveiks įmonių atsakingus asmenis, kad jie skirtų paramą krepšinio klubui. Abiejų instancijų teismai visiškai nevertino A. B. parodymų, kad jis dėl savivaldybės įmonių paramos krepšinio klubui kreipėsi į merą, kaip į savivaldybės vadovą. Teismas nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad M. P. dėl paramos krepšinio klubui kreipėsi į R. M. R., kaip į merą, nors paramą skirsto savivaldybės įmonių valdybos. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nors meras ir nėra įmonių valdybos narys, tačiau, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, savo tikėtina įtaka savivaldybės valdomų bendrovių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo paramos gavėjams, pažadėjęs ir susitaręs iš įtakingo verslininko priimti kyšį, faktiškai pats verslininko prašymu priima sprendimą, kad savivaldybės įmonės suteiktų paramą, ir daro įtaką įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad jie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra priimtų palankius sprendimus dėl paramos krepšinio klubui „L.“ skyrimo.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad kritiškai vertintinas R. M. R. tvirtinimas, jog jis, eidamas mero pareigas, tiesiogiai kuruoja sportą ir dar kelias kitas sritis. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas apibrėžia tiesiogines mero ir Tarybos funkcijas, įgaliojimus, tačiau reglamente nėra nustatyta mero kompetencija tiesiogiai kuruoti tam tikras veiklos sritis. Viena iš Tarybos veiklos formų yra komitetai. Meras pagal reglamentą negali būti komitetų narys. Taigi meras kaip Tarybos sudėtinė dalis neturėjo jokių tiesioginių įgaliojimų kuruoti kurią nors sritį. Be to, pats R. M. R. negalėjo nurodyti jokio teisės akto, kurio pagrindu jis turėtų valdingus įgalinimus tiesiogiai kuruoti tam tikras sritis.
4.8. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių, kad jokio susitarimo tarp R. M. R. ir A. B. dėl to, kad R. M. R. priims 3000 Eur kyšį iš A. B., už šiuos pinigus pažadėjęs A. B., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir kita tikėtina įtaka savivaldybės valdomų įmonių valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, turintiems įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo, paveikti juos, kad jie skirtų paramą krepšinio klubui, nebuvo. Vis dėlto nurodyti faktiniai duomenys pagrindžia vientisą, loginę įvykių grandinę ir parodo R. M. R. ir A. B. tiesioginę tyčią padaryti nusikaltimą: jie suprato, kokiu tikslu, esant pakankamai oficialiems jų tarpusavio santykiams, pas A. B. atvyko meras R. M. R. – prašyti pinigų savo rinkimų kampanijos finansiniams įsipareigojimams padengti; A. B., suprasdamas, kad R. M. R. yra įtakingas politikas ir miesto savivaldybės vadovas, siekdamas, kad R. M. R., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įtaka, paveiktų asmenis, turinčius įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo, kad šie priimtų palankius sprendimus dėl paramos skyrimo krepšinio klubui, pažadėjo R. M. R. ir su juo susitarė pastarajam duoti kyšį, o R. M. R. – priimti pinigus – kyšį per S. G., nes R. M. R. tuo metu bus išvykęs. R. M. R. ir A. B. gerai suprato savo veiksmų pobūdį, jų pavojingumą, pasekmes, norėjo taip veikti ir siekė nusikalstamo rezultato. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nebuvo užfiksuotas kyšio davimas ir priėmimas, t. y. kad 2019 m. balandžio 4 d. pokalbio dalyviai išsakytų minčių nebandė realizuoti, tačiau kyšio davimas ir priėmimas nėra būtini prekybos poveikiu faktui konstatuoti. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos (prekybos poveikiu) padarymas pasireiškė R. M. R. pažadu ir susitarimu priimti kyšį iš A. B. bei A. B. pažadu ir susitarimu duoti kyšį R. M. R..
4.9. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atmesti prokurorės apeliacinį skundą konstatavo, kad mero R. M. R. veikimas dėl verslininko S. T. tapimo Verslo tarybos nariu nebuvo teisėtas, bet kaltinime nurodyti duomenys, jog R. M. R. taip elgėsi dėl turtinio ar neturtinio intereso, kitos naudos sau ar kitiems asmenims, nepasitvirtino. Nors apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys šią faktinę aplinkybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos neatsižvelgė. Teismas neįvertino viso pokalbio turinio ir kitų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nesusiejo faktų: neteisėto mero R. M. R. veikimo dėl verslininko S. T. tapimo Verslo tarybos nariu, tokio R. M. R. veikimo motyvų ir S. T. gautos naudos, jam tapus šios tarybos nariu, į vientisą grandinę, šiuos faktus vertino atsietai, nenustatė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nepagrįstai išteisino R. M. R.. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, nevertino bylos faktinių duomenų visumos, įrodymus vertino pasirinktinai – tik teisinančius R. M. R.. Nustatant pirmiau nurodytą faktinę aplinkybę, yra labai svarbus 2019 m. spalio 8 d. S. G. pokalbis su R. M. R.. Pokalbio metu jie kalbėjosi apie Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių delegavimą į Panevėžio miesto verslo tarybą, o R. M. R. akivaizdžiai pasakė, kad S. T. delegavimas į Verslo tarybą yra atsidėkojimas už paramą rinkimuose. Pažymėtina, kad S. T. parama Komitetui (1350 Eur) buvo pati didžiausia, išskyrus R. M. R. paramą, todėl teismo tvirtinimas, kad S. T. parama nebuvo išskirtinė, neatitinka tikrovės. Nors šiame pokalbyje nebuvo kalbama apie finansinę S. T. paramą, tačiau byloje yra duomenų, kad S. T. parėmė Komitetą ženklia pinigų suma, kartu su sutuoktine suorganizavo sutuoktinei priklausančioje kavinėje Komiteto rinkimų rezultatų laukimo vakarus, vėliau ir mero gimtadienio šventę, todėl toks verslininko palaikymas rinkimuose dalyvaujančiam merui buvo labai svarbus ir reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, visiškai neaptardamas ir neanalizuodamas kriminalinės žvalgybos metu surinktų faktinių duomenų, nelygino jų su kitais įrodymais, esančiais byloje. Teismas nevertino 2019 m. spalio 4 d. pokalbio tarp V. M. ir E. P. turinio, iš kurio matyti, kad jie aptarė mero sprendimą į Verslo tarybą priimti S. T., kad mero noras atsidėkoti S. T. buvo žinomas ir kitiems aukštas pareigas einantiems asmenims.
4.10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad deklaratyviais ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįstais laikytini prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, jog S. T. parama Komitetui po rinkimų buvo susijusi su noru padėti jau išrinktam merui R. M. R. padengti Komiteto lėšų deficitą, tikintis ateityje patekti į Verslo tarybą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde tokių argumentų nėra. Skunde yra išdėstomi argumentai, kad R. M. R., atlikdamas kaltinime nurodytus aktyvius veiksmus, siekė kitokios asmeninės naudos S. T., kad jis taptų Verslo tarybos nariu.
4.11. Teismas neatsižvelgė į tai, kad už rinkimų rezultatų laukimo vakarus, išskyrus 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu sumokėtą sąskaitą už patalpų nuomą, nemokėjo nei Komitetas, nei R. M. R., kad toje pačioje kavinėje buvo suorganizuota mero gimtadienio šventė, kuri merui nekainavo. Mero gimtadienio šventės organizavimas buvo S. T. kontroliuojamas. Apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai, kad Komiteto lyderis R. M. R. nieko nežinojo apie rinkimų kampanijos finansavimą, Komiteto finansinę būklę, neatitinka tikrovės. R. M. R. rūpinosi Komiteto sąskaita, lėšomis, skolomis, jų padengimu. Tai pagrindžia ne tik R. M. R. pokalbiai su finansininke ir patarėja G. M. apie Komiteto skolas ir narių aukas Komitetui, apie tai, kad S. T. žadėjo pervesti pinigų, taip pat įrodytas faktas, kad 2019 m. balandžio 4 d. R. M. R. atvyko pas A. B. prašyti pinigų rinkimų skoloms padengti. Nėra pagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad R. M. R. nežinojo apie S. T. ir I. T. suteiktas paslaugas, organizuojant rinkimų rezultatų laukimo vakarus ir mero gimtadienio šventę kavinėje. Ši aplinkybė jam buvo žinoma jau vien iš G. M. siųstų elektroninių laiškų. Taigi verslininkas S. T. aktyviai rėmė Komitetą, kurio lyderis buvo R. M. R., suteikė paslaugas ne tik Komiteto nariams, bet ir pačiam R. M. R., todėl yra logiškas ir tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu R. M. R. noras, išsakytas 2019 m. spalio 8 d. pokalbio su S. G. metu, atsidėkoti S. T. dėl pastarojo suteiktos paramos ir paslaugų.
4.12. Reikšminga ir tai, kad R. M. R. dar iki 2019 m. rugsėjo 18 d. pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui T. J. parengti sprendimo projektą dėl Verslo tarybos sudėties pakeitimo, nurodydamas, kad šiame sprendimo projekte vietoj N. G. būtų įrašytas S. T.. Jis parengė ir pateikė rengiamų teisės aktų registrui sprendimo projektą. V. M. ir S. G. atsisakius N. G. pakeisti S. T., R. M. R., siekdamas, kad Rūmai vis tiek deleguotų S. T. į Verslo tarybą, primygtinai siūlė V. M. ir S. G. deleguoti S. T. kaip papildomą Rūmų narį, padidinant Rūmų atstovų skaičių Verslo taryboje, vietoj trijų numatant keturis narius. R. M. R. pavedė T. J. inicijuoti Verslo tarybos nuostatų pakeitimą, padidinant Rūmų atstovų skaičių Verslo taryboje, vietoj trijų numatant keturis narius. Pakeitus Verslo tarybos nuostatus, atsirado galimybė konkrečiam asmeniui – S. T. lygiateisio nario teisėmis dalyvauti Verslo taryboje, diskutuoti ir balsuoti dėl priimamų sprendimų. Nors Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai į Verslo tarybą delegavo S. T., nustatyta, kad tai nebuvo savanoriškas delegavimas. Toks R. M. R. veikimas sukėlė didelį Rūmų vadovų S. G. ir V. M. pasipiktinimą ir nepasitenkinimą, o tai, kad R. M. R. turėjo interesą S. T. įtraukti į Verslo tarybą, rodo jau pirmiau aptartas 2019 m. spalio 8 d. S. G. pokalbis su R. M. R.. Teismas nevertino įrodymų visumos, kad R. M. R., atsidėkodamas S. T. už paramą rinkimuose, aktyviai inicijavo jo patekimą į Verslo tarybą ir tai organizavo pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką bei siekdamas turtinio ar neturtinio intereso, kitos neturtinės naudos S. T..
4.13. Teismo abejonės dėl S. T. patekimo į Verslo tarybą reikšmingumo paneigiamos bylos duomenimis – iš T. J. elektroninio pašto laiškų, Verslo tarybos protokolų, liudytojų T. J., N. G., S. T. parodymų matyti, kad miesto verslininkams buvo iškilusi problema dėl atliekų tvarkymo mokesčių, kuriuos buvo nustačiusi savivaldybė, dydžio. Šis klausimas Verslo taryboje buvo sprendžiamas jau nuo 2018 m. ir buvo labai aktualus UAB „S.“, kurios direktorius ir akcininkas yra S. T.. S. T. turėjo didelį suinteresuotumą dalyvauti Verslo taryboje, sprendžiant mokesčių už atliekų tvarkymą sistemos pakeitimo klausimą. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu pakeitus Verslo tarybos sudėtį, S. T. atsirado labai plačios galimybės siekti savo tikslų. Nors tik S. T. balsas negali nulemti Verslo tarybos sprendimo, tačiau S. T., kaip aktyviam verslininkui, kurio įmonė turi nemažų įsiskolinimų dėl mokesčių už atliekų tvarkymą, buvo labai svarbu, kad tų mokesčių skaičiavimas būtų pakeistas jo įmonės naudai. Ir taip neabejotinai yra akivaizdi kitokia asmeninė nauda S. T., jos kryptingai ir nuosekliai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir įtaka, savo veiksmais siekė R. M. R.. Teismas nevertino 2019 m. gruodžio 5 d. S. T. ir J. L. pokalbio, kurio metu S. T. pasako, kad ruošiasi posėdžiui Verslo taryboje, kurioje buvo svarstomi penki variantai dėl atliekų tvarkymo mokesčio.
4.14. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų V. M., S. G., N. G., K. G., M. G. parodymus, kad Verslo taryba svarsto labai aktualius klausimus miestui ir verslui, šioje taryboje yra galimybė verslui išsakyti savo problemas savivaldybės atstovams ir būti išgirstiems. Pažymėtina, kad liudytojas S. G. parodė, jog vėliau Verslo taryboje buvo apsvarstyta atliekų tvarkymo situacija ir buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, o ši išaiškino elgesio modelius, palankius verslui.
4.15. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad R. M. R. veiksmai, nors ir pažeidę teisės aktų reikalavimus, nesukėlė didelės žalos BK 228 straipsnio prasme, nevertino bylos faktinių duomenų visumos ir įrodymus vertino pasirinktinai. Nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas einantis asmuo – Panevėžio miesto savivaldybės meras, davęs savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, jam yra paskirtos savivaldybės vadovo pareigos ir pavesta atlikti vietos valdžios atstovo ir viešojo administravimo funkcijas. Dėl R. M. R. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Panevėžio miesto savivaldybė, nes nusikaltimą padarė jos vadovas, kuris vadovavosi priešingais tarnybai tikslais, kito asmens interesais, naudojosi tarnyba ir politinio veikėjo įtaka, neteisėtai paveikdamas jam atskaitingą asmenį – administracijos direktorių T. J..
4.16. Nepagrįsta teismo išvada, kad, pašalinus kitokios asmeninės naudos siekimą S. T., R. M. R. veiksmai praranda pavojingumą. Nustatyta, kad R. M. R. veikė tyčia, konkrečiais, aktyviais veiksmais, šiais veiksmais jis siekė ir pasiekė kitokios asmeninės naudos asmeniui, kuriam jis norėjo atsidėkoti už suteiktą piniginę paramą rinkimuose ir kitas kaltinime nurodytas paslaugas. R. M. R. veikė suprasdamas ir norėdamas elgtis priešingai tarnybos interesams, siekdamas kitokios asmeninės naudos S. T., kad šis taptų Verslo tarybos nariu ir, dalyvaudamas joje, gintų savo įmonių interesus, kurie, be kita ko, prieštaravo savivaldybės interesams dėl nustatytos atliekų apmokestinimo tvarkos.
4.17. Pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, inicijuojant merui, kuris buvo tiesiogiai suinteresuotas atsidėkoti rinkimuose jį parėmusiam asmeniui, buvo pakeistas teisės aktas – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas. Taip buvo iškreipta visa Verslo tarybos formavimo tvarka, teisės aktas buvo keičiamas, tenkinant asmeninius mero interesus. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaujami V. M. ir S. G., ne savanoriškai sutiko deleguoti S. T., o jiems buvo padaryta įtaka. Kitų verslo grupių – asociacijų atstovų skaičius Verslo taryboje nepakito, savivaldybės atstovų skaičius irgi nepasikeitė. Taip buvo pažeistas kitų verslo grupių lygiateisiškumas, nes kitoms verslo grupėms apie galimybę siūlyti papildomus narius nebuvo pranešta. Nebuvo jokio poreikio objektyviai didinti Rūmų narių skaičių Verslo taryboje, nes skaičius ir taip buvo didžiausias iš visų verslo grupių. Akivaizdu, kad tokia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų valdymo tvarka neužtikrino Rūmų narių lygiateisiškumo. Neabejotina, kad tokiais mero, įtakingo valstybės politiko ir miesto savivaldybės vadovo, veiksmais buvo iškreipta visa Verslo tarybos formavimo tvarka, teisės aktų priėmimo tvarka savivaldybėje ir Verslo taryboje. Tokie R. M. R., kuriam, kaip valdžios atstovui, keliami aukštesni standartai, veiksmai neabejotinai sumenkino gyventojų pasitikėjimą Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio miesto verslo tarybos ir jai atstovaujančių asmenų veiklos skaidrumu bei teisėtumu. R. M. R. savo neteisėtais veiksmais aukščiau viešųjų interesų iškėlė jam rinkimuose padėjusio verslininko interesą. Tenkindamas tokį vieno asmens, kuriam meras jautė pareigą atsilyginti už paramą per rinkimus, interesą, R. M. R. tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeidė nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojo veiklos standartų nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020).
4.18. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad dėl R. M. R. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nes R. M. R., siekdamas deleguoti S. T. į Verslo tarybą kaip Rūmų atstovą, kišosi į jam nepavaldžių asmenų ir jam nepavaldžios įstaigos veiklą, taip pažeidė asmenų teises pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas. Dėl neteisėtų R. M. R. veiksmų Rūmų prezidentas ir generalinis direktorius pažeidė pirmiau aptartus teisės aktus. Iš bylos duomenų analizės matyti, kad šie asmenys patys suprato, jog R. M. R. nulemtais veiksmais deleguodami S. T. į Verslo tarybą jie pažeidžia Rūmų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o jų reakcijos ir noras daryti „tyliai“ rodo, kad tokie R. M. R. veiksmai suformavo neigiamą ir nepakantų įvaizdį apie mero institutą, jo priimamų sprendimų motyvus.
4.19. Dėl tokių veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė ne tik savivaldybė, bet ir Panevėžio miesto verslo taryba, nes nusikalstamą veiką padarė meras, kuris buvo dar ir Verslo tarybos narys, jo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, Panevėžio miesto verslo taryba, sumenkintas savivaldybės bei Verslo tarybos, kaip subjektų, veikiančių visuomenės ar atskirų jų grupių bendrais interesais, turinčių įgaliojimus priimti juridinę reikšmę turinčius teisės aklus, prestižas ir reputacija. Nors Rūmų ir Verslo tarybos atstovai parodė, kad didesnis verslo atstovų dalyvavimas užtikrina jų teises, todėl jie neprieštaravo jų narių skaičiaus padidinimui, tačiau tikrovėje šis Verslo tarybos narių skaičius buvo padidintas ne siekiant verslo interesų, o siekiant būtent vienam konkrečiam verslininkui asmeninės naudos, tuo tikslu inicijuojant teisės akto pakeitimą. Tai akivaizdžiai pagrindžia kaltinimą, jog R. M. R. sukūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, tarnybos naudojimo ir teisės aktų priėmimo ne tarnybos, bet kitų asmenų interesus tenkinančiais tikslais sistemą, iš esmės prieštaraujančią Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
5. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikti išteisintojo R. M. R. ir jo gynėjo advokato V. Baltrūno rašytiniai paaiškinimai dėl prokuroro kasacinio skundo, kuriais prašoma kasacinį skundą atmesti.
6. Kasacinės instancijos teismui buvo pateiktas išteisintojo A. B. gynėjo advokato R. Tilindžio atsiliepimas į kasacinį skundą, kuriuo prašoma kasacinį skundą atmesti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro A. Urbelio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais abiejų instancijų teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais.
9. Susipažinus su kasaciniu skundu, nustatyta, kad didžioji dalis jame nurodytų argumentų yra susijusi su baudžiamojo proceso metu nustatytomis aplinkybėmis, yra dėstomas nesutikimas su R. M. R. ir A. B. išteisinimu ir jis grindžiamas ne padarytais esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, o motyvuojant sava įrodymų interpretacija, t. y. įrodymus vertinant kitaip, nei tai atliko bylą nagrinėję teismai. Didžioji dalis skundo argumentų yra bendro pobūdžio kritika dėl bylos duomenų vertinimo apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o ne teisiniai argumentai, grindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinį skundą galima suskirstyti į tris dalis: vienoje dalyje pateikiami formalaus pobūdžio teiginiai dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kitoje – dėl netinkamo BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, trečioje – dėl netinkamo BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo.
10. Kartu pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai yra identiški apeliacinio skundo argumentams, t. y. yra ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutartis, su kurios išvadomis kasatorius nesutinka. Tai, kad tarp R. M. R. ir A. B. neįvyko korupciniai mainai, kad R. M. R. rūpinosi ne tik krepšinio, bet ir futbolo klubo parama, kad R. M. R. pažeidė teisės aktus, inicijuodamas ir užtikrindamas S. T. įtraukimą į Verslo tarybą, tačiau neįrodyta, kad jis tai darė siekdamas atsidėkoti S. T., ir kitas nagrinėjamai bylai aktualias faktines aplinkybes nustatė ir įvertino abiejų instancijų teismai. Naujai suformuluoti argumentai kasaciniame skunde yra susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies taikymu. Tai reiškia, kad kasaciniu skundu iš esmės yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumas, kuris kasacine tvarka nėra tikrinamas, o ne teisėtumas, kurį patikrinti priklauso kasacinės instancijos teismo kompetencijai.
11. Visi be išimties kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymu, nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo, nes jie nėra grįsti teisiniais argumentais. Prokuroras kasaciniame skunde, be kita ko, analogiškai apeliaciniam skundui, vėl iš naujo cituoja ir pateikia savą, kaltinimo pozicija pagrįstą, 2019 m. balandžio 4 d. vykusio R. M. R. ir A. B. pokalbio vertinimą, detalizuoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, aptaria M. P. ir R. M. R. pokalbį, kartoja įrodymus, atskleidžiančius, kaip R. M. R. suorganizavo paramą krepšinio klubui, taip pat yra detalizuojamas pokalbis, įvykęs mero kabinete tarp M. P. ir A. G., kasatorius detalizuoja vėlesnį M. P. ir A. B. pokalbį, šiuos įrodymus vertindamas kaip išteisintųjų kaltės įrodymą. Vis dėlto absoliučiai jokių teisinių argumentų, nurodančių padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, apeliacinės instancijos teismui nenustatant nusikalstamų veikų sudėčių požymių, nurodytų BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, prokuroro kasaciniame skunde nepateikiama. Kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu BK 228 straipsnio 2 dalies taikymu, vėlgi yra grindžiami ne teisiniais argumentais, pagrindžiančiais minėtos nusikalstamos veikos sudėtį, o kasatoriaus subjektyvia nuomone dėl R. M. R. kaltės. Prokuroras skunde vėl iš naujo, analogiškai kaip ir apeliaciniame skunde, aptaria abiejų instancijų teismų nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su S. T. parama Komitetui, su jo ir sutuoktinės I. T. parama rinkimų laukimo vakarais bei organizuojant R. M. R. gimtadienį. Tai, ar R. M. R. rūpinosi Komiteto finansiniais reikalais ir gimtadienio šventės organizavimu, taip pat tai, kada miesto verslininkai iškėlė klausimą dėl atliekų tvarkymo mokesčio, aktualaus ir S. T., įvertino abiejų instancijų teismai, nustatydami, kad R. M. R., organizuodamas S. T. patekimą į Verslo tarybą, pažeidė teisės aktus, tačiau duomenų, kad S. T. veikė remdamas R. M. R. rinkimų kampaniją, siekdamas patekti į Verslo tarybą, nenustatyta. Primintina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, tikrinanti nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą, todėl abstraktūs, formalizuoti teiginiai apie tai, kad abiejų instancijų teismai suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, nevertino kaip įrodymų kitų svarbių duomenų ir kt., aiškiai nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams teismai suteikė išskirtinę reikšmę ir kas tai pagrindžia, nelemia kasacijos pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodyti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tikrina tik tai, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir ar BK 228 straipsnis, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarinių, t. y. didelės žalos, buvo taikytas tinkamai.
Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų
13. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes padarė klaidų dėl įrodymų turinio, ignoravo svarbius bylos duomenis, taip pat padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus ir nepateikė motyvuotų išvadų. Visa tai, prokuroro vertinimu, sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).
15. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas bent vienas pirmiau išdėstytas įrodymų vertinimo pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 14–33 punktuose detaliai aptarė ir išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymu. Šis teismas pasisakė tiek dėl 2019 m. balandžio 4 d. vykusio A. B. ir R. M. R. pokalbio turinio (21 punktas), tiek dėl R. M. R. parodymų (22 punktas), taip pat dėl A. B. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei dėl jo pareiškimo turinio (23–24 punktai), išdėstyti įrodymai susieti į vientisą loginę grandinę, nustatant, kad vienas įrodymas grindžia kitą (26 punktas), be to, teismas pasisakė ir dėl M. P. parodymų, ir dėl pastarojo susitikimo su R. M. R., įvykusio dieną prieš R. M. R. ir A. B. susitikimą (27 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija didelį dėmesį skyrė aplinkybei, kad daugiau nei vienuolika mėnesių nuo 2019 m. balandžio 4 d. R. M. R. ir A. B., taip pat kitiems su išteisintaisiais susijusiems asmenims buvo taikomos įvairaus pobūdžio kriminalinės žvalgybos ir procesinės prievartos priemonės, t. y. šie asmenys ir jų bendravimas buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, tačiau joks kyšio davimo ir priėmimo faktas nebuvo užfiksuotas (28 punktas), teismas didelį dėmesį skyrė aplinkybėms, susijusioms su paramos krepšinio ir futbolo klubui skyrimu, ir, atsižvelgdamas ne tik į R. M. R. parodymus, bet ir tarp R. M. R. ir T. J. fiksuoto pokalbio turinį, taip pat į R. M. R., M. P. ir A. G. fiksuoto pokalbio turinį ir rašytinius duomenis, susijusius su vienodos paramos skyrimu abiem minėtiems klubams, padarė teisingą išvadą, jog meras nerodė išskirtinio dėmesio krepšinio klubui, nes rūpinosi abiejų klubų interesais (30 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, padarė motyvuotą išvadą, kad neįrodyta, jog R. M. R. atliktus veiksmus, susijusius su iniciatyva skirti paramą krepšinio klubui, nulėmė A. B. pažadas paremti Komitetą (31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 34–55 punktuose detaliai aptarė ir išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su BK 228 straipsnio 2 dalies taikymu. Šis teismas įvertino ir S. T. paramos Komitetui skyrimą grindžiančius įrodymus (rašytiniai dokumentai, S. T. parodymai), ir tarp R. M. R. bei S. G. vykusį pokalbį ir padarė išvadą, kad neįrodyta, jog R. M. R. S. T. į Verslo tarybą pasiūlė norėdamas atsidėkoti už suteiktą paramą Komitetui (38–39 punktai). Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad neįrodyta, jog R. M. R. pasiūlė S. T. į Verslo tarybą norėdamas atsidėkoti už suteiktas paslaugas rinkimų rezultatų laukimo metu ir už suorganizuotą mero gimtadienio šventę, grindė vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetu: pokalbių turiniu, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais (41–44 punktai). Išsamiai aptarti ir įvertinti įrodymai, susiję su galimu S. T. interesu patekti į Verslo tarybą (nesutikimas su atliekų tvarkymo mokesčiais), t. y. liudytojų parodymai, pagrindžiantys, kad atliekų tvarkymo ir mokesčių už tai klausimai Verslo taryboje buvo aktualūs ne tik S. T., be to, jie buvo keliami dar iki S. T. tampant šios tarybos nariu; Panevėžio miesto verslo tarybos nuostatai, nustatant Verslo tarybos paskirtį ir veikimo modelį (47 punktas). O 48–49 punktuose apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad R. M. R. pažeidė teisės aktų nuostatas, pakeičiant Verslo tarybos nuostatus, be to, įkalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus S. T. deleguoti į Verslo tarybą. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad R. M. R. pagalba, inicijuojant S. T. tapimą Verslo tarybos nariu, akivaizdžiai neatitinka nei BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto kvalifikuojančio požymio turinio (turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo), nei jame nurodytos asmeninės naudos siekio sampratos (47 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, išsamiai išnagrinėjęs ir tarpusavyje palygindamas išteisintuosius tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, ne tik nepadarė esminių pažeidimų, bet ir teisingai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
16. Teisės taikymo aspektu tikrinant, ar nebuvo padaryti esminiai BPK 32
17. Susipažinus su Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartimi, nustatyta, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta, o apeliacinis skundas atmestas, tokį sprendimą motyvuojant įrodymais pagrįstomis išvadomis. Esminiais apeliacinio skundo argumentais, be kita ko, analogiškai keliamais kasaciniame skunde, laikytinas 2019 m. balandžio 4 d. įvykusio R. M. R. ir A. B. pokalbio vertinimas, palyginant jį su A. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir surašyto pareiškimo vertinimu. Taip pat R. M. R. iniciatyvos dėl krepšinio klubo rėmimo ir ją grindžiančių įrodymų vertinimas, išsiaiškinant reikšmingą aplinkybę, ar R. M. R. rūpinosi tik parama krepšinio klubui, ar taip pat ir kitoms Panevėžio mieste populiariomis sporto šakoms. Šių aplinkybių nustatymas susietas su faktinės aplinkybės dėl susitarimo duoti ir priimti kyšį, t. y. korupcinių mainų, nustatymu. Ar R. M. R. veiksmai, lėmę S. T. įtraukimą į Verslo tarybą, buvo nulemti pastarojo paramos Komitetui tiek pinigais, tiek tiekiant paslaugas rinkimų laukimo vakarais, tiek organizuojant mero gimtadienį. Į visus šiuos esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atsakė, kaip nurodyta pirmiau, atitinkamuose nutarties punktuose. Taigi šis teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, ne formaliai, o savo išvadas motyvuodamas įrodymais pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje neišdėstė argumentuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, t. y. iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir BPK 332 straipsnio 5 dalį.
Dėl BK 228 straipsnio taikymo
18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro kasacinio skundo argumentais, su abiejų instancijų teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jau pirmiau išdėstė, kad kasatoriaus skundo argumentai, susiję su netinkamu BK 228 straipsnio 2 dalies taikymu, nėra grįsti teisiniais argumentais ir kad nagrinėjamoje byloje yra tikrinama tik tai, ar teisingai nebuvo nustatyta mero veiksmais sukelta didelė žala, kuri yra būtinasis nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 228 straipsnyje, sudėčių požymis.
19. Kaip minėta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog R. M. R. pagalba, inicijuojant S. T. tapimą Verslo tarybos nariu, akivaizdžiai neatitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto kvalifikuojančio požymio (turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo) turinio. Tai reiškia, kad R. M. R. veiksmai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį negalėtų būti kvalifikuojami. Tačiau, atsižvelgiant į prokuroro kasacinio skundo argumentus, susijusius su didelės žalos nustatymu, ir į prašymą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teisės taikymo aspektu tikslinga patikrinti, ar R. M. R. veiksmai nesudaro kito nusikaltimo sudėties, įtvirtintos BK 228 straipsnyje, t. y. ar jie nesukėlė didelės neturtinės žalos, dėl ko pastarojo veiksmai galėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
20. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
21. Nagrinėjamoje byloje R. M. R. iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys ir Panevėžio miesto savivaldybės meras, darydamas įtaką tiek savivaldybėje dirbantiems, tiek Verslo tarybai vadovaujantiems asmenims, inicijavo Verslo tarybos nuostatų pakeitimą ir S. T. įtraukimą į šios tarybos veiklą, o dėl tokių R. M. R. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio miesto verslo taryba.
22. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 54 punkte nurodė, kad R. M. R., būdamas valstybės tarnautojas, padarė kaltinime nurodytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos nesukėlė. Pastaroji išvada yra motyvuota, atskleidžiant, kodėl nėra pagrindo konstatuoti didelę neturtinę žalą, be kita ko, nurodant, kad prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės jokių svarių argumentų nenurodo, o savo poziciją grindžia tik deklaratyviomis frazėmis. Su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.
23. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos, kuri gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio, požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Be to, plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-125/2014, 2K-P-59-495/2021). Taigi šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021).
24. Tai, kad, kaip nustatė abiejų instancijų teismai, Panevėžio savivaldybės mero R. M. R. elgesys yra neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, savaime nereiškia, jog toks elgesys yra toks pavojingas, kad suteiktų pagrindą daryti išvadą dėl padarytos didelės žalos kaltinime nurodytiems juridiniams asmenims. Esminis nagrinėjamos bylos momentas BK 228 straipsnio taikymo kontekste – savivaldybės mero iniciatyva pakeisti savivaldybės lygmeniu veikiančios patariamosios institucijos nuostatai ir proteguojamo asmens įtraukimas į šią instituciją. Pastarosios aplinkybės yra abiejų instancijų teismų įrodytos ir jos nėra ginčijamos. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, Verslo taryba yra patariamoji institucija, teikianti pasiūlymus pagal savo kompetenciją Panevėžio miesto savivaldybės institucijoms, priimant sprendimus, susijusius su verslo plėtra, skatinimu, miesto ekonomine aplinka. R. M. R., nepavykus suderinti jo Komitetui priklausančio S. T. įtraukimo į Verslo tarybą, siūlant juo pakeisti vieną iš trijų Verslo taryboje esančių narių, deleguotų Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, pasitelkdamas savivaldybės administracijos darbuotojus, inicijavo minėtos institucijos nuostatų pakeitimą. Pakeitus nuostatus, Verslo tarybos sudėtį sudaro nebe trys, o keturi Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai. Atitinkamai R. M. R. davė nurodymus Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovybei inicijuoti S. T. įtraukimą į šios institucijos narių sąrašą, o įvykdžius šiuos nurodymus, S. T. buvo įtrauktas į Verslo tarybos sudėtį. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, rekomendacinio pobūdžio Verslo tarybos sprendimai yra priimami bendru sutarimu, o naujai susiklosčiusiai situacijai (dėl didesnio narių skaičiaus) neprieštaravo nė vienas iš Verslo tarybos narių (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio krašto pramonininkų asociacija, Panevėžio verslininkų asociacija). Kartu pažymėtina ir tai, kad prokuroras kasaciniame skunde nurodo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Verslo tarybos atstovų parodymus, patvirtinančius, jog didesnis verslo atstovų dalyvavimas užtikrina jų teises, o tai tik sustiprina išvadą, kad minėtos institucijos jokios žalos nepatyrė. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų sumenkintas pasitikėjimas Rūmais ar Verslo taryba, kad būtų inicijuotas S. T. pašalinimas iš Verslo tarybos ir pan., byloje nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad, Komiteto nariui R. M. R. esant miesto meru, kiti Komiteto nariai gali pagrįstai viltis dalyvauti miesto interesais veikiančios patariamosios institucijos veikloje, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų įtraukimas į tokią veiklą atliktas nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą situaciją ir kaltinime suformuluotą abstraktaus, formalizuoto ir realiais duomenimis nepagrįsto didelės žalos požymio aprašymą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmiau minėtais, teisės aktus pažeidžiančiais, savivaldybės mero veiksmais buvo sukurta tokia situacija, kuri būtų padariusi didelę žalą ne tik jau aptartoms institucijoms (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir Panevėžio miesto verslo tarybai), kurios paneigė patyrusios žalą, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. M. R. veiksmus tiesiogiai lėmė S. T. ar kito asmens neteisėta įtaka, kad nusikalstamus veiksmus būtų atlikę savivaldybėje ar kitose institucijose dirbantys asmenys, veikiami R. M. R., kad R. M. R. būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, kad būtų išreikštas nepasitikėjimas juo ar Panevėžio miesto savivaldybe ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Panevėžio miesto savivaldybei būtų padaryta didelė žala.
26. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. M. R. veiksmai, kuriais jis pažeidė abiejų instancijų teismų nustatytų teisės aktų reikalavimus, būtų tokie pavojingi, kad dėl jų padarymo būtų galima laikyti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Panevėžio miesto verslo tarybą ir Panevėžio miesto savivaldybę patyrusiais didelę neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
