P. P. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-223-511/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42450-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties.

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį pradėtas baudžiamasis procesas nutrauktas, nustačius, kad jam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, tenkinus nukentėjusiojo A. Ž. (A. Ž.) įgaliotosios atstovės advokatės Virginijos Pilipavičienės apeliacinį skundą, Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, tenkinus kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 4 d. 13.50 val. Plungėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kairiuoju kumščiu nukentėjusiajam A. Ž. į žandikaulį ir šio smūgio metu išmušė iš nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti smūgių, A. Ž. rankomis jėga suėmė P. P. už pečių ties kaklo sritimi, palenkė P. P. prie žemės ir jį paklupdė. Kai nukentėjusysis jėga laikė P. P., šis rankomis sudavė nukentėjusiajam per lytinį organą. Šiais veiksmais P. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka antrą kartą, nutarė perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartį teismas motyvavo tuo, kad P. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja (toliau – ir vyriausioji tyrėja) 2021 m. gruodžio 29 d. priėmė nutarimą, kuris yra įsiteisėjęs, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje P. P. kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pateiktas dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, nežymiai jam sutrikdant sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka, yra nepagrįsta, nes P. P. administracinė teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta (nepradėta). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. P. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius veiksmus, o pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, visiškai nesiaiškino ir nevertino P. P. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas I. Motužis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 6 dalies ir dėl esminio BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo, kuris sukliudė teismui priimti teisingą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai, neatsižvelgdamas į non bis in idem (draudžiama asmenį du kartus bausti už tą pačią veiką) principo aiškinimą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, siaurinamai aiškino šio principo bei BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį.

3.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje nurodyta garantija, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, įsigalioja pradedant naują baudžiamąjį persekiojimą, kai ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ar ankstesnis teistumas jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas) (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Zolotukin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03). EŽTT 2017 m. birželio 13 d. sprendime byloje Šimkus prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41788/11) pažymėjo, kad Lietuvos įstatymuose įtvirtinta nedviprasmiška nuostata, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, negalima dėl tos pačios veikos patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn, ir kad ankstesnės administracinės nuobaudos panaikinimas jau po baudžiamojo nuosprendžio nepadaro proceso suderinamo su principu non bis in idem. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). P. P. 2020 m. balandžio 6 d. surašytas ir įvykdytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, nors vėliau ir buvo panaikintas atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, laikytinas galutiniu sprendimu (res judicata).

3.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje minėtų EŽTT išaiškinimų nebuvo paisoma, nors šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka jau kartą išnagrinėjusio kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022 apeliacinės instancijos teismui buvo nurodyta atlikti vertinimą, ar nebuvo kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Kartu buvo nurodyta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, nurodydamas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą kaip tinkamą priemonę galimam non bis in idem principo pažeidimui išvengti, nesivadovavo EŽTT praktika.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo tai, kad, priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, egzistavo aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą, kartu ignoravo EŽTT praktiką, draudžiančią baudžiamojo proceso kartojimą. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad P. P., priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, jau buvo nubaustas iš esmės už tą pačią veiką administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė principo non bis in idem pažeidimo, nes 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas patraukti P. P. administracinėn atsakomybėn po administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo buvo panaikintas. Taigi iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat matė, jog administracinio nusižengimo byla buvo atnaujinta dėl tos pačios veikos, už kurią P. P. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

3.5. Priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, egzistavo aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą, o tai, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo panaikintas 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu, nereiškia, jog baudžiamasis procesas P. P. nėra kartojamas pažeidžiant non bis in idem principą. Priešingai, iš teismų, prokuratūros ir policijos veiksmų atnaujinant administracinio nusižengimo teiseną yra akivaizdu, kad proceso kartojimo P. P. siekta sąmoningai.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kaltinamojo P. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartyje nurodyti reikalavimai buvo įvykdyti, pirmiau nustatyti trūkumai ištaisyti ir pagrįstai konstatuota, kad P. P. nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tuos pačius veiksmus, nes vyriausioji tyrėja 2021 m. gruodžio 29 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

4.2. Nagrinėjamoje byloje reikšminga sąlyga yra veikos tapatumas (idem), kurio konstatuoti nėra teisinio pagrindo, nes ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų atitinkamai administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos sudėtys ir objektas iš esmės skiriasi.

5. Nukentėjusiojo A. Ž. įgaliotoji atstovė advokatė V. Pilipavičienė atsiliepimu į kaltinamojo P. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atstovė advokatė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Kasatorius dvigubo baudimo draudimo principą aiškina ypač formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad baudžiamojo proceso nutraukimas šiurkščiai pažeidžia nuo smurtinių P. P. veiksmų nukentėjusio A. Ž. įstatymų garantuotą teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ir gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.

5.2. Kasatorius nepagrįstai ignoruoja tiek kasacinės instancijos teismo, tiek ir EŽTT praktiką, kurioje konstatuota, kad asmens nubaudimas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, ne visais atvejais traktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. EŽTT 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendime byloje dėl priimtinumo Falkner prieš Austriją (peticijos Nr. 6072/02) konstatuota, kad non bis in idem principas nėra pažeistas, nes pareiškėjai ankstesnis administracinis procesas buvo panaikintas, o sumokėta bauda grąžinta. Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Sčiukina prieš Lietuvą (peticijos Nr. 19251/02) ir Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (peticijos Nr. 14939/03). Tai situacijos, kai yra konstatuojamos teisinės klaidos pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį ir akivaizdžiai pažeidžiančios teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-788/2016, 2K-245-788/2019).

5.3. Jei dėl veikos, už kurią asmuo nubaustas administracine tvarka, yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, pripažinus asmenį kaltu, pirmiau paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikinama. Išsamūs išaiškinimai, kad, jei dėl veikos, už kurią asmuo nubaustas administracine tvarka, yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo ir kad tokiais atvejais administracinė nuobauda turi būti panaikinama, pateikti kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-686/2007.

5.4. Išvadą, kad P. P. per klaidą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. tuo metu, kai dėl to paties įvykio nebuvo baigtas baudžiamasis procesas, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis dėl 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimo nutraukti P. P. administracinio nusižengimo teiseną. Atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, panaikintas P. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu nelaikytinas galutiniu sprendimu (res judicata). Be to, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį P. P. nutraukta prokuratūros ir policijos iniciatyva dar nepriėmus galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Kaltinamojo P. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl draudimo persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neįvykdė kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje bylą nagrinėjant kasacine tvarka pirmą kartą, išdėstytų esminių nurodymų, susijusių su principo non bis in idem taikymu. Nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo teisingai išspręstos situacijos, susijusios su minimo principo taikymu.

8. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, o kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis EŽTT praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020). Procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Minėtas principas expressis verbis (tiesiogiai) yra išreikštas tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tiek BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame aiškiai nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

9. Tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-719/2022, 2K-P-51-719/2023).

10. Nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir klaidos taisymo taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019, 2K-P-51-719/2023). Išskirtiniais atvejais taikomos kompensacinės priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Šiuo aspektu paminėtinas EŽTT 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje dėl priimtinumo Falkner prieš Austriją, peticijos Nr. 6072/02, kuriame konstatuota, kad non bis in idem principas nėra pažeistas, nes pareiškėjai ankstesnis administracinis procesas buvo panaikintas, o sumokėta bauda grąžinta. Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (peticijos Nr. 19251/02), Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (peticijos Nr. 14939/03). Tačiau tokios situacijos yra išimtinės ir gali susidaryti pagal nacionalinį reguliavimą tik tokiu atveju, kai dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms. Toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą, be to, konstatuojant pagrindą naikinti ankstesnę administracinę nuobaudą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-788/2016, 2K-245-788/2019, 2K-P-51-719/2023).

11. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą kaip tinkamą priemonę galimam non bis in idem principo pažeidimui išvengti, nesivadovavo EŽTT praktika (Didžiosios kolegijos 2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Pisano prieš Italiją, peticijos Nr. 36732/97; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11) ir įpareigojo skirti didesnį dėmesį teismų praktikai, aiškinančiai dvigubo baudimo draudimo principo taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas kasacinės instancijos teismo nutarties 16 punkte išdėstytų aplinkybių ir nurodymų joms skirti didesnį dėmesį, neįvertino, ar įvykdytas administracinis nurodymas laikytinas galutiniu sprendimu, ar nebuvo kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis tik tuo, kad buvo panaikintas administracinis nurodymas (skundžiamos nutarties 18–19 punktai), nutarė, kad non bis in idem klausimas nebėra aktualus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigotas pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, skirti didesnį dėmesį atsakydamas į klausimus (ar įvykdytas administracinis nurodymas laikytinas galutiniu sprendimu, ar nebuvo kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų) ir teismų praktikai, aiškinančiai dvigubo baudimo draudimo principo taikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, ar administracinio proceso panaikinimas atitinka pirmiau paminėtą EŽTT praktiką, įskaitant ir tai, ar P. P. buvo grąžinta sumokėta bauda.

12. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą tinkamai nepatikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tokie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

13. Teisėjų kolegija, nevertindama faktų, už kuriuos P. P. buvo nubaustas administracine tvarka ir persekiojamas baudžiamąja tvarka, tapatumo, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti tai, ar veiksmai, už kuriuos P. P. persekiojamas administracine ir baudžiamąja tvarka, yra tapatūs, ar vienu metu jis buvo persekiojamas dviejuose skirtinguose procesuose, ar įvykdytas administracinis nurodymas laikytinas res judicata, ar P. P. buvo nubaustas administracine tvarka esant galutiniam ir įsiteisėjusiam sprendimui baudžiamojoje byloje (t. y. apkaltinamajam ar išteisinančiajam nuosprendžiui, nuosprendžiui nutraukti bylą, prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą), ar vėlesnis administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas atitinka teismų praktiką, ar nubaudimas ANK nustatyta tvarka laikytinas šiurkščia ir akivaizdžiai teisingumui prieštaraujančia klaida (vertinant šią aplinkybę, ypač svarbu tai, koks baudžiamosios teisės saugomas gėris galimai buvo pažeistas), ar susiklostė situacija, reikalaujanti taikyti kompensacines priemones, ar P. P. buvo grąžinta jo sumokėta bauda. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad, kaip ne kartą nurodyta ir pirmiau, ne tik dvigubas baudimas, bet ir pakartotinis persekiojimas savaime yra pažeidžiantis non bis in idem principą. Taigi, tik įvertinus visų šių aplinkybių visetą aktualios EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktikos kontekste, bus galima daryti nekvestionuotiną išvadą dėl non bis in idem principo pažeidimo ir ar toks pažeidimas nagrinėjamoje byloje yra esminis.

14. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, privalo įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, kartu įvertindamas administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo atitiktį EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktikai, nes tai nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis