L. P. pagal BK 260 str., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-222-648/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50661-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 2.1.6.3; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio dalies, susijusios su L. P. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį keturiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. K. ir D. G., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas ir jas platino, tai yra nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 17 d., nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė buvo 0,506 g, 9-Δ-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,3 proc., šias medžiagas 2021 m. vasario 17 d. neteisėtai laikė prie savęs drabužiuose ir, turėdamas tikslą jas platinti, pėsčiomis gabeno į autobusų stotelę, esančią Jurbarko rajone, Smalininkų seniūnijoje, Smalininkų kaime, Nemuno g., šalia namo Nr. 29, ten 2021 m. vasario 17 d. apie 19.00–19.30 val. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė buvo 0,506 g, 9-Δ-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,3 proc., už 10 Eur neteisėtai pardavė D. G..

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. P. buvo nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė vien kaltinamajame akte išdėstytais argumentais, bylą nagrinėjęs teisėjas turėjo šališką nuomonę dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties, tiek užduodamas klausimus liudytojams, tiek nuteistajam, nuosprendis pagrįstas ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei prielaidomis.

3.2. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo pažeisti teisės į teisingą teismą bei teisingumo principai, kadangi pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo nevientisai, t. y. baudžiamąją bylą nagrinėti pradėjo ir nagrinėjo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė, o toliau bylos nagrinėjimą perėmė ir tęsė jau kitas šio teismo teisėjas Artūras Rauktys. Dalis liudytojų 2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu buvo apklausti teisėjos J. Sungailaitės, tarp jų ir pagrindinis bylos liudytojas policijos pareigūnas Povilas Kuodys. Taigi, nuosprendį priėmęs teisėjas pats neatliko šio pareigūno apklausos teisme. Be kita ko, buvo pažeisti ir kiti – nekaltumo prezumpcijos, nešališkumo principai.

3.3. Pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (kasatoriaus) duotus parodymus laikė gynybine versija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o šios nusikalstamos veikos padarymo faktą grindė vien kito nuteistojo D. G., pas kurį ir buvo rasta narkotinė medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu priverstinai duotais parodymais ir policijos pareigūno P. Kuodžio, kuris yra suinteresuotas šios baudžiamosios bylos baigtimi, parodymais. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, kadangi byloje, be policijos pareigūno, nėra nė vieno liudytojo parodymų, operatyvinės medžiagos ar kitų duomenų, patvirtinančių apie jo (L. P.) narkotinių medžiagų realizavimą. Nei pas jį (L. P.), nei jo namuose atliktos kratos metu nerasta jokių narkotinių medžiagų. Jis (kasatorius) įvykio vakarą pas draugus žaidė kompiuterinius žaidimus ir D. G. narkotinių medžiagų nepardavė. Šias aplinkybes patvirtino kiti byloje apklausti liudytojai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad įvykio vakarą D. G. ir jis (kasatorius) būtų susisiekę nuotolinio ryšio priemonėmis. Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl telefoninių pokalbių išklotinės analizės, kuria rėmėsi teismas, nustatyta tik tai, kad D. G. ir jis (L. P.) nuo 18.07 val. iki 20.30 val. buvo Smalininkų miestelio ribose. Tačiau vien buvimas tam tikru laiku tame pačiame Smalininkų miestelyje nėra kaltės įrodymas.

3.4. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino jo nenaudai ir vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais kito nuteistojo D. G. parodymais bei nepagrįstai atmetė šio teisme duotus parodymus, taip pat kito liudytojo D. K. parodymus. Jo (kasatoriaus) nuomone, policijos pareigūnas P. Kuodys įvykio vietoje D. G. darė psichologinį spaudimą. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei vaizdo ir garso įrašai. Pažymėtina, kad D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, o kaip įtariamasis buvo apklausiamas nedalyvaujant gynėjui. Kyla abejonių, ar D. G. nebuvo verčiamas apkalbėti kito asmens, kadangi jam nebuvo užtikrinta efektyvi teisė į gynybą. Be to, iš 2021 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad P. Kuodys pokalbio metu D. G. paklausė, ar šis narkotines medžiagas pirko iš L. P.. Taigi, pareigūnas, darydamas psichologinį spaudimą D. G., reikalavo nurodytą asmenį (L. P.) įvardyti kaip narkotikų pardavėją. Manytina, kad tokie duomenys neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų ir negali būti tokiais pripažinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

3.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negretino įrodymų tarpusavyje, nevertino jų visumos, ignoravo jo (kasatoriaus) ir kitų liudytojų duotus parodymus, o rėmėsi vien abejotinais ir šališkais policijos pareigūno P. Kuodžio parodymais, kurie pirmosios instancijos teisme buvo kito kaltinamojo D. G. paneigti. Taip apeliacinis teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytą pareigą įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, taip pat buvo pažeistos jo (kasatoriaus) teisės į gynybą, nešališką bei objektyvų teismą ir nepaisoma nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai patikrino visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus tiek kito kaltinamojo, tiek liudytojų paaiškinimus, įvertino ne tik jų turinį sąsajumo aspektu, bet ir įrodymų surinkimo procedūrą jų leistinumo aspektu, o išvadas dėl kaltės nustatymo pagrindė duomenų viseto, susieto į loginę grandinę, analize, o ne atsietai vieną nuo kito, kaip klaidinamai teigia kasatorius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamą nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė itin išsamius įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, kasatoriaus manymu, jį teisinančius duomenis.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai pažymėjo, kad remtis vien atsakomybėn trauktino asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Nors L. P. neigia platinęs narkotikus, tačiau, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nutartyje išdėstyti aiškūs argumentai ir motyvuotai sukritikuota nuteistojo versija, kad D. G. davė melagingus ir jį (kasatorių) kaltinančius paaiškinimus, kuriems įtaką padarė pareigūnų panaudota psichologinė prievarta. Taip pat teisėjų kolegija dar kartą išanalizavo kitus bylos duomenis, kuriuos susiejus į vientisą grandinę nelieka jokių abejonių apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms patvirtinti. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai vadovavosi surinktų įrodymų visuma, t. y. tiek teisme, tiek ir ikiteisminiame tyrime užfiksuotais bei teisme pagrįstai pagarsintais kitų kaltinamųjų paaiškinimais, juos patvirtinančiais ir papildančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos šiuo atveju kasatorius interpretuoja savaip. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad juose motyvuotai atmesta L. P. versija – ši jo versija teisingai įvardyta kaip gynybinė, o toks įrodymų vertinimas atitinka principines įrodymų vertinimo taisykles. Žemesnės instancijos teismai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti sprendimų objektyvumu nėra teisinio pagrindo. Nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismai bylą nagrinėjo paviršutiniškai.

4.3. Dėl kasatoriaus argumentų dėl tariamai nepakankamo kaltės įrodymų surinkimo ir teisinančių įrodymų ignoravimo pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo. Tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos remiantis kitokių bylos duomenų visetu, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Negatyvūs kasatoriaus samprotavimai, kad teismo šališkumui įtakos turėjo teisėjų pasikeitimas, savaime nereiškia, kad bylos procesai vyko šališkai. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad teismai bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, kad buvo pažeisti teisingumo, proceso lygiateisiškumo ir nekaltumo prezumpcijos principai. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia motyvuotų pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio teismo išvadų tiek faktų nustatymo, tiek ir baudžiamųjų normų pritaikymo klausimais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo L. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

7. Nuteistojo L. P. kasaciniame skunde ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados, pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius iš esmės nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasaciniame skunde, be atskirų argumentų, kuriais ginčijamas tam tikrų bylos įrodymų teisėtumas ir leistinumas, taip pat dėstomas atskirų įrodymų turinys, pateikiamas savas įrodymų vertinimas, prašoma nustatyti kitokias bylos aplinkybes, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo ir bylą nagrinėjusio teisėjo pakeitimo

8. Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuo pirmojo teisiamojo posėdžio turėjo šališką nuomonę dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties, šališkai vedė bylos nagrinėjimo procesą ir vertino įrodymus. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo teiginiais nesutinka.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020 ir kt.). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus demonstruoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių duomenų, kurie, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuotus principus, leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jų iš esmės nenurodo ir kasatorius. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, vertinant jį teisinančius įrodymus, nuteistasis L. P. buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į juos motyvuotai atsakė nutarties 13–19 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo yra teisingos. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tendencingai organizavo procesą, išsakė išankstinę nuomonę, taip pažeisdamas kaltinamojo teisę į nešališką teismą. Kasatoriaus nuomonė dėl teismo šališkumo nėra objektyviai pagrįsta, realių faktų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo, nenustatyta.

11. Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo nevientisai, t. y. baudžiamąją bylą nagrinėti pradėjo ir nagrinėjo teisėja J. Sungailaitė, o vėliau bylos nagrinėjimą perėmė ir tęsė teisėjas A. Rauktys, kuris pats net neatliko pagrindinio bylos liudytojo policijos pareigūno P. Kuodžio apklausos teisme. Pasak kasatoriaus, taip buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.

12. BPK

13. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad, Marijampolės apylinkės teismo pirmininkui 2022 m. sausio 25 d. įsakymu baudžiamojoje byloje pakeitus teisėją, laikantis BPK 223 straipsnyje nustatytų reikalavimų, 2022 m. vasario 10 d. byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo. BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai į apklausą nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš 2022 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šios bylos proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis L. P. bei jo gynėjas, sutiko su prokuroro pozicija pakartotinai neskelbti kaltinamojo akto ir paskelbti pirmiau teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, pakartotinai jų į apklausą nekviečiant. Pradėjus įrodymų tyrimą buvo apklausti liudytojai D. K., M. K., A. T., E. G., K. C., kaltinamieji J. K., D. G., L. P., peržiūrėti vaizdo įrašai, paskelbti liudytojų P. Kuodžio, A. L., G. K. pirmiau teisme duoti parodymai, taip pat pirmiau teisme neskelbti rašytiniai bylos dokumentai. Taip teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas galėjo pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes jie buvo ištirti laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procedūrų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2022 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas buvo pakeistas esant pagrindui teisės aktų nustatyta tvarka. Naujai paskirtas teisėjas, nepažeisdamas BPK 223 straipsnio nuostatų, baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti iš pradžių, atliko įrodymų tyrimą, priėmė nuosprendį ir jį paskelbė. Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu. Todėl nuteistojo L. P. kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, teisė į teisingą teismą, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatų pažeidimais

15. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimai, nes teismų išvados grindžiamos ne objektyviai ir visapusiškai byloje ištirtais įrodymais, o selektyviu įrodymų vertinimu, prielaidomis, teismai rėmėsi ir duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų teisėtumo ir patikimumo reikalavimų, nuteistojo nenaudai įvertino byloje surinktus įrodymus, ignoruodami kitus įrodymus, paneigiančius jo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo teiginiais.

16. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika turi ar neturi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

17. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

18. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, jų tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-73-495/2022).

19. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasatoriaus nurodytų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinys atitinka pirmiau nurodytų BPK nuostatų reikalavimus, neprieštarauja išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams. Iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad juose byloje ištirti įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos.

21. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto D. G. parodymais, kad narkotines medžiagas jis įgijo iš L. P., teisiamajame posėdyje kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno P. Kuodžio parodymais, kad D. G., kai buvo sulaikytas, nurodė, jog narkotines medžiagas pirko iš L. P.. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirta rašytine bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (D. G. atpažino L. P. kaip asmenį, 2021 m. vasario 17 d. pardavusį jam narkotinių medžiagų) protokolais, P. Kuodžio tarnybiniu pranešimu apie D. G. sulaikymo aplinkybes, J. Ancevičės tarnybiniu pranešimu dėl D. G. ir L. P. telefonų išklotinių analizės, kad jų naudojami telefonai įvykio metu galėjo būti Smalininkų miestelio ribose, specialisto išvada Nr. IBPS-V-579772-21 bei kita bylos medžiaga), policijos vaizdo registratoriaus „BodyCam“ vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos D. G. sulaikymo aplinkybės ir jo prisipažinimas, kad narkotines medžiagas jis pirko iš L. P.. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis L. P. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir išplatino narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą bei dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinio skundo ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų teisėtumu (galimybe remtis liudytojo P. Kuodžio parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo D. G. parodymais, policijos vaizdo registratoriaus „BodyCam“ vaizdo įrašais), patikimumu (dėl nuteistojo L. P., liudytojų D. K., A. T. parodymų, tarnybinio pranešimo dėl D. G. ir L. P. telefonų išklotinių analizės) ir pakankamumu (konstatuojant nuteistojo L. P. kaltę), šie argumentai motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo L. P. apeliaciniame skunde, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo L. P. kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, pirmiausia akcentuojant nuteistųjų L. P., D. G., liudytojų D. K., A. T. teisme duotus parodymus, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami kasatoriaus gynybinę versiją. Tačiau minėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nenuosekliais nuteistojo L. P. parodymais, juos iš dalies atitinkančiais kitais įrodymais (liudytojų D. K., A. T. netiksliais ir nekonkrečiais parodymais), paneigiant nuteistojo versiją, kad jis įvykio vakarą pas draugus žaidė kompiuterinius žaidimus ir D. G. narkotinių medžiagų nepardavė.

24. Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą grindė kito nuteistojo D. G., kuriam nebuvo užtikrinta efektyvi teisė į gynybą, ikiteisminio tyrimo metu priverstinai duotais parodymais ir policijos pareigūno P. Kuodžio, kuris įvykio vietoje iš D. G. reikalavo L. P. įvardyti kaip narkotikų pardavėją, parodymais. Kasatoriaus vertinimu, tokie duomenys neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų ir negali būti tokiais pripažinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

25. BPK

26. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. G. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu keturių apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną duotų parodymų, kad 2021 m vasario 17 d. narkotines medžiagas jis įsigijo iš L. P., teigė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens. D. G. taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė stresą ir policijos pareigūno P. Kuodžio spaudimą L. P. įvardyti kaip narkotinių medžiagų pardavėją bei duoti šiam nepalankius parodymus, be to, jis per apklausas neturėjo gynėjo.

27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino nuteistojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, visų parodymų turinį, jų nuoseklumą ir patikimumą, taip pat parodymų davimo aplinkybes (teisės į gynybą užtikrinimo aspektu). Kadangi kaltinamasis D. G. teisme pakeitė parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai garsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis). Teismas taip pat įvertino ir liudytojo P. Kuodžio parodymus ir vaizdo įrašą dėl galimos įtakos (poveikio) D. G. darymo sulaikymo metu. Teismas nurodė motyvus, kodėl D. G. teisme duotais parodymais dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jam daryto poveikio netiki (jie nenuoseklūs ir prieštaringi, nepateikė įtikinamų parodymų pakeitimo priežasčių ir nepaaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausose ne kartą davė kitokius parodymus). Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai ir nutarties 19–23 punktuose nurodė išsamius motyvus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip teisingus ir atitinkančius bylos duomenų visetą, pripažįstant ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodytas narkotinių medžiagų iš L. P. įsigijimo aplinkybes bei nenustačius aplinkybių dėl poveikio D. G. darymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai motyvavo, kodėl pripažino liudytojo P. Kuodžio parodymus ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikimais, gautais teisėtu būdu ir jais vadovavosi.

28. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo L. P. kasacinio skundo argumentais, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta neleistinais įrodymais, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Byloje žemesnės instancijos teismų išsamiai įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, pateiktos motyvuotos įrodymų vertinimo išvados. Apeliacinės instancijos teismo atliktas galutinis įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus nuteistojo L. P. kasaciniame skunde nurodytais argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. P. kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis