A. V. pagal BK 201 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-218-976/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26913-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.5.3; 2.2.2.6; 2.1.16.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 24 MGL (1200 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. pagal BK 201 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė daugiau kaip dešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens namuose, esančiuose Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo realizuoti, laikė 22,925 l namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, t. y. 5 l tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 50,3 proc., o kiekis – 5,042 l; 5 l tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 52,3 proc., o kiekis – 5,128 l; 5 l tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 52,5 proc., o kiekis – 1,510 l; 5 l tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 51,6 proc., o kiekis – 5,066 l; 4 litrų tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,1 proc., o kiekis – 2,550 l; 3 l talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 33,8 proc., o kiekis – 1,990 l; 1 l tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 49,2 proc., o kiekis – 0,382 l; 2,5 l tūrio talpyklą su viduje esančiu namų gamybos stipriuoju alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 64,4 proc, o kiekis – 1,257 l, kol 2022 m. liepos 19 d. 17.26 val. 22,925 l namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų aptiko Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistasis A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

2.1. Apkaltinamasis nuosprendis (nuteisiant pagal BK 201 straipsnio 3 dalį) buvo priimtas nepagrįstai, nes šios nusikalstamos veikos dalykas buvo surastas ir perduotas policijos pareigūnams šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 98 straipsnio nuostatas. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas M. S., atvykęs įteikti A. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. 19.30 val. padaryto pažeidimo, už kurį atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje (dėl gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo), išgalvotu pagrindu apieškojo A. V. gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o pamatęs metalinę spyna užrakintą dėžę, pareikalavo ją atrakinti ir parodyti jos turinį. Suradęs šioje dėžėje naminės degtinės, apie tai pranešė policijos pareigūnams ir šie atvykę tuos gėrimus paėmė. Tokie šio valstybės tarnautojo veiksmai – žmogaus būsto apieškojimas, siekiant rasti ką nors draudžiamo, savo turiniu atitinka kratos procesinį veiksmą, krata šioje byloje buvo atlikta be teismo nutarties, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

2.2. Pažymėtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose; priešingu atveju jie pripažįstami neteisėtais (BPK 1–4 dalys). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu) tik pateikę teismo nutartį. Šio įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

2.3. Aplinkos apsaugos pareigūnai neturėjo nei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimo atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, nei teismo nutarties (tokių duomenų byloje nėra), taigi neturėjo teisės reikalauti atidaryti ir tikrinti būste esančias spintas ir kt. Toks pareigūnų elgesys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį (žmogaus būsto neliečiamumo principą) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalį.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai tyrė ir analizavo visumą byloje esančių įrodymų, jų vertinimą pateikė savo baigiamuosiuose procesiniuose dokumentuose. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų ir kitų duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 19 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26913-22 buvo pradėtas ne Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. S., o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. O. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. 17.26 val. paskambinęs pranešėjas M. S. pranešė, jog Klaipėdos r. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui reikalinga policijos pagalba, nes nurodytu adresu surado daugiau kaip 10 l naminės degtinės. Baudžiamojoje byloje kaip liudytojas apklaustas M. S. patvirtino, kad jis su kolega, norėdami surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl A. V. ankstesnio brakonieriavimo, atvyko į jo gyvenamąją vietą, paaiškino jam atvykimo tikslą. Liudytojo teigimu, A. V. pats geranoriškai pakvietė pasižiūrėti namuose esančio seifo, kad jie įsitikintų, jog ten nėra neteisėtai laikomų ginklų. A. V. sutikimu jie patikrino ir kitas patalpas, kad pasižiūrėtų, ar nėra dorojamų neteisėtai sumedžiotų gyvūnų. Kai leidosi į rūsį, pastebėjo metalinę dėžę, kuri buvo užrakinta, todėl kilo įtarimas, kad ten gali būti laikomi draudžiami daiktai. A. V. atrakinus dėžę, joje pastebėjo keturias 5 l talpos talpyklas. Juose buvo skystis, turintis specifinį, galbūt naminės degtinės kvapą, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją.

3.2. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. pagal BPK 97 straipsnį pats pateikė atvykusiems pagal telefoninį pranešimą policijos pareigūnams reikalaujamus pateikti daiktus – talpyklas su namų gamybos alkoholiniais gėrimais. Minėto procesinio veiksmo atlikimą patvirtinantis dokumentas atitinka BPK keliamus reikalavimus, kadangi jis surašytas asmens, įgalioto atlikti procesinius veiksmus, – policijos pareigūno P. J. ir pasirašytas asmens, t. y. A. V., pateikusio reikalaujamus daiktus. Tai, kad nuteistasis A. V. pats pateikė reikalaujamus pateikti daiktus, patvirtina ir byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame duomenys užfiksuoti „Body“ kameromis. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš A. V. paimti daiktai buvo apžiūrėti vadovaujantis BPK 207 straipsnyje nustatyta tvarka ir surašytas apžiūros protokolas. Paimti daiktai (talpyklos su skysčiais) buvo ištirti ir byloje pateikta 2022 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada, joje konstatuota, kad 2022 m. liepos 19 d. iš A. V. paimti ir tirti pateikti skysčiai yra namų gamybos stiprieji alkoholiniai gėrimai.

3.3. Minėtos aplinkybės rodo, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tirdami A. V. administracinio nusižengimo bylą dėl brakonieriavimo, neatliko procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu – namų gamybos alkoholinių gėrimų paėmimu iš nuteistojo gyvenamosios vietos, tačiau atlikdami tarnybines pareigas jie nustatė, jog galimai buvo padarytas kitas teisės pažeidimas, susijęs su disponavimu namų gamybos alkoholiniais gėrimais, ir apie tai informavo kompetentingą tai tirti instituciją – policiją. Todėl pagrįstos yra apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nuteistojo A. V. aptariamose patalpose nebuvo atliekama krata, kuriai atlikti reikalinga motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Pritartina teismo nutarties motyvams, kad A. V. policijos pareigūnams pats pateikė reikalaujamus pateikti daiktus – namų gamybos alkoholinius gėrimus, buvo surašyti jų pateikimo ir apžiūros protokolai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atliekant A. V. patalpų apžiūrą ir paimant naminę degtinę buvo pažeisti įrodymų rinkimo principai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 145, 207 straipsniai)

5. Kasatorius skunde teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, dalykas buvo gautas neteisėtai, patekus į jo būstą be teismo leidimo, todėl negali būti pripažintas įrodymu baudžiamajame procese. Duomenų tikrumas ir patikimumas neginčijamas. Kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

6. Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai reikalavimai asmens teisės į būsto neliečiamumą apribojimui: patekti į būstą be asmens sutikimo leidžiama pagrįstu ir motyvuotu teismo sprendimu, įstatymų nustatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šie reikalavimai detalizuojami kituose norminiuose aktuose, nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme ir Baudžiamojo proceso kodekse, kuriuose nustatyti iš esmės tokie patys reikalavimai patekimui į asmens būstą be jo sutikimo.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-895/2020, 2K-119-303/2021). Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje, be kita ko, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-7-40-511/2019).

8. Kasatorius visų pirma ginčija gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų patekimo į jo būstą teisėtumą.

9. Byloje nustatyta, kad gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai M. S. ir D. M., tikrindami informaciją dėl galimo kasatoriaus – nuteistojo A. V. – brakonieriavimo (ANK 290 straipsnio 8 dalis), atvyko į jo gyvenamąją vietą. Nuteistasis pareigūnus įleido į namus, jiems apžiūrint patalpas, siekiant nustatyti, ar jose nėra brakonieriavimo įrankių, priemonių, buvo leidžiamasi į rūsį ir tuo metu pastebėta užrakinta metalinė dėžė. Kilus įtarimų, kad joje yra draudžiamų daiktų (brakonieriavimo įrankių ir priemonių), pareigūnai paklausė nuteistojo, kas viduje, nuteistajam atsakius, jog gėrimai, ir atrakinus dėžę, joje buvo surasta daugiau kaip 10 l galimai naminės degtinės. Be to, apžiūrint lauko pavėsinę, joje stovinčiame šaldiklyje taip pat buvo rastos dvi talpyklos su galimai namine degtine. Pareigūnas M. S. apie galimai nustatytus teisės pažeidimo (nusikalstamos veikos) požymius pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir kartu su nuteistuoju liko laukti atvykstančių pareigūnų.

10. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad tirdami informaciją dėl galimo A. V. brakonieriavimo gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai veikė teisėtai, vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu) tik pateikę teismo nutartį, o 121 straipsnio 1 dalyje – kad jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo. Tačiau byloje nustatyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai į nuteistojo A. V. namus pateko ir juos apžiūrėjo nuteistojo sutikimu, todėl tokia teismo nutartis, suteikianti teisę įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, kaip nurodyta Įstatyme, nebuvo reikalinga. Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai, tirdami A. V. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo jo brakonieriavimo, jokių procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu – namų gamybos alkoholinių gėrimų paieška ir paėmimu iš nuteistojo gyvenamosios vietos, neatliko. Jie, vykdydami tarnybines pareigas, nustatė, jog galimai buvo padarytas kitas teisės pažeidimas, susijęs su disponavimu namų gamybos alkoholiniais gėrimais, ir apie tai informavo policijos pareigūnus.

11. Kasatorius taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai atliko faktinę kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, nors veiksmo rezultatus, t. y. namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų suradimą ir paėmimą, neteisėtai ir nepagrįstai užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Kasatorius teigia, kad buvo atlikta ne įvykio vietos apžiūra (BPK 207 straipsnis), o krata (BPK 145 straipsnis), taigi, į nuteistojo gyvenamąją vietą pareigūnai galėjo patekti tik turėdami teismo leidimą.

12. BPK 207 straipsnyje įtvirtinta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Įvykio vietos apžiūrą galima atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Apžiūra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikšmingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietą, jo padėtį ar būklę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmą netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, aprašomi, nufotografuojami arba nufilmuojami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-40-511/2019).

13. BPK 145 straipsnyje nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata yra ne tik reikšmingų duomenų rinkimo, tačiau ir procesinė prievartos priemonė, kuria ribojama asmens teisė į nuosavybę, todėl ji daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; kratą galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

14. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, policijos pareigūnai, 2022 m. liepos 19 d. gavę pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (rasta daugiau kaip 10 l namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų), atvyko į įvykio vietą ir apžiūrėjo prie įėjimo į rūsį ant stalo padėtą metalinę dėžę, kurią nuteistasis A. V. pats atrakino, joje rado galimai naminę degtinę, supilstytą į įvairaus tūrio talpyklas; po to gyvosios gamtos apsaugos pareigūnas M. S. pakvietė užeiti į lauko pavėsinę, kur šaldiklyje taip pat buvo rastos dvi talpyklos su galimai namine degtine. Nuteistasis A. V. pateikė policijos pareigūnams rastus namų gamybos alkoholinius gėrimus, tai užfiksuota reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (BPK 97 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, pagal savo turinį policijos pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai atitiko įvykio vietos apžiūrą, kurią reglamentuoja BPK 207 straipsnis, t. y. policijos pareigūnai, apžiūrėję nuteistojo A. V. gyvenamąją vietą, joje rado namų gamybos alkoholinius gėrimus, supilstytus į įvairaus tūrio taras, ir dėl minėto procesinio veiksmo surašė protokolą; atliekant šį procesinį veiksmą buvo daromos fotografijos, jis buvo filmuojamas „Body“ kameromis. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, turėdami tik pirminę informaciją apie galimai neteisėtą veiką, šiuos procesinius veiksmus teisėtai atliko dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų iškvietimą atvykę policijos pareigūnai nuteistojo A. V. namuose atliko BPK 145 straipsnyje nustatytą procesinį veiksmą – kratą.

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, pritaria apeliacinės instancijos teismo pagrįstai ir motyvuotai išvadai, jog Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pateko į nuteistojo A. V. būstą (namus) ir jį apžiūrėjo nuteistojo sutikimu, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sutikus nuteistajam apžiūrėjo ją ir proceso veiksmo rezultatus užfiksavo protokoluose. Taigi, atliekant A. V. patalpų apžiūrą ir paimant namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus, įrodymų rinkimo principai nebuvo pažeisti.

16. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė