S. P. pagal BK 138 str., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-879/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32696-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,

nuteistojo S. P. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį atlyginti nukentėjusiajam A. S. padarytą turtinę žalą bei per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš S. P. A. S. naudai priteista 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Proceso išlaidomis pripažintos ir iš S. P. A. S. naudai priteistos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidos advokato pagalbai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. P. priteistas 52,29 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 29 ct) žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. P. 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.00 val. Panevėžyje, Klaipėdos g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suėmęs dešine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vieną kartą kairės kojos keliu A. S. į dešinės pusės krūtinės sritį, po ko, nuo smūgio A. S. nukritus ant žemės ir susižalojus kairės rankos alkūnę, tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajam A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, netenkinant pareikštų civilinių ieškinių bei nepriteisiant proceso išlaidų.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neįvertino jų individualios reikšmės, o visas abejones turėjo traktuoti jo naudai, kadangi nėra objektyvių bylos duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

2.2. S. P. teigimu, teismas neturėjo pagrindo remtis prieštaringais ir nenuosekliais, todėl abejotinais nukentėjusiojo A. S. parodymais kaip pagrindžiančiais apelianto kaltę, kadangi nukentėjusysis, duodamas parodymus policijoje ir teisme, buvo nenuoseklus, nurodydamas jam suduotų smūgių eiliškumą, vietą bei mechanizmą, aplinkybes dėl S. P. įvykio metu rankose laikyto arbūzo ir pirkinių maišelio.

2.3. Apeliantas pažymi, kad teismo medicinos ekspertas kategoriškai nepatvirtino, kad A. S. šonkaulis lūžo nuo suduoto smūgio keliu. Pasak S. P., sutrikus širdies veiklai A. S. galėjo pats nugriūti ir susižaloti, o patyręs traumą (ne sužalojimą), dėl S. P. jam išsakytų priekaištų dėl neskaidriai vykdomos daugiabučio namo priežiūros, labai įsižeidė ir supyko, todėl tyčia sugalvojo jį apkalbėti ir apkaltinti jį sužalojus.

2.4. S. P. atkreipia dėmesį į tai, kad jis niekada nebuvo teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, darbą, niekada nebuvo užfiksuotas neblaivus viešoje vietoje, niekada nėra viešoje vietoje keikęsis ar kitaip amoraliai elgęsis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo S. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

5. Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtinančių įrodymų ir prašo jį išteisinti, netenkinant pareikštų civilinių ieškinių bei nepriteisiant proceso išlaidų.

8. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto ar jo gynėjo išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl S. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Taip pat teismas pagrįstai ir teisingai nuteistajam parinko bausmės rūšį ir jos trukmę. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios pagrindus iš kaltinamojo priteisti nusikalstama veika padarytą turtinę, neturtinę žalą ir proceso išlaidas. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Nuteistasis pripažįsta, kad išsakė A. S. priekaištus dėl, jo manymu, neskaidrių sprendimų administruojant daugiabutį gyvenamąjį namą ir dėl to tarp jo ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, tačiau kategoriškai neigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo grindžiama nukentėjusiojo A. S., liudytojų O. S., Z. P., D. P., teismo medicinos eksperto G. Serbentos parodymais, specialisto išvada, „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir kitais rašytiniais įrodymais.

11. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo A. S. parodymus kaip patikimus, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.00 val. po įvykusio žodinio konflikto kaimynas S. P. jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą - suėmęs dešine ranka už sprando ir patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vieną kartą kairės kojos keliu jam į dešinės pusės krūtinės sritį, nuo smūgio A. S. nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkūnę.

11.1. Teisme A. S. parodė, kad apie 14.30 – 15.00 val. eidamas dviračių taku, prie šiukšlių konteinerių, prie 4 namo kampo sutiko kaimyną S. P., kuris jam pareiškė priekaištus dėl neva neskaidriai atliekamų daugiabučio namo remonto darbų ir apkaltino, kad jis su žmona, kuri yra namo pirmininkė, „plauna“ pinigus. Dėl tokių nepagrįstų pretenzijų supyko ant S. P., todėl numojo ranka, nusikeikė necenzūriniu žodžiu ir norėjo eiti sau. Tačiau S. P. pribėgęs dešine ranka griebė jam už sprando ir kairiu keliu spyrė į dešinį šoną, pajuto, kad kažkas trakštelėjo krūtinėje. Matė, kad S. P. kairėje rankoje laikė arbūzą, maišelio nematė. Dešinė jo ranka buvo laisva. Nuo smūgio parkrito ant kairiojo šono, nusibrozdino alkūnę. Susiėmęs už šono nuėjo pas turgelyje prekiavusią žmoną ir pasakė, kad buvo sumuštas. Automobiliu parvažiavęs į kiemą išsikvietė policiją. Ligoninėje rentgenu buvo nustatytas 8-to šonkaulio lūžis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tik 2022 m. rugpjūčio 26 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 9) ir tos pačios dienos apklausos protokole nurodyta, kad S. P. spyrė ne į dešinę, o į kairę krūtinės pusę. 2022 m. rugsėjo 5 d. papildomos apklausos protokole nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo spirta į dešinį šoną. Teisme A. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo dokumentuose yra tyrėjų padaryta klaida, nurodant, kad smūgis buvo suduotas į kairę pusę, ir šią klaidą nukentėjusysis teigia įvardinęs pareigūnei, kuri žadėjo klaidą ištaisyti. Savo parodymus A. S. patvirtino ir akistatos su S. P. metu (1 t., b. l. 78-80). Beje, apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad konflikto su A. S. metu jis kairėje rankoje nešėsi arbūzą, o dešinėje – krepšį su pirkiniais, nepaneigia kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis dešine ranka suėmė nukentėjusiajam už sprando, kadangi, prieš atlikdamas smurtinius veiksmus, jis galėjo krepšį padėti ant žemės, tą pažymėjo ir apylinkės teismas.

11.2. Nors apeliantas tvirtina, kad įsižeidęs ir supykęs dėl išsakytų priekaištų A. S. pats patyręs traumą, tyčia sugalvojo jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltino jį fiziniu smurtu, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visumą, atmeta nuteistojo argumentą dėl A. S. melagingų parodymų kaip nepagrįstą. Nors nukentėjusysis pripažino, kad jį supykdė nepagrįsti kaimyno priekaištai, tačiau pažinojo kaltinamąjį seniai, visada gražiai bendravo, niekada nebuvo jokių pykčių ar priekaištų dėl pinigų plovimo, pirmą kartą jį matė tokį agresyvų ir neadekvatų, todėl mano, kad S. P. galėjo būti neblaivus. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki šio įvykio bendravo kaimyniškai. Pasak A. S., S. P. jam pasakojo, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, kokiose šalyse buvo, o kaltinamasis žinojo apie jo ligas kaip ir visi namo gyventojai. Pats S. P., apklausiamas teisme, patvirtino, kad su A. S. nesipyko, susitikę kieme pasikalbėdavo, A. S. jam yra sakęs, kad darėsi šuntavimą, gal kada minėjo, kad kažkas jam su širdimi. Taigi, bylos duomenimis, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių ilgalaikių nesutarimų ar konfliktų, kurie galėjo nukentėjusįjį įtakoti apkalbėti S. P.. Teisme A. S. pažymėjo, kad jei kaltinamasis būtų jo nuoširdžiai atsiprašęs, būtų jam atleidęs. Taigi, pasak nukentėjusiojo, jei S. P. būtų atgailavęs dėl nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, jis galimai nebūtų siekęs apginti savo pažeistų teisių teisinėmis priemonėmis. Bylos duomenimis nusikalstamos veikos padarymo metu tiesiogiai dalyvavo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, todėl bandymas paneigti A. S. parodymus vertintinas kaip S. P. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant užginčyti tiesioginius svarius įrodymus byloje bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Aplinkybę, kad po konflikto su S. P., A. S. buvo sužalotas, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai.

12.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 905/2022 (05) (1 t., b. l. 117) nurodyta, jog odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžis A. S. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžis A. S. galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje, o odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. Sužalojimai A. S. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir sukėlė fizinį skausmą. A. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje užfiksuotų sužalojimų lokacija atitinka nukentėjusiojo parodymus (S. P. kairiu keliu spyrė jam į dešinę krūtinės pusę, po smūgio jis parkrito ant kairiojo šono ir nusibrozdino alkūnę).

12.2. Liudytoja O. S. parodė, kad prekiaudama turgelyje gėrybėmis iš savo sodo, pamatė, kad sutuoktinis A. S. nuo namų pusės palei konteinerius ateina susiėmęs dešinę krūtinės pusę. Alkūnė buvo šviežiai nubrozdinta, buvo visas išbalęs, sukrėstas. Vyras pasakė, kad kaimynas S. P. spyrė jam dėl vidinių durų. Sutuoktinis jai sakė, kad kaltinamasis priekaištavo, kad plauna pinigus. Parvykus namo, vyrui pasidarė labai negera ir jis prisėdo ant laiptų lauke. Atvykę policijos pareigūnai dėl blogos savijautos vyrui iškvietė medikus.

12.3. Liudytoja Z. P. parodė, kad prekiaudama turgavietėje pamatė, kad prie netoliese jos automobilio stovėjusio automobilio, prie kurio prekiavo moteris, priėjo vyriškis. Ta moteris greitai pašoko iš savo vietos ir priėjusi prie minėto vyriškio sušuko, gal reikia kviesti greitąją pagalbą. Priėjusi prie jų pamatė, kad vyras stovėjo susiėmęs kaire ranka per pilvą, atsirėmęs į automobilį, buvo išbalęs, išsigandęs, drebėjo, viena jo ranka buvo nubrozdinta. Ji kartu buvusios moters paklausė kas atsitiko, ši atsakė, kad jos vyrą primušė.

12.4. Liudytoja apklausta tyrėja D. P. parodė, kad iš operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad reikalinga nuvykti adresu Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kur pranešėjui ((duomenys neskelbtini)) į krūtinę kelis kartus smogė namo gyventojas, neva dėl namo remontui švaistomų pinigų. Atvykus į vietą pranešėjas A. S. paaiškino, kad netoli turgavietės sutiktas kaimynas jam pradėjo priekaištauti dėl neva be reikalo leidžiamų pinigų namo remontams ir spyrė jam vieną kartą iš kairės kojos į krūtinę. Po smūgio jis krisdamas ant žemės susižalojo kairės rankos alkūnę. Bendraujant su A. S. akivaizdžiai matėsi, kad šis buvo labai susijaudinęs, drebėjo, skundėsi sveikata, nurodė, kad neseniai jam buvo keisti du širdies vožtuvai. Akivaizdžiai matėsi, kad A. S. šviežiai nubrozdinta kairės rankos alkūnė. Dėl prastos A. S. savijautos buvo iškviesti medikai.

12.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 153-156) matyti, kad skambučio bendrajam pagalbos centrui metu A. S. prisistatęs asmuo nurodė, kad namo gyventojas, įvykus konfliktui dėl neva švaistomų namo lėšų, prieš jį smurtavo – „kirto į krūtinę“, po ko jis pargriuvo ir nusibrozdino alkūnę.

12.6. Body kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad atvykusiems policijos pareigūnams A. S. nurodė, kad įvykus konfliktui dėl namo priežiūros kaimynas S. P. jam vieną kartą kairės kojos keliu spyrė į krūtinę. Matosi, kad jo kairės rankos alkūnė nubrozdinta. Atvykusiems medikams A. S. nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis kojos keliu į dešinę krūtinės pusę, parodė nubrozdintą kairę alkūnę bei paaiškino, kad po suduoto smūgio griuvo.

13. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl A. S. sužalojimo, kelia versiją, kad nukentėjusysis, susijaudinęs dėl tarp jųdviejų įvykusio žodinio konflikto, dėl turimų širdies veiklos sutrikimų galėjo pats sunegaluoti, griūti ir pats susižaloti. Tokią versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančią objektyviais laikytiniems bylos duomenims. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas G. Serbenta patvirtino specialisto išvadą Nr. G 905/2022(05). Ekspertas nurodė, kad šonkaulis gali lūžti ne tik dėl išorinės jėgos poveikio, bet ir žmogui griūnant iš pagreičio, tačiau kaip patį realiausią A. S. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą įvardijo smūgį į dešinę krūtinės ląstos sritį, o paskui griuvimą ant kairės pusės alkūnės. Ekspertas taip pat nurodė, kad turint A. S. būdingą širdies veiklos sutrikimą, asmeniui labai susijaudinus gali sutrikti širdies ritmas ir asmuo gali prarasti pusiausvyrą ir nugriūti, tačiau taip pat pažymėjo, kad duomenų, jog A. S. krito ir susižalojo dėl nusiskundimų širdimi, nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad A. S. konflikto su S. P. metu ar po jo būtų nugriuvęs dėl širdies veiklos sutrikimo. Beje, S. P. teisme taip pat patvirtino nematęs, kad A. S. būtų nugriuvęs.

14. Aukštesnysis teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir išsamia byloje esančių duomenų analize, įvertinęs byloje nustatytus objektyvius faktinius duomenis – tarp S. P. ir A. S. įvyko žodinis konfliktas (tą patvirtina ir pats apeliantas), po šio konflikto A. S. nustatyti sužalojimai (sulaužytas dešinės pusės aštuntas šonkaulis ir nubrozdinta kairės rankos alkūnė), nesant byloje duomenų, kad A. S. galėjo susižaloti pats griūdamas ar jį sužalojo kas nors kitas, vertinant nukentėjusiojo A. S. parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, konstatuoja, kad nuteistasis S. P. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu - suėmęs dešine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vieną kartą kairės kojos keliu A. S. į dešinės pusės krūtinės sritį, po ko nuo smūgio A. S. nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkūnę. Tokiais veiksmais S. P. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nesunkiai jį sužalojo, padarydamas odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžį. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo nuteistajam motyvuotos. Apylinkės teismas, skirdamas S. P. laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir nustatydamas jos trukmę, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

15.1. Apeliantas S. P. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už kurį įstatymų leidėjas numatęs alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas nustatė, kad kaltinamojo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15.2. Skirdamas bausmę S. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuriuo padaryta žala žmogaus sveikatai, neteistas, administracine tvarka baustas už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dirba (duomenys neskelbtini), įmonės charakterizuojamas kaip pareigingas darbuotojas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas S. P. nusprendė skirti straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, savo trukme artimą vidurkiui, skiriant įpareigojimus, kurie geriausiai padėtų pasiekti bausmei keliamus tikslus – per 1 (vieną) mėnesį atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė ir įpareigojimai atitinka įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir yra tinkamai individualizuoti. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys svarbūs individualizuojant skiriamą bausmę, tačiau neeliminuoja galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

16. S. P. apeliaciniame skunde išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju prašo atmesti nukentėjusiojo A. S. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius, nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo reikalavimai, susiję su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais ir proceso išlaidomis, nepagrįsti.

16.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo S. P. 50 Eur turtinę žalą dėl apsilankymo „Kardiolitos“ klinikose siekiant išsiaiškinti, ar dėl sužalojimo neatsirado pakitimų vidaus organuose, ir 2000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 65-66). Apylinkės teismas A. S. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkino pilnai. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad dėl S. P. smurtinių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, didelį stresą, pažeminimą, kankino nerimas, nemiga, pablogėjo sveikata - ilgai jautė skausmą dešinėje krūtinės ląstos pusėje kvėpuojant, kosėjant, negalėjo miegoti ant dešinio šono, sumažėjus širdies pulsui pradėjo tinti kojos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, padarė išvadą, kad A. S. ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkino jį pilnai.

16.2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (kaltinamieji tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.). Žala psichinei sveikatai pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

16.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam A. S., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinio atsakovo S. P. tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.

16.4. Akivaizdu, kad nukentėjusysis A. S. dėl nusikalstamų S. P. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, suėmęs dešine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vieną kartą kairės kojos keliu į dešinės pusės krūtinės sritį, po ko, nuo smūgio A. S. nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkūnę. Tokiais savo veiksmais S. P. A. S. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą - nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžį. Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kad neseniai prieš įvykį nukentėjusiajam buvo atlikta širdies operacija, nekelia abejonių civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie A. S. po sužalojimo patirtus sveikatos sutrikimus ir sutrikdytą jo įprastą gyvenimą. Sprendžiant iš ieškinio ir byloje esančių duomenų darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus – patyrė išgąstį, nerimą dėl sveikatos būklės ir pažeminimą. Apklausiamas teisme A. S. nurodė, kad po šio įvykio jautėsi blogai, turėjo vartoti daugiau vaistų, dažniau lankytis pas gydytojus, papildomai lankytis pas kardiologą, stebėti širdies būklę, padažnėjo širdies ritmo sutrikimai. Pasak nukentėjusiojo, namo gyventojų yra gerbiamas ir po šio įvykio pasijautė pažemintas. Liudytoja O. S. teisme parodė, kad po sužalojimo sutuoktinis A. S. jautėsi labai blogai, prisėdo ant laiptų lauke, o atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją pagalbą. Pasak liudytojos, po įvykio visą naktį budėjo prie sutuoktinio, nes grįžus iš ligoninės priimamojo jam labai nukrito pulsas. Liudytoja Z. P. patvirtino, kad A. S. atėjo į turgavietę pas sutuoktinę susiėmęs kaire ranka pilvą, stovėjo atsirėmęs į automobilį, buvo išsigandęs, išbalęs, drebėjo. Pasak tyrėjos D. P., bendraujant su A. S. akivaizdžiai matėsi, kad šis buvo labai susijaudinęs, drebėjo, skundėsi sveikata.

16.5. Nukentėjusiojo patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir išsamiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamojo veiksmų pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), už žalos padarymą atsakingo asmens kaltės formą ir nusikaltimo pobūdį (tyčinis smurtinis nusikaltimas), kaltinamojo turtinę padėtį (dirba (duomenys neskelbtini)), kitas bylai reikšmingas aplinkybes (A. S. dėl turimų širdies veiklos sutrikimų ir atliktų širdies operacijų yra neįgalus, kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį žinodamas apie jo sveikatos būklės ypatumus), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo pripažinta atitinkanti jo patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas konkretų priteisiamos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik vyraujančia teismų praktika, tačiau privalo atsižvelgti į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.

16.6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. S. yra proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus.

16.7. Nukentėjusysis A. S. po sužalojimo, norėdamas įsitikinti, ar dėl šonkaulio lūžio neatsirado pakitimų vidaus organuose, 2022 m. rugsėjo 1 d. vyko konsultacijai į „Kardiolitos“ kliniką. Už konsultaciją sumokėjo 50,00 Eur ir pateikė išlaidas patvirtinantį mokėjimo kvitą (1 t., b. l. 69). Kadangi sveikatos patikrinimą sąlygojo smurtiniai kaltinamojo veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas vertino kaip nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, kurią priteisė iš S. P..

16.8. S. P. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju prašo atmesti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį bei nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo naudai, jokių papildomų argumentų dėl šių sumų priteisimo teisinio pagrindo ar dydžių nenurodo. Kadangi aukštesnysis teismas šia nutartimi tvirtina skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegijai nekelia abejonių Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistos turtinės žalos bei nukentėjusiajam priteistų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumas, šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

17. Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nuteistojo S. P. atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo nepriteistinos, kadangi nuteistajam S. P. apeliacinės instancijos teisme atstovavo gynėjas pagal susitarimą – advokatas A. Šukaitis, o antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas A. Cemnolonskas nuo dalyvavimo teismo posėdyje buvo atleistas.

18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė