Baudžiamoji byla Nr. 1S-110-491/2023
Procesinio sprendimo kategorija
2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria antstolės teikimas dėl nuteistajam M. T. paskirtos ir jo likusios nesumokėtos baudos pakeitimo kita bausme buvo atmestas.
Teismas
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu M. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 litų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šią bausmę buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, ir nustatyta, jog jis turi sumokėti 3 MGL (390 litų) dydžio baudą.
2. Antstolė V. Ž. 2023 m. liepos 13 d. pateikė teikimą apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti nuteistajam M. T. paskirtą ir likusią jo nesumokėtą 62,95 Eur dydžio baudą areštu arba laisvės apribojimu, nes skolininkas geruoju baudos nesumokėjo, niekur nedirba, išmokų, į kurias būtų galima nukreipti skolos išieškojimą negauna, nekilnojamojo turto neturi.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė šį antstolės teikimą, motyvuodamas tai tuo, kad antstolės vykdytas priverstinis baudos išieškojimas iš nuteistojo buvo pasyvus ir formalus bei kad šokios bausmės pakeitimas kita bausme prieštarautų protingumo principui.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-110-491/2023
Procesinio sprendimo kategorija
2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria antstolės teikimas dėl nuteistajam M. T. paskirtos ir jo likusios nesumokėtos baudos pakeitimo kita bausme buvo atmestas.
Teismas
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu M. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 litų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šią bausmę buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, ir nustatyta, jog jis turi sumokėti 3 MGL (390 litų) dydžio baudą.
2. Antstolė V. Ž. 2023 m. liepos 13 d. pateikė teikimą apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti nuteistajam M. T. paskirtą ir likusią jo nesumokėtą 62,95 Eur dydžio baudą areštu arba laisvės apribojimu, nes skolininkas geruoju baudos nesumokėjo, niekur nedirba, išmokų, į kurias būtų galima nukreipti skolos išieškojimą negauna, nekilnojamojo turto neturi.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė šį antstolės teikimą, motyvuodamas tai tuo, kad antstolės vykdytas priverstinis baudos išieškojimas iš nuteistojo buvo pasyvus ir formalus bei kad šokios bausmės pakeitimas kita bausme prieštarautų protingumo principui.
4. Skundu antstolė V. Ž. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jos teikimą dėl nuteistajam M. T. paskirtos ir jo likusios nesumokėtos baudos pakeitimo kita bausme. Skunde ji nurodo, kad nuteistajam M. T. paskirtos baudos priverstinio vykdymo laikotarpiu ėmėsi visų įmanomų veiksmų šiai baudai išieškoti. Pats nuteistasis nebuvo aktyvus ir nesidomėjo vykdymo procesu, nors tokią pareigą turėjo. Antstolės vertinimu, aplinkybė, kad M. T. jam paskirtos baudos nesumokėjo per ilgą laikotarpį, leidžia teigti, kad jis vengė mokėti jam paskirtą baudą.
5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
6. Skundas atmetamas.
7. Šioje byloje pagal antstolės V. Ž. teikimą buvo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam M. T. paskirtos ir jo likusios nesumokėtos 62,95 Eur dydžio baudos pakeitimo kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, įvertinęs antstolės atliktus nuteistajam paskirtos baudos priverstinio išieškojimo veiksmus bei vadovaudamasis protingumo principu, sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti antstolės teikimą. Su tuo apygardos teismas sutinka.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis).
9. BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 8 dalimi). Taigi išskiriami du atvejai, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Nustatyti priežastis, dėl kurių nuosprendis neįvykdomas ir priteista bauda iš nuteistojo neišieškoma, yra antstolio pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-349-449/2017).
10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Taigi antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-46-300/2018).
11. Be to, svarbu ir tai, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-1020/2016).
12. Visų pirma, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad aplinkybės, kurios turi svarbią reikšmę sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo kita bausme (viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu), šiuo konkrečiu atveju iki galo taip ir nebuvo išsiaiškintos. Nors šioje nutartyje jau buvo pažymėta, kad klausimą dėl baudos pakeitimo kita bausme sprendžia teismas, iš tikrųjų nustatyti priežastis, dėl kurių nuosprendis neįvykdomas ir priteista bauda iš nuteistojo neišieškoma, pirmiausia yra antstolio pareiga. Tuo tarpu šioje byloje teikimą teismui pateikusi antstolė V. Ž. baudos nesumokėjimo priežasčių ne tik tiksliai neišsiaiškino ir jų nenustatė, tačiau teikime netgi nesuformulavo aiškaus prašymo. Teikime prašoma baudą M. T. pakeisti arba viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu. Iš bylos taip pat matyti, kad pateikusi tokius alternatyvius prašymus, antstolė ignoravo apylinkės teismo kvietimą atvykti į teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjamas jos teikimas.
13. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad antstolės V. Ž. elgesys vykdymo procese buvo pasyvus ir formalus. Tai patvirtina skundžiamoje nutartyje išvardinti jos atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai. Visų pirma, kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė su nuteistuoju M. T. bandė susisiekti 2013 m. liepos mėnesį išsiųsdama jam raginimą įvykdyti sprendimą bei su tuo susijusius dokumentus, dalis kurių jam nebuvo įteikti. Daugiau byloje nėra duomenų, kad nuo to karto iki šiol antstolė bandė jai prieinamais būdais dar kartą susisiekti su nuteistuoju. Byloje nėra ir jo sutikimo atlikti viešuosius darbus bei apskritai nėra aiški jo pozicija dėl baudos pakeitimo kita bausme. Visi kiti antstolės veiksmai siekiant iš nuteistojo M. T. priverstinai išieškoti jam paskirtą baudą iš esmės apsiribojo tik užklausų teikimu ir registruose esančių duomenų tikrinimu. Tai parodė, jog nuteistasis (tikrinimo metu) niekur nedirbo ir jokio turto neturėjo. Negana to, kaip pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, net ir tikrindama jai prieinamus valstybės registrus, antstolė buvo pasyvi. Pirmuosius priverstinio vykdymo veiksmus (raginimo įvykdyti sprendimą, patvarkymų išsiuntimas nuteistajam, užklausos bankuose ir valstybiniuose registruose) antstolė atliko priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, t. y. 2013 m. Tačiau po to iki 2017 m. balandžio mėnesio daugiau jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Vėliau, t. y. 2018, 2020, 2021 ir 2022 metais, epizodiškai buvo tikrinami registrai ir siunčiamos užklausos. Toks antstolės elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad aplinkybės, dėl kurių nuosprendis nuteistajam M. T. iki šiol neįvykdytas, nėra išsiaiškintos. Todėl būtina sutikti su apylinkės teismo išvada, kad nuosprendį įvykdyti galimybės nebuvo išnaudotos. O teismui negali būti perkelta našta išsiaiškinti visas šias aplinkybes, t. y. ar nuteistasis sutinka atlikti viešuosius darbus, ar jis vengia mokėti baudą, ar neturi galimybių ją sumokėti ir t. t.
14. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad nuteistajam M. T. paskirtos ir jo likusios nesumokėtos 62,95 Eur dydžio baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, šiuo metu neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Pagal BK 65 straipsnyje įtvirtintą baudos ir laisvės apribojimo bausmių keitimo santykį, likusi nuteistojo M. T. nesumokėta 62,95 Eur dydžio bauda galėtų būti keičiama į 1 laisvės apribojimo dieną. Tai leidžia teigti, kad tokios bausmės vykdymas nebūtų ekonomiškas, logiškas bei protingas. Be to, patikrinus teismui informacinėje sistemoje „Liteko“ prieinamus duomenis iš „Sodros“, matyti, kad M. T. įsidarbino ir gauna atlyginimą nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismui, kad nuteistajam M. T. paskirta bauda turi būti toliau išieškoma antstolės. Juolab, kad šiuo metu tam yra sąlygos ir galimybės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti antstolės V. Ž. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidus