Dėl teisės normų, reglamentuojančių solidariąją lizingo gavėjo ir šio laiduotojo atsakomybę lizingo davėjui, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-21-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32970-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.2.2; 2.5.16.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valhalla inter“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Valhalla inter“ ir K. K. dėl pradelstų lizingo mokėjimų, nuostolių už negrąžintą turtą atlyginimo bei netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių solidariąją lizingo gavėjo ir šio laiduotojo atsakomybę lizingo davėjui, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas AB DNB bankas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Valhalla inter“ ir K. K. 17 848,04 Eur nuostolių už negrąžintą turtą atlyginimo, 2060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 164,19 Eur delspinigių, 697,54 Eur palūkanų, iš viso – 20 770,29 Eur, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ir atsakovė UAB „Valhalla inter“ sudarė 2012 m. spalio 22 d. lizingo sutartį (toliau – ir Lizingo sutartis). Lizingo sutarties objektas – balninis vilkikas MAN TGX 18.400 4x2 BLS, 2012 m. gamybos, atsakovei perduotas 2012 m. spalio 24 d. K. K. 2012 m. spalio 22 d. laidavimo sutartimi laidavo už tinkamą atsakovės prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymą. Atsakovei UAB „Valhalla inter“ pradelsus įvykdyti prievolę, o atsakovei K. K. neįvykdžius prievolių už atsakovę per papildomą terminą, bankas 2015 m. liepos 29 d. sutartį nutraukė. Atsakovė turto bei jo dokumentų negrąžino, skolos nesumokėjo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB DNB bankui solidariai iš atsakovių UAB „Valhalla inter“ ir K. K. 17 848,04 Eur nuostolių už negrąžintą turtą atlyginimo, 2060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 164,19 Eur delspinigių, 697,54 Eur palūkanų, iš viso – 20 770,29 Eur bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. spalio 22 d. lizingo sutartį UAB „Valhalla inter“ įsipareigojo: sutartyje nurodytą turtą (vilkiką MAN TGX 18.400 4x2 BLS) lizingo termino metu valdyti ir naudoti, mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike – sąskaitoje (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Vilkikas atsakovei perduotas 2012 m. spalio 24 d. Turto perdavimo–priėmimo aktu. 2012 m. spalio 22 d. laidavimo sutartimi K. K. (tuometė atsakovės UAB „Valhalla inter“ direktorė) įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindine skolininke – atsakove ta pačia apimtimi kaip ir atsakovė (Sutarties 2.1, 3.1 punktai). Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo (Sutarties 7.1 punktas).

2015 m. birželio 6 d. lizingo turtas – vilkikas su puspriekabe – pateko į eismo įvykį Olandijoje. Transporto priemonė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sausumos transporto priemonių draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neprieštarauja draudimo išmokos išmokėjimui, tačiau reikalauja, kad būtų pateiktos sugadintos transporto priemonės fotonuotraukos arba kad draudiko ekspertai apžiūrėtų vilkiką, kai tik jis bus pristatytas į Lietuvą.

UAB „Arro“, atstovaujanti Olandijos bendrovei „Joh.V.d. Zand B.V.“, pateikė sąskaitas už visas gelbėjimo paslaugas: vilkiką – 3631,25 Eur (be PVM), puspriekabę ir krovinį – 10 593,75 Eur (be PVM), iš viso – 17 212,25 Eur (su PVM). Vilkikas nėra pargabentas į Lietuvą, jis yra Olandijoje.

Atsakovės nei ieškovui, nei draudikui nepateikė duomenų, kas yra puspriekabės savininkas ir kokiu teisiniu pagrindu atsakovė UAB „Valhalla inter“ naudojosi puspriekabe.

2015 m. birželio 23 d. priminimu ieškovas informavo atsakoves, kad Lizingo sutartis nevykdoma tinkamai bei laiku. Ieškovas nustatė atsakovėms 14 dienų papildomą terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. Ieškovas 2015 m. liepos 13 d. pranešimu pareikalavo per papildomą 10 dienų terminą įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus. Atsakovėms nesumokėjus skolos ieškovas nuo 2015 m. liepos 29 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

Teismas pažymėjo, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis: lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių, kad jie grąžintų šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1/2012">3K-3-1/2012</a>; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2012">3K-3-472/2012</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2013">3K-3-237/2013</a>; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2013">3K-3-367/2013</a>; ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų CK 6.574 straipsnyje nustatytą nuostolių sumą.

Lizingo sutarties 8.5.3 punkte nustatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, kai atsakovė iš esmės pažeidžia Lizingo sutartį, t. y. kai atsakovė daugiau kaip dvidešimt kalendorinių dienų vėluoja sumokėti lizingo mokėjimus, taip pat kitus bet kuriuos sutartyje nustatytus mokėjimus, įskaitant delspinigius ir baudas. Pagal Lizingo sutarties 8.9 punktą sutarties nutraukimo atveju atsakovė privalo ieškovui grąžinti turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Be to, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas. Byloje ginčo dėl vienašališko Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra, todėl teismas pripažino, kad Lizingo sutartį ieškovas nutraukė pagrįstai ir teisėtai.

Teismas pažymėjo, kad CK 6.574 straipsnio teisės norma yra dispozityvi, todėl minėtos sutarties 8.9 punkte nustatytos kitokios nei CK 6.574 straipsnyje taisyklės negali būti laikomos niekinėmis ir prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagal pateiktus apskaičiavimus, atliktus remiantis šalių pasirašytų sutarčių sąlygomis, ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovių atlyginti 20 770,29 Eur nuostolius.

CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutarties 2.1, 3.3 punktuose nustatyta, kad kai prievolės pagal Lizingo sutartį neįvykdytos, klientas ir laiduotojas (atsakovės) atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę vykdantys bendraskoliai, o laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigoja įvykdyti pagal Lizingo sutartį atsakovei atsirandančias prievoles banko naudai tuo atveju, jei atsakovė tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal Lizingo sutartį.

Ieškovas ir atsakovė K. K. sutarė, kad laiduotoja už UAB „Valhalla inter“ įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį atsako ieškovui visu savo turtu, ta pačia apimtimi, kaip ir klientas – UAB „Valhalla inter“ (mokėjimai, netesybos, kiti mokėjimai). Laidavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad, klientui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal Lizingo sutartį, gavusi ieškovo pranešimą atsakovė (laiduotoja) įsipareigoja padengti kliento įsiskolinimą pagal Lizingo sutartį. Laidavimo sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad ši sutartis galioja iki momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartyje ir Laidavimo sutartyje nustatytos sąlygos. Nėra teisinio pagrindo laiduotoją K. K. atleisti nuo atsakomybės už pagrindinės skolininkės UAB „Valhalla inter“ neįvykdytas prievoles.

Teismas nesutiko su atsakovių teiginiais, kad pareiga atgabenti vilkiką iš Olandijos į Lietuvą tam, kad būtų sumokėta draudimo išmoka, tenka ieškovui. CK 6.571 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos, o 4 dalyje įtvirtinta, kad lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus. Be to, pagal Lizingo sutartį lizingo gavėjas įsipareigojo užtikrinti tinkamą turto, kuris yra lizingo objektas, apsaugą. Taigi už perduotos transporto priemonės apsaugą ir priežiūrą buvo atsakingas būtent lizingo gavėjas, nesant pagrindo šią lizingo gavėjo pareigą perkelti lizingo davėjui.

Nors ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir atsakovės neteko naudojimosi ir valdymo teisių į lizingo turtą (vilkiką), tačiau atsakovės turėjo teisę kreiptis į ieškovą dėl įgaliojimo pargabenti vilkiką į Lietuvą išdavimo. Tačiau atsakovė UAB „Valhalla inter“ dėl nepaaiškinamų priežasčių ne kartą atsisakė bendradarbiauti su ieškovu ir nenurodė, kas yra puspriekabės ir krovinio savininkai. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2015 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške nurodė, kad krovinio bei puspriekabės gelbėjimo ir transportavimo išlaidų atlyginimas nėra įtrauktas į sausumos transporto priemonių draudimo teikiamą apsaugą. Todėl ieškovas, žinodamas, kad už Olandijoje atliktus puspriekabės ir krovinio (kurių savininkų duomenų atsakovė nepateikė) gelbėjimo darbus turi būti sumokėta 10 593,75 Eur, pagrįstai nenorėjo didinti nuostolių.

Transporto priemonės neatgabenimas iš Olandijos neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nesiėmė visų galimų ir būtinų priemonių nuostoliams išvengti, t. y. buvo nesąžiningas, nes automobilių turto apsauga, priežiūra ir jų perdavimas lizingo davėjui nutraukus sutartį yra lizingo gavėjo pareiga, o byloje nėra pateikta jokių realių įrodymų, jog ieškovas, nepatirdamas nepagrįstai didelių išlaidų, turėjo realią galimybę susigrąžinti Olandijoje esantį vilkiką. Ieškovas pasinaudojo alternatyviu savo teisių gynimo būdu, iš lizingo gavėjo pareikalaudamas sumokėti periodines įmokas prieš terminą.

Taigi Lizingo sutartimi prisiimti įsipareigojimai tinkamai įvykdyti nebuvo, o Laidavimo sutartis yra galiojanti, todėl atsakovės UAB „Valhalla inter“ ir K. K. turi solidariai vykdyti savo įsipareigojimus pagal minėtas sutartis.

Netenkinusi atsakovių UAB „Valhalla inter“ ir K. K. apeliacinių skundų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog gelbėjimo darbus Olandijoje atlikusi bendrovė negrąžina vilkiko atsakovei, nėra priežastis, dėl kurios atsakovės gali būti atleistos nuo įsipareigojimų vykdymo ieškovui.

Ieškovo ir atsakovės UAB „Valhalla inter“ sudarytos Lizingo sutarties 4.10 punktas nustato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Tai, kad atsakovė – lizingo gavėja – įsigijo balninį vilkiką ir numatė jo naudojimą versle, leidžia daryti išvadą, kad ji turėjo galimybę protingai numatyti, jog vilkikas gali patekti į eismo įvykį, dėl to gali būti nebepanaudojamas pajamoms gauti ir atsakovė gali netekti numatytų pajamų, kurias planavo gauti jį naudodama.

Atsakovė Lizingo sutarties neįvykdė dėl aplinkybių, kurias galėjo numatyti, todėl Lizingo sutarties 4.10 punktas negali būti taikomas ir atsakovė negali būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Tai, kad gelbėjimo darbus Olandijoje atlikusi bendrovė galėjo nepagrįstai reikalauti didesnių sumų, yra ginčo su šia bendrove dalykas, bet dėl tokio kilusio ginčo negali būti atsakingas lizingo davėjas.

Už perduotos transporto priemonės apsaugą ir priežiūrą buvo atsakinga būtent lizingo gavėja, o ne ieškovas. Bankas neprivalėjo už UAB „Valhalla inter“ Olandijos gelbėjimo bendrovei sumokėti skolos, taip pat ir 10 593,75 Eur už jai nepriklausančios puspriekabės (su žuvies kroviniu) gelbėjimo bei saugojimo paslaugas.

Po sutarties nutraukimo buvęs lizingo gavėjas netenka teisės naudoti ir valdyti turtą komercinei ūkinei veiklai vykdyti ir per 3 darbo dienas privalo jį grąžinti bankui (Sutarties 8.9 punktas bei CK 6.574 straipsnis). Grąžinti turtą pirmiausia buvo įsipareigojusi UAB „Valhalla inter“ (Sutarties 8.9 punktas) ir būtent ji turėjo dėti visas pastangas sumokėti už turto, puspriekabės su kroviniu gelbėjimo darbus ir saugojimą Olandijos bendrovei, kad turtą būtų galima pargabenti į Lietuvą. Šios pareigos UAB „Valhalla inter“ neįvykdė.

Draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pranešimu apie priimtą sprendimą ieškovas 2016 m. balandžio 25 d. informuotas, kad draudimo išmoka bus mokama (10 277,62 Eur) į AB DNB banko atsiskaitomąją sąskaitą. Jei ieškovui bankui būtų sumokėta draudimo bendrovės nurodyta suma, jis turėtų pagrindą nesiekti šios sumos išieškoti iš atsakovių; nesant įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimą, teismas nesprendžia dėl banko prašomų atlyginti nuostolių įskaitymo į draudimo išmoką. Bankas nurodė, kad tik gavęs draudimo išmoką ja dengs patirtų nuostolių dalį, todėl sprendimo vykdymo procese liks išieškoti likusią sumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Valhalla inter“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad Lizingo sutarties 8.9 punktas nustato, jog sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti bankui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o bankas turi teisę reikalauti iš kliento padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.). Nagrinėjamoje byloje transportavimo ir sandėliavimo išlaidas apmoka draudimo bendrovė, tačiau ieškovas, nutraukęs Lizingo sutartį, vienvaldiškai nusprendė draudimo išmoka nesinaudoti ir turto į Lietuvą negabenti. Ieškovas, pranešimu nutraukdamas sutartį, įspėjo atsakoves, kad nutraukus sutartį bet kokie veiksmai su bankui priklausančiu turtu yra neteisėti. Tačiau pagal sutartį (8.10 punktas) tokiu atveju turtą susigrąžinti privalėtų ieškovas, o turto susigrąžinimo išlaidos būtų pateiktos apmokėti atsakovei.

Ieškovas vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, todėl nuo to momento savo teisių apsauga privalėjo rūpintis jis pats, t. y. lizingo turto pargabenimu į Lietuvą ir draudimo išmokos gavimu, įskaitant transportavimo, gelbėjimo bei saugojimo išlaidas. Jeigu ieškovas nededa visų pastangų, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą arba kad jis būtų išvis parduotas, tuomet jis neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, taip pat ir atsakovė negali atsakyti dėl savo, kaip turto savininkės, neatsakingo ir neapdairaus elgesio.

Taigi bet kokiu atveju, turto negrąžinus lizingo gavėjui, turtą, kuris yra lizingo objektas, į Lietuvą (į jo pirminės registracijos šalį) privalo sugrąžinti lizingo davėjas, kad būtų atliktos galutinės procedūros, nuspręsta, ar tęsti Lizingo sutartį su tuo pačiu klientu, ar iš vilkiko pardavimo bei draudimo išmokos bankui patenkinti visus savo reikalavimus pagal sutartį, kurių mokėjimo terminas suėjo, ir tik tuomet, jeigu liko nesumokėtų periodinių įmokų, reikšti papildomą reikalavimą klientui. Kai bankas nutraukė sutartį ir taip atėmė iš atsakovės galimybę disponuoti turtu, o vėliau ir nustojo bendrauti su atsakove, jam atsirado pareiga pačiam pargabenti lizingo turtą į Lietuvą, t. y. šio pirminės registracijos šalį tam, kad būtų sąžiningai užbaigtas sutarties vykdymas (CK 6.158 straipsnis). Kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku pareigos nevykdymo atvejais skolininkas įgyja teisę sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.64 straipsnis) ir jis nelaikomas pažeidusiu prievolę.

Apeliacinės instancijos teismas savo priimtą nutartį motyvuoja tuo, kad byloje nėra pateikta jokių realių įrodymų, jog ieškovas, nepatirdamas nepagrįstai didelių išlaidų, turėjo galimybę susigrąžinti Olandijoje esantį vilkiką. Apeliacinės instancijos teismas apskritai netyrė byloje pateiktų įrodymų, o tik nemotyvuotai pakartojo pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, tačiau nepasisakė, kodėl su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais sutinka. Pagal sutarties sąlygas ieškovas taip pat turėjo teisę bet kada susigrąžinti savo turtą, jeigu to nepadarė atsakovė. Ieškovas nepagrįstai teisinasi, kad jis nesugebėjo rasti lėšų sugadinto turto pargabenimo į Lietuvą išlaidoms apmokėti.

Sąskaita už vilkiko po Olandijoje įvykusios avarijos gelbėjimo ir saugojimo darbus sudarė apie 5000 Eur. Bankas nepagrįstai nusprendė vilkiko negabenti į Lietuvą už draudimo išmoką. Iš 2016 m. balandžio 14 d. teismui byloje pateikto banko ir olandų bendrovės susirašinėjimo matyti, kad vilkikas parduotas aukcione už 13 000 Eur. Bankas 2016 m. balandžio 7 d. elektroniniu laišku nepagrįstai sutiko išmokėti 10 000 Eur už bankui nepriklausančią puspriekabę išimtinai tik Danijos įmonei „Flex Logistic“. Nei atsakovė, nei laiduotoja nesutiko apmokėti tokios neteisėtos sąskaitos, o bankas sutiko ir, užuot pardavęs vilkiką bei patenkinęs visus savo reikalavimus pagal sutartį, kurių mokėjimo terminas suėjo, kaip to reikalauja Lizingo sutartis ir CK bei kiti teisės aktai, apmokėjo nei jam, nei laiduotojai, nei atsakovei neskirtą sąskaitą turtu, kuris pagal Lizingo sutartį priklausė atsakovei. Todėl laikytina, kad kreditorius (bankas) atsisakė savo pirmenybės teisių, kuriomis pasinaudodamas būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2013">3K-3-35/2013</a>).

Apeliacinės instancijos teismui 2016 m. balandžio 27 d. pateikta draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informacija dėl to, kad 2016 m. balandžio 12 d. į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą buvo išmokėta 10 277,62 Eur draudimo išmoka. Teismas nesirėmė byloje pateiktais įrodymais, kad bankui yra išmokėta draudimo išmoka, tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog bankas šalis informuos, kai tą išmoką gaus. Pažymėtina, kad ieškovui nebuvo reikalo kreiptis į teismą dėl skolos ir netesybų vykstant draudžiamojo įvykio administravimui ir jam dar nepasibaigus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo daiktą atlieka lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją; lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius gali padengti realizavęs jam nuosavybes teise priklausantį lizingo dalyką. Nuostolių dydį, jų realumą turi įrodyti lizingo davėjas, tačiau jo įvardinti nuostoliai nebuvo įrodyti. Bankas neįrodė teismams, kad jo nuostoliai grąžinant lizingo turtą (vilkiką) į Lietuvą būtų buvę didesni, nei nusprendus negrąžinti, todėl banko teiginys, kad jis siekė nedidinti savo nuostolių, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovas nepateikė pavyzdžių ir nepridėjo rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius, todėl jo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2014">3K-3-155/2014</a>).

Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Valhalla inter“ kasacinio skundo atsakovė K. K. suformulavo tapatų, kaip ir atsakovės kasaciniame skunde, prašymą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatorės teiginys, kad turto, lizingo objekto, pargabenti iš Olandijos į Lietuvos Respubliką nebuvo galima be AB DNB banko, yra nepagrįstas, nes: a) bankas niekada nedraudė kasatorei pargabenti turto į Lietuvos Respubliką; b) bankas reikalavo grąžinti turtą jam, tai savaime patvirtina faktą, kad nedraudė turto pargabenti iš Olandijos; c) pareiga grąžinti turtą buvo nustatyta Lizingo sutarties 8.9 punkte ir liko po jos nutraukimo, tačiau kasatorė turto nepargabeno į Lietuvos Respubliką nei galiojant Lizingo sutarčiai, nei ją nutraukus; d) kasatorė nepateikė byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad bankas būtų trukdęs ir (ar) priešinęsis turto grąžinimui į Lietuvos Respubliką (pvz., kad kasatorė būtų prašiusi banko išduoti įgaliojimą pargabenti turtą (jei kam nors tokio įgaliojimo būtų reikėję), o bankas būtų atsisakęs jį išduoti).

Kasatorė nepateikė įrodymų, kad bankas būtų sutikęs turtą parduoti Olandijoje. Bankas svarstė galimybę susigrąžinti turtą, tačiau, kasatorei atsisakius nurodyti puspriekabės savininką ir (ar) jos draudiką, nesutiko mokėti už svetimo turto (puspriekabės, krovinio) gelbėjimo darbus, saugojimą ir kt. Bankas bandė derėtis su olandų bendrove, kad ši jam leistų sumokėti tik už lizingo turto gelbėjimo darbus, saugojimą, nes puspriekabė ir krovinys nepriklauso bankui, bet olandų bendrovė nesutiko. Bankui buvo paaiškinta, kad pagal Olandijos teisinį reguliavimą Olandijos bendrovė turi teisę sulaikyti lizingo turtą (vilkiką) ir prašyti atlyginti ne tik už lizingo turto (vilkiko) gelbėjimą, saugojimą, bet ir už puspriekabės (su kroviniu) gelbėjimą ir saugojimą, taip pat išieškoti skolą parduodama lizingo turtą, nors puspriekabė ir nepriklausė bankui nuosavybės teise.

Kasatorė nusišalino nuo lizingo turto grąžinimo klausimų sprendimo bei atsisakė pateikti informaciją apie puspriekabės savininką ir (ar) draudiką (2015 m. birželio 22 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniai laiškai). Kasatorės su draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo nustatytas puspriekabės (su kroviniu) draudimas ir (ar) jų gelbėjimo darbų, saugojimo išlaidų kompensavimas, todėl draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ paaiškino, kad nekompensuos jokių išlaidų, susijusių su svetima puspriekabe bei svetimu kroviniu. Kasatorė nepasirūpino civilinės atsakomybės draudimu ir krovinio draudimu, kurie būtų apėmę ir kompensavimą už puspriekabės su kroviniu gelbėjimą, saugojimą susidariusias išlaidas, todėl nepagrįstai visas savo pareigas perkelia bankui. Bankas nusprendė nedidinti nuostolių papildomai sumokėdamas 12 818,44 Eur (su PVM, atitinka 10 593,75 Eur sumą be PVM) už puspriekabės su kroviniu gelbėjimo darbus.

Kasatorės (verslininkės, savo veiklos profesionalės) siūloma suformuluoti taisyklė, kad esamas ar buvęs lizingo gavėjas, užsienyje eismo įvykio metu sugadinęs lizingo turtą, atsisakęs jį grąžinti savo lėšomis bei priemonėmis į Lietuvą, taip pat atsisakęs nurodyti svetimos puspriekabės savininką (draudiką), t. y. atsisakęs bendradarbiauti su banku, atsisakęs apmokėti dėl jo kaltės įvykus avarijai atsiradusias gelbėjimo, saugojimo išlaidas, turi teisę reikalauti, kad turtą savo lėšomis (sumokant už svetimos puspriekabės (su kroviniu) gelbėjimo darbus, saugojimą, kurių niekas bankui nekompensuos) pargabentų bankas, yra akivaizdžiai neteisinga, neprotinga, nesąžininga, prieštaraujanti verslo logikai.

Pagal Lizingo sutarties sąlygas (4.2, 4.14, 5.8, 7.1, 8.9 punktus) pareigą rūpintis lizingo turtu ir jį grąžinti bankui (net ir nutraukus Lizingo sutartį) turėjo kasatorė. Lizingo sutarties 8.9 punkte sulygta, kad nutraukus Lizingo sutartį kasatorė grąžins bankui turtą per 3 darbo dienas. Teisė reikalauti grąžinti turtą bei lizingo gavėjo pareiga grąžinti turtą įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje: kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką.

Kadangi draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 10 277,62 Eur draudimo išmoką bankui sumokėjo 2016 m. balandžio 18 d., bankas teismo sprendimo vykdymo procese sieks išieškoti iš atsakovių būtent išmokėtos draudimo išmokos suma mažesnį skolos likutį, negu priteista įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai sprendė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei priimant 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, draudimo išmoka dar nebuvo apskaičiuota ir išmokėta bankui, todėl nėra pagrindo keisti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2014">3K-3-155/2014</a> nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, t. y. kad, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, lizingo turtą lizingo gavėjas grąžino lizingo davėjui, todėl kitoks yra ir tų aplinkybių teisinis vertinimas ir juo remtis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl lizingo gavėjo pareigos nutraukus lizingo sutartį grąžinti turtą lizingo davėjui

Bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindus (teisės klausimus) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) 346 straipsnio kriterijus pagrindžiantys teisiniai argumentai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį suformuluotais teisės klausimais dėl nutraukus lizingo sutartį lizingo turto grąžinimą ir atsiskaitymus lizingo davėjui reglamentuojančio CK 6.574 straipsnio taikymo.

Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Esminio sutarties pažeidimo, suteikiančio sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, kriterijai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Jų turinys ir taikymo ypatumai išsamiai išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004.

Nagrinėjamoje byloje nėra šalių teisinio ginčo dėl vienašališko lizingo davėjo lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo, o ginčas yra dėl lizingo sutarties nutraukimo pasekmių, t. y. kuriai lizingo sutarties šaliai po sutarties nutraukimo tenka savo sąskaita įvykdyti lizingo turto grąžinimo lizingo davėjui prievolę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą; lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1/2012">3K-3-1/2012</a>; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2013">3K-3-367/2013</a>; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2014">3K-3-155/2014</a>; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2013">3K-3-367/2013</a>).

Taigi spręsdamas dėl nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjo nuostolių atlyginimo teismas įvertina lizingo sutarties šalių veiksmus, jų elgesį, turėjusį įtakos nuostolių atsiradimui ir jų dydžiui.

Lizingo sutarties 8.5.3 punkte nustatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, kai atsakovė iš esmės pažeidžia Lizingo sutartį, t. y. kai atsakovė daugiau kaip dvidešimt kalendorinių dienų vėluoja sumokėti lizingo mokėjimus, taip pat kitus bet kuriuos sutartyje nustatytus mokėjimus, įskaitant delspinigius ir baudas. Pagal Lizingo sutarties 8.9 punktą sutarties nutraukimo atveju atsakovė privalo ieškovui grąžinti turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieškovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą.

CK 6.571 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos. Pagal lizingo sutartį lizingo gavėja įsipareigojo užtikrinti tinkamą lizingo turto apsaugą. Teismai nustatė, kad, atsitikus eismo įvykiui Olandijoje, lizingo turtas (vilkikas) buvo apgadintas, o juo lizingo gavėja atsakovė UAB „Valhalla inter“ toliau nesirūpino (neatlygino vilkiko, puspriekabės ir žuvies krovinio gelbėjimo, saugojimo išlaidų, neperėmė šio turto valdymo). Atsakovė nebemokėjo lizingo įmokų, todėl ieškovas nutraukė Lizingo sutartį.

Iš banko ir atsakovės elektroninių laiškų matyti, kad atsakovė, nenurodžiusi jokių priežasčių, atsisakė teikti informaciją, neatsakė į banko paklausimus apie tai, kas yra puspriekabės savininkas. Elektroniniuose laiškuose atsakovė nepripažino jai kaip lizingo gavėjai tenkančios lizingo turto grąžinimo ieškovui pareigos, ją perkeldama ieškovui. Atsakovė vengė tartis su banku dėl tolesnio lizingo turto likimo ir nuostolių atlyginimo, nesidomėjo, kokias galimybes turi bankas kaip lizingo davėjas sugrąžinti turtą ar jį parduoti, taip nesiėmė priemonių, kad nuostoliai nedidėtų. Lizingo davėjas atsakovei elektroniniuose laiškuose pažymėjo, kad jis negali prisiimti pareigos sumokėti už lizingo turto (vilkiko) kartu su ne lizingo turto – puspriekabės ir krovinio – gelbėjimo ir saugojimo paslaugas, ir, nežinodamas puspriekabės ir krovinio savininko, negalėjo susisiekti su šiuo siekdamas susitarti dėl puspriekabės ir krovinio gelbėjimo ir saugojimo paslaugų išlaidų apmokėjimo.

Olandijos bendrovė „Joh.V.d. Zand B.V.“ pateikė sąskaitas lizingo davėjui ne tik už lizingo turto (vilkiko) (3631,25 Eur be PVM), bet ir už puspriekabės su kroviniu (10 593,75 Eur be PVM) gelbėjimo ir saugojimo paslaugas, nurodė, kad pagal Olandijos teisinį reguliavimą įmonė turi teisę sulaikyti visą išvardytą turtą ir prašyti atlyginti už jo viso gelbėjimą ir saugojimą, taip pat išieškoti skolą parduodama išvardytą turtą. Šias sąskaitas apmokėjo ieškovas lizingo davėjas.

Lizingo sutarties nutraukimas sukuria teisines pasekmes vidiniams sutarties šalių santykiams: atsiranda lizingo gavėjo pareiga grąžinti lizingo turtą lizingo davėjui. Tačiau išorinių santykių atžvilgiu lizingo gavėjas išlieka lizingo turto valdytoju ir po lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo turtas grąžinamas lizingo davėjui. Kol lizingo turtas negrąžintas lizingo davėjui, gavėjas prisiima visas šio turto valdymo, naudojimo, žalos tretiesiems asmenims atlyginimo išlaidas (CK 6.571 straipsnio 2 dalis, 6.572 straipsnio 4 dalis). Taigi lizingo gavėjai (atsakovei) teko pareiga atlyginti Olandijos bendrovės turėtas lizingo turto (vilkiko) ir puspriekabės bei krovinio gelbėjimo ir saugojimo išlaidas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir remdamasi pirmiau nutartyje pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutraukęs lizingo sutartį lizingo davėjas neturi pareigos savo ar gavėjo sąskaita už gavėją vykdyti šio pareigą grąžinti lizingo turtą, jei to nenustato lizingo sutartis. Lizingo davėjas turi ir toliau bendradarbiauti su lizingo gavėju, šiam vykdant pareigas, kylančias nutraukus lizingo sutartį.

Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad lizingo davėjas nebūtų bendradarbiavęs su lizingo gavėja ar būtų kliudęs jai vykdyti pareigą grąžinti turtą, o nustatė, kad lizingo gavėja nesiėmė veiksmų ir iniciatyvos pati ar kartu su lizingo davėju sumokėti Olandijos bendrovei už turto, puspriekabės su kroviniu gelbėjimo darbus ir saugojimą, kad turtą būtų galima pargabenti į Lietuvą. Todėl atsakovei lizingo gavėjai atsirado prievolė atlyginti lizingo davėjo patirtus nuostolius.

CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutarties 2.1, 3.3 punktuose nustatyta, kad kai prievolės pagal Lizingo sutartį neįvykdytos, klientas ir laiduotojas (atsakovės) atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę vykdantys bendraskoliai, o laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigoja įvykdyti pagal Lizingo sutartį atsakovei atsirandančias prievoles banko naudai tuo atveju, jei atsakovė tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal Lizingo sutartį. Atsižvelgdami į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad nutraukus lizingo sutartį atsakovėms (lizingo gavėjai ir laiduotojai) atsirado solidari prievolė atlyginti lizingo davėjo nuostolius.

Dėl draudimo išmokos už lizingo turto apgadinimą įskaitymo į atlygintinų nuostolių dydį

Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad kadangi draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 10 277,62 Eur draudimo išmoką bankui sumokėjo 2016 m. balandžio 18 d., bankas teismo sprendimo vykdymo procese sieks išieškoti iš atsakovių būtent išmokėtos draudimo išmokos suma mažesnį skolos likutį, negu priteista įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ieškovas taip pat pateikė pranešimą teismui, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. bankui draudimo bendrovė sumokėjo 3000 Eur papildomą draudimo išmoką. Ieškovas nurodė 2016 m. rugsėjo 21 d. informavęs išieškojimą iš atsakovių vykdančią antstolę apie draudimo išmokos panaudojimą priteistoms sumoms padengti.

Lizingo sutarties šalys susitarė dėl draudimo išmokų įskaitymo į lizingo davėjo nuostolių atlyginimą (Sutarties 5.5 punktas). Byloje yra pateikti ieškovo raštai apie gautas draudimo išmokos sumas. Pagal pateiktus draudimo išmokos mokėjimus patvirtinančius įrodymus vykdymo procese galės būti sprendžiama dėl išieškojimo sumažinimo, atsižvelgiant į visas mokėjimo dokumentais patvirtintas draudimo išmokos sumas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjo pareigą grąžinti lizingo turtą ir atlyginti lizingo davėjo nuostolius, bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo advokatui 1210 Eur (3 t., b. l. 81), jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės UAB „Valhalla inter“.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Todėl 1210 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovės UAB „Valhalla inter“.

Kasaciniame teisme patirta 7,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės UAB „Valhalla inter“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Valhalla inter“ (j. a. k. 302643546) ieškovui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur ir valstybei 7,55 Eur (septynis Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis