K. K. pagal BK 22 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-14-788/2017

Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00521-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.1.7.4.1. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Viktoro Aiduko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

nuteistojo K. K. gynėjui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K. ir A. K. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu A. K. ir K. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. K. ir K. K. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jiems paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams bausmės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. K. ir A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad A. K. pasikėsino apgaule savo naudai, o K. K. – kito naudai, įgyti AAS,,G. B.” Lietuvos filialo didelės vertės turtą – 40 365,59 Lt (11 690,68 Eur) draudimo išmoką. 2012 m. balandžio 3 d., apie 22.14 val., Mažeikiuose, nelygiareikšmių kelių Pramonės ir Matulionio g. sankryžoje, K. K. ir A. K. inscenizavo eismo įvykį, pagal kurį K. K., vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiavęs iš šalutinės Matulionio g. į pagrindinę Pramonės g., nepastebėjo pagrindinėje gatvėje, kelkraštyje, stovėjusio automobilio „Peugeot 607“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), drausto AAS „G. B.“ Lietuvos filiale (įm.k. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė. 2012 m. balandžio 3 d. K. K. ir A. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, o 2012 m. balandžio 4 d. kreipėsi į AAS „G. B.“ Lietuvos filialo Mažeikių atstovybę dėl draudimo išmokos, nurodė inscenizuoto eismo įvykio aplinkybes kaip tikras, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes, draudimo kompanijos darbuotojams suabejojus dėl šio eismo įvykio aplinkybių, pinigai nebuvo išmokėti.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties, nes jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia apgaulės ir tyčios buvimo jo veikoje. Kasatorius buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kito naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą. Tai reiškia, kad kasatorius turėjo įgyvendinti bent dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytų objektyviųjų veikos požymių, tačiau veikos iki galo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kasatorius manymu, jis pagal tokį kaltinimą galėjo būti nuteistas tik jeigu eismo įvykis būtų neįvykęs, o bylos duomenys rodytų, jog, prieš A. K. kreipiantis į draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos, jis su A. K. būtų sutaręs tyčia inscenizuoti eismo įvykį ir pasidalyti gautą draudimo išmoką. Kasatoriaus teigimu, minėtas eismo įvykis, kurio metu jis atsitrenkė į stovintį A. K. automobilį, nebuvo inscenizuotas. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauti jokie įrodymai, rodantys, kad iki įvykio kasatorius ir A. K. buvo pažįstami ir susitarė panaudojant apgaulę įgyti draudimo išmoką. Be to, teismas nenustatė, kur ir kada (jeigu ne šio eismo įvykio metu) buvo apgadintas A. K. automobilis, kartu jokiais įrodymais nebuvo paneigti liudytojų T. Š., R. Š. ir J. B. parodymai, jog iki eismo įvykio A. K. automobilis tikrai buvo nesudaužytas. Esant šioms aplinkybėms, nei apgaulė, nei tiesioginė tyčia byloje nebuvo įrodyta.

2.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnyje įtvirtiną įpareigojimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais asmens kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o jų nesant, visas byloje esančias abejones traktuoti kaltinamojo asmens naudai (in dubio pro reo). Teismas netyrė, kodėl kasatorius turėjo tyčią inscenizuoti eismo įvykį, jeigu A. K. iki įvykio net nepažinojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistas V. M. ir byloje dalyvavę ekspertai savo išvadas dėl kasatoriaus veiksmų nelogiškumo eismo įvykio metu padarė vadovaudamiesi tik jo paties ir A. K. nubraižyta eismo įvykio schema, tačiau nė vienas byloje dalyvavęs specialistas ar ekspertas net neapžiūrėjo įvykio vietos, nenustatė važiavimo krypties ir A. K. automobilio stovėjimo vietos. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kasatorius kreipėsi į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją dėl kokios nors draudimo išmokos A. K. naudai išmokėjimo.

2.3. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neįvertino, ar nuosprendyje nurodyti kasatoriaus kaltę pagrindžiantys įrodymai yra pakankami, vadovavosi tik kasatorių kaltinančiais įrodymais, neaptarė: kodėl nevertino ir atmetė pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus, nepasisakė ir dėl kasatoriaus atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, taip pat išvadas grindė prielaidomis, nors turėjo visas abejones vertinti kaltinamojo naudai.

2.4. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rungimosi principą ir buvo šališkas, nes rodė išankstinį nusiteikimą, „pasišaipė“ iš kasatoriaus gynėjo surašyto atsikirtimo į prokurorės apeliacinį skundą, be to, dėl neaiškių priežasčių buvo atidedami posėdžiai, kviečiami nereikalingi liudytojai ir reikalaujami beprasmiai rašytiniai įrodymai iš užsienio valstybių.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendį.

3.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis vien tik specialistų ir ekspertų išvadomis bei jų paaiškinimais, tačiau ignoravo kasatorių teisinančius duomenis. Skunde pažymima, kad specialistai ir ekspertai išvadas pateikė tirdami tik jiems pateiktas nuotraukas, kurios buvo padarytos skirtingu kampu ir ne pagal kriminalistikos reikalavimus, ne su sertifikuotomis mastelinėmis liniuotėmis. Be to, automobilių eismo įvykio vietoje nei specialistai, nei ekspertai nematė, o apie įvykio aplinkybes žinojo tik iš apytiksliai nubraižytos eismo įvykio schemos. Taip pat skiriasi specialistų tirtos nuotraukos, nes automobilis pusę metų stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo būti apgadintas. Byloje buvo pateikta kasatoriaus iniciatyva užsakyta nepriklausomo eksperto UAB „Klaipėdos remsta“ išvada, kurioje fiksuoti „Peugeot 607“ apgadinimai skiriasi nuo tų, kurie yra specialisto E. G. tirtose nuotraukose. Taip pat neatmestina galimybė, kad automobilis „Peugeot 607“ galėjo būti apgadintas jį transportuojant ar atkeliant nuo pasvirusio medžio su specialiu techninės pagalbos kelyje automobiliu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei specialistai, nei ekspertai nepateikė atsakymo, kada ir kur buvo padaryti kiti automobilių sugadinimai, jeigu jie nebuvo padaryti 2012 m. balandžio 3 d., apie 22.14 val., eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad, norint kasatoriaus kaltę grįsti specialistų ar ekspertų išvadomis, būtina sąlyga yra objektyvių ir itin tikslių duomenų apie automobilių padėtis kelyje turėjimas. Neturint tikslios įvykio schemos, pateiktos išvados tėra tikėtinos, todėl negalima daryti neginčijamos išvados apie kasatoriaus kaltę. Antai vienas iš ekspertų (V. Š.), tirdamas eismo įvykį, iš pateiktų nuotraukų teismo posėdžio metu net parodė, kad automobilio dešinė pusė neturėjo jokio kontakto su medžiu, o tai prieštarauja byloje surinktiems duomenims.

3.2. Be to, kasatoriaus teigimu, ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pvz., liudytojas R. S. parodė, kad prieš tai, kai kasatorius paliko savo automobilį Pramonės ir Matulionio g. sankryžoje, automobilis nebuvo apgadintas, o kaip liudytojas apklaustas R. S. patvirtino, kad dieną prieš eismo įvykį apžiūrėjo naujai įsigytą kasatoriaus automobilį, ant kurio jokių sužalojimų nesimatė; liudytojas T. Š. teigė, kad kasatorius automobiliu važiuodavo į darbą, nėra matęs jokių šio automobilio sužalojimų, o liudytoja S. K. taip pat parodė, kad jos sutuoktinio įsigytas automobilis buvo tvarkingas, nedaužtas (patvirtina pateikta nuotrauka). Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmesdamas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynyba teikė prašymus dėl viešojo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų gavimo, kurie būtų patvirtinę, jog iki eismo įvykio automobiliai buvo nesužaloti, o visi sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinti.

3.3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų parodymus, atsižvelgdamas į byloje gautus dokumentus iš draudimo bendrovės „M“, kur nurodyta, kad automobilis „Peugeot 607“ vertintinas kaip pavojingas ir remontuotinas. Tokia išvada padaryta todėl, kad kartu su šios draudimo bendrovės eksperto paaiškinimu pateiktos nuotraukos patvirtina, jog išoriškai automobilis neturėjo jokių sugadinimų, o eksperto vertinimas galėjo būti padarytas atsižvelgiant į vidinius, išoriškai nepastebimus gedimus. Taip pat negali būti vertintinas kaip įrodymas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad A. K. neplanavo registruoti transporto priemonės, nes VĮ „Regitra“ nenustato laikotarpio, per kiek turi būti Lietuvoje registruota iš užsienio parvežta transporto priemonė.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus kaltę įrodo draudimo bendrovei pateiktuose dokumentuose nurodyta automobilio vertė – 40 365,59 Lt (11 690,68 Eur), nors jis buvo įgytas už 13 000 Lt (3765,06 Eur). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų taisyklių „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo“ 14 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 proc. turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Kasatorius po eismo įvykio pats kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Klaipėdos remsta“, kuri pateikė išvadą, kad automobilio „Peugeot 607“ priemonės remontas yra netikslingas, nes remonto kaštai yra didesni kaip 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės. Tada kasatorius kreipėsi į teisininkus, kurie užpildė draudimo bendrovei teiktinus dokumentus juose nurodydami automobilio rinkos vertę – 40 365,59 Lt (11 690,68 Eur).

3.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bendrininkavimo požymių, įtvirtintų BK 24 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos neaišku, kaip buvo susitarta inscenizuoti eismo įvykį, kokią melagingą informaciją nuteistieji pateikė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir kokia melaginga informacija buvo įrašyta į eismo įvykio deklaraciją. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta duomenų apie tai, kad kasatorius iki tiriamo eismo įvykio pažinojo K. K., todėl neaišku, kaip susiformavo jų, kaip bendrininkų, tyčia sukčiauti.

4. Nuteistųjų kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

5. Kasatoriai skundžia apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kokiu pagrindu teismas nustatė pasikėsinimo apgaule įgyti AAS,,G. B.” Lietuvos filialo 40 365,59 Lt (11 690,68 Eur) draudimo išmoką pagal inscenizuotą eismo įvykį. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), įrodymų iš naujo nevertina, naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, tik patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl kasacinių skundų argumentai dėl to, kaip teismai turėjo vertinti atskirus įrodymus, tikėti ar netikėti asmenų parodymais, specialistų ir ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

6. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagrindinė faktinė aplinkybė, turtinti reikšmės bylos baigčiai, yra tai, ar eismo įvykis buvo tikras, ar inscenizuotas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir gavusi naujų duomenų apie automobilio „Peugeot 607“ būklę iki ir po patekimo į Lietuvą, šios instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad eismo įvykis buvo tyčia inscenizuotas turint tikslą gauti draudimo išmoką. Šią išvadą teisėjų kolegija padarė pirmiausia dėl šių faktinių aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys ir teismo patikrinti įrodymai:

6.1. Pirma, A. K. automobilį Peugeot 607 iš UAB,,J“ 2012 m. kovo 26 d. (savaitė iki eismo įvykio) įsigijo už 13 100 Lt (3794,02 Eur). Šį automobilį 2012 m. kovo 19 d. UAB,,J“ įgijo iš Prancūzijoje esančios įmonės,,C“. Pagal byloje esančią Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymą 2012 m. sausio 16 d. buvo deklaruota, kad minėtas automobilis „Peugeot 607“ buvo apgadintas ir 2012 m. vasario 14 d. draudimo bendrovės,,M“ ekspertas įvertino automobilį kaip pavojingą ir remontuotiną, automobilio savininkui buvo išmokėta draudimo išmoka, automobilis nuosavybės teise perėjo,,M“ draudimo bendrovei, po to buvo perduotas parduoti įmonei,,C“, kuri pardavė jį įmonei,,J“. Prancūzijos įmonės,,C“ 2015 m. sausio 13 d. rašte nurodyta, jog automobilis išties buvo apgadintas, jį buvo būtina remontuoti. Automobiliui buvo nustatyta VEI RSV kategorija, kuri reiškia, jog automobilį ekonomiškai netikslinga remontuoti, jo remonto kaina viršytų automobilio rinkos vertę. Automobilis buvo įkainotas ir parduotas įmonei,,J“ už kelis kartus mažesnę nei tuo metu buvusi tokio automobilio rinkos kainą, t. y. 3500 Eur. Už gerokai mažesnę nei rinkos kaina šį automobilį nusipirko ir A. K. Liudytoju apklaustas UAB,,J“ direktorius parodė, kad anksčiau ir dabar jų įmonė užsiima daužtų ir su variklio defektais naudotų automobilių pirkimu, šių automobilių remontu neužsiima, ir jei automobilis buvo parduotas už tokią nedidelę kainą, tai toks automobilis tikrai negalėjo būti tvarkingas. Iš įmonės,,C“ jie pirkdavo automobilius su defektu. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nustatė, kad nuteistojo įsigytas automobilis nebuvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Prielaidą, kad automobilis galėjo būti suremontuotas, teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad nuo automobilio pirkimo iki eismo įvykio praėjo tik 9 dienos, be to, pats A. K. visada tvirtino, jog automobilį Tauragėje iš UAB,,J“ įgijo visiškai techniškai tvarkingą ir tinkamą naudoti.

6.2. Antra, A. K. automobilį „Peugeot 607“, neužregistravęs jo VĮ „Regitra“, apdraudė AAS,,G. B.“ Lietuvos filiale nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. balandžio 4 d., t. y. tik savaitei, ši sutartis sudaryta dieną po automobilio įsigijimo ir baigėsi iškart po įvykio.

6.3. Trečia, kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį „VW Golf“ K. K. įgijo 2012 m. kovo 30 d., t. y. prieš pat įvykį, automobilį apdraudė 2012 m. kovo 31 d. „G“ trims mėnesiams.

6.4. Ketvirta, iš 2011 m. balandžio 20 d. specialisto išvados matyti, kad automobilių „VW Golf“ ir „Peugeot 607“ sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir „VW Golf“ vairuotojo nurodytos eismo įvykio aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes prieštarauja saugaus eismo reikalavimams ir įprastai vairavimo praktikai. Iš 2014 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto matyti, kad ekspertai V. V. ir V. Š. teikia išvadą, jog automobilis „Peugeot 607“ iki susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ jau buvo deformuotas. Specialistas V. M. teismo posėdyje parodė, kad „VW Golf“ esminiai sugadinimai tokia apimtimi kaip užfiksuota galėjo susidaryti, tačiau „Peugeot 607“ sugadinimai vien nuo „VW Golf“ atsitrenkimo susidaryti negalėjo, ir kad esminius sugadinimus „Peugeot 607“ turėjo dar iki šio įvykio. Specialistas E. G. teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Peugeot 607“ buvo apgadintas iki eismo įvykio. Ekspertas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis patvirtina ekspertizės aktą, ir nurodė, kad visi automobilio „Peugeot 607“ sugadinimai negalėjo atsirasti vienintelio kontakto su „VW Golf“ metu, šis automobilis jau buvo sugadintas, buvo trenktasi į jau deformuotą automobilį. Ekspertas V. V. teismo posėdyje parodė, kad jis patvirtina ekspertizės aktą, ir nurodė, kad dalies automobilio „Peugeot 607“ sugadinimų negalima paaiškinti automobilio „VW Golf“ atsitrenkimu, automobilis „VW Golf“ jau trenkėsi į deformuotą automobilio „Peugeot 607“ kairįjį šoną.

7. Išnagrinėjusi eismo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad surinkti byloje duomenys leidžia teigti, jog K. K. į kelkraštyje paliktą automobilį „Peugeot 607“ įvažiavo tyčia, o jo nurodytos aplinkybės dėl nespėjimo pasukti automobilio į dešinę paneigtos specialisto ir ekspertų paaiškinimais. Iš tiesų, nuteistojo versija, kaip jis galėjo atsitrenkti į automobilį, kuris jam visiškai netrukdė važiuoti numatytu maršrutu, byloje esančių duomenų kontekste nekelia jokio pasitikėjimo. Pabrėžtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl eismo įvykio inscenizavimo, įvertino ir pačių kaltinamųjų parodymų prieštaringumą ir neatitikimą byloje esantiems duomenims. Teismas taip pat paaiškino, kodėl netiki ir nesivadovauja liudytojų J. B., R. Š. ir T. Š. ir S. K. parodymais, kurie, anot jų, patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu A. K. priklausantis automobilis „Peugeot 607“ buvo visiškai techniškai tvarkingas ir sveikas. Taigi gynybos versija buvo tinkamai įvertinta ir motyvuotai atmesta. Paduotų kasacinių skundų argumentai nepagrindžia BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismui vertinant bylos įrodymus ir nepaneigia šios instancijos teismo padarytų išvadų dėl faktinių aplinkybių.

8. Kasatorių teiginiai, kad byloje nenustatyti bendrininkavimo požymiai, tyčia inscenizuoti eismo įvykį, faktas, kad kasatoriai pažinojo vienas kitą iki eismo įvykio, nepagrįsti. Byloje nustatytas eismo įvykio inscenizavimo faktas, kurį suderintais ir gerai apgalvotais veiksmais atliko K. K. ir A. K. Inscenizavę eismo įvykį abu nuteistieji užpildė eismo įvykio deklaraciją, kitą dieną kreipėsi į draudimo bendrovę, K. K. užpildė pranešimo apie įvykį blanką, o A. K. prašymo atlyginti žalą blanką, vėliau abu nuteistieji parašė papildomus paaiškinimus apie eismo įvykį. Visuose šiuose dokumentuose nuteistieji melagingai nurodė atsitiktinį eismo įvykio pobūdį ir nuslėpė faktą, kad avariją padarė tyčia. Konstatuotina, kad tokių veiksmų neįmanoma padaryti iš anksto nesusitarus ar neatsargiai.

9. Nustačius, kad K. K. ir A. K. dalyvavo eismo įvykio inscenizacijoje ir kad A. K. šiuo pagrindu kreipėsi į AAS,,G. B.” Lietuvos filialą dėl 40 365,59 Lt (11 690,68 Eur) draudimo išmokos nurodydamas inscenizuoto eismo įvykio aplinkybes kaip tikras, darytina išvada, kad tokie jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendrininkų grupės padarytas pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą (sukčiavimas).

Dėl rungimosi principo ir teismo šališkumo

10. Kasatorius K. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rungimosi principą ir buvo šališkas, nes rodė išankstinį nusiteikimą, „pasišaipė“ iš kasatoriaus gynėjo surašyto atsikirtimo į prokurorės apeliacinį skundą, kad buvo be reikalo atidedami posėdžiai, kviečiami nereikalingi liudytojai ir reikalaujami beprasmiški rašytiniai įrodymai iš užsienio valstybių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius.

11. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į netenkintus gynybos prašymus dėl viešojo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų gavimo, kurie būtų patvirtinę, jog iki eismo įvykio automobilis „Peugeot 607“ buvo nesužalotas. Teisėjų kolegija nerado protokoluose užfiksuotų tokių prašymų teismams. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad gynyba proceso metu kelis kartus kėlė klausimą, kad byloje nebuvo gauti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose galbūt būtų užfiksuotas automobilis „Peugeot 607“ iki eismo įvykio, kita vertus, prokurorė, atsikirsdama į minėtus teiginius, paaiškino teismui, kodėl tokių įrašų gauti nebuvo įmanoma (t. 3, b. l. 138). Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai nesiėmė būtinų procesinių veiksmų gynybos versijai patikrinti ir dėl to pažeidė rungimosi principą bei neišsamiai ištyrė bylos duomenis.

12. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų K. K. ir A. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Viktoras Aidukas

Olegas Fedosiukas