A. G. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-5-507/2017

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00357-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.1.8; 2.4.5.2.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Gintaro Godos (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam A. G.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 1129,80 Eur (30 MGL) dydžio bauda, ją sumokant per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš A. G. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 178,84 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą S. G. 500 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. G. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2014 m. lapkričio 26 d., apie 8.26 val., Klaipėdoje, Liepų g., ties namu Nr. 51, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Liepų gatve antrąja eismo juosta, ne sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam S. G. vairuojamam automobiliui „Audi Q5“ ir su juo susidūrė. Nuo smūgio automobilis „Audi Q5“ pasisuko apie vertikalią ašį prieš laikrodžio judėjimo kryptį ir, judėdamas įstrižai į priekį ir į kairę, priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančio S. S. vairuojamo automobilio „Ford Focus“ dešinį šoną. Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“ automobilis „Audi Q5“ judėdamas į priekį sukosi laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir priekiniu kairiuoju kampu slysdamas kontaktavo su ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavusio R. P. vairuojamo automobilio „Opel Mokka“ galiniu dešiniu kampu, atsitrenkė į dešinėje pusėje esančiame šaligatvyje įrengtą gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi Q5“ keleiviai: M. K. (K.) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, I. G. (G.) – nežymus. Taip A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkte vairuotojams nustatytą pareigą sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam kitos sudėties teismui.

2.1. Kasatorius nurodo, kad, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jį apskundė apeliacine tvarka, prašydamas nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes mano, jog dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių kalta S. G., važiavusi maždaug dvigubai didesniu greičiu nei leistina toje vietoje. Maždaug po mėnesio nuvykus į Klaipėdos apygardos teismą ir pasiteiravus apie bylos nagrinėjimo datą, jam buvo paaiškinta, kad bylos nagrinėjimo data dar nepaskirta ir kad paskyrus nagrinėjimo datą jam (apeliantui) bus atsiųstas kvietimas. Tačiau jokio pranešimo nuteistasis negavo, o po poros savaičių nuvykęs į teismą sužinojo, kad byla išnagrinėta 2016 m. vasario 4 d., o vasario 25 d. bus skelbiamas sprendimas. Dėl šių priežasčių nuteistasis teigia neturėjęs galimybės dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, taip pat prašyti, kad būtų apklausti liudytojai, nepriklausomas ekspertas, galintis kompiuterine programa nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo greitį prieš eismo įvykį.

3. Nuteistojo A. G. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasatoriaus nurodomų BPK pažeidimų

4. Kasatoriaus argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, laikytini nepagrįstais. Kasatoriaus teisės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo pažeistos: kasatorius apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka buvo informuotas BPK nustatyta tvarka jam išsiunčiant pranešimą jo byloje nurodytu adresu; apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo interesus gynė advokatas; apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į apeliacinio skundo argumentus.

4.1. Iš kasacinės instancijos teismo posėdyje duotų nuteistojo paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad paties nuteistojo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų galėjęs lemti kitokį, nei buvo priimtas, apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nuteistasis nenurodė teisinių argumentų, kurių išdėstymas žodžiu apeliacinės instancijos teismo posėdyje būtų buvęs pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai. Kasatoriaus apeliaciniame skunde ir kasacinės instancijos teismo posėdyje išdėstyta nuomonė, kad byloje galėtų būti skiriama nauja ekspertizė (gaunama nauja specialisto išvada), vertintina tik kaip nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Tokia kasatoriaus nuomonė nėra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu ar teismo proceso metu būtų padaryti pažeidimai, sutrukdę tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

4.2. Apeliaciniame nuteistojo skunde buvo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ypač kritikuojant specialisto D. Juciaus išvadą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo tiriant įrodymus padarytos klaidos turi būti ištaisomos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pačiam apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą, o ne grąžinant bylą tyrimui papildyti, kaip kad buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Toks nuteistojo prašymas negalėjo būti tenkinamas vien dėl tos priežasties, kad tokio sprendimo priėmimo galimybės, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, BPK iš viso nenumato.

4.3. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK nenumatyta, jog, proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, tirti įrodymus apeliacinės instancijos teisme būtų privaloma. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmanomų ištirti įrodymų tyrimą. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo atmetimas tokioje situacijoje nereiškia, kad proceso dalyvių teisės yra neleistinai suvaržomos. Nagrinėjamoje byloje paduotame apeliaciniame skunde nebuvo išdėstyti būtinybę atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme pagrindžiantys argumentai.

4.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo išsamumu ir apkaltinamajame nuosprendyje darytų išvadų pagrįstumu, todėl, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir nusprendęs jį atmesti, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. G. kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė

Gintaras Goda