s Kasacinio skundo Nr. DOK-1221/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18345-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. E. (M. E.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. E. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, kurie abiejų instancijų teismų nebuvo ištaisyti. Taip buvo iš esmės suvaržyta nuteistojo teisė į teisingą ir objektyvų teismą ir pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
s Kasacinio skundo Nr. DOK-1221/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18345-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. E. (M. E.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. E. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, kurie abiejų instancijų teismų nebuvo ištaisyti. Taip buvo iš esmės suvaržyta nuteistojo teisė į teisingą ir objektyvų teismą ir pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Kasatoriaus manymu, viso bylos proceso metu nebuvo tirta nusikalstamos veikos padarymo vieta. Įvykis buvo fiksuotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje ne paprastame laive, o specializuotame tanklaivyje, kuris yra skirtas naftai ir kitiems pavojingiems degiems produktams gabenti. Nelegalūs tanklaivio remonto atviros liepsnos (suvirinimo būdu) darbai įvyko nakties metu, laivo savininkui tai nuslėpus nuo uosto teritorijoje veikiančių specialiųjų tarnybų atstovų. Šią aplinkybę patvirtina leidžiančių atlikti remonto darbus dokumentų byloje nebuvimas. Be to, tiriant šį įvykį, iki galo nebuvo nustatytas nelegaliai dirbusių asmenų ratas. Tai yra svarbu, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis asmenų pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisės būti valstybinės svarbos strateginiame objekte. Jie laive buvo laivo savininko žodiniu leidimu, kuris vienintelis buvo suinteresuotas greitu ir slaptu neapskaitytų naktinių darbų atlikimu.
Be to, viso bylos proceso metu nebuvo aiškintasi, ar šiuo atveju buvo laikomasi Tarptautinių naftos tanklaivių ir terminalų taisyklių (toliau – Taisyklės), atliekant suvirinimo darbus padidinto pavojaus objekte. Šiose Taisyklėse nustatyta laivo savininko ar naudotojo atsakomybės apimtis bei pamatiniai reikalavimai taikytini tanklaiviuose atliekamiems įvairaus pobūdžio remonto darbams. Tuo tarpu buvo vadovaujamasi žemesnės galios teisės aktais, kurie iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos pasirašytiems tarptautiniams teisės aktams. Nors nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė pagrindines šio dokumento nuostatas, į jas nebuvo atsižvelgta ir teismų sprendimuose nepasisakyta.
Kasatoriaus teigimu, dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo buvo iš esmės apribotos jo teisės. T. y. kasatorius neturėjo galimybių gauti tyrimui reikšmingų objektyvių duomenų, nes dėl tyrimo pobūdžio, tyrėjo kompetencijos nebuvo galima atsakyti į dalį svarbių klausimų, susijusių su jo dalyvavimu darant inkriminuotą nusikalstamą veiką bei tyčios jo veiksmuose buvimu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame nėra nurodyta jokių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų. Kasaciniame skunde nurodyti teiginiai apie ikiteisminio tyrimo trūkumus, jų neištaisymą teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nuteistojo M. E. procesinių teisių suvaržymą yra deklaratyvaus pobūdžio.
Be to, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi kasaciniame skunde keliamais klausimais pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo ginčijamas ir jie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, su jais susiję kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. E. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
