Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimo

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-131-370/2012

Teisėjas S. Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-07958-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorija 42.2; 42.8; 42.9; 42.11.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-630-639/2011 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui AB bankui,,Snoras“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo M. N., bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti nepagrįstu vienašališką su atsakove sudarytos paskolos sutarties nutraukimą. Nurodė, kad 2005-07-25 su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. 031-47151, kuri 2006-05-03 papildyta papildomu susitarimu Nr. 1, 2007-05-23 papildomu susitarimu Nr. 2. Pagal paskolos sutartį atsakovas suteikė ieškovei 250 000 Lt paskolą. Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo M. N. bankui įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl kilusios ekonominės krizės ieškovė pagal paskolos sutartį laiku nesumokėjo kredito grąžinimo įmokų, palūkanų bei delspinigių, todėl atsakovas vienašališkai nutraukė sudarytą paskolos sutartį ir nukreipė likusio kredito išieškojimą į trečiojo asmens įkeistą turtą. Skubotas sutarties nutraukimas ir įkeisto turto pardavimas iš varžytynių pažeidžia jos interesus, nes atsakovas siekia pusvelčiui parduoti trečiojo asmens turtą, kurio vertė net nepadengs visos kredito sumos. Įstatymas numato, kad jei dėl pasikeitusių aplinkybių įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Taigi dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties pasikeitė sutarties vykdymas, kuris ieškovei tapo sudėtingas, todėl yra būtina šalių tarpusavio darbų būdu pakeisti sudarytos kredito sutarties sąlygas, o šalims derybų keliu nepasiekus susitarimo, klausimas dėl sutarties pakeitimo turėtų būti sprendžiamas teisme.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Ieškovės nurodyta sunki ekonominė situacija nėra pagrindas paskolos sutarties sąlygoms pakeisti. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu turėtų būti pagristas vienu iš Civiliniame kodekse numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau ieškovė tokio pagrindo nenurodo. Paskolos sutarties 24.3.4 punkte yra numatyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, pranešęs ieškovei prieš dešimt kalendorinių dienų, nutraukti sutartį, jeigu paaiškėja, kad ieškovė nevykdo sutarties sąlygų, t. y. ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas ar kitas mokėtinas sumas. Sutartis buvo nutraukta būtent minėtu pagrindu, be to, iš ieškovės rašytinių pranešimų buvo aišku, kad ji nesugebės ateityje tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė niekada nesikreipė į banką su siūlymu ar prašymu pakeisti paskolos sutarties sąlygas. Bankas geranoriškai stengėsi sudaryti galimybes ieškovei išspręsti savo finansines problemas ir davė pakankamai laiko tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ar rasti būdų, kaip išspręsti savo finansines problemas. Per visą šį laikotarpį iki pat 2009 m. birželio atsakovas nesinaudojo teise nutraukti sutartį, nors tokią teisę turėjo jau 2009 m. sausio mėn. Bankas apie sutarties pažeidimą ieškovę buvo įspėjęs net penkis kartus, o nuo pirmojo įspėjimo ieškovė neištaisė sutarties įvykdymo trūkumų net per pusės metų laikotarpį. Tai patvirtina, kad paskolos sutarties nutraukimas nebuvo skubotas ir kad ieškovė turėjo galimybę ir pakankamai laiko sumokėti įsiskolinimus bei išvengti sutarties nutraukimo.

Trečiasis asmuo M. N. ieškovės ieškinį palaikė. Nurodė, kad jos sūnus įkalbėjo ją įkeisti butą, nes jis su M. M. ėmė paskolą statybų verslui vystyti, tačiau verslas nenusisekė, įmonė bankrutavo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-20 sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovės priteisė 7 756,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta sutartyje nustatytu pagrindu, be to, ir pagal CK 6.217 str. 1 dalį šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal sutartį nustatytų įmokų nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas. Dėl sutarties pakeitimo nurodė, kad CK 6.223 str. 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovė į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo net nesikreipė. Be to, teismas sutarties pakeitimo negali nagrinėti, nes ieškinyje (baigiamuosiuose reikalavimuose) toks reikalavimas nepareikštas, t. y. ieškovė net nenurodė, kokios ir kaip sutarties sąlygos turėtų būti pakeistos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas penkis kartus perspėjo ieškovę dėl sutarties įvykdymo trūkumų, tačiau ieškovė tinkamai nereagavo. Taigi paskolos sutarties nutraukimas nebuvo skubotas ir ieškovė turėjo galimybę ir laiko pateikti siūlymą bankui dėl sutarties pakeitimo, tačiau to nepadarė.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.204 str. nuostatas. Apeliantės nuomone, atsakovas, kaip stipresnioji sutarties šalis, neišnaudojo visų galimybių išspręsti klausimą dėl sutarties pakeitimo. Banko pozicijos vykdyti sutartį tokią, kokia ji yra, negalima laikyti teisinga ir protinga, nes didėjant palūkanoms, ieškovė jas mokėjo, nors sutarties sudarymo metu palūkanos buvo visiškai kitokios. Ieškovė bandė spręsti paskolos refinansavimo klausimą, tačiau jai nepavyko su kitais bankais sudaryti refinansavimo sutarties, kadangi nekilnojamojo turto vertė sumažėjo, bankų sudaromos sutarčių sąlygos sugriežtėjo. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad šis nenutrauktų sutarties, tačiau atsakovas nesutiko derėtis, nors ieškovė ieškojo įvairių būdų ir variantų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netyrė byloje esančių įrodymų. Teismo išvada, kad ieškovė į banką nesikreipė, neatitinka tikrovės. Ieškovė jau dublike buvo pareiškusi prašymą, kad atsakovas pateiktų ieškovės kreditavimo bylą. Atsakovas pateikė ieškovės rašytinius prašymus, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat teismas atsakovui nepagrįstai priteisė per didelę sumą bylinėjimosi išlaidų, kurios viršija teisingumo ministro nustatytus rekomenduojamus dydžius.

Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Iš esmės nurodo tuos atsikirtimus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Taip pat nurodo, kad ieškovė keletą kartų kreipėsi į banką, tačiau taip ir nesugebėjo patvirtinti savo galimybių toliau tinkamai vykdyti sutartį. Bankas į ieškovės raštus reagavo – sutartį nutraukė tik 2009-06-01, įspėjęs ieškovę penkis kartus. Ieškovė nepateikia jokių konkrečių duomenų, kurie leistų tikėtis, jog ieškovė ateityje sugebės įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu, paskolos sutarties nuostatos šalims liktų galioti, tačiau ieškovei neturint galimybių sutartį vykdyti, bankas būtų priverstas nutraukti sutartį, o abiejų šalių nuostoliai tik padidėtų. Todėl sutarties nutraukimas atitinka ir ieškovės interesus, nes kuo greičiau bus įvykdytas skolos išieškojimas, tuo mažesnę finansinę naštą ieškovė patirs. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų keitimo, jos raštuose tik prašoma nenutraukti sutarties,, suteikti galimybę rasti refinansavimą, palaukti, kol ieškovė ras kitų skolos padengimo šaltinių. Ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.204 str. nuostatomis, nes ji net nenurodo, kaip konkrečiai sutartis turėtų būti pakeista. Be to, esminiu prievolės įvykdymo pasunkėjimu gali būti laikoma tik esminis įvykdymo kainos padidėjimas arba esminis gaunamo įvykdymo sumažėjimas. Finansinių išteklių neturėjimas nelaikomas sutarties įvykdymo pasunkėjimu. Sudaryta paskolos sutartis nėra vartojimo, ieškovė privalėjo įvertinti savo nemokumo riziką.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2005-07-25 sudarė paskolos sutartį Nr. 031-47151, kuri 2006-05-03 papildyta papildomu susitarimu Nr. 1, 2007-05-23 papildomu susitarimu Nr. 2 (b. l. 5–15). Pagal sutartį atsakovas suteikė ieškovei 250 000 Lt paskolą iki 2012-02-26. Ieškovės prievolių tinkamam įvykdymui užtikrinti trečiasis asmuo M. N. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2009-06-02 atsakovas paskolos sutartį nutraukė, pradėjo skolos išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto (b. l. 16–25).

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 3 d.). Ieškovas kreipdamasis į teismą teisminės gynybos suformuluoja ieškinio dalyką bei juo disponuoja (CPK 13 str., 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 4 p.). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalavo pripažinti jos su atsakovu sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu (CK 1.138 str. 2 d.). Ieškovė nepareiškė reikalavimo pakeisti sudarytos sutarties sąlygas (CK 1.138 str. 5 p.).

Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 str. ir kt.).

CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad egzistuoja visos minėto straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Pagal šios dalies nuostatas, nuosekliai vadovaujantis pacta sunt servanta principu, pirmenybė teikiama šalių susitarimui: kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tik tada, jei šalims nepavyksta susitarti, jos abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). CK 6.233 str. 3 dalyje taip pat nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą su siūlymu pakeisti kokias nors paskolos sutarties sąlygas. Visuose penkiuose ieškovės prašymuose bankui (b. l. 66–70) tik prašoma nenutraukti sutarties ir žadama įsiskolinimą padengti. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje apskritai nepareiškė reikalavimo pakeisti sudarytos sutarties sąlygas, jau nekalbant apie nurodymą, kokios sutarties sąlygos ir kaip, anot ieškovės, jos turi būti pakeistos. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tiek sutartyje, tiek įstatyme nustatytų sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimą, išsprendė tik ieškovės pareikšto reikalavimo – pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu – pagrįstumo klausimą (CPK 265 str. 2 d.). Atskirai pažymėtina, kad prašymas pakeisti sutarties sąlygas dėl sutarties vykdymo suvaržymo turi būti pareikštas tuoj pat po šio suvaržymo, o pats kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 str. 3 d.). Ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus pusantrų metų nuo sutarties pažeidimo ir metams nuo sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų, kad bent iš dalies vykdė savo pinigines prievoles bankui. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turi realias galimybes tai padaryti dabar ar artimoje ateityje. Priešingai, ji pati nurodo, kad kiti bankai nesutinka refinansuoti jos paskolos. Tokiomis aplinkybėmis teismui atnaujinus sutartį, atsakovas turėtų pagrindą ją iškart nutraukti CK 6.219 str. pagrindu, be to, sutartis baigiasi 2012-02-26.

Atsakovo atstovas surašė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 59–65), prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 73– 75), tripliką (b. l. 91–97), dalyvavo 1,15 val. trukmės teismo posėdyje. Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už šiuos veiksmus nustatytas maksimalus dydis bendrai sudaro 3 960 Lt (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.18, 9 p). Sprendžiant dėl priteistino atstovavimo išlaidų dydžio atsižvelgtina ir į aplinkybes, kad byla nesudėtinga, buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, atsikirsti į ieškinį nebuvo reikalingos kokios nors specialios žinios, sprendžiami klausimai nenauji ir nebuvo būtinybės samdyti nevietinį advokatą, ieškinys ne dėl piniginių sumų priteisimo ar ginčijimo (Rekomendacijų 2.1–2.8 p.). Pažymėtina, kad į bylą pateiktoje 2011-05-11 PVM sąskaitoje faktūroje ir 2011-05-13 mokėjimo nurodyme (b. l. 107, 108) nenurodyta, kad būtent už šioje byloje suteiktas paslaugas išrašyta ir apmokėta sąskaita, dokumentuose nedetalizuotos suteiktos teisinės paslaugos. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad advokatas surašė ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 4 356 Lt (b. l. 105, 106, CPK 3 str. 7 d., 98 str., Rekomendacijų 11 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio esmės yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, o keistina tik sprendimo dalis dėl atsakovo atstovavimo išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – sumažinti iš ieškovės M. M. atsakovui AB bankui „Snoras“ priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 356 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė

Kolegijos teisėjos Rimvida Zubernienė

Aušra Maškevičienė