Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-81-460/2012
Teisėja Daiva Jazbutienė (Proceso Nr. 2-43-3-00504-2010-4)
Procesinio sprendimo kategorija
44.2.4.2; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-28-635/2011 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei Šilutės r. Saugų Jurgio Mikšo pagrindinei mokyklai, tretiesiems asmenims atsakovės pusėje D. I., D. Z. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės (apeliantės) Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas CK 6.275 str. 2 d. pagrindu prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-15 mokykloje ieškovui su 14 metų neturinčiu atsakovės moksleiviu J. Z. bėgiojant klasėje, J. Z. pastūmė ieškovą, dėl to šis atsitrenkė į sienos kampą ir susižalojo galvą, arba jei būtų galima tikėti J. Z., V. A. paslydo dėl slidžių grindų, už tai taip pat atsakinga atsakovė. Sužalojimas buvo matomas, ieškovui skaudėjo galvą, pykino, tačiau mokykla apie tai nepranešė nei medikams, nei tėvams, vaiko nepalydėjo namo. Kitą dieną dėl galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo kreipėsi į gydytoją. Po traumos ieškovui skaudėjo galvą, pykino. Ieškovas nurodo, jog 2009-09-21 apie 11 val., moksleivių tarp ieškovo ir L. I. vykusio žodinio konflikto metu L. I. mušė ieškovą ir sugriebęs už galvos trenkė į palangę, dėl to jam sutino galva – kaktos dešinė pusė, matėsi aiškus sužalojimas, jį pykino, dėl to jis buvo paguldytas į ligoninę iki 2009-09-24. Dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nepilnamečiai buvo apklausiami be vaiko teisių tarnybos atstovo ar psichologo pagalbos, todėl pareigūnams nesigilinant į įvykio aplinkybes, šie galėjo būti apklausti neobjektyviai, tyrimas nutrauktas. Tyrimo metu liudytojai galėjo duoti neobjektyvius parodymus ir dėl to, kad šioje mokykloje mokytoja dirba L. I. mama. Dėl netvarkos mokykloje ieškovo atstovė kreipėsi raštu į mokyklą, tačiau 2010-02-11 ieškovui vėl buvo sumušta galva per fizinio lavinimo pamoką. Dėl nuolatinio smurto ir vaiko teisių neužtikrinimo teko pakeisti mokymo įstaigą. Ieškovui teko gydytis stacionare, jis patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus dėl persikėlimo į kitą mokyklą. Ieškovui po 2004 m. patirtos sunkios galvos traumos su kaukolės pamato lūžimu, apie tai atsakovė buvo informuota, buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta – galva. Dėl nuolatinio tyčiojimosi ir smurtavimo mokykloje, ieškovą apėmė depresija, jis tapo uždaras, sunkiau įsimena mokymosi medžiagą, greičiau nei įprastai atsiranda nuovargis, blogiau miega. Jam sunku greitai adaptuotis naujoje mokymosi įstaigoje. Mokykla buvo abejinga dėl vaiko žalojimo ir patyčių. Patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt.
Atsakovė ieškinio nepripažįsta ir savo poziciją grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2008-12-15 sužalojimus ieškovas patyrė dėl savo paties neatsargių veiksmų – bėgiojo po klasę ir atsitrenkė į sieną, o 2009-09-21 V. A. galvos sužalojimus patyrė dėl neatsargių tiek savo paties, tiek L. I. veiksmų. Be to, nurodė, kad pagal Švietimo ir mokslo įstatymo 46 str. 2 d. mokinys privalo laikytis mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, o pagal 47 str. l d. 5 p. numato ir tėvų pareigą kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį. Per pastaruosius 10 mokyklos metų tai buvo vienintelis įvykis ir šis konkretus konfliktas kilo tik dėl mokinio, o galbūt ir tėvų netinkamos elgsenos. Tai, kad grindys atitinka reikalavimus, įrodo mokyklos techninis pasas.
Tretieji asmenys ieškinio nepripažino, palaikė atsakovės poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės Šilutės r. Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos ieškovui 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Lt už advokato paslaugas ir 123 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog po šio įvykio ieškovo sveikatos būklė buvo pablogėjusi ne tik dėl patirtos traumos, bet ir dėl ligos, nesusijusios su trauma. Reikšmės atsakovės atsakomybei kilti dėl to, ar pats ieškovas, stengdamasis išsilaisvinti, susitrenkė galvą ar ją neatsargiai sutrenkė jį laikęs moksleivis, ši aplinkybė neturi, nes pagal atsakovei įstatymų keliamus reikalavimus ji privalo mokiniams užtikrinti saugią ir sveikatai nekenkiančią aplinką ir dėl to jai kyla atsakomybė atlyginti prižiūrimo nepilnamečio padarytą žalą nors ir neatsargiais veiksmais. Teismas vadovavosi protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgė ir į tai, kad žala padaryta mažamečiui, jog vienos šalies padarytas teisės pažeidimas negali būti kitos šalies pasipelnymo šaltiniu, teismas manė, kad neturtinei žalai atlyginti yra pakankamas 1 000 litų dydžio atlyginimas.
Atsakovė (apeliantė) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas susižalojo pats, elgdamasis netinkamai. Aplinkybė, kad ieškovas V. A. pažeidinėjo mokinio elgesio taisykles, patvirtina ir į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – pačių moksleivių vedamas drausmės sąsiuvinis, kuriame nurodyta, kad ieškovas nuolat pažeidinėja mokinio elgesio taisykles – bėgioja koridoriais ir klasėse. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas turėjo mokymosi ir elgesio problemų dėl 2004 metais patirtos sunkios galvos traumos. Mokykla, stengdamasi jam padėti, pasiūlė mokytis pagal adaptuotą programą dėl mokymosi sunkumų, tačiau tą padaryti ieškovo motina atsisakė. Teismas, pažeisdamas CPK numatytus reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 123 litus bylinėjimosi išlaidų valstybei, nors ieškinys buvo patenkintas tik 10 procentų. Taigi, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas turėjo proporcingai paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau to nepadarė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog akivaizdu, kad atsakovė atsakinga už netinkamo pareigų vykdymo pasekmes – ieškovui padarytą žalą. Nors pirmosios instancijos teismas ir neatskleidė visų esminių aplinkybių, bet iš esmės teisingai konstatavo atsakovės kaltę dėl žalos. Ieškovas teigia, kad mokykloje buvo tyčiojamasi ir smurtaujama prieš ieškovą. Lankyti kitą mokyklą buvo objektyviai būtina. Pažymi, jog atsakovė privalo parinkti tokias mokinių saugumo ir priežiūros užtikrinimo priemones, kad visi vaikai būtų nuolat prižiūrimi. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors ieškovui priteistas mažesnis žalos atlyginimas, nei jis jo prašė, tačiau iš esmės ieškovas apgynė savo reikalavimą, todėl iš atsakovės priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos netenkintina.
Apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintina iš dalies.
Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad po 2008-12-15 patirtos traumos, V. A. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimu, tai galėjo būti padaryta tiek sumušant, tiek atsitrenkiant (Specialisto išvada Nr. G 1722 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 94-1-00875-09, b. l. 17–18). Nors iš pradžių V. A. nurodė, kad jį pastūmęs J. Z., vėliau patikslino, kad paslydo (ikiteisminio tyrimo b. l. 77). Po 2009-09-21 patirtos traumos ieškovui buvo nustatytas galvos sumušimas ir minkštųjų audinių patinimas kaktos dešinėje pusėje; šis galvos sužalojimas galėjo gautis sumušant ar susitrenkiant (Specialisto išvada Nr. G 1722 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 94-1-00875-09, b. l. 17–18). 2009-09-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui, jis 2009-12-02 buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ikiteisminio tyrimo b. l. 76–78). V. A. nuolatinį neatsargų elgesį – bėgiojimą koridoriais ir klasėje – patvirtina pačių moksleivių vedamas drausmės sąsiuvinis (b. l. 103–104). Atsakovė pateikė mokyklos leidimą – higienos pasą dėl mokyklos atitikties reikalavimams (b. l. 107).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduotų ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę, patikrinimas ir įvertinimas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.
Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliantės apeliacinį skundą, nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys)
Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo 2008-12-15 patirtos traumos nurodė, jog atsakovė nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl susižalojimo neatsargiai, todėl neturtinę žalą priteisė dėl 2009-09-21 įvykio.
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegija primena, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtine žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kartu pažymėtina, kad minėtų neturtinės žalos pasireiškimo atvejų sąrašas nėra baigtinis, tačiau visais atvejais turi būti įrodytas bent vienas atvejis, kuris būtų pagrindu tokiai žalai priteisti. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad teismas kruopščiai aiškinosi ir tyrė faktines įvykio aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad ieškovo atžvilgiu atsakovės, kaip ugdymo įstaigos, misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nesimuštų, kad būtų garantuotas glaudus bendravimas su mokiniais ir jų tėvais, nebuvo įvykdyta (CK 6.275 str. 2 d., Švietimo įstatymo 43 str. 11 d. bei 49 straipsnio 2 d. 1p. nuostatos, 2000 m. vasario 11 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 113 patvirtintų „Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ IV skyrius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nusprendė, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo dėl įvykio patirti ieškovo dvasiniai išgyvenimai, susiję su klasės draugų reakcija į konfliktą ir patį įvykį, bei patirti nepatogumai, psichologinis diskomfortas dėl mokyklos ir įprastos mokiniui aplinkos pakeitimo. Šiuo atveju nėra tiek svarbu, dėl kokių priežasčių buvo pakeista mokykla, tačiau akivaizdu, kad tai sąlygojo konfliktas ir saugumo neužtikrinimas mokykloje, nes ieškovas mokykloje patyrė gyvybiškai svarbaus organo – galvos traumą, kurios visų neigiamų pasekmių neįmanoma prognozuoti, t. y. nežinoma, kaip šios pasekmės pasireikš ateityje ir atsilieps vaiko vystymuisi. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas niekaip nedarė įtakos netinkamam atsakovo darbuotojų pareigų neatlikimui ir niekaip neprisidėjo prie to, kad pas atsakovę esančios sąlygos užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą buvo nepakankamos.
Dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų ir dydžio
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl priteistos žalos dydžio ir pirmosios instancijos teismo vertinimo kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos pasireiškimo atvejų, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė dėl atsakovo neveikimo neturtinę žalą. Kaip minėta, visos ieškovo išvardytos aplinkybės yra neturtinės žalos pasireiškimo ir jos atsiradimo priežastis. Jos sąlygotos šiuo atveju atsakovo neveikimo. Ieškovas patyrė ir nesaugumo jausmą, ir fizinį skausmą, ir mokymosi proceso sutrukdymą, ir emocinius, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su mokyklos ir įprastos aplinkos keitimu bei draugų reakcija. Todėl pagrįstai tenkino esminį ieškovo reikalavimą – priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Kaip minėta, teismas nustatė šioje byloje atsakovo neveikimą, iš dalies sąlygojusį padarinius ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, bei pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, tai iš esmės ir ginčija apeliantė, teismas turi įvertinti kriterijus, kurie nulemia ne tik teisės atsiradimą, bet ir priteistinos žalos dydį. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės jos nustatymui faktines aplinkybes.
Kolegija pažymi, jog drausmės sąsiuvinis, kuriuo remiasi apeliantė, vertintinas kritiškai, nes nėra duomenų apie tai, kas bei kokiomis aplinkybėmis jį pildė (CPK 178 str., CPK 185 str.). Be to, byloje pateikti įrodymai – Šilutės r. savivaldybes administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-01-08 raštas, kuriame minima, jog tuo metu vaikai teigė, kad patyčių problema klasėje yra sumažėjusi, pats ieškovas teigė, kad iš jo nebesityčioja, o tai reiškia, kad iš ieškovo tyčiojamasi buvo, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ieškovas yra nedrausmingas, kaip tai daro apeliantė, negalima (b. l. 15) (CPK 197 str. 2 d.). Tą patvirtina ir Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos charakteristika, kurioje ieškovas nurodomas kaip draugiškas, nuoširdus, su klasės draugais nekonfliktuojantis (b. l. 90) (CPK 197 str. 2 d.). Tiek ieškovas, tiek J. Z. patvirtino, kad jie buvo be jokios priežiūros. Akivaizdu, kad V. A. 2009-09-21 sužalojimo faktas įvyko atsakovei nevykdant pareigos prižiūrėti mokinius (b. l. 137–138, ikiteisminio tyrimo b. l. 23–24).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai neaišku, kuo pasireiškia netinkama mokinių priežiūra koridoriuje, nes ten budinti mokytoja buvo. Vien tas faktas, kad koridoriuje budi mokytoja, dar nereiškia tinkamo mokinių saugumo ir priežiūros užtikrinimo. Teismas nustatė, kad dėl koridoriaus formos („U" raidės forma) nepakako vienos mokytojos mokinių saugumui ir priežiūrai užtikrinti, nes pati apklausta mokytoja paaiškino, kad ji budėdavo visai kitoje koridoriaus vietoje, todėl negalėdavo matyti tos vietos, kurioje buvo įvykis. Kolegija pažymi, kad atsakovė privalo parinkti tokias mokinių saugumo ir priežiūros užtikrinimo priemones, kad visi vaikai būtų nuolat prižiūrimi, ir mokiniams nėra svarbu, kaip ir kokiomis priemonėmis tai atsakovė padarys (2005-09-01 ieškovo ir atsakovės sutarties 1 d. 1.1 p.) (b. l. 78–79). Atsakovės atsakomybės neeliminuoja ir faktas, kad, pasak apeliantės, ieškovas dėl sužalojimo nedelsiant nesikreipė į mokyklos administraciją. Sužalojimų žymios ir akivaizdžios pasekmės nebūtinai gali atsirasti tą pačią akimirką ar momentą, bet kiek vėliau, tai ir parodė bylos duomenys, jog 2009-09-21 17:39 val. – po pamokų, ieškovas buvo pristatytas į gydymo įstaigą, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, o galutinė diagnozė jam buvo nustatytas galvos sumušimas (CPK 178 str., CPK 185 str.) (ikiteisminio tyrimo b. l. 18). Be to, apie konfliktą žinojo dar keletas mokinių, dėl to vaikas, siekdamas išvengti dar papildomos psichologinės įtampos, slėpė įvykusį konfliktą, dar daugiau – nukentėjusio asmens reakcija į jo sveikatos sutrikdymą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs.
Minėta, kad atsakovo, kaip ugdymo įstaigos, misija – užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, kad nesimuštų, kad būtų garantuotas glaudus bendravimas su mokiniais ir jų tėvais, - nebuvo įvykdyta. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nusprendė, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo dėl įvykio patirti ieškovo dvasiniai išgyvenimai, susiję su klasės draugų reakcija į konfliktą ir patį įvykį, bei patirti nepatogumai, psichologinis diskomfortas dėl mokyklos ir įprastos mokiniui aplinkos pakeitimo. Šie kriterijai yra esminiai, sprendžiant neturtinės žalos dydį, priteistiną iš atsakovės. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime juos įvardijo ne visus, tačiau ir vadovaudamasis besiformuojančia praktika panašaus pobūdžio bylose, ir intuityviai, pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu, paremtu teismine praktika, sukauptomis teisinėmis žiniomis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį – 1 000 Lt – nustatė teisingai ir proporcingai. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta įvykio išsamia analize, iš esmės pakankamai atskleistomis faktinėmis aplinkybėmis, ir šioje situacijoje yra teisinga ir teisėta. Kartu pažymėtina, kad remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertybiniai teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes bei jos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Neturtinė žala, išreikšta tam tikra pinigų suma, yra bendrieji nuostoliai, o jų dydį nustato teismas. Kadangi sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio objektyviai visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) negali būti taikomas visa apimtimi, nes jos tiksliai, aritmetiniais skaičiavimais ar kitomis priemonėmis apskaičiuoti pinigais neįmanoma, turi būti vadovaujamasi anksčiau nurodytais kriterijais, turint galvoje ir tai, kad tokios žalos atlyginimas turi atlikti ir savotiškos satisfakcijos funkciją. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi, todėl keisti priimto pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, didinant ar mažinant priteistos piniginės kompensacijos dydį teisinio pagrindo nėra (CK 6.275 str. 2 d., Švietimo įstatymo 43 str. 11 d., bei 49 straipsnio 2 d. 1p. nuostatos, 2000 m. vasario 11 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 113 patvirtintų „Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ IV skyrius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų dėl naudojimosi advokato paslaugomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 130–131). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra tenkinamas, t. y. neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, tik jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio. Kartu pažymėtina, kad teismas priteisė tik labai nedidelę neturtinei žalai atlyginti sumą lyginant ją su ieškovo reikalauta. Be to, ieškinys buvo pareikštas atsakovei juridiniam asmeniui. Šioje byloje už žalą atsakinga yra atsakovė, todėl ieškovei atstovavimo išlaidų priteisimas griežtai proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Be to bylinėjimosi išlaidos paskirstytos atsižvelgiant į bylos pobūdį (ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo), į nukentėjusiojo asmens amžių, kad yra nepilnametis bei neturi savarankiškų lėšų, todėl teisėjų kolegija mano, kad ieškovui atlygintina bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma yra 1 500 Lt, todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina nustatant, jog ieškovui priteistina 1 500 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 str. 2 d., CPK 98 str.).
Ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str.) (b. l. 180, 181).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina, o apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti:
ieškinį tenkinti iš dalies;
priteisti iš atsakovės Šilutės r. Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos, kodas 190697169, ieškovui V. A. 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt – už advokato paslaugas ir 123 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš atsakovės Šilutės r. Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos priteisti ieškovui 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė
Rimvida Zubernienė
