Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

Nr. DOK-4407

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00444-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 17 d. paduotu pareiškėjos D. I. kasaciniu skundu dėl

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nutarė baigti fizinio asmens D. I. bankroto bylą, nurašyti likusius nepatenkintus D. I. kreditorių reikalavimus, išskyrus AB „Swedbank“ likusį nepatenkintą reikalavimą pagal 2024 m. spalio 19 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 469 063,19 Eur dydžio reikalavimą

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos D. I. atskirąjį skundą atmetė.

Pareiškėja D. I. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį bei priimti nutartį nurašyti VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinį reikalavimą 469063,19 EUR sumoje.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies normą dėl nenurašomų kreditorių reikalavimų. Pareiškėjos vertinimu, įvykdžius specialias Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas bankroto procedūras, tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti mokumo atkūrimo plane, nurašomi, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą įstatyme kartu nustatyti ir tam tikri atvejai, kai kreditorių reikalavimai nėra nurašomi ir jie yra vykdomi nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto proceso pabaigos. Toks kreditorių reikalavimų sąrašas yra įtvirtintas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad yra nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėja mano, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies norma aiškintina sistemiškai bei atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, tačiau teismai ją taikė formaliai. Nurodo, kad įstatymo leidėjo valia nustatyti nenurašomus kreditorinius reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo atsirado atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 metų gegužės 19 d. nutarimo išaiškinimus. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, akivaizdu, kad nenurašomas reikalavimas dėl žalos, padarytos nusikalstama veika atlyginimo yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, kaip nukentėjusiu nuo nusikaltimo, o ne vien faktu, kad žala padaryta nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra nukentėjusi nuo nusikalstamos veikos, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimą perėmė savo noru, civilinio sandorio pagrindu. Tai reiškia, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neatitinka kriterijų, dėl kurių Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalies prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl kurių vėliau buvo priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 7 dalies normos pakeitimo įstatymas. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ perėmė 470 269,73 Eur kreditorinį reikalavimą tik už 10 336 Eur, kas taip turi įtakos įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

2. Teismai netinkamai aiškino mokumo atkūrimo plano tikslus, reikšmę, pažeidė pareiškėjos tesėtus lūkesčius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodo, kad teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą su vėlesniais jo pakeitimais, kuriame buvo numatyta nurašyti likusį nepatenkintą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimą, buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kurie kilo iš priimtų įsiteisėjusių teismo nutarčių patvirtinti mokumo atkūrimo planą.

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnio, 17 straipsnio, 42 straipsnio nuostatas, pažeisdamas pareiškėjos teises teikti atsikirtimus į kreditorės atsiliepimą ir teikti argumentus reikšmingus nagrinėjamai bylai. Pareiškėjai nebuvo atsiųstas „VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimas į nemokumo administratorius prašymą baigti bankroto bylą bei nesuteikta galimybė į jį atsikirsti. Nepaisant to, pareiškėja teikė savo paaiškinimus dėl pateikto atsiliepimo, tačiau teismas rezoliucija juos atsisakė priimti, motyvuodamas, kad jie pateikti jau teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Pareiškėja neturėjo jokios realios galimybės pateikti savo argumentų anksčiau, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, nes „VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai teismas priėmė nutartį atidėti procesinio sprendimo paskelbimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė