L. S. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 140 str., 41 str., 3 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4219/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20446-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. S. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos L. S. procesinės teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimi teisingą sprendimą. Skundžiami teismų sprendimai neatitinka jų surašymui keliamų reikalavimų, įrodymai įvertinti nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat pažeidžiant nešališkumo, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Apeliacinės instancijos.eismas deklaratyviai atkartojo pirmosios instancijos teismo išvadas, ignoruodamas padarytus BPK pažeidimus, pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė. Nutarties motyvai paviršutiniški, nesusieti su aktualia teismų praktika, prieštarauja esminiams teisės principams.

Kasatorius teigia, kad teismai negalėjo grįsti jo kaltę mažamečio vaiko parodymais, nes jie išgauti neteisėtu būdu, pažeidžiant BPK 186 straipsnio reikalavimus. Apklausa nebuvo atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant nuteistajam, psichologei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei. Nors BPK nenumato, apklausos metu dalyvavo vaiko motina, kuri galėjo daryti įtaką vaikui. Tačiau teismai nesvarstė mažamečio parodymų atitikties BPK nustatytiems leistinumo reikalavimams. Vaiko parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai ne tik dėl motinos įtakos, bet ir dėl to, kad vaikas buvo supykęs ant savo tėvo (kasatoriaus), kad šis neleido jam vežtis telefono.

Pasak kasatoriaus, teismai nepašalino abejonių, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją ne dėl panaudoto smurto prieš ją, o iš keršto, negavusi iš nuteistojo pinigų. Tai, kad iš nuteistojo buvo reikalaujama pinigų, patvirtina nukentėjusiosios siųstos SMS žinutės. Tačiau jų teismai netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis viso bylos proceso metu davė nuoseklius parodymus ir didelį dėmėsi skyrė specialisto išvadoje užfiksuotiems nukentėjusiajai padarytiems sužalojimams, nors specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje ir neturi didesnės įrodomosios galios. Nuteistojo parodymų teisingumas nebuvo vertinamas liudytojų A. G. ir P. Š. parodymų kontekste, kurie patvirtino, kad E. G. yra konfliktiška ir nuolat provokuoja nuteistąjį. Be to, nebuvo įvertinti esminiai prieštaravimai tarp nukentėjusiosios parodymų ir pareigūno kūno kamera užfiksuotų duomenų ir nėra aišku, kuria rankos dalimi (dilbiu ar delnu) ir kurioje vietoje (smakre ar skruoste) padarytas sužalojimas nukentėjusiajai. Nors nuteistasis nurodė esminius prieštaravimus įrodymuose, apeliacinės instancijos teismas juos ignoravo, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir prieštaravimų nepašalino. Buvo besąlygiškai remtasi nukentėjusiosios parodymais ir specialisto išvada, t. y. nuteistąjį kaltinančiais įrodymais, o jį teisinantys įrodymai nemotyvuotai atmesti. Tai rodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą. Nuteistasis buvo diskriminuojamas ir dėl lyties, neatsižvelgta į tai, kad vyksta skyrybų procesas, santykiai tarp buvusių sugyventinių konfliktiški ir jų eskalacija nesiekia kriminalinio baudžiamumo masto. Buvusi situacija formaliai atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius tik dėl tikėtinų padarinių (kurių kilmė neįrodyta), tačiau nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp L. S. veiksmų ir kilusių padarinių, taip pat tiesioginė tyčia.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad L. S. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio ir jis neturėjo tikslo sužaloti, o konfliktinės situacijos mastas nėra toks, kad bausti jį maksimaliai, nesvarstė galimybės tokius veiksmus pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis). L. S., kuris niekada nebuvo teistas, paskirta bausmė yra per didelė, neteisinga, neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga padarytai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės bei prieštarauja teisingumo principui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su nuteistojo L. S. antrą kartą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoto kasacinio skundo argumentais, matyti, kad šie savo turinio esme yra iš esmės tapatūs pirmą kartą paduoto kasacinio skundo argumentams, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų) vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pirmą kartą paduotą nuteistojo L. S. kasacinį skundą, konstatavusi, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Šioje nutartyje teisėjų atrankos kolegija pažymėjo, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu nuteistasis L. S. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Be to, minėtoje nutartyje nurodyta, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinio skundo argumentai dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme ir paskirtos bausmės griežtumo negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šiais klausimais nuteistasis apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neginčijo ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų savo nutartyje nepasisakė.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad ir antrą kartą paduotame kasacinio skunde nuteistasis L. S. nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 186 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. L. S. vaikas baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo apklaustas, todėl ir šio straipsnio taisyklės negalėjo būti taikomos. Vaiko teisių apsaugos skyriuje specialistė bendravo su vaiku tik tam, kad galėtų atlikti vaiko situacijos šeimoje vertinimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, susijusio su jo tėvų (L. S. ir E. G.) tarpusavio nesutarimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis