Kasacinio skundo Nr. DOK-4350/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23181-2021-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo K. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasacinio skundo Nr. DOK-4350/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23181-2021-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo K. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai nepagrįstai K. K. pripažino kaltu dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo – sukčiavimo L. V. atžvilgiu; taip pat K. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra šių nusikalstamų veikų sudėties, nes mokėjimo kortelę L. V. pats atidavė K. K., taigi kortelė K. K. buvo perduota teisėtai. K. K. taip pat nepagrįstai nuteistas už tris veikas, numatytas BK 150 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo motyvus, ar K. K. dėl savo neįgalumo apskritai galėjo padaryti šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis ir nepagrįstai atsisakė atlikti eksperimentą. Teismai, priimdami K. K. nepalankius sprendimus, iš esmės vadovavosi tik L. V. bei V. J. parodymais. V. J. parodymai negalėjo būti pripažinti savarankišku įrodymų šaltiniu, nes ji pripažinta nukentėjusiąja kitame K. K. inkriminuotame epizode ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Kasatorius taip pat pažymi, kad visi trys veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, negalėjo nuosprendyje būtini vertinamos ir aprašomos kaip viena veika, nes kiekvienas iš šių epizodų turi savarankišką įrodinėjimo ir kaltės pagrindimo procesą. Kiekviena iš šių veikų turėjo būti vertinama ir motyvuojama kaltės įrodymais atskirai. K. K. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Dėl šios veikos jis kaltės nepripažino ir teigė, kad nepagrįstai yra kriminalizuoti jo ir V. J. santykiai. Šiuo aspektu teismai įvertino tik K. K. kaltinančius duomenis, tačiau nepagrįstai atmetė gynybos ir liudytojų teiktus duomenis. Byloje yra pakankamai duomenų, kad K. K. ir V. J. buvo sugyventiniai ir kad šiuos santykius jie nutraukė dar iki inkriminuojamų veiksmų. Šiuo atveju teismai netinkamai nustatė subjektyviąją nusikaltimo pusę palankiai įvertindami V. J. pateiktą poziciją ir atmetė kitus duomenis. Veiksmai turėjo būti vertinami ne BK 145 straipsnio 2 dalies ribose, o BK 294 straipsnio 2 dalies aspektu. K. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismai šiuo atveju rėmėsi tik liudytojo L. V. parodymais bei specialisto išvada bei aptarė netiesioginių liudytojų parodymus. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė K. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai jos neindividualizuodamas ir neatsižvelgdamas į jo sveikatos būklę ir tai, kad jis nėra anksčiau teistas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundo dalį šiuo aspektu, nepasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės. Taigi teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, kad K. K. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka ligoninėje gulėjimo rėžime, nėra nei adekvati, nei teisinga.
Gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nuteistajam K. K. nutraukti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Nuteistojo K. K. gynėjo kasaciniame skunde atkartojami apeliacinio skundo argumentai, kurie buvo nurodyti ir jo gynėjų apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, t. y. ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, teigiama, jog buvo pažeistas in dubio pro reo principas, kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, savaip interpretuojama specialisto išvada, liudytojų parodymai. Iš esmės į visus kasatoriaus argumentus tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai atsakė, logiškai paaiškinę nustatytų aplinkybių ryšius, o vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios nei nurodo kasatorius, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu. Kasaciniu skundu siekiama pakartotinio reikšmingų aplinkybių vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Eligijus Gladutis
Arūnas Budrys